Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1273(01363) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui V. G., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Sprendimas priimtas skubotai, nevisiškai ištyrus faktines aplinkybes, deklaratyviai, nepagrįstai ir neteisėtai.Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 metais įsigijo Lietuvos Respublikoje uždarąją akcinę bendrovę „Van-Lee“ (toliau – ir UAB „Van-Lee“, Bendrovė), kurios įstatinis kapitalas 45 000 Eur, įregistruota nuo 2014 m. sausio 2 d., Bendrovės 34 proc. akcijų priklauso pareiškėjui. Ši įmonė vykdo deklaruotą ir teisėtą veiklą. Nuo 2014 m. birželio 16 d. UAB „Van-Lee“ vykdo veiklą, susijusią su statybos remonto darbais, pagrindinis darbas – įtempiamų lubų kabinimas.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) žinojo, jog UAB „Van-Lee“ vykdo veiklą kitu adresu, tačiau kartu su Departamentu patikrinimą vykdė Bendrovės registracijos adresu: Rodūnios kel. 28-226, Vilnius. Departamento pasisakymas, kad tuo adresu nuolat steigiamos įmonės, nieko bendra su pareiškėju neturi, nes jis yra akcininkas vienos įmonės, o ne nuolat ten įsteigtų įmonių. Dėl Departamento teiginių, kad apklausė UAB „Van-Lee“ darbuotoją (vadybininkę-operatorę) A. S., kuri nurodė, jog kitų akcininkų nepažįsta, o dar du darbuotojai – statybos remonto montuotojai – biure nedirba, pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią praktiką įmonės retai supažindina darbuotojus su akcininkais, be to, ši informacija yra konfidenciali, jos neviešina valstybės įmonė Registrų centras. Tai, kad UAB „Van-Lee“ vykdo veiklą ir nenusižengia Lietuvos Respublikos įstatymams, įrodo sutartys bei nuolat dirbantys trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Departamentas taip pat teigė, kad www.vanlee.lt interneto svetainė pateikta rusų kalba, o lietuviška versija pateikiama nesuprantama kalba, tačiau jis nepatikrino, ar svetainė gerai veikia kitame kompiuteryje ar mobilioje versijoje, ir padarė skubotas išvadas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas nesuprantamas, nes įmonė veikia, vykdo numatytą veiklą, moka mokesčius, atlieka darbus. Pareiškėjas visą laiką Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, jo buvimas nėra noras gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tam, kad galėtų teisėtai dirbti arba gyventi kitose Europos Sąjungos valstybėse. Visą šį laiką pareiškėjas nesiekė piktnaudžiauti teisėmis ir pareigomis ir tikrai nekelia nelegalios migracijos grėsmės. Jo atvykimo pagrindas ir tikslas yra darbas UAB „Van-Lee“. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra UAB „Van-Lee“ akcininkas, Bendrovėje įsteigtos trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad pagal tuo metu turimus duomenis įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2015 m. gruodžio 7 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2016 m. sausio 11 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7382260, galiojantį iki 2018 m. sausio 11 d. Tačiau Sprendimu šis pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas.Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Van-Lee“, savo tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kurie yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Įvertinus surinktų duomenų visumą, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Priešingai, nei nurodoma pareiškėjo skunde, Departamentas Sprendime nesirėmė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu.Turėdami pagrįstų įtarimų, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo UAB „Van-Lee“ pagrindu, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje, kad pareiškėjo pagrindiniai tikslai Lietuvos Respublikoje yra visai kiti, nei veiklos vykdymas UAB „Van-Lee“, Departamentas ir Migracijos valdyba atliko išsamų UAB „Van-Lee“ patikrinimą. Atliktas tyrimas buvo ne tik išsamus, tačiau ir objektyvus, o Sprendimas buvo priimtas ne vien tik įvertinus paties pareiškėjo pateiktus dokumentus, bet atlikus patikrinimą vietoje, apklausus įmonės darbuotojus ir dalyvius.Dėl aplinkybių, susijusių su įmonės adresu, atsakovas nurodė, jog nustatyta, kad UAB „Van-Lee“ registruota Rodūnios kel. 28-226, Vilniuje. Šis adresas Departamentui gerai žinomas, kadangi juo nuolat steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau, kaip įmonių dalyviai, kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Minėtas patalpas ne kartą yra tikrinusi Migracijos valdyba, patikrinimų metu šiuo adresu registruotų įmonių veiklos vykdymo požymių nebuvo nustatyta, pats pastatas yra bendrabučio tipo namas, buto Nr. 226 plotas tesudaro 10 kv. m, durys yra užkaltos vinimis, jokių iškabų, pašto dėžučių su įmonių pavadinimais nėra. Patikrinimo metu nustatyta, kad ant minėto pastato nėra įmonės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Pabendravus su namo gyventojais, gyvenančiais gretimuose butuose, nustatyta, kad UAB „Van-Lee“ registracijos adresu veiklos nevykdė. Teisės aktai nedraudžia tuo pačiu adresu įsteigti keletą įmonių, tačiau aplinkybė dėl Departamentui gerai žinomo užsieniečių įmonių registracijos adreso buvo įvertinta, atsižvelgiant į duomenų visumą, siekiant išsamiai atskleisti pareiškėjo pateiktų duomenų dėl įmonės tikrumą. Atsižvelgiant į duomenų visumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 100.5 punktu, aplinkybė, kad įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas, Sprendime buvo įvertinta pagrįstai. Jei UAB „Van-Lee“ faktinės veiklos adresas nesutapo su registracijos adresu, pareiškėjas turėjo pareigą aiškiai nurodyti šią aplinkybę bei konkrečiai įvardyti tikslų adresą, kuriuo UAB „Van-Lee“ faktiškai vykdo veiklą, kadangi pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, turi pateikti išsamius ir atitinkančius tikrovę duomenis, pagal kuriuos būtų galima vykdyti efektyvią užsieniečių ir įmonės kontrolę. Migracijos valdybos pareigūnai tik patikrinimo metu, t. y. po įmonės darbuotojų apklausos, sužinojo, kad įmonės biuras yra Panerių g. 51-321, Vilniuje. Patikrinus įmonę šiuo adresu, patalpos buvo užrakintos, Migracijos valdybos pareigūnams apklausus greta esančiose patalpose dirbančią darbuotoją, jiems buvo nurodyta, kad ji čia dirba apie tris mėnesius, o UAB „Van-Lee“ darbuotojų iš 321B kabineto nėra mačiusi, taip pat nėra mačiusi ir ateinančių UAB „Van-Lee“ klientų. Taip pat pareiškėjo pateiktose darbo sutartyse su UAB „Van-Lee“ darbuotojais nebuvo nurodytas jų darbo vietų faktinis adresas, tik įmonės registracijos adresas, tačiau iš atlikto patikrinimo žinoma, kad įmonės registracijos adresu tikrai nebuvo įkurtos UAB „Van-Lee“ darbuotojų darbo vietos, o darbuotojai buvo įdarbinti dar gerokai iki pareiškėjo minimos nuomos sutarties dėl patalpų, esančių Panerių g. 51-321, Vilniuje, sudarymo. Be to, apklausų metu UAB „Van-Lee“ darbuotojai negalėjo paaiškinti, kur buvo įmonės biuras, jų darbo vieta iki 2017 m. kovo 13 d. persikėlus į kitas patalpas, esančias Panerių g. 51-321, Vilniuje. Pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėjas turėjo pareigą pranešti apie pasikeitusį įmonės buveinės adresą. Taigi visa tai rodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos vykdymo vietą ir darbuotojų darbo sąlygas, jų darbo vietą.Dėl UAB „Van-Lee“ veiklos atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi pareiškėjo nurodomos Bendrovės vykdomos veiklos pobūdis. Pareiškėjui pateikus prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu jo pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad įmonė vykdo veiklą informacinių technologijų srityje. UAB „Van-Lee“ direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d. pasirašytame tarpininkavimo rašte nurodoma, kad įmonė užsiima programinės įrangos, skirtos apsaugoti serverius nuo DDoS (angl. Distributed Denial of Service, liet. Platinamo atsisakymo teikti paslaugas) atakų, kūrimu, maitinimo blokų, skirtų biuro technikai, tiekimu iš Kinijos. 2017 m. liepos mėnesį vykdomo patikrinimo metu apklausiami darbuotojai nurodė, kad UAB „Van-Lee“ pagrindinė veiklos sritis yra įtempiamų lubų montavimas. Nors pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad nuo 2014 m. birželio 16 d. UAB „Van-Lee“ vykdoma veikla susijusi su statybos remonto darbais, tačiau Departamentui pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, įrodančių, jog įmonė nuo 2014 metų vykdytų su statyba ar remontu susijusius darbus, visa pareiškėjo įrodinėjama veikla buvo susijusi su informacinių technologijų paslaugomis. Išanalizavus 2017 m. liepos mėnesį UAB „Van-Lee“ darbuotojų pateiktus atsakymus į apklausos klausimus, matyti, kad skiriasi darbuotojų ir šios įmonės dalyvių pateikiami paaiškinimai dėl įmonės veiklos ir procesų jos viduje. Todėl Sprendime pagrįstai nurodyta, kad tiesiogiai su įmone susijusių asmenų paaiškinimai yra prieštaringi, įmonės darbuotojai nežino esminės su vykdomomis darbinėmis funkcijomis susijusios informacijos, pavyzdžiui, objektų, klientų, teikiamų paslaugų kainų, teikiamų paslaugų reklamavimo būdų ir pan., įmonės darbuotojai vieni kitus yra matę vos kartą ar du. Dėl pareiškėjo tikslų Lietuvos Respublikoje, atsakovas pažymėjo, kad Departamentui yra gerai žinomos aplinkybės, jog pareiškėjas užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais, kadangi dažnai tenka jį matyti migracijos institucijose tiek asmeniškai, tiek susipažinti su jo įmonių steigimo veikla iš kitų trečiųjų šalių piliečių bylose esančių dokumentų (juose nuolat nurodomi pareiškėjo kontaktiniai duomenys). Departamento duomenimis, pareiškėjas yra įsteigęs daugiau nei 600 įmonių. Atsakovo nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pagrindiniai tikslai bei interesai, taip pat pragyvenimo šaltinis, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra susiję ne su teisėtos veiklos vykdymu ir darbu UAB „Van-Lee“, bet su jo kitu verslu – tarpininkavimu už atlygį trečiųjų šalių piliečiams įteisinant savo buvimą Šengeno zonoje.

Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas priėmė klaidingą sprendimą, vadovaudamasis Migracijos valdybos pateikta klaidinga informacija. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad Departamentas Sprendime kalbėjo apie pareiškėjo Departamentui nurodytą verslą (jo planą), kuris buvo kitoks, nei tas, kuriuo įmonė daugiau nei trejus metus vertėsi. Pareiškėjas su įmonės akcininkais iš tiesų galvojo apie papildomą veiklą, t. y. darbą informacinių technologijų srityje, kuris šiuo metu yra bene patraukliausias ir daugiausiai pelno atnešantis teisėtas verslas. Teismas remiasi Departamento vertinimais, kad įmonė, kurioje dirba pareiškėjas ir yra jos akcininkas, per mėnesį, prasidėjus patikrinimui ir apklausoms, pakeitė veiklą. Įmonė ir jos dalyviai reaguoja į iššūkius, vykdo realią ir tikrovę atitinkančią veiklą ir, matydami bei žinodami galimybes, gali keisti veiklos pobūdį, nelaukdami pritarimo iš Departamento, jei ta veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikoje nėra įstatymo, draudžiančio įmonėms keisti veiklos pobūdį, kai tai yra būtina. Teismas neįsigilino į tikrąją situaciją, neatsižvelgė į tai, kad įmonė, kurioje dirba pareiškėjas, laiku moka visus Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius, darbuotojams moka atlyginimą. Teismas buvo suklaidintas Departamento bei neatsižvelgė į tai, kad darbuotojai paaiškino, jog nepažįsta akcininkų, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikoje daugelyje įmonių dirbantys asmenys negalėtų įvardyti, kas yra įmonių akcininkai, nes tai nėra susiję su darbu, bei to neįpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai, be to, įmonių akcininkų konfidencialumą gina įstatymai. Todėl Departamento reikalavimas darbuotojams įvardyti įmonės akcininkus yra perteklinis bei neteisėtas. Didžiosios dalies įmonių, vykdančių veiklą statybų srityje, darbuotojai, dirbantys objektuose, negalėtų įvardyti įmonės teikiamų paslaugų įkainių bei užsakovų, taip pat abejotina, ar galėtų įvardyti administratorius ir vadybininkus. Departamentui buvo žinoma, kokia veikla užsiima įmonė ir ką veikia darbuotojai. Atsakovo Departamento tikslas – atimti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Van-Lee“ dalyviams, kadangi atsakovui nepatinka pats pareiškėjas. UTPĮ bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia fiziniams asmenims užsiimti papildomu vienu ar keliais verslais, jei tai neprieštarauja įstatymams. Departamento teiginys, kad pareiškėjas padeda trečiųjų šalių piliečiams įteisinti savo buvimą Šengeno zonoje, yra nesuprantamas, kadangi į Šengeno zoną minimi piliečiai atvyksta teisėtai ir jų buvimas yra teisėtas tol, kol galioja teisėtai išduotos vizos. Lietuvos mastais bei Departamento darbuotojų supratimu 600 įmonių yra gal ir daug, tačiau platesniu mastu, šiuolaikinėmis globalizacijos sąlygomis tokia atsakovo pozicija yra labai neadekvati. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas pareiškėjas atitinka ne tik formaliai, bet ir realiai. UAB „Van-Lee“ įmonė nėra fiktyvi, veikla nėra imituojama, darbai atliekami, o paslaugos teikiamos.Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad teismas priėmė klaidingą sprendimą, nepateikė jokių argumentų, kuriais motyvuotai keltų teismo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi jo atvejui neaktualia Įstatymo redakcija. Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d.Teisingas teismo teiginys, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino Sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami paaiškinimai dėl įmonės vykdomos veiklos pobūdžio yra nenuoseklūs, prieštaringi. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2014 m. birželio 16 d. iki šiol UAB „Van-Lee“ pagrindinė veikla yra susijusi su statybos remonto darbais, pagrindinis darbas – įtempiamų lubų kabinimas, taip pat nurodo, kad pareiškėjas su įmonės akcininkais iš tiesų galvojo apie papildomą veiklą, t. y. darbą informacinių technologijų srityje (pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktame UAB „Van-Lee“ direktoriaus pasirašytame 2015 m. lapkričio 10 d. tarpininkavimo rašte yra aiškiai ir vienprasmiškai nurodyta, kad įmonė užsiima programinės įrangos, skirtos apsaugoti serverius nuo DDoS atakų, kūrimu bei maitinimo blokų, skirtų biuro technikai, tiekimu iš Kinijos, todėl galima teigti, kad tai nėra papildoma įmonės veiklos sritis, o pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių duomenų apie tai, kad jo valdoma įmonė užsiėmė įtempiamų lubų montavimu). Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas jau nurodo, kad 2017 metais įmonės veiklos pobūdį pakeitė iš programinės įrangos srities į pakabinamų lubų montavimą. Nors įmonės gali keisti įmonės veiklos sritį (iš Departamento užsieniečiai, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, neturi gauti pritarimo, tačiau turi būti informuojama apie duomenų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pasikeitimus), tačiau pareiškėjo atveju būtina atkreipti dėmesį į jo teikiamus nenuoseklius bei prieštaringus paaiškinimus dėl UAB „Van-Lee“ veiklos pobūdžio, nurodomų laikotarpių nesutapimo, todėl tokie pareiškėjo paaiškinimai tik sustiprina Departamento pagrįstus įtarimus, kad pareiškėjas nėra įsitraukęs į UAB „Van-Lee“ veiklos vykdymą, o šia įmone naudojasi kaip priemone tam, kad teisėtos veiklos vykdymo pagrindu gautų leidimą laikinai gyventi, įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir galėtų įgyvendinti savo tikruosius ketinimus, kurie iš esmės nėra susiję su teisėtos veiklos vykdymu UAB „Van-Lee“.Aplinkybė, jog UAB „Van-Lee“ darbuotojai nežino, kas yra įmonės akcininkai, buvo įvertinta, atsižvelgiant į duomenų visumą, ir nesudarė atskiro pagrindo panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.Sistemingas Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų mokėjimas savaime neleidžia daryti išvados, kad įmonė užsiima realia ūkine veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3432-858/2017). Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad UAB „Van-Lee“ įmonė nėra fiktyvi, veikla nėra imituojama, darbai atliekami, o paslaugos teikiamos, tačiau teismui nėra pateikęs jokių įmonės faktinę veiklą įrodančių dokumentų.Interneto adresais: https://karmila.uaprom.net/, https://ii-karmila.tiu.ru/ galima rasti viešai prieinamą informaciją apie pareiškėjo trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi teikiamas tarpininkavimo paslaugas, jo teikiamų paslaugų įkainius.Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigia nei teismo nustatytų, nei Departamento Sprendime nurodytų aplinkybių, lėmusių pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad įmonė atitinka Įstatymo reikalavimus, vykdo veiklą, tačiau nėra pateikęs įrodymų, kuriais paneigtų Sprendime nurodytas aplinkybes. Be to, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. pateikė naują prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi (pareiškėjo prašymas dar nėra išnagrinėtas).