Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-25 · Civilinė byla Nr. e2A-101-432/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
e2A-101-432/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
R. P.
Advokatai
Kristina Alešiūnaitė
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio25d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųVisvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R.P.apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei R. P. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą,prašydamas priteisti jam iš atsakovės nuostolių atlyginimą – 4 249,93 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas paaiškino, kadjis 2020-03-19 įsigijo nekilnojamojo turto objektą –gyvenamosios paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau– butas). Bute jo įsigijimo metu gyveno atsakovėir du jos nepilnamečiai vaikai.Nurodė, kad 2020-03-19 elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, siūlydamas per vieną mėnesį, t. y. iki 2020-04-19, atlaisvinti butą. Pakartotinį reikalavimą atsakovei pateikė 2020-04-03, siūlydamas iki 2020-04-19 atlaisvinti butą, taip pat prašė informuoti apie tikslų turto atlaisvinimo laiką ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, kad jis turėtų galimybę dalyvauti atsakovei atlaisvinant turtą. Kadangi atsakovė ignoravo šiuos prašymus, jis 2020-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (civilinė byla Nr.e2-16909-592/2020). Pažymėjo, kad atsakovė mokesčio už neteisėtą naudojimąsi butu nemokėjo, dėl ko jis patyrė nuostolius. Ieškovas teigė, jog ne kartą informavo atsakovę, kad butą jis pirko investiciniais tikslais, t. y. siekė iš jo gauti nuomos/pardavimo pajamas. Teigė, kad 2020-07-14 atsakovei išsiuntė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurioje, be kita ko, nurodė atsakovei, jog reikalauja ne tik buto atlaisvinimo, bet ir kreipsis dėl nuostolių atlyginimo. Dėl atsakovės kaltės visą buvimo turto savininku laikotarpį jis negalėjo naudoti turto pagal jo paskirtį, išnuomoti ir gauti nuomos pajamas, nors turėjo galimybę išnuomoti šį butą už 2 500 Eur per mėnesį nuo 2020-04-25, kadangi būtent tokį pasiūlymą jis buvo gavęs iš jo interesams atstovaujančios nekilnojamojo turto brokerės. Atsakovei buvo pasiūlyta per penkias darbo dienas atlyginti laikotarpiu nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15įskaitytinaipatirtą žalą (negautų pajamų forma), iš viso 4249,93Eur(2500 Eur už nuo balandžio iki gegužės mėn. negautas pajamas ir 83,33Eurx 21 diena– nuo 2020-05-25 iki 2020-06-15 įskaitytinai).

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, kad ieškovas butą nuosavybės teise įsigijo 2020-03-19, o nuosavybės teisės į butą buvo registruotos 2020-04-03. Iki 2020-03-19 butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui V. M.. Tuo metu, kai ieškovas įsigijo butą, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio V. M. santuokos nutraukimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020. Gyvenant santuokoje atsakovės sutuoktinis buvo sudaręs kredito sutartį su kredito unija TAUPA ir butą buvo įkeitęs hipoteka kaip prievolės įvykdymo garantą. Buvusiam sutuoktiniui vienašališkai nutraukus kredito sutartį su kredito unija, buvo pradėtas išieškojimas iš įkeisto buto. Atsakovės žiniomis, buto pirkėją – ieškovą, antstoliui Rimantui Vižainiškiui, kuris galiausiai butą pardavė ieškovui, galimai pasiūlė būtent atsakovės sutuoktinis V. M., pažįstantis ieškovą. Pažymėjo, ieškovo nurodomo 2020-03-19 el. laiško prie ieškinio ieškovas nepridėjo, o ji neprisimenanti, kad būtų gavusi tokį el. laišką. Pabrėžė, kad bute tuo metu ji gyveno su dviem mažamečiais vaikais,visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, todėl susirasti bet kokį būstą jai su dviem mažamečiais vaikais, net ir jai esant nekilnojamojo turto brokerei, buvo sudėtinga. Nurodė, kad į butą (duomenys neskelbtini), kurį 2018-05-29 dovanojimo sutarties pagrindu jos nepilnamečiam sūnui H. M. perleido jo senelis iš tėvo pusės J. M., įsikelti buvo neįmanoma – šis butas buvo laikinai perduotas naudoti H. M. seneliui J. M., kuris šį butą nuomojo ir iš jo gavo nuomos pajamas, butas nebuvo atlaisvintas, santykiai su juo vykstant skyrybų procesui taip pat nebuvo patys geriausi. Dėl šio buto dovanojimo sutarties vyksta teisminiai ginčai, kuriais dovanotojas siekia susigrąžinti šį butą savo nuosavybėn. Apie tai, kad atsakovė neturi galimybių buto atlaisvinti iki 2020-04-19, jos atstovė 2020-04-17el. laišku informavo ieškovo atstovę advokatę Kristiną Alešiūnaitę, butą ji atlaisvino ir iš jo su vaikais išsikėlė 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje – gegužės mėn. pradžioje (tikslios dienos neprisimena). Atsakovės žiniomis, buto raktus ieškovui perdavė jos buvęs sutuoktinis V. M.. Atsakovės įsitikinimu, vien šios faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

4. Atsakovės vertinimu, ieškovo teiginiai, kad jis ketino gauti pajamas iš buto nuomos, taip pat nepagrįsti. Ieškovas butą įsigijo 2020-03-19, o naujajam savininkui pardavė 2020-06-15. Jis siekė gauti pelną iš buto pardavimo, o ne iš nuomos.Tai, kad jis neturėjo ketinimų nuomoti butą, patvirtina jo paties pateiktasbrokerės G. L. 2020-04-25 el. laiškas, kuriame brokerėnurodo, jog ieškovą domina tik buto pardavimas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neturėjo realaus buto nuomininko. Nėra įrodymų, patvirtinančių realias ieškovo galimybes išnuomoti butą brokerės 2020-04-25 el. laiške nurodytam Rusijos pilietybės klientui, nėra pateikiamas bendravimo su potencialiu nuomininku įrodymas, buto nuomos sutartis ar jos projektas, taip pat nėra pateikiamas realus potencialaus nuomininko pasiūlymas ar kitas įrodymas, patvirtinantis ieškovo poziciją apie realiai gautinas pajamas iš buto nuomos. Atsakovės vertinimu, ieškovas pagrįstai ir realiai net negalėjo tikėtis išnuomoti buto nuo 2020-04-25 dėl šių priežasčių: 1) bute tuo metu fiziškai gyveno atsakovė; 2) ieškovas tik 2020-04-25 gavo el. laišką iš savo brokerės apie galimą nuomininką, buto nuomos sutartis nebuvo parengta, butas neatlaisvintas ir neišnešti iš jo kilnojamieji daiktai; 3) ieškovas dar 2020-04-22 pareiškė ieškinį dėl jos priverstinio iškeldinimo iš buto. Tokiu būdu ieškovas bando įtikinti teismą, kad jis Rusijos piliečiui butą be baldų ir buitinės technikos būtų išnuomojęs už 2 500 Eur.

Šalies argumentai

5. Ieškovas dublike papildomai nurodė, jog butas buvo parduodamas priverstine tvarka, kadangi atsakovės sutuoktinis nevykdė prievolių kreditoriui. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi priverstinis turto pardavimas yra pakankamai ilgas procesas, kurio metu tiek išieškotojas, tiek skolininkas ir su juo susiję asmenys turi teisę siūlyti savo pirkėjus, ginti savo galimai pažeistas teises, taip pat pasirengti galimam turto atlaisvinimui. Šiomis teisėmis atsakovė aktyviai naudojosi: Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3043-912/2020 pagal atsakovės ieškinį dėl antstolio patvarkymų panaikinimo ir restitucijos taikymo, kuriuo ji reikalavo panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2020-03-19 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S20-128-6059 ir taikyti restituciją – grąžinti nuosavybės teises į butą atsakovei ir suinteresuotajam asmeniui, buvusiam atsakovės sutuoktiniui, grąžinant jo sumokėtą sumą, t. y. 400 000 Eur. Vėliau atsakovė pakeitė savo poziciją ir pateikė Vilniaus apygardos teismui pranešimą dėl šio ieškinio atsisakymo, kurį teismas 2020-07-16 patenkino ir šią civilinę bylą nutraukė. Šios aplinkybės, ieškovo vertinimu, patvirtina, kad buto priverstinio pardavimo metu atsakovė aktyviai naudojosi savo teisėmis, jai buvo žinomos visos galimos su priverstiniu turto realizavimu susijusios pasekmės (pareiga atlaisvinti turtą), be to, kiekvienas protingas ir atidus asmuo tokioje situacijoje rūpintųsi savo ateitimi ir planuotų priverstinai parduodamo turto atlaisvinimą, tačiau atsakovė dėl nežinomų priežasčių nusprendė ne tik nesirūpinti savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, bet ir ignoruoti jo, kaip buto savininko, teises ir teisėtus interesus. Atsakovė, turėdama realias galimybes atlaisvinti butą ir išsikelti į atsakovų nepilnamečiui vaikui nuosavybės teise priklausantį butą, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise. Tuo tarpu atsakovės nurodoma COVID-19 pandemija nėra ir negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, dėl kurios jo teisės ir teisėti interesai naudoti savo turtą ir gauti iš jo pajamas galėtų būti apriboti. Visos šios aplinkybės, ieškovo vertinimu, parodo, jogatsakovė, iš anksto žinodama apie priverstinį buto pardavimą bei aktyviai dalyvaudama šiame procese, neplanavo ir nesirengė buto atlaisvinti ir nepažeisti jo, kaip buto teisėto įgijėjo ir savininko, teisių, todėl turi prisiimti ir visas neigiamas tokių veiksmų pasekmes.

6. Ieškovo įsitikinimu, aplinkybė, kad jis butą po trijų mėnesių nuo jo įsigijimo pardavė, nesuponuoja, kad būdamas jo savininku ir galėdamas butą valdyti, naudoti bei juo disponuoti, negalėjo nei planuoti, nei gauti nuomos pajamų – teismui pateiktas susirašinėjimas su jam atstovaujančia brokere patvirtina, kad buvo realus pasiūlymas dėl buto nuomos, kurio jis negalėjo akceptuoti dėl atsakovės atsisakymo atlaisvinti butą.Aplinkybė, jog pirmenybė teikiama turto pardavimui, nesuponuoja, kad gavus racionalų pasiūlymą, butas negali būti išnuomotas. Atsakovės teiginius apie tai, kad būtų sudėtinga išnuomoti butą be baldų, reikiamos įrangos ir pan., taip pat vertina kritiškai, kadangi tai yra kiekvienos nuomos sutarties dalykas– jis savo reikalavimus grindžia negautomis nuomos pajamomis, kurių negalėjo gauti, nes dėl atsakovės kaltės negalėjo valdyti ir naudoti buto, atitinkamai neturėjo galimybių nei brokerei, nei potencialiam nuomininkui detalizuoti, kada butas galėtų būti perduotas jo laikinam naudojimui. Tokiu būdu realus buto nuomos pasiūlymas negalėjo pasibaigti nuomos sutarties sudarymu ir buto perdavimu išimtinai dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės veiksmų. 2500 Eur per mėnesį buvo konkrečios ir realios pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu atsakovė nedelsiant atlaisvintų butą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-23 sprendimu ieškinį patenkino.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2020-03-19 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-20-128-6059 pasirašymo metu ir po jo bute gyveno ir liko gyventi atsakovė su vaikais. Tačiau nėra duomenų, kad atsakovės gyvenimas bute po 2020-03-19 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktoNr. S-20-128-6059 pasirašymo būtųpagrįstas dvišaliu ieškovo ir atsakovės sudarytu žodiniu arrašytiniu susitarimu dėl tolesnės galimybės naudotis butu, jo savininku tapus ieškovui. 2020-04-03 ieškovas pateikė atsakovei reikalavimą dėl gyvenamosios patalpos atlaisvinimo, kuriame nurodė geranoriškai suteikiantis atsakovei vieno mėnesio terminą buto atlaisvinimui, tikėdamasis, kad jis bus atlaisvintas ne vėliau kaip 2020-04-19 17 val. Šiame reikalavime ieškovas taip pat nurodė, kad buto atlaisvinimo terminas ieškovui turi esminę reikšmę, nes jis planuoja nurodytą nekilnojamąjį turtą išnuomoti, t. y. jis yra įsigytas investiciniais tikslais, ir kiekviena pavėluota turto atlaisvinimo diena ieškovui reiškia negautas pajamas. Taip pat šiuo reikalavimu ieškovas prašė apie tikslų buto atlaisvinimo laiką ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas informuoti ieškovą. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iki 2020-04-19 atsakovė buto neatlaisvino. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo atsakovei išsiųstas 2020-04-17 priminimas dėl gyvenamosios patalpos atlaisvinimo, 2020-04-18 atsakovės atstovės pranešimas elektroniniu paštu, kad atsakovė neturi galimybių atlaisvinti buto iki 2020-04-19, ieškovo 2020-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo iš buto kartu su nepilnamečiais vaikais.

9. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog surinktų įrodymų visuma, teismo vertinimu,sudaro pagrindątikėti ieškovo paaiškinimais, kad iki pat buto pardavimo butas atsakovės atlaisvintas nebuvo, o jeigu ir buvo, – atsakovė apie tai ieškovo neinformavo, buto kaip atlaisvinto ieškovui neperdavė, raktų negrąžino. Tokią išvadą pagrindžia ir objektyviais įrodymais pagrįstas nuoseklus ieškovo elgesys– 2020-04-22 inicijuotas teisminis procesas dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, 2020-06-16 įvykdytas buto perleidimas trečiajam asmeniui, nulemtas negalimumo naudotis investiciniams tikslams įsigytu butu nuo pat jo įsigijimo. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog teisėtą pagrindą naudotis butu nuo 2020-04-25 liudija tai, kad ieškovo suteikto termino atlaisvinti butą jai nepakako, nes per tokį laiką susirasti kitą būstą dėl kilusios COVID-19 pandemijos, negalimumo naudotis nepilnamečiam vaikui priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), ji negalėjo, yra nepagrįsti. Teismas paaiškino, kad atsakovės nurodomos kliūtys nesuteikė teisės atsakovei naudotis butu nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15, nesant tam ieškovo sutikimo ir/ar leidimo. Atsakovė taip pat neįrodė butą atlaisvinusi ir jo raktus perdavusi ieškovui 2020 m. gegužės mėn. pradžioje. Atsakovė, naudodamasi butu be teisėto pagrindo po ieškovo suteikto termino jį atlaisvinti, neinformavo ieškovo apie ketinimo išsikelti iš buto datą ir laiką, nebendradarbiavo su ieškovudėl buto perdavimo, nesiekė įforminti faktinius naudojimosi butu santykius su ieškovu abiem šalims priimtinomis sąlygomis (pvz., sudarant trumpalaikę nuomos sutartį ar kita).Toks atsakovės elgesys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neatitinka teisės aktų reikalavimų, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdymo (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnis, 4.98 straipsnis, 1.137 straipsnio 1, 2, 3 dalys, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kas yra pagrindasatsakovės civilinei atsakomybei kilti.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kad butą jis įsigijo investiciniais tikslais, siekdamas jį nuomoti ir/ar vėliau parduoti. Tokią savo valią ieškovas atsakovei nurodė dar 2020-04-03 reikalavime atlaisvinti gyvenamąsias patalpas. Tai, kad buto valdymo nuosavybės teise laikotarpiu jo valia dėl buto naudojimo investiciniais tikslais būdo kito – iš pradžių ketinęs jį nuomoti, vėliau nutarė jį parduoti, nepaneigia jo įrodinėjamų nuostolių realumo. Būdamas buto savininkas ieškovas buvo laisvas pasirinkti disponavimo jam nuosavybės teise priklausančiu butu būdą ir/ar jį keisti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nėra įrodymų, kurie paneigtų ieškovo galimybę nuomoti butą, gaunant iš to pajamas– ieškovo nuosavybės teisė į butą nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15 nebuvo ribojama jo paties valia, įstatymų ar teismo sprendimo (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad bute be ieškovo sutikimo gyveno atsakovė, kas buvo kliūtis išnuomoti butą tretiesiems asmenims, ne paneigia ieškovo įrodinėjamų negautų pajamų iš buto nuomos realumą, o pagrindžia jų ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais – naudojimusi butu be teisėto pagrindo, bei sudaro pagrindą šioje byloje remtis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi. Šioje teisės normoje numatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų pats gavo naudos, tai ši jo gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

11. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, jog ieškovas jo patirtų nuostolių dydį siejo su tuo, kad 2020-04-25 elektroniniu laišku ieškovas jo brokerės buvo informuotas apie asmenį, sutinkantį išsinuomoti butą trumpam laikui už 2 500 Eur per mėnesį. Abejoti tokiu ieškovui pateiktubrokerės siūlymu teismas neturėjo pagrindo. Pirmosos instancijos teismas nurodė, jog nėra kitų įrodymų apie buto nuomos kainą rinkoje laikotarpiu nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas teigė esant tikėtina, kad pastaruoju laikotarpiu buto mėnesio nuomos kaina atitiko ieškovo nurodomą 2 500 Eur sumą. Ieškovo prašoma priteisti 4 249,93 Eur nuostolių atlyginimo suma nustatyta pagal pačios atsakovės gautą naudą (nepagrįstą nuomos mokesčio sutaupymą) iš naudojimosi butu be teisėto pagrindo nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15 (2 500 Eur už laikotarpį nuo 2020-04-25 iki 2020-05-24 + 1 749,93 Eur (83,33 Eur x 21 diena) už laikotarpį nuo 2020-05-25 iki 2020-06-15) (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį.

13. Apeliantė teigia, kad surinkti įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kad jis ketino butą nuomoti, nes tokių ketinimų iš tikrųjų neturėjo, be to, buto realiai negalėjo išnuomoti dėl objektyvių priežasčių, tuo labiau piliečiui tos užsienio valstybės, kurios piliečiams buvo apribotas patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ginčo laikotarpiu dėl karantino. Nurodo, jog ieškovas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės nurodytą pinigų sumą kaip nuostolių atlyginimą negautų pajamų pavidalu turėjo įrodyti, kad: 1) jis iš anksto ketino gauti pajamas iš buto nuomos ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 2) ieškovo ketintos gauti pajamos buvo realios, o ne hipotetinės ir ieškovas ketino tokias pajamas gauti esant įprastai veiklai; 3) atsakovės neteisėti veiksmai sutrukdė ieškovui gauti pajamas iš buto nuomos. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovas neturėjo realaus buto nuomininko ir kad neketino buto nuomoti, o butą įsigijo, turėdamas tikslą jį parduoti už didesnę kainą ir taip gauti pelną. Ieškovas iš anksto neplanavo gauti pajamų iš buto nuomos, tad ieškovas neįrodė vieno iš būtinų LAT jurisprudencijoje suformuluotų elementų, siekiant įrodyti patirtus nuostolius negautų pajamų pavidalu,– ieškovas iš anksto neketino ir neplanavo gauti pajamų iš buto nuomos.

14. Skunde nurodyta, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo ketinamos gauti pajamos iš buto nuomos buvo realios, o ne hipotetinės. Tame pačiame brokerės laiške rašoma, kad Rusijos pilietis nedelsdamas išsinuomotų butą keliems mėnesiams, nes pagal nuotraukas viskas tinka ir jis galėtų keltis tuojau pat. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių gautinų pajamų realumą už buto nuomą, išskyrus brokerės laišką, kuriame nurodytos informacijos tikrumas abejotinas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovas ar brokerė būtų realiai kontaktavę su tariamu potencialiu nuomininku, jog su tariamu nuomininku buvo derinamos nuomos sąlygos ir pan. Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, jog jeigu iki ieškovo nurodyto 2020-04-19 termino atsakovė būtų išsikėlusi iš buto su visais kilnojamaisiais daiktais (sofomis, lovomis, stalais, kėdėmis ir kt.), buto nuomininkas trumpalaikei nuomai už didelę 2 500 Eur sumą (žymiai viršijančią rinkos kainą) nebūtų išsinuomojęs, kai bute nėra baldų. Ieškovas formuluodamas reikalavimus atsakovei išsikelti iš buto su visais kilnojamaisiais daiktais, kurie nėra neatskiriama buto dalis, parodo, kad niekada neturėjo realių ketinimų butą nuomoti, o ruošėsi buto pardavimui ir tai, kad buto tariamam potencialiam nuomininkui nuo 2020-04-25 net nebūtų galėjęs išnuomoti už aukščiau nurodytą kainą.Ieškovas neįrodė kito LAT jurisprudencijoje suformuluoto elemento, siekiant įrodyti patirtus nuostolius negautų pajamų pavidalu,– ieškovo gautinos pajamos iš buto nuomos nebuvo realios, nes ieškovas neketino buto nuomoti ir to padaryti realiai negalėjo.

15. Teigdama, jog ieškovas patyrė žalą ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovė nurodė, jog bute gyveno nuo 2020-04-19 iki vėliausiai 2020 m. gegužės mėn. pradžios, nes negalėjo surasti kito būsto. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo apribotas apgyvendinimo paslaugų teikimas ir gyvenamųjų patalpų nuoma, todėl tai yra objektyvi priežastis, dėl kurios atsakovė negalėjo per ieškovo nurodytą terminą rasti kito būsto.

Atsiliepimas

16. Atsakovė mano, kad teismas turėjo kritiškai vertinti brokerės laiško įrodomąją vertę dėl toliau nurodomų priežasčių, kurios kartu pagrindžia, kad brokerės laiškas yra galimai sukurtas, siekiant pasipelnyti. Nurodo, kad brokerės laiške yra kalbama apie Rusijos pilietybės (ne tautybės) nuomininką. Užsieniečiams buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją išskyrus kelias išimtis: tarptautinius komercinius vežimus vykdantys asmenys, pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių privilegijų turintys asmenys, NATO ir NATO šalių kariniuose vienetuose tarnaujantys asmenys, juos aptarnaujantis personalas ir šeimos nariai ir kt. Taip pat teigia, kad ieškinys dėl iškeldinimo pareikštas 2020-04-22. Brokerės tariamas laiškas ieškovui yra 2020-04-25 datos. Po 2020-04-18 šalys tarpusavyje nebendravo, ką teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino ir pats ieškovas. Vadinasi, po brokerės laiško kontakto ieškovas su atsakovu (jų atstovai) nebendravo. Jeigu ieškovas būtų turėjęs interesą butą išnuomoti, tikėtina, kad jis būtų elgęsis apdairiai ir būtų toliau bendravęs su atsakove, siekdamas išsiaiškinti išsikėlimo datą, nes galimai yra potencialus nuomininkas, nurodęs šias aplinkybes, tačiau ieškovas pasirinko su atsakove nebebendrauti iš viso.

17. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad turto nuoma, ieškant potencialaus tokio turto pirkėjo yra normali ir standartinė praktika, t. y. investiciniais tikslais įsigytas nekilnojamasis turtas išnuomojamas, kol surandamas jo pirkėjas. Tokiu būdu toks turtas sukuria pajamas jo savininkui. Aplinkybė, jog pirmenybė teikiama turto pardavimui, nesuponuoja, kad gavus racionalų pasiūlymą, butas negali būti išnuomotas. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo interesams atstovaujanti brokerė jam pateikė realų pasiūlymą dėl buto nuomos, kurio dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas neakceptavo. Atsakovės neteisėti veiksmai lėmė, kad ieškovas nusprendė parduoti butą vietoje jo nuomos. Pažymėjo, kad butas buvo parduotas už žemesnę nei rinkos kainą (nes buvo parduodamas ir parduotas su apsunkinimais – butu neteisėtai naudojantis atsakovei, kuri apie išsikėlimą neinformavo ieškovo ir tai dar kartą patvirtina jos piktnaudžiavimą teise bei nesąžiningumą), pirkėjui prisiimant riziką ir kaštus dėl jos iškeldinimo, o ieškovui sutinkant su mažesne nei rinkos kaina. Ieškovas ir turto pardavimo brokerei mokėjo didesnę, negu rinkoje įprasta tokių paslaugų kainą dėl pardavimo objekto specifiškumo, apsunkinimų ir su neteisėta turto naudotoja.

Šalies argumentai

18. Ieškovas paaiškina, kad realus buto nuomos pasiūlymas negalėjo pasibaigti nuomos sutarties sudarymu ir buto perdavimu dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių. Pažymėjo, kad 2 500 Eur per mėnesį buvo konkrečios ir realios pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovė nedelsiant atlaisvintų butą (arba pati būtų mokėjusi nuomos mokestį už naudojimąsi butu). Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, ieškovo manymu, negalėjo būti pagrindas pažeisti ieškovo, kaip teisėto turto savininko teises ir teisėtus interesus.

19. Ieškovas taip pat paaiškino, jog gyvenamųjų patalpų nuoma yra pelningas verslas, vidutiniškai generuojantis 4-6% metinės turto grąžos, tad tokiu būdu skaičiuojant, už 400 000 Eur vertės buto nuomą galima uždirbti 16 000 - 24 000 Eur kiekvienais metais. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas norėjo butą tik parduoti, nes nusipirko už 400 000 Eur, o pardavė už 475 000 Eur, tačiau atsakovė nutyli, jog atmetus pelno mokestį, teisininkų išlaidas ir nekilnojamojo turto tarpininko mokestį, ieškovui teliko apie 10 000 Eur „pelno“. Papildomai yra tokia sąvoka kaip pinigų kaštai, t.y. kiek kainuoja pasiskolinti pinigus, kiek kainuoja juos išimti iš kito verslo apyvartos, akcijų ar pan. Taigi, įvertinus pinigų kaštus, šis sandoris ieškovui tapo nuostolingas dėl padidėjusių pinigų kaštų (tiek dėl Covid pandemijos, tiek dėl atsakovės veiksmų teko atsisakyti finansavimo per bankus ir vietoje to nuostolingai parduoti akcijas). Tad apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas visada norėjo nuostolio, vietoje to, kad gautų 16 000- 24 000 Eur kiekvienais metais, yra nelogiški. Tačiau net jeigu, kaip nurodo atsakovė, ieškovas gavo 75 000 Eur pajamų (kas visiškai nereiškia pelno, kaip parodyta šioje pastraipoje), tai nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės ir jos pareigos atlyginti ieškovo patirtą ir įrodytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovėsapeliacinis skundastenkintinas iš dalies.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21.Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad ieškovas pagal 2020-03-19 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-128-6059 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas ieškovui nuosavybės teise priklausė iki 2020-06-16, kuomet jis butą pardavė 2020-06-16 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė atsakovei reikalavimą dėl gyvenamosios patalpos atlaisvinimo, kuriame nurodė suteikiantis atsakovei vieno mėnesio terminą butui atlaisvinti, tikėdamasis, kad jis bus atlaisvintas ne vėliau kaip 2020-04-19, 17 val., tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė. Ieškovas atsakovės neteisėtu veiksmu įvardija atsakovės naudojimąsi butu, ieškovui esant buto savininku nuo 2020-04-25 iki 2020-06-15, nesant savininko sutikimo ar kito teisėto pagrindo, suteikiančio atsakovei teisę naudotis butu. Ieškovas nuostolius skaičiuoja nuo 2020-04-25, kuomet elektroniniu laišku brokerės buvo informuotas apie asmenį, sutinkantį išsinuomoti butą trumpam laikui už 2 500 Eur per mėnesį. Nuostolių termino pabaiga ieškovas laiko 2020-06-15, kai pardavė butą. Atsakovė nurodė, kad butą ji atlaisvino 2020 m. gegužės mėn. pradžioje.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovui palankų sprendimą priėmė, remdamasis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu neteisėtai bei neatlygintinai naudojosi butu, taip nepagrįstai sutaupė nuomos mokestį, kurio dydį per mėnesį teismas nustatė, remdamasis ieškovo brokerės el. laišku. Apeliantė nesutinka su sprendimu, teigdama, kad teismas galimai netinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas, CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas– nustatyti tiesą, suformuoti teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kurią pripažįsta ir apeliantė, kad jai ieškovas suteikė vieną mėnesį išsikelti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškovas negali reikalauti nuostolių, patirtų per šį jo paties suteiktą išsikėlimo terminą, atlyginimo priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-594-516/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagrįstai nuostolius skaičiavo nuo to termino, kada jau buvo pasibaigęs atsakovei išsikelti duotas terminas ir atsirado reali galimybė išnuomoti būstą ir už jį gauti pajamas. Tuo tarpu atsakovė, teigdama jog išsikraustė gegužės mėnesį, šios aplinkybės neįrodė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdama apeliacinį skundą. Atsakovės pareiga buvo įrodyti ankstesnę išsikėlimo iš buto datą, nes ši aplinkybė yra jai naudinga, o pagal CPK 178 straipsnio nuostatas aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, jos ir privalo įrodyti. Atsakovės neišsikėlimą iš buto iki ieškovo nurodyto termino patvirtina aplinkybė, kad 2020-04-03 reikalavime atlaisvinti butą ieškovas buvo nurodęs atsakovei pranešti tikslų buto atlaisvinimo laiką. 2020-04-03 pranešimo gavimą pripažįsta atsakovė (paminėtas apeliaciniame skunde), tad pranešime nurodytos pareigos informuoti įvykdymas būtų tinkamas atsakovės išsikėlimo iš buto įrodymas, tačiau tokio įrodymo atsakovė nepateikė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė ieškovo nurodyta atsakovės išsikėlimo iš buto datair pagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo padaryta žala dėl atsakovės vengimo išsikelti iš buto.

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-585/2006; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2008).

25. Apeliantė laikosi pozicijos, jog ieškovo gautinos pajamos iš buto nuomos nebuvo realios, nes ieškovas neketino buto nuomoti ir to padaryti negalėjo. Apeliantė nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje dėl negautų pajamų realumo nurodomos „tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų“. Šiuo atveju, nors ieškovas ir nebūtų planavęsišnuomoti įsigyto buto (taigi, nebūtų planavęsgauti šių pajamų), tai neapriboja jo teisės vėliau pasirinkti, kokiu būdu disponuoti savo nuosavybe (CK4.37 straipsnio 1 dalis). Visgi spręstina, jog ieškovas turėjo ketinimus išnuomoti (ne parduoti) turtą ir apie šiuos ketinimus informavo atsakovę 2020-04-03 ir 2020-04-17 pranešimuose. Atsakovė pati papildomai nurodė 2020-03-19 pranešimą (apeliacinio skundo 16 punktas), kuriame įrašytas toks ketinimas. Tačiau pajamos iš nuomos negalėjo būti gautos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

26. Spręsdamas dėl priteistinų nuostolių atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino rašytinius įrodymus, jog butas yra Vilniuje, pačiame miesto centre, centrinėje gatvėje Gedimino prospekte. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas yra didelio ploto, geros būklės, jame nesenai (2019 m.) atliktas remontas. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, kurių pati atsakovė neneigė, butas prabangus, gerai įrengtas. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog buto mėnesio nuomos kaina atitiko ieškovo nurodomą 2 500 Eur sumą. Apeliantė laikosi pozicijos, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo ketinamos gauti pajamos iš buto nuomos buvo realios. Teigia, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių gautinų pajamų iš buto nuomos realumą, išskyrus brokerės laišką. Nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovas ar brokerė būtų realiai kontaktavę su potencialiu nuomininku, jog su šiuo asmeniu buvo derinamos nuomos sąlygos, sulygta dėl nuomos mokesčio dydžio.

27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Spęstina, jog pagrindinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nustatydamas ieškovo patirtos žalos dydį, yra brokerės laiškas ir jame įvardinta nuomos kaina. Sprendimą priėmęs teismas nekritiškai pasirėmė ieškovo nurodyta nuomos kaina, kaip reikiant neištyręs brokerės nurodytos kainos realumo. Ieškovo nurodyta nuomos kaina itin didelė, gerokai viršija vieną vidutinį darbo užmokestį, dėl to pagrįstai kyla abejonės, ar tokia turto nuomos kaina reali. Nustatant ieškovo patirtos žalos dydį, būtų buvę tikslinga surinkti duomenis apie analogiško buto nuomos atitinkamo laikotarpio kainas rinkoje, jas palyginti su brokerės nurodyta nuomos kaina, apklausti brokerę, išsiaiškinti, kaip ir iš ko ji gavo pasiūlymą su tokia kaina, įvertinti pasiūlymo realumą, esant dideliems šalių nesutarimams, pasiūlyti pateikti turto vertintojų išvadas dėl nuomos mokesčio dydžio ar paskirti ekspertizę. Prieitina prie išvados, jog neatlikus šių veiksmų, buvo neatskleista bylos emė.Nuo teisingo šios bylos dalies (realios buto nuomos kainos) išsprendimo priklauso ir ieškovui priteisiamo žalos atlyginimo dydis. Vadinasi, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

28. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

29.Esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytam pagrindui, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo panaikintina ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo, kad sprendime būtų tinkamai nustatytas ieškovo patirtos žalos dydis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Kadangi byla grąžinama pirmosios intancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus išspręsti galutinai ir teisingai, išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-23 sprendimo dalį dėl ieškovuipriteisto žalos atlyginimo dydžio panaikini ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeitą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas Rosita Patackienė DainiusRinkevičius