- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-273/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Rapinlit“, uždaroji akcinė bendrovė „Luvel“, uždaroji akcinė bendrovė „Komrita“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-549-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl transporto priemonės pagrobimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmokos priteisimo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Rapinlit“, uždaroji akcinė bendrovė „Luvel“, uždaroji akcinė bendrovė „Komrita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 297 990 Lt dydžio draudimo išmoką, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. ieškovas ir UAB „Rapinlit“ sudarė lizingo sutartis Nr. 1080321 ir Nr. 1080322. Pagal jas ieškovas įsigijo UAB „Rapinlit“ nurodytą vilkiką Mercedes Benz 2544, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę Silvest Trailers KTH 18, v/n Nr. BR546, bei juos perdavė UAB „Rapinlit“ valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį, su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyse numatytą kainą turtas pereis UAB „Rapinlit“ nuosavybėn. UAB „Rapinlit“, gavusi ieškovo sutikimus, su UAB „Luvel“ sudarė sutartį dėl turto valdymo ir naudojimo. Ieškovo sutikimu turto valdytoju įregistruota UAB „Luvel“. Vilkikas Mercedes Benz 2544, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Rapinlit“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytą draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. PZULT1042055), 2008 m. spalio 30 d. – 2009 m. spalio 30 d. buvo apdraustas transporto priemonių draudimu. Puspriekabė Silvest Trailers KTH 18, v/n Nr. BR546, 2008 m. spalio 31 d. – 2009 m. spalio 31 d. apdrausta pagal UAB „Rapinlit“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. PZULT1042104). Sudarytų draudimo sutarčių sudėtinė dalis yra UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 49. Naudos gavėjas pagal draudimo sutartis yra ieškovas. Turtas apdraustas siekiant užtikrinti ieškovo nuostolių, patirtų turtą praradus ar sugadinus, atlyginimą. 2009 m. vasario 22 d. Rusijos Federacijoje nenustatyti asmenys turtą ir juo gabentą UAB „Komrita“ priklausiusį krovinį pagrobė. UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakė priimti sprendimą dėl turto pagrobimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmokos mokėjimo vadovaudamasi Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 18.3 punktu bei remdamasi tuo, kad pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo autotransporto ir krovinių draudimo sferoje bei pagal šį prašymą vykdomą ikiteisminį tyrimą. Ieškovo manymu, toks atsisakymas nepagrįstas. UAB DK „PZU Lietuva“ užsakymu UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliko turto įvertinimą, o turto pagrobimo metu buvusi rinkos kaina nurodyta 2009 m. balandžio 22 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 290471. Ieškovo manymu, toje ataskaitoje nurodyta turto rinkos kaina nustatyta neatsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, taikomus turto vertinimui, ir išskirtinius vilkiko Mercedes Benz 2544, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), požymius, lemiančius kainos dydį. UAB „Rapinlit“ ir ieškovas dėl turto rinkos vertės nustatymo kreipėsi į VšĮ „Emprekis“ ir UAB „Marleksa“. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą turto rinkos vertė pagrobimo dieną buvo 350 000 Lt, o pagal UAB „Marleksa“ pateiktą kelių transporto priemonės vertinimo pažymą – 312 200 Lt. Manytina, kad 2009 m. balandžio 22 d. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje Nr. 290471 nurodyta turto rinkos kaina neteisinga, o tinkama kaina pripažintina VšĮ „Emprekis“ ir UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaitose nurodytų turto rinkos kainų vidurkis - 331 100 Lt. Pagal draudimo sutartis besąlyginė išskaita vagystės atveju yra 10 procentų turto rinkos kainos, todėl iš draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ priteistinos draudimo išmokos dydis yra 297 990 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Rapinlit“ iš dalies nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį 297 990 Lt sumai, kuri, jo vertinimu, aiškiai per maža ir pažeidžia jo, kaip suinteresuoto trečiojo asmens, finansinius interesus.
Trečiasis asmuo UAB „Komrita“ su ieškiniu sutiko.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį. Teismas nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. tarp ieškovo ir UAB „Rapinlit“ sudarytos lizingo sutartys Nr. 1080321 ir Nr. 1080322 patvirtina, jog ieškovas nuosavybės teise įsigijo vilkiką Mercedes Benz 2544, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę Silvest Trailers KTH 18, v/n BR546, bei šį turtą perdavė UAB „Rapinlit“ valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį, su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą turtas pereis UAB „Rapinlit“ nuosavybėn. Ieškovo 2008 m. kovo 14 d. raštai patvirtina, jog jis davė sutikimus UAB „Rapinlit“ naudoti (subnuomoti) minėtas transporto priemones UAB „Luvel“. Transporto priemonių draudimo liudijimai patvirtina, jog UAB „Rapinlit“ su UAB DK „PZU Lietuva“ minėtoms transporto priemonėms sudarė draudimo sutartis, kurios galiojo nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Draudimo taisyklių 9.6 punkte numatyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, kai transporto priemonė naudojama nuomai, jeigu raštu už papildomą įmoką draudimo sutartyje nesusitarta kitaip. Transporto priemonių draudimo liudijimuose nurodyta transporto priemonės naudojimo paskirtis, o draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama nuomai. UAB „Luvel“ ir UAB „Rapinlit“ bendradarbiavimo sutartis Nr. 08/02 patvirtina, jog UAB „Rapinlit“ nuo 2008 m. kovo 14 d. vilkiką Mercedes Benz 2544, v/n DCV51, ir puspriekabę Silvest Trailers KTH 18, v/n BR546, už mėnesinį 1 000 Lt mokestį išnuomojo UAB „Luvel“. UAB „Luvel“ buvo įregistruota minėtų transporto priemonių naudotoju. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, neturėjo pagrindo pripažinti įvykus draudžiamajam įvykiui. Tokios išvados įrodymai: apdraustų transporto priemonių registracijos liudijimų Nr. B 869296 ir Nr. B 869295 nuorašai, kuriuose naudotoju įrašyta UAB „Luvel“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ raštai Nr. 01-08-387 ir Nr. 01-08-388, kuriais ieškovas davė sutikimą subnuomoti lizinguojamas transporto priemones, Valstybinės kelių transporto inspekcijos leidimo Nr. 6009808 nuorašas, kuriame nurodyta, kad leidimas tarptautiniam krovinių gabenimui keliais samdos ar atlyginimo pagrindu transporto priemonei Mercedes Benz 2544 išduotas UAB „Luvel“ vardu, muitinės deklaracijos MRN 09LTKR200010EB5502 nuorašas, kur gabenant į Rusijos Federaciją vėliau prarastus krovinį ir apdraustas transporto priemones, procedūros vykdytoju nurodyta UAB „Luvel“, UAB „Luvel“ įgaliojimo Nr. 12 nuorašas, išduotas vairuotojui S. A. naudotis transporto priemonėmis – vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir priekaba, v/n BR 546, CMR važtaraštis MD 07 610533, lydėjęs krovinį, vežamą vilkiku ir priekaba, kuriame vežėju nurodyta UAB „Luvel“, knygelės TIR XQ60994246, lydėjusios krovinį nuorašas, kurioje vežėju nurodyta UAB „Luvel“, Rusijos Federacijos muitinės nutarimo administracinėje byloje nuorašas, tvirtinantis, kad transporto priemonių ir krovinio pagrobimo momentu transporto priemonės buvo perduotos vežėjui UAB „Luvel“, patvirtina apdraustų transporto priemonių naudojimo nuomai faktą. Teismo manymu, nėra pagrindo UAB DK „PZU Lietuva“ pripažinti turint pagrindą išmokėti ieškovo prašomą draudimo išmoką. Išrašas iš juridinių asmenų registro patvirtina, jog draudėjo UAB „Rapinlit“ vadove-direktore nuo 1996 m. kovo 8 d. registruota N. P. Transporto priemonių draudimo liudijimai patvirtina, jog draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ vardu draudimo sutartis su draudėju UAB „Rapinlit“ pasirašė ta pati N. P.. Teismas sprendė, kad esant situacijai, kai draudiką iš vienos pusės atstovauja profesionalus atstovas, sutampantis su draudėjo vadovu, pripažintina, jog sutarties šalių interesai, esant aiškiai nurodytai sutarties sąlygai, sutarties sudarymo metu sutampa, o sudarytos sutartys atitiko abiejų šalių interesus. Transporto priemonių draudimo liudijimuose Nr. PZULT1042055 ir Nr. PZULT1042104 draudiminė apsauga netaikoma juose nurodytų transporto priemonių nuomos, kaip draudiminės rizikos, pagrindu. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog nurodyta sąlyga ieškovui nebuvo žinoma. Ieškovas papildomu draudimu nesinaudojo, todėl neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išvadą, kad UAB „Luvel” ir UAB „Rapinlit“ Bendradarbiavimo sutartis Nr. 08/02 tvirtina faktą, jog UAB „Rapinlit” nuo 2008 m. kovo 14 d. vilkiką su puspriekabe už 1 000 Lt mokestį išnuomojo UAB „Luvel“, galėjo padaryti tik neįsigilinęs į byloje pateiktų dokumentų turinį. Bendradarbiavimo sutartis negali būti laikoma vilkiko ir puspriekabės nuomos sutartimi, nes neatitinka nuomos sutarties požymių, o tarp UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ susiklostę santykiai nebuvo vilkiko ir puspriekabės nuomos santykiai. Bendradarbiavimo sutartyje nėra numatyta, kad kuri nors šalis turi perduoti kitai šaliai vilkiką ir puspriekabę laikinai valdyti ir naudotis jais už užmokestį. Nėra perdavimo-priėmimo akto ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog vilkikas ir puspriekabė faktiškai buvo perduoti valdyti ir naudoti UAB „Luvel“. Sudarius bendradarbiavimo sutartį vilkikas ir puspriekabė liko UAB „Rapinlit“ žinioje. Tą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros I-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2009 m. gruodžio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės (apie pagrobtą vilkiką ir puspriekabę su kroviniu vairuotojas S. A. pranešė UAB „Rapinlit“ direktoriui komercijai; ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „Rapinlit“ direktorius komercijai nurodė, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį vilkiku ir puspriekabe naudojosi UAB „Rapinlit“ ir kad vilkiką su puspriekabe vairavo UAB „Rapinlit“ vairuotojai; UAB „Rapinlit“ darbuotojas S. A. nurodė, kad jis vairavo vilkiką su puspriekabę ir kad nurodymus, kur važiuoti ir kokius krovinius vežti, jis gaudavo iš UAB „Rapinlit“ direktoriaus komercijai). Pagal Bendradarbiavimo sutarties 1.2.1-1.2.2 punktus vilkiką su puspriekabe vairavo UAB „Rapinlit“ darbo sutarties pagrindu samdytas vairuotojas. Tai rodo, jog vilkikas ir puspriekabė visą laiką buvo UAB „Rapinlit“ žinioje. Byloje nėra įrodymų, kad vilkikas su puspriekabe buvo naudojami UAB „Luvel“ interesais, jos poreikiams tenkinti ir pajamoms iš vilkiko su puspriekabe naudojimo gauti. Pagal Bendradarbiavimo sutartį UAB „Rapinlit“ privalėjo užtikrinti tinkamą vilkiko ir puspriekabės techninę būklę, mokėti su vilkiko ir puspriekabės naudojimu susijusius mokesčius. UAB „Luvel“ nebuvo prisiėmusi pareigų, susijusių su vilkiko ir puspriekabės išlaikymu, priežiūra ir remontu. Vilkiką su puspriekabe vairuojantis UAB „Rapinlit“ samdytas vairuotojas buvo materialiai atsakingas už vilkiką, puspriekabę ir gabenamą krovinį. Bendradarbiavimo sutartyje nėra nuostatos, nustatančios bendrovės „Luvel“ pareigą UAB „Rapinlit“ mokėti 1 000 Lt dydžio nuomos mokestį. 1 000 Lt mėnesinį atlyginimą (ne nuomos mokestį) UAB „Rapinlit“ turėjo mokėti ir mokėjo bendrovei „Luvel“. Jis mokėtas už teisę naudotis UAB „Luvel“ vardu išduotais dokumentais, reikalingais vykdyti tarptautinius krovinių vežimus. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsiradę UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel” santykiai neatitiko nuomos teisinių santykių požymių. Teismas nenagrinėjo UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ tikslų ir ketinimų sudarant Bendradarbiavimo sutartį. UAB „Rapinlit“ nebuvo ir nėra vežėjų asociacijos „LINAVA” narys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „Rapinlit“ direktorius komercijai nurodė, jog UAB „Rapinlit“ nebuvo finansiškai naudinga įsigyti visas licencijas tarptautiniams kroviniams pervežti, todėl UAB „Rapinlit“ kilo poreikis bendradarbiauti su asmeniu, priklausančiu asociacijai „LINAVA”. Kadangi UAB „Luvel“ turėjo visas licencijas tarptautiniams kroviniams vežti, tarp UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis. Tą patvirtina šios aplinkybės: UAB „Luvel“ įsipareigojimai pagal Bendradarbiavimo sutartį buvo aprūpinti UAB „Rapinlit“ TIR Carnet knygelėmis (1.5.1 p.) ir reikiamais kelionės leidimais (1.5.2 p.). UAB „Rapinlit“ įsipareigojo grąžinti panaudotas TIR Carnet knygeles ir leidimus per 3 darbo dienas po reiso baigimo (1.6 p.) ir apmokėti UAB „Luvel“ už suteiktas paslaugas (2.1-2.2 p). Bendradarbiavimo sutartimi UAB „Rapinlit“ įsipareigojo įdarbinti savo vairuotoją, sumokėti visus jo mokesčius valstybei, apmokėti reikiamas vizas, gyvybės draudimą ir kitas priskirtinas išmokas (1.2.1 p.), kartu su vairuotoju atlyginti žalą (1.2.2 p.), kontroliuoti vairuotojo darbo ir poilsio režimą, blaivumą darbo metu, sumokėti baudas, skirtas dėl šių pažeidimų (1.2.3 p.), ekspedijuoti krovinius, derinti pakrovimo-iškrovimo laiką ir pan. (1.2.4 p.), rūpintis automobilio technine būkle, atsakyti už muitinės „Tinkamumo liudijimo“ galiojimą, sumokėti transporto priemonės naudotojo mokesčius (1.2.5 p.), apmokėti visas reiso išlaidas (1.2.6 p.). Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punktas, nurodantis, kad UAB „Rapinlit“ patikėjo vilkiką ir puspriekabę UAB „Luvel“, įrašytas tam, jog UAB „Luvel“ pagal 2004 m. vasario 6 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-35 patvirtintų Bendrijos leidimų ir Bendrijos licencijų bei jų kopijų išdavimo ir naudojimo tvarką būtų išduota Europos Bendrijos leidimo kopija, leidžianti vykdyti tarptautinį krovinių gabenimą. Bendradarbiavimo sutartyje nėra naudojamos sąvokos: „nuoma“, „nuomininkas“, „nuomotojas“ ir pan., joje nėra nuostatų, būdingų nuomos sutarčiai, todėl nebuvo pagrindo teismo išvadai dėl vilkiko ir puspriekabės nuomos. Teismo išvada, kad vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimai, 2008 m. kovo 14 d. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ raštai Nr. 01-08-387 ir Nr. 01-08-388, Valstybinės kelių transporto inspekcijos leidimas Nr. 6009808, UAB „Luvel“ įgaliojimas, išduotas vairuotojui S. A., Muitinės deklaracija MRN 09LTKR200010EB5502, CMR važtaraštis MD 07 610533, knygelė TIR XQ60994246 ir Rusijos Federacijos muitinės nutarimas administracinėje byloje patvirtina vilkiko ir puspriekabės naudojimą nuomai, nepagrįsta. Vien registravimas transporto priemonės naudotoju nereiškia, jog asmuo šią transporto priemonę faktiškai naudoja ir valdo. Transporto priemonės registracijos liudijimas taip pat nerodo, kad asmuo, įregistruotas kaip transporto priemonės naudotojas, transporto priemonę valdo nuomos sutarties pagrindu. Asmens registravimas transporto priemonės naudotoju nereiškia, kad transporto priemonė buvo perduota naudoti atitinkamam asmeniui. Tikslai, kurių buvo siekiama vilkiko ir puspriekabės naudotoju įregistruojant UAB „Luvel“, nurodyti 2008 m. kovo 12 d. UAB „Rapinlit“ prašyme ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, t. y. kad UAB „Luvel“ yra asociacijos „LINAVA“ narys, o UAB „Rapinlit“ planavo naudotis UAB „Luvel“ išduotais leidimais ir TIR knygelėmis. Vilkiko ir puspriekabės naudotoju UAB „Luvel“ buvo tik de jure, tam, kad UAB „Rapinlit“ turėtų galimybę vykdyti tarptautinius gabenimus pagal TIR garantinę sistemą. 2008 m. kovo 14 d. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ raštais Nr. 01-08-387 ir Nr. 01-08-388 UAB „Rapinlit“ išdavė sutikimus sutarties pagrindu perduoti naudoti (subnuomoti) vilkiką ir puspriekabę UAB „Luvel“. Sutikimo perduoti transporto priemonę naudoti (subnuomoti) trečiajam asmeniui turinys ir esmė negali būti aiškinama atskirai nuo 2008 m. kovo 12 d. prašymo, kuriuo UAB „Rapinlit“ prašė, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ leistų vilkiko ir puspriekabės naudotoju registruoti UAB „Luvel“ tik siekiant jį formaliai nurodyti transporto priemonės registracijos liudijime. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pagal UAB „Rapinlit“ prašymą išdavė leidimą perduoti naudoti (subnuomoti) vilkiką ir puspriekabę UAB „Luvel“, kuris UAB „Rapinlit“ sudarė galimybę vilkiko ir puspriekabės naudotoju VĮ Regitra registruoti UAB „Luvel“. Sutikimo išdavimas nereiškia, kad tokio sutikimo suteiktomis teisėmis lizingo gavėjas pasinaudos ir transporto priemonė bus perduota naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui. Sutartis dėl vilkiko ir puspriekabės panaudos ar subnuomos tarp UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ nebuvo sudaryta ir faktiškai UAB „Luvel“ niekada nevaldė ir nenaudojo vilkiko ir puspriekabės. Remiantis UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2008 m. kovo 14 d. sutikimais UAB „Luvel“ formaliai buvo registruota vilkiko ir puspriekabės naudotoju, tačiau faktiškai vilkiką ir puspriekabę naudojo ir valdė UAB „Rapinlit“.Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduoto EB leidimo Nr. 6009808 kopija Nr. 0032 patvirtina, kad teisė vilkiku vykdyti tarptautinį krovinių vežimą buvo suteikta UAB „Luvel“, tačiau ji nesuteikia pagrindo teigti, jog šių tarptautinių vežimų UAB „Luvel“ vardu nevykdė UAB „Rapinlit“. Leidimo kopija nepatvirtina, kad vilkikas su puspriekabe buvo išnuomotas UAB „Luvel“. Muitinės deklaracijoje MRN 09LTKR200010EB5502 UAB „Luvel“ įvardyta kaip vykdytoja, kadangi atitinkamas krovinio vežimas buvo vykdomas UAB „Rapinlit“ naudojantis UAB „Luvel“ vardu ir UAB „Luvel“ išduotais dokumentais, leidžiančiais vykdyti tarptautinį krovinių vežimą. Muitinės deklaracija neįrodo, kad vilkiką su puspriekabe nuomos sutarties pagrindu valdė ir naudojo UAB „Luvel“. UAB „Luvel“ įgaliojimu Nr. 12 UAB „Luvel“ įgaliojo S. A. naudotis vilkiku ir puspriekabe, atlikti visus su tuo susijusius pavedimus. Teismas, klaidingai laikydamas šį įgaliojimą vilkiko ir puspriekabės nuomą patvirtinančiu dokumentu, neatsižvelgė į tai, kad S. A. buvo ne UAB „Luvel“, o UAB „Rapinlit“ darbuotojas. Kadangi vilkiko ir puspriekabės naudotoju de jure buvo UAB „Luvel“, reikėjo dokumento, teisiškai įgalinančio UAB „Rapinlit“ darbuotoją vilkiką ir puspriekabę naudoti ir valdyti. Dėl to UAB „Rapinlit“ dirbančiam vairuotojui S. A. buvo išduotas 2008 m. spalio 12 d. UAB „Luvel“ įgaliojimas Nr. 12. Faktas, kad vilkiką su puspriekabe vairavo UAB „Rapinlit“ darbuotojas, rodo, jog vilkiką su puspriekabe faktiškai valdė ir naudojo UAB „Rapinlit“, o ne UAB „Luvel“. CMR važtaraštyje MD 07 610533 UAB „Luvel“ nurodyta kaip vežėjas. Toks įrašas važtaraštyje negali būti įrodymu, patvirtinančiu vilkiko ir puspriekabės perdavimą naudoti ir valdyti UAB „Luvel“ ar vilkiko ir puspriekabės išnuomojimą UAB „Luvel“. Šis įrašas rodo tik formalią deklaraciją, kad krovinio vežimą formaliai vykdo UAB „Luvel“.UAB „Luvel“ tiek Bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu, tiek vykdant krovinio vežimą, kurio metu buvo pagrobtas vilkikas ir puspriekabė, buvo asociacijos „LINAVA“, išduodančios leidimus naudotis TIR knygelėmis, narys. Galimybė vykdyti tarptautinius krovinių vežimus naudojantis TIR knygelėmis buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko tarp UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis. UAB „Rapinlit“ darbuotojas S. A., vilkiku su puspriekabe veždamas krovinius, dėl kurių pervežimo sutarė UAB „Rapinlit“ ir krovinio siuntėjas, naudojosi UAB „Luvel“ išduota TIR knygele ir kitais dokumentais, suteikiančiais teisę vykdyti tarptautinius krovinių vežimus. Krovinio vežimas naudojantis UAB „Luvel“ išduota TIR knygele patvirtina tik atitinkamo dokumento naudojimo faktą, tačiau nepatvirtina vilkiko su puspriekabe naudojimo nuomai fakto. UAB „Rapinlit“ veikė UAB „Luvel“ formaliu vardu. UAB „Rapinlit“, įgydama teisę krovinių vežimą vykdyti UAB „Luvel“ vardu, kartu Bendradarbiavimo sutartimi prisiėmė riziką dėl krovinio praradimo (sugadinimo), pareigą atlyginti galimus UAB „Luvel“ nuostolius ir sumokėti skirtas baudas, susijusias su krovinių vežimu. Rusijos Federacijos muitinės nutarimu administracinėje byloje bauda buvo skirta asmeniui, kuris pagal dokumentus (formaliai) vykdė krovinio vežimą. Muitinė nesiaiškino ir neturėjo aiškintis, kas faktiškai organizavo ir vykdė krovinio vežimą, todėl nutarimo administracinėje byloje nėra pagrindo pripažinti įrodymu, patvirtinančiu vilkiko ir puspriekabės perdavimą UAB „Luvel“ naudoti ar vilkiko ir puspriekabės nuomos faktą. Dokumentai, kuriuos teismas nurodė kaip patvirtinančius nuomos santykius tarp UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“, iš tiesų įrodo tik tai, kad buvo vykdoma Bendradarbiavimo sutartis. Nors su byla susijusiuose dokumentuose galima pastebėti atsitiktinį sąvokos „subnuoma“ vartojimą, tai nurodę asmenys realių subnuomos santykių neturėjo omenyje. Teismas iš esmės nevertino atsakovo teiginiams prieštaraujančių įrodymų ir byloje esančių įrodymų visumos, paneigiančios atsakovo nepagrįstus išvedžiojimus dėl vilkiko ir puspriekabės nuomos.Vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimai atsakovui buvo pateikti vilkiką ir puspriekabę draudžiant transporto priemonių draudimu. Vilkikas pagal UAB „Rapinlit“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytą draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZU Nr. 1093599) transporto priemonių draudimu pirmą kartą apdraustas 2008 m. kovo 31 d. Puspriekabė transporto priemonių draudimu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2008 m. kovo 31 d. - 2009 m. kovo 31 d. buvo apdrausta pagal UAB „Rapinlit“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. kovo 31 d. draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas PZU Nr. 1093600. UAB DK „PZU Lietuva“ iš gautų vilkiko ir puspriekabės registravimo liudijimų galėjo matyti, kad vilkiko ir puspriekabės naudotoju registruota UAB „Luvel“. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, gavęs vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimus, turėjo išsiaiškinti UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, UAB „Luvel“ ir UAB „Rapinlit“ tarpusavio santykius, susijusius su vilkiko ir puspriekabės valdymu ir naudojimu. UAB DK „PZU Lietuva“, neišsiaiškinusi minėtų aplinkybių, laikytina nepakankamai atidžia ir rūpestinga, prisiėmusia riziką dėl galimų neigiamų pasekmių. UAB „Rapinlit“ atsiliepime į atsakovo 2010 m. sausio 6 d. atsiliepimą nurodė, kad UAB „Rapinlit“ atsakovui prieš sudarant 2008 m. kovo 31 d. vilkiko ir puspriekabės draudimo sutartis be kitų dokumentų pateikė 2008 m. kovo 7 d. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Rapinlit“ lizingo sutartį Nr. 1080321 ir lizingo sutartį Nr. 1080322, 2008 m. kovo 14 d. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ raštus Nr. 01-08-387 ir Nr. 01-08-388 ir Bendradarbiavimo sutartį. UAB DK „PZU Lietuva“ informavimą apie UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ bendradarbiavimą naudojant vilkiką ir puspriekabę rodo: 2008 m. gruodžio 24 d. UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Rapinlit“ generalinė krovinių draudimo sutartis PZU Nr. 1104896, kurioje numatyta, jog draudikas ir draudėjas susitarė, kad netaikoma atgręžtinio reikalavimo teisė į vežėją UAB „Luvel“; atsakovo vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo polisas PZU Nr. 1104891, kuriame draudėju nurodyta UAB „Luvel“; draudimo įmokas mokėdavo UAB „Rapinlit“. UAB DK „PZU Lietuva“, turėdama vilkiko ir puspriekabės registravimo liudijimus, lizingo sutartis, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sutikimus vilkiką ir puspriekabę perduoti naudoti (subnuomoti) ir Bendradarbiavimo sutartį, galėjo matyti UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ tarpusavio ryšius, susijusius su vilkiko ir puspriekabės valdymu, naudojimu, bei galėjo kelti klausimą dėl vilkiko ir puspriekabės nuomos ir papildomo draudimo. Draudimo sutarčių sudarymui reikšmingos aplinkybės atsakovui buvo žinomos. Jeigu UAB DK „PZU Lietuva“, turėdama reikiamą informaciją, šios rizikos tinkamai neįvertino, negali būti grindžiamas atsisakymas išmokėti draudimo išmoką. UAB DK „PZU Lietuva“ iki vilkiko ir puspriekabės pagrobimo nereiškė pretenzijų dėl esminių aplinkybių neatskleidimo, o tai pradėjo ginčyti tik ieškovui teisėtai pareikalavus vykdyti UAB DK „PZU Lietuva“ prievolę.Byloje nėra įrodymų, kad sudarant vilkiko ir puspriekabės draudimo sutartis tiek UAB „Rapinlit”, tiek UAB DK „PZU Lietuva” atstovavo N. P.. Teismas, darydamas šią išvadą, rėmėsi neteisingais UAB DK „PZU Lietuva” teiginiais, tariamai paremtais Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros I-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotais N. P. parodymais. N. P., kaip UAB „Rapinlit” ir UAB DK „PZU Lietuva” atstovė, pasirašė tik 2008 m. gruodžio 24 d. generalinę krovinių draudimo sutartį PZU Nr. 1104896. N. P. veikė kaip UAB DK „PZU Lietuva” atstovė, todėl manytina, kad visos vilkiko ir puspriekabės draudimo sutarčių sudarymui ir vykdymui reikšmingos aplinkybės, kurias kaip UAB „Rapinlit“ direktorė žinojo N. P., buvo žinomos ir UAB DK „PZU Lietuva“. Nėra pagrindo išvadai, kad sudarant draudimo sutartis N. P. nuo UAB DK „PZU Lietuva” nuslėpė kokią nors draudimo sutarčių sudarymui reikšmingą informaciją. Net nesudarius 2008 m. spalio 30-31 d. draudimo sutarčių, vilkiko ir puspriekabės pagrobimo metu būtų galiojusios 2008 m. kovo 31 d. vilkiko ir puspriekabės draudimo sutartys, pasirašytos UAB DK „PZU Lietuva“ Vilniaus filialo Verslo klientų skyriaus vyr. vadybininko A. M., ir turėjusios garantuoti draudimo apsaugą nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Visa reikšminga draudimo sutarčių sudarymui informacija atsakovui buvo pateikta prieš 2008 m. kovo 31 d. draudimo sutarčių sudarymą o sudarant 2008 m. spalio 30-31 d. draudimo sutartis esminės aplinkybės nebuvo pasikeitusios. Atsakovas atsikirtimų dėl draudimo išmokos mokėjimo negrindė N. P. veiksmais (neveikimu) sudarant vilkiko ir puspriekabės draudimo sutartis ar vilkiko su puspriekabe nuoma kaip nedraudžiamuoju įvykiu. Jeigu draudimo sutartys sudarytos pažeidus vidinius UAB DK „PZU Lietuva“ teisės aktus ar pažeidžiant N. P., kaip priklausomos draudimo agentės ir UAB DK „PZU Lietuva“ atstovės pareigas, UAB DK „PZU Lietuva“ turėtų reikalauti N. P. atsakomybės, nes ji atstovavo UAB DK „PZU Lietuva“ interesams sudarant draudimo sutartis. Taisyklės nepateikia sąvokos „nuoma“ apibrėžimo. Taisyklių 9.6 punktas negali būti taikomas bet kurios automobilio nuomos atveju. Taisyklių 9.6 punkte nurodyta automobilio nuoma kaip nedraudžiamuoju įvykiu atsisakant išmokėti draudimo išmoką UAB DK „PZU Lietuva“ gali remtis tik tuo atveju, jeigu UAB DK „PZU Lietuva“ prieš draudimo sutarties sudarymą nebuvo žinoma apie automobilio nuomininką ar kitus naudotojus ir automobilio nuomos keliama rizika prilygsta kitų Taisyklių 9.6 punkte nurodytų automobilio naudojimo būdų automobiliui sąlygojamam pavojui. UAB DK „PZU Lietuva“ dar prieš draudimo sutarčių sudarymą buvo žinoma, kad UAB „Rapinlit“ vilkiką ir puspriekabę valdo ir naudoja su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sudarytų finansinės nuomos (lizingo) sutarčių pagrindu, kad vilkikas su puspriekabe pagal UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sutikimus gali būti perduoti naudoti (subnuomoti) UAB „Luvel“, kad vilkiko ir puspriekabės naudotoju registruota UAB „Luvel“. Šios aplinkybės nekliudė sudaryti draudimo sutartis, o UAB DK „PZU Lietuva“ neturi teisės savo prievolės nevykdymo pagrįsti atitinkamomis aplinkybėmis. Draudimo sutartys sudarytos prisijungimo būdu pagal UAB DK „PZU Lietuva“ pasiūlytas standartines sąlygas. Taisyklių 9.6 punkto nuostatų negalima pripažinti aiškiomis ir nedviprasmiškomis. Teismas neanalizavo Taisyklių 9.6 punkto turinio, nenagrinėjo esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčių klausimų, o tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimui.UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakymas išmokėti draudimo išmoką dėl tariamos vilkiko ir puspriekabės nuomos yra nepagrįstas. UAB DK „PZU Lietuva“ iš prieš draudimo sutarčių sudarymą gautų dokumentų turėjo būti žinoma, kad vilkikas ir puspriekabė gali būti naudojami lizingo gavėjo (nuomininko) pagal lizingo sutartis UAB „Rapinlit“ arba perduoti naudoti UAB „Luvel“ pagal UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sutikimus ir UAB „Rapinlit“ bei UAB „Luvel“ susitarimus. Įvykus draudžiamajam įvykiui - vilkiko ir puspriekabės pagrobimui - atsirado prievolė mokėti draudimo išmoką. Vengimas mokėti draudimo išmoką motyvuojant aplinkybėmis, kurias pati UAB DK „PZU Lietuva“ turėjo įvertinti ir įvertino prieš sudarydama draudimo sutartis, vertintinas kaip nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose ir nepateisina prisiimtos rizikos atsisakymo.Teismui pateikta pakankamai įrodymų išvadai, kad Bendradarbiavimo sutartis nėra nuomos sutartis, kad UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ santykiai nebuvo nuomos santykiai, kad vilkiko ir puspriekabės pagrobimas yra draudiminis įvykis. Teismas įrodymus vertino netinkamai, rėmėsi tik UAB DK „PZU Lietuva“ teiginiais, neatsižvelgė į dokumentais pagrįstus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Rapinlit“ argumentus. Teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, o netinkamas Bendradarbiavimo sutarties aiškinimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismo išvados dėl vilkiko ir puspriekabės nuomos, dėl nedraudžiamojo įvykio nustatymo iš esmės pagrįstos prielaidomis, prieštarauja bylos įrodymų visumai. Teismas, priteisdamas UAB DK „PZU Lietuva“ iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 6 000 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, neatsižvelgė į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija pagal 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio galimas priteisti sumas. UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti suma neturi viršyti 3 000 Lt. UAB DK „PZU Lietuva“ prašytų priteisti ir priteistų bylinėjimosi išlaidų bei UAB DK „PZU Lietuva“ atstovų suteiktų paslaugų disproporcija, taip pat iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma akivaizdžiai per didelė, neatitinka CPK ir Rekomendacijų nuostatų, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Šalies argumentai
Ieškovas 2011 m. sausio 31 d. prašymu prašė kaip įrodymus priimti ir prie bylos prijungti UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2010 m. lapkričio 12 d. paklausimą ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ 2010 m. lapkričio 23 d. atsakymą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Rapinlit“ atsiliepime prašo ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą tenkinti. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Luvel“ ir UAB „Rapinlit“ bendradarbiavimo sutartis tvirtina faktą, jog UAB „Rapinlit“ nuo 2008 m. kovo 14 d. vilkiką su puspriekabe už 1 000 Lt dydžio mokestį išnuomavo UAB „Luvel“. Byloje nėra įrodymų, kad vilkikas ir puspriekabė faktiškai buvo perduoti valdyti ir naudoti UAB „Luvel“, kad UAB „Luvel“ mokėjo nuomos mokestį. Į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina transporto priemonės nuomos fakto. UAB DK „PZU Lietuva“ iš gautų vilkiko ir puspriekabės registravimo dokumentų galėjo matyti, kad jų naudotoju registruota UAB „Luvel“. Visos vilkiko ir puspriekabės draudimo sutarčių sudarymui ir vykdymui reikšmingos aplinkybės, kurias kaip UAB „Rapinlit“ direktorė žinojo N. P., buvo žinomos ir UAB DK „PZU Lietuva“, nes aplinkybės žinomos atstovui laikomos žinomomis ir atstovaujamajam. UAB DK „PZU Lietuva“ dar prieš vilkiko ir puspriekabės draudimo sutarčių sudarymą buvo žinoma, kad UAB „Rapinlit“ vilkiką ir puspriekabę valdo ir naudoja UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sudarytų finansinės nuomos (lizingo) sutarčių pagrindu, kad vilkikas su puspriekabe pagal UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sutikimą gali būti perduoti naudoti (subnuomoti) UAB „Luvel“, kad vilkiko puspriekabės naudotoju buvo registruotas UAB „Luvel“.
Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas atsiliepime prašo ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą atmesti; skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priimti atskirąją nutartį ir informuoti Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos muitinės departamentą apie neteisėtus ir galimai nusikalstamus UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ veiksmus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad įvykęs įvykis pripažintas nedraudiminiu, nes UAB „Rapinlit“ transporto priemones buvo išnuomavusi UAB „Luvel“. Šiuo atveju transporto priemonių draudimu apdraustoms transporto priemonėms draudiminė apsauga netaikoma, jei apdrausta transporto priemonė draudėjo išnuomojama trečiajam asmeniui. Aplinkybę, kad UAB „Rapinlit“ buvo perdavusi valdyti ir naudotis transporto priemones UAB „Luvel“, patvirtina bylos įrodymai. Pagal draudimo liudijimą plėšimas nėra laikomas draudiminiu įvykiu. UAB „Rapinlit“ pateikė teismui suklastotą 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 08/02 tekstą, siekdama paneigti nedraudiminio įvykio buvimą, todėl priimtina teismo atskiroji nutartis. Ji priimtina ir dėl UAB „Rapinlit“ galimai nusikalstamų veikų – neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla, neturint licencijos (leidimo) ar kitokiu neteisėtu būdu versliškai arba stambiu mastu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju spręstina, ar Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas atmesti ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“.
Civilinės bylos tinkamas išnagrinėjimas, taigi ir civilinio ginčo teisingas išsprendimas visų pirma priklauso nuo to, kaip tiksliai teismas nustatys ir kvalifikuos šalių materialinius teisinius santykius. Tikrųjų bylos faktinių aplinkybių nustatymas teismui tampa išeities tašku, leidžiančiu atsakyti į klausimą, buvo ar nebuvo pažeistos ieškovo teisės ir ar jas pažeidė atsakovas. Šie tikslai pasiekiami įrodinėjimo procese. Įstatymas įrodinėjimo tikslą apibrėžia kaip teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio nuostatos). Įrodinėjimo procesas yra sudėtingas reiškinys, susidedantis iš kelių etapų: faktų ir įrodymų nurodymo, įrodymų pateikimo ir rinkimo, jų tyrimo bei įvertinimo.
Įrodymų įvertinimas yra sunkiausiai formalizuotam reglamentavimui pasiduodanti teismo procesinės veiklos dalis, nes tai iš esmės yra logikos dėsniais grindžiamas mąstymo procesas. Įstatymas nustato tik tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei nesuteikiant jokiems įrodymams, išskyrus CPK nustatytas išimtis, iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio nuostatos). Galutinis įrodinėjimo tikslas yra nustatyti objektyvią tiesą. Šis procesas materialiąją išraišką įgauna teismo sprendimo ar nutarties forma. Teismo procesinis sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas, motyvuotas, įtikinamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas (apeliantas) UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ teikė prašymą priimti ir prie bylos prijungti UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2010 m. lapkričio 12 d. paklausimą ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ 2010 m. lapkričio 23 d. atsakymą. Ieškovas nurodo, kad minėtų įrodymų neketino naudoti civilinėje byloje, kadangi joje buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją, tačiau gavus teismo sprendimą jie teiktini, kaip patvirtinantys teismo išvadų neteisingumą ir netinkamą bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių įvertinimą (2 t., 128-133 b. l.).
Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 08/02 pagrindu susiklostė nuomos teisiniai santykiai (2 t., 84-93 b. l.). Bendradarbiavimo sutarties (žr. 1 t., 38 b. l.) tinkamas teisinis įvertinimas yra viena svarbiausių nustatytinų aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, naujai teikiamas įrodymas turi būti priimamas ir vertinamas kartu su kita byla medžiaga, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
Dėl nuomos teisinių santykių (ne)buvimo bei draudiminio įvykio
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinama teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė. Šios bylos kontekste svarbią reikšmę turi įrodymų vertinimo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atmetė bylos duomenų pagrindu padaręs išvadą, kad transporto priemonės buvo nuomojamos, todėl joms netaikoma draudiminė apsauga ir ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos (2 t., 84-93 b. l.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju iš esmės tų pačių įrodymų pagrindu darytinos priešingos nei nusprendė pirmosios instancijos teismas teisinės išvados ir priimtinas kitoks procesinis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. kovo 7 d. tarp UAB „Rapinlit“ (klientas), UAB Parex faktoringas ir lizingas“ (lizingo davėjas) ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ (turto pardavėjas) buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 1080321. Lizingo objektas - vilkikas Mercedes Benz 2544 Actros. Pagaminimo metai 2007. (1 t., 10-14 b. l.). Tą pačią dieną tarp nurodytų subjektų sudaryta ir lizingo sutartis Nr. 1080322, kurios objektas - priekaba Silvest Trailers KTH 18, pagaminimo metai 2007 (1 t., 20-24 b. l.). Lizingo sutartyse nustatytos sąlygos dėl lizingo objektų apdraudimo.
Iš Transporto priemonių draudimo liudijimų Nr. PZULT1042055 ir Nr. PZULT1042104 matyti, kad buvo apdraustos transporto priemonės: Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) ir tentinė puspriekabė, v/n BR546. Juose nurodyta, kad draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama taksi, maršrutiniam taksi, nuomai /.../. Draudžiamieji įvykiai: autoavarija, gamtinės jėgos, nelaimingi įvykiai, trečiųjų asmenų tyčinė veika, vagystė. Draudimo vertė yra lygi transporto priemonės rinkos kainai įvykio dieną, išskyrus atvejus, kai draudimo liudijimui taikomi draudimo variantai „draudimas naująja verte“ arba „draudimas pastovia draudimo suma“ (1 t., 42-43 b. l.). PZU Lietuva Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 9.6 punkte nurodyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos nedraudiminių įvykių atvejais, kai transporto priemonė /.../ naudojama nuomai /.../ (1 t., 44-64 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Rapinlit“ 2008 m. kovo 12 d. prašymu UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašė leisti įsigytas transporto priemones – 2007 m. gamybos vilkiką Mercedes Benz 2544 Actros ir 2007 m. gamybos priekabą Silvest Trailers KTH registruoti naudotoju transporto priemonės techniniame pase nurodant UAB „Luvel“, kadangi ši įmonė yra „Linava“ narė ir planuojama naudotis jų tr. leidimais ir TIR CARNET-ais (1 t., 195 b. l.). UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, atsakydama į UAB „Rapinlit“ prašymą, sutiko, kad vilkikas Mercedes Benz 2544 Actros, pagaminimo metai 2007, ir priekaba Silvest Trailers KTH 18, pagaminimo metai 2007, perduota pagal lizingo sutartis valdyti ir naudotis klientui, lizingo sutarčių galiojimo laikotarpiu būtų perduota naudotis (būtų subnuomota) sutarties pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Luvel“ (1 t., 36-37 b. l.) UAB „Luvel“ ir UAB „Rapinlit“ 2008 m. kovo 14 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 08/02. Joje nurodyta, kad UAB „Rapinlit“ išnuomoja UAB „Luvel“ vilkiką MB 2544, 2007 laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą Silvest Trailers KTH 18, 2007 m. laidos, valst. Nr. BR 546. UAB „Rapinlit“ įsipareigojo įdarbinti savo vairuotoją, apmokėti visas reiso išlaidas /.../. UAB „Luvel“ įsipareigojo aprūpinti TIR Carnet knygelėmis, reikiamais kelionės leidimais. Už suteiktas papildomas paslaugas UAB „Rapinlit“ apmoka pagal UAB „Luvel“ pateiktas sąskaitas. Sutarties mėnesio mokestis 1 000 Lt plius PVM (1 t., 38, 225-228 b. l.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju minėtos Bendradarbiavimo sutarties nėra pagrindo kvalifikuoti nuomos sutartimi; jos turinys nesudaro pagrindo teigti, jog iš tikrųjų UAB „Rapinlit“ išnuomojo transporto priemones UAB „Luvel“.
Siekiant nustatyti, kokias tarpusavio teises ir pareigas prisiėmė Bendradarbiavimo sutarties šalys, pasirašydamos aptariamas sąlygas, būtina sutartį išaiškinti pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles bei jų pagrindu suformuotą teismų praktiką. Esminės teismų praktikos nuostatos dėl sutarčių aiškinimo orientuoja teismus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, tikruosius sutarties dalyvių ketinimus nustatyti pagal sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas sutartis aiškinti sąžiningai (CK 193 straipsnio 1 dalis), šios įstatyminės normos pagrindu suformuluota teismų praktikos taisyklė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių. Aiškinant sutartis privalu nepažeisti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; kt.).
CK 6.477 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis. Tai yra dvišalis, atlygintinis konsensualinis sandoris, kurio pagrindu savininkas perduoda ne jam priklausančią nuosavybės teisę nuomininkui, o tik teisę valdyti ir naudoti išsinuomotą turtą. Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008). Nagrinėjamu atveju vertinant nurodytą Bendradarbiavimo sutartį nėra pagrindo teigti, kad UAB „Rapinlit“ perdavė vilkiką su priekaba laikinai valdyti ir naudotis jais už užmokestį, nes šiomis transporto priemonėmis iš tikrųjų naudojosi pati UAB „Rapinlit“, jos faktiškai nebuvo perduotos naudotis ir valdyti UAB „Luvel“, o liko UAB „Rapinlit“ žinioje. Byloje nėra pateiktas transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktas; matyti, kad vilkiką su puspriekabe vairavo UAB „Rapinlit“ darbo sutarties pagrindu samdytas vairuotojas; pati UAB „Rapinlit“ privalėjo užtikrinti tinkamą vilkiko ir puspriekabės techninę būklę bei mokėti su vilkiko ir puspriekabės naudojimu susijusius mokesčius. Tokias išvadas patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 8 d. nutarime (1 t., 164-173 b. l.) nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytos aplinkybės (pvz., būtent UAB „Rapinlit“ informavimas apie pagrobtą transporto priemonę, nurodymai, kur važiuoti, kokius krovinius vežti gauti iš UAB „Rapinlit“ ir pan.). Be to, pagal aptariamą Bendradarbiavimo sutartį būtent pati UAB „Rapinlit“ įsipareigojo mokėti 1 000 Lt sutarties mokestį UAB „Luvel“, todėl taip pat nenustatytas ir antrasis nuomos teisinių santykių elementas, t. y. įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį. Bendradarbiavimo sutartyje nėra nuostatos, nustatančios UAB „Luvel“ pareigą mokėti kontrahentui UAB „Rapinlit“ 1 000 Lt dydžio nuomos mokestį. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 1 000 Lt mokestį (su PVM – 1 180 Lt) mokėjo būtent UAB „Rapinlit“ (1 t., 225-227 b. l.). Taigi teisėjų kolegija pritaria skundo argumentams, kad 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. 08/02 negali būti laikoma vilkiko ir puspriekabės nuomos sutartimi, nes ji neatitinka esminių nuomos sutarties požymių, o tarp UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ susiklostę santykiai nebuvo vilkiko ir puspriekabės nuomos teisiniai santykiai. Aptariamoje Bendradarbiavimo sutartyje vien tik žodžio „išnuomoja“ įrašymas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga taip pat nepaneigtos ir ieškovo įrodinėtos aplinkybės, kokiu tikslu buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis, t. y. jog UAB „Rapinlit“ nebuvo finansiškai naudinga įsigyti visas licencijas tarptautiniams kroviniams pervežti, o UAB „Luvel“ turėjo visas licencijas tarptautiniam krovinių vežimui (žr. 1 t., 164- 173 b. l.). Tokias aplinkybes netiesiogiai patvirtina į bylą pateiktas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ 2010 m. lapkričio 23 d. atsakymas į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2010 m. lapkričio 12 d. raštą (2 t., 130-133 b. l.). Pagal aptariamą Bendradarbiavimo sutartį matyti, jog UAB „Luvel“ įsipareigojo aprūpinti UAB „Rapinlit“ TIR Carnet knygelėmis (1.5.1 p.); reikiamais kelionės leidimais (1.5.2 p.) (1 t., 38 b. l.).
Skundžiamame pirmosios instancijos teisme sprendime išdėstyti įrodymai, kurių pagrindu padaryta išvada, jog apdraustos transporto priemonės naudotos nuomai. Įrodymų išdėstymo eiliškumas visiškai atitinka atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime išvardintų argumentų seką (žr. 1 t., 161-162 b. l.). Teisėjų kolegija negali sutikti su išdėstytų įrodymų įvertinimu.
VĮ Regitra liudijimuose transporto priemonių Silvest Trailers ir Mercedes Benz savininku nurodyta UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, o naudotoju UAB „Luvel“ (1 t., b. l. 39-40), tačiau šie liudijimai neįrodo nuomos teisinių santykių egzistavimo, taip pat to, kad transporto priemonės iš tikrųjų buvo perduotos naudoti bei valdyti juose įrašytam asmeniui.
Ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2008 m. kovo 14 d. raštų Nr. 01-08-387 ir Nr. 01-08-388 (1 t., 36-37 b. l.), kuriais ieškovas davė UAB „Rapinlit“ sutikimus sutarties pagrindu perduoti naudoti (subnuomoti) vilkiką ir puspriekabę UAB „Luvel“, turinys aiškintinas atsižvelgiant į UAB „Rapinlit“ 2008 m. kovo 12 d. prašymą, sietą su tuo, jog planuojama naudotis UAB „Luvel“ tr. leidimais ir TIR CARNET-ais bei kad UAB „Luvel“ yra UAB „Linava“ narė, todėl prašoma naudotoju transporto priemonės techniniame pase nurodyti UAB „Luvel“ (1 t., 195 b. l.). Be to, vien tokio sutikimo davimas taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Luvel“ faktiškai valdė ir naudojo vilkiką ir puspriekabę.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimo Nr. 6009808, kopijos Nr. 0032 pagrindu UAB „Luvel“ suteikta teisė verstis tarptautinių krovinių gabenimu keliais samdos ar atlyginimo pagrindu Bendrijos teritorijoje vykdomų kelionių ar kelionių dalių maršrutais, kuriais važinėjama samdos ar atlyginimo pagrindu, laikantis 1992 m. kovo 26 d. priimto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 881/92 ir bendrųjų šio leidimo nuostatų. Leidime nurodytas automobilis Mercedes Benz 2544, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 174 b. l.). Šio leidimo turinys nepatvirtina, kad vilkikas su puspriekabe buvo išnuomotas UAB „Luvel“.
Teisėjų kolegija pritaria apelianto skundo teiginiams, jog Muitinės deklaracijoje MRN 09LTKR200010EB5502 UAB „Luvel“ įvardyta kaip vykdytoja (1 t., 175-176 b. l.), nes krovinio vežimas buvo vykdomas UAB „Rapinlit“ naudojantis UAB „Luvel“ vardu ir UAB „Luvel“ išduotais dokumentais, leidžiančiais vykdyti tarptautinį krovinių vežimą. Muitinės deklaracija nepatvirtina nuomos teisinių santykių. UAB „Luvel“ įgaliojimu Nr. 12 įgaliojo S. A. naudotis vilkiku ir puspriekabe, atlikti visus su tuo susijusius pavedimus, atidaryti TIR Carnet knygelę, atstovauti transporto inspekcijoje, kelių policijoje ir atlikti muitinės formalumus (t. 1, 177 b. l.). Draudiminio įvykio metu pagrobtų transporto priemonių (vilkiko ir puspriekabės) vairuotojas S. A. buvo UAB „Rapinlit“ darbuotojas (1 t., 211-223 b. l.). Tai leidžia teigti, kad transporto priemonės buvo UAB „Rapinlit“ žinioje.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria skundo argumentams, kad dokumentai, kuriuos teismas nurodė kaip patvirtinančius nuomos santykius tarp UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“, iš tiesų įrodo tik tai, kad buvo vykdoma Bendradarbiavimo sutartis, kurios turinys nesudaro pagrindo teigti apie nuomos teisinius santykius tarp UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aukščiau nurodytus įrodymus.
UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą teikiamas aiškinimas (t. 2, 142 b. l.), kad terminas „nuoma“ draudimo santykių kontekste aiškintinas kaip apdraustos transporto priemonės trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis pateikimas nepriklausomai nuo to, ar už tokį valdymą mokami pinigai, yra neteisingas bei neatitinka įstatyme nustatytos nuomos sąvokos. Be to, tai turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta draudimo taisyklėse, tačiau šiuo atveju to negalima teigti. Pagal įstatymą nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
Skundžiamame sprendime nurodoma, kad išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina faktą, jog draudėjo UAB „Rapinlit“ (įregistruota 1996 m. kovo 8 d.) vadove (direktore) yra N. P., o Transporto priemonių draudimo liudijimai patvirtina, kad draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ vardu draudimo sutartis su draudėju UAB „Rapinlit“ pasirašė ta pati N. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, Transporto priemonių draudimo liudijimų Nr. PZULT1042055 ir Nr. PZULT1042104 (1 t., 42-43 b. l.) turinys patvirtina, kad draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ vardu sutartį pasirašė N. P., tačiau UAB „Rapinlit“ vardu pasirašė ne N. P. (skiriasi parašas), nors ji tuo metu buvo UAB „Rapinlit“ direktore (1 t., 163 b. l.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali teigti, kad sudarant vilkiko ir puspriekabės draudimo sutartis nuo UAB DK „PZU Lietuva” buvo nuslėpta draudimo sutarčių sudarymui reikšminga informacija.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų, tarp jų dėl apeliaciniame skunde pateikto termino „nuoma“ aiškinimo, nes atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas jie tampa teisiškai nereikšmingi.
UAB DK „PZU Lietuva“ iki vilkiko ir puspriekabės pagrobimo įvykio nereiškė pretenzijų dėl esminių aplinkybių neatskleidimo. Į bylą pateikti duomenys apie automobilio Mercedes Benz Nr. DCV su priekaba BR546 pagrobimą 2009 m. vasario 22 d. (1 t., 65-92 b. l.). Apie šį įvykį buvo informuotas draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ (1 t., 93-104 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos nagrinėjimo ribas, yra įsitikinusi, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ yra teisiškai nepagrįstas, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, esą nebuvo pagrindo pripažinti įvykus draudžiamąjį įvykį bei nėra pagrindo UAB DK „PZU Lietuva“ pripažinti turint pareigą išmokėti ieškovo prašomą draudimo išmoką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad vilkiko ir puspriekabės pagrobimas yra draudiminis įvykis.
UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad transporto priemonių pagrobimas plėšimo būdu bet kuriuo atveju yra nedraudiminis įvykis, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas (2 t., 146 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks argumentas apskritai nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taiko įstatyme nustatytą draudimą apeliacinėje instancijoje įrodinėti aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, bei neanalizuoja ir nevertina atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo išdėstytų minėtų naujų aplinkybių (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 312, 301 straipsniai). Priešingu atveju būtų pažeistas rungimosi principas, iškreipta ribotos apeliacijos esmė.
Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas.
Dėl draudimo išmokos dydžio
Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 297 990 Lt dydžio draudimo išmoką bei 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta suma buvo grindžiama VšĮ „Emprekis“ ir UAB „Marleksa“ pateiktose Turto vertinimo ataskaitose nurodytų turto rinkos kainų vidurkiu – 331 100 Lt, atėmus 10 procentų besąlyginę išskaitą (1 t., 2-7 b. l.).
Transporto priemonių draudimo liudijimuose nurodyta, kad vagystės atveju taikoma 10 procentų besąlyginė išskaita, o naudos gavėjas yra UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (1 t., 42-43 b. l.). PZU Lietuva Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 15.1.3 punktas numato, kad kai transporto priemonė pavogta, draudimo išmoka yra transporto priemonės rinkos kaina draudiminio įvykio dieną, sumažinta franšizės suma (1 t., 44-64 b. l.).
Pagal UAB DK „PZU Lietuva“ užsakymu atliktą UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2009 m. balandžio 22 d. vertinimą Nr. 290471 techniškai tvarkingo autotraukinio Mercedes Benz 2544, pirmos registracijos data 2007 m. rugpjūčio 1 d., su priekaba Silvest Trailers KTH 18, pirmos registracijos data 2007 m. rugpjūčio 1 d., vidutinė rinkos vertė 2009 m. vasario mėn. buvo apie 238 000 Lt + 19 proc. PVM (1 t., 105-115 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą buvo pateiktas dar vienas UAB DK „PZU Lietuva“ užsakymu minėto subjekto tos pačios dienos ir tuo pačiu numeriu žymėtas vertinimas, kuriame papildomai nurodytas paminėtos vertės didėjimas dėl mažesnės ridos (nurodyta 63 300 km) – apie 10 procentų, t. y. 23 800 Lt. Taigi visa transporto priemonių vertė siektų 261 800 Lt be PVM (311 542 Lt su PVM) (2 t., 1 b. l.).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis autotraukinio Mercedes Benz 25544L ir priekabos Silvest Trailers KTH 18, pirma registracija 2007 m., eksploatacijos pradžia 2008 m. kovo 14 d., vidutinė rinkos kaina 2008 m. spalio mėnesį Lietuvoje buvo ~ 405 000 Lt (329 000 Lt autotraukinys ir 76 000 Lt priekaba), o 2009 m. vasarį ~ 350 000 Lt (294 320 Lt automobilio vertė ir 65 680 Lt priekabos) (1 t., 132 b. l.).
Pagal Nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ įvertinimą Mercedes Benz 2544 ir Silvest Trailes KTH18 rinkos vertė su PVM 2009 m. vasario mėnesį siekė 312 200 Lt (1 t., 133-150 b. l.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija remiasi ne ieškovo nurodytu draudimo išmokos skaičiavimo metodu, o Nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ atliktu įvertinimu. Būtent šio subjekto įvertinimo turinys leidžia daryti išvadą, kad aptariamas turtas įvertintas tinkamiausiai, prie išvados pateikti Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, įmonės kvalifikacijos atestatas, išdėstyti pagrindiniai teisiniai ir metodologiniai turto vertinimo pagrindai ir kt. Teisėjų kolegija nesiremia VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma, nes ji nėra išsami, nepateikti įrodymai apie vertinimą atlikusio subjekto kvalifikaciją. Vertindama UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ informaciją teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šio subjekto nustatyta turto vertė yra labai artima Nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ atliktam vertinimui, tačiau taip pat nėra pateikta duomenų apie vertintojo kvalifikaciją. Remiantis draudimo sutarčių sąlygomis, iš nustatytos turto vertės – 312 200 Lt atimtina 10 procentų franšizė, todėl priteistinos draudimo išmokos dydis sudaro 280 980 Lt. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinys, yra panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį patenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 280 980 Lt dydžio draudimo išmoką bei 6 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ bei priteisė iš ieškovo 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai (2 t., 84-93 b. l.). Apeliaciniu skundu ginčijama ši sprendimo dalis, nurodant, kad teismas, priteisdamas nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą, neatsižvelgė į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu yra naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kartu naikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o skunde išdėstyti argumentai dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio netenka teisinės reikšmės. Kadangi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ už ieškinį sumokėjo 6 960 Lt dydžio žyminį mokestį (1 t., 8 b. l.) bei tokio paties dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 t., 96 b. l.). Kadangi šiuo procesiniu sprendimu ieškovo ieškinys yra patenkinamas iš dalies, priteisiant 280 980 Lt draudimo išmoką, ieškovui iš atsakovo priteistinos 13 238 Lt (6 619 Lt už ieškinį ir 6 619 Lt už apeliacinį skundą dydžio mokestis pagal tenkintų reikalavimų ribas) išlaidos, turėtos žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pagal pirmosios instancijos teismo pažymą sudaro 107,65 Lt (1 t., 1 b. l.), pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą – 4,05 Lt (2 t., 194 b. l.). Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkintas beveik visa apimtimi (94 proc.), atsakovo turėtos advokato pagalbos išlaidos nėra priteistinos, o nurodyta apimtimi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 105 Lt priteistinos iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Dėl teismo atskirosios nutarties priėmimo
CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
Atsakovas teigia, kad apeliantas remiasi suklastotu Bendradarbiavimo sutarties nuorašu, todėl prašoma priimti atskirąją nutartį dėl dokumentų klastojimo. Ieškovas į bylą pateikė 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 08/02 nuorašą, kuriame sutarties dalykas apibrėžiamas: UAB „Rapinlit“ išnuomoja UAB „Luvel“ vilkiką /.../ (1 t., 38 b. l.). UAB „Rapinlit“ direktorė N. P. į bylą pateikė 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 08/02 nuorašą, kuriame sutarties dalykas apibrėžiamas: UAB „Rapinlit“ patiki UAB „Luvel“ vilkiką /.../ (1 t., 224 b. l.). Be to, pažymima, jog nustačius, kad UAB „Rapinlit“ iš tiesų ilgą laiką vykdė tarptautinio krovinių vežimo keliais veiklą neturėdama licencijų bei leidimų, prisidengdama UAB „Luvel“ vardu bei naudodamasi UAB „Luvel“ muitinės dokumentais, tokie UAB „Rapinlit“ veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika (2 t., 143 b. l.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėtos bylos apimtį ir išanalizuotų aplinkybių sudėtį, nedaro išvados, kad atsakovo paminėti asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, todėl nemato pagrindo priimti atskirąją nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (kodas 110057869) 280 980 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt litų) draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 238 Lt (trylika tūkstančių du šimtus trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ (kodas 126233315) naudai bei 105 Lt (vieną šimtą penkis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.