Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės L. Š. ir nukentėjusiojo E. D. atstovo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 2 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo E. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinant, kad civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. buvo kaltinama tuo, kad žinodama, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė jos vyrui A. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), 2015-03-30 įvykusių varžytinių rezultatais Kauno apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-30 varžytinių protokolu Nr. 1 yra perduotas D. D. nuosavybėn ir žinodama, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovėms E. A., E. S. dėl iškeldinimo, naujajam namo savininkui D. D. reikalaujant išsikraustyti iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje iki 2016-07-18 priverstinai išsikraustydama iš namo, jo viduje tyčia nupjovė laiptų turėklų porankių tvirtinimą 60,37 eurų vertės, išpaišė ir subraižė vaizdo telefonspynės objektyvą 235,77 eurų vertės, sienas išpaišė užrašydama žodžius 264,02 eurų vertės, sudaužė stiklo pertvaros dalį rūsyje 790,19 eurų vertės, suplėšė įtempiamas lubas 588,22 eurų vertės, tokiu būdu viso sugadino D. D. turto už 1938,57 eurus, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. D. ir jo atstovo Raimondo Kivyliaus pareikštu kaltinimu E. A. buvo kaltinama tuo, jog žinodama, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė jos sutuoktiniui A. A., mirusiam (duomenys neskelbtini)., 2015 m. kovo 30 d. įvykusių varžytinių rezultatais Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 30 d. varžytinių protokolu Nr. 1 yra perduotas D. D. nuosavybėn ir žinodama, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovėms E. A., E. S. dėl iškeldinimo, naujajam namo savininkui D. D. reikalaujant išsikraustyti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iki 2016 m. liepos 18 d. priverstinai išsikraustydama iš namo, jo viduje tyčia demontavo 44 vidaus apšvietimo šviesos šviestuvus, pakabinamus lubų angose, 1 390,86 eurų vertės, 6 vonioje ant sienų kabinamus šviestuvus, 39,22 eurų vertės, pakabinamą sietyną su kaitinamosiomis lempomis 262,37 eurų vertės, 2 interjerinius šviestuvus, 184,97 eurų vertės, liuminescencinį šviestuvą, tvirtinamą smeigėmis, 56,33 eurų vertės, 5 liuminescencinius šviestuvus, 238,44 eurų vertės, 3 šviestuvus su kaitinamosiomis lempomis, 143,84 eurų vertės, 3 šviestuvus su kaitinamosiomis lempomis skalbyklos patalpose, 63,69 eurų vertės, 6 šviestuvus su kaitinamosiomis lempomis, 308,48 eurų vertės, 4 šviestuvus su kaitrinėmis lempomis, 95,48 eurų vertės, 9 šviestuvus dekoruotu stiklu su kaitrinėmis lempomis, 348,90 eurų vertės, 5 interjerinius šviestuvus, 108,78 eurų vertės, 3 lauko šviestuvus, tvirtinamus prie sienos, 124,70 eurų vertės, šviestuvą su kaitinamosiomis lempomis, 12,31 eurų vertės, 2 baseino šviestuvus, 360,99 eurų vertės, 3 pirties šviestuvus, 81,37 eurų vertės, tvirtinamą prie lubų interjerinį šviestuvą, 22,99 eurų vertės, 16 radiatorių termostatinių reguliatorių, 363,16 eurų vertės, kampinę vonią, 620,95 eurų vertės, vandens maišytuvą, 92,48 eurų vertės, 3 unitazo vandens nuleidimo mechanizmus, 207,37 eurų vertės, 3 rankšluosčių džiovintuvus (2-3 bangų), 252,01 eurų vertės, 2 praustuvus su vandens maišytuvais, 352,80 eurų vertės, 4 ventiliacijos groteles, 36,70 eurų vertės, 2 kanalinius ventiliatorius, 456,15 eurų vertės, kolektorius, 125,57 eurų vertės, dujinį šildymo katilą ir jo priedus, 4 212,97 eurų vertės, vandens filtrus, 914,86 eurų vertės, baseino įrangą: siurblį, šildymo elementus, dalį vandens subėgimo trapo, 2 284,64 eurų vertės, baseino kopėčias, 393,55 eurų vertės, pirties krosnelę, 469,00 eurų vertės, židinio kasetę, 483,28 eurų vertės, virtuvės plautuvę ir vandens maišytuvą, 168,04 eurų vertės, virtuvės ventiliatorių, 36,03 eurų vertės, kištukinius, televizijos ir kompiuterio lizdus, jungiklius, 2 377,02 eurų vertės, vaizdo kamerų įrašymo įrangą, lauko stebėjimo kameras, 717,98 eurų vertės, visą pirties įrengimą: folijas ir lentelių apkalimus, gultus, medines grindų groteles, 1 044,34 eurų vertės, pirties ir įėjimo stiklo duris, 705,70 eurų vertės, sumontuotas spintas, 1 537,30 eurų vertės, pakabinamus veidrodžius, 230,66 eurų vertės, lauko duris po laiptais, 353,98 eurų vertės, liuko kopėčias, 155,82 eurų vertės. Be to, ji taip pat tyčia vietomis įplėšė įtempiamas lubas, 588,22 eurų vertės, nuplėšė kamštinę sienų aptaisymo dangą, 131,77 eurų vertės, vietomis išdaužė gipso kartono lubas, sulaužė gipsines sienos konstrukcijas, 52,52 eurų vertės, išpaišė durų staktą, 30,54 eurų vertės, sudaužė dalį stiklo pertvaros, 1 100,19 eurų vertės, o dalį demontavo, subraižė ir pragręžė medinę palangę, 73,06 eurų vertės, pragręžė lauko durų spynos širdelę, 97,42 eurų vertės, sugadino lauko vartelių spyną, 91,31 eurų vertės, neperdavė sieninio seifo raktų, 233,83 eurų vertės, neperdavė kiemo vartų pavaros raktų, 483,80 eurų vertės, sugadino garažo vartų mechanizmą, neperdavė garažo vartų raktų, 411,61 eurų vertės, išpaišė ir subraižė video telefonspynės objektyvą, 258,28 eurų vertės, nulenkė tvirtinimus nuo radiatorių, 26,94 eurų vertės, nupjovė kolektorinės šildymo sistemos vamzdžius, 115,19 eurų vertės, sugadino (pažeidė) lauko laiptų turėklų (porankių) tvirtinimus, 160,10 eurų vertės, užvirino lauko vartelius, 20,42 eurų vertės, demontavus daiktus, kabinamus ant sienos (šviestuvus, veidrodžius, virtuvės baldus), nuplėšus tapetus, pažeidė sienų vientisumą, sugadino estetinį vaizdą, padarydama 3 802,26 eurų žalą, demontavus prie lubų pritvirtintus šviestuvus pažeidė lubų apdailos vientisumą, sugadino estetinį vaizdą, padarydama 1 300,14 eurų žalą, demontavus daiktus sudaužius, nuskėlus ir palikus skyles plytelėse, pažeidė išklijuotų plytelėmis vietų vientisumą, sugadino estetinį vaizdą, padarydama 5 252,89 eurų žalą, demontavus lauko šviestuvus, stebėjimo kameras ir palikus skyles sienose pažeidė namo fasado vientisumą, sugadino estetinį vaizdą, padarydama 451,02 eurų žalą, demontuojant daiktus ištepė grindis, palikto iškirptas PVC grindų dangos dalis, skyles grindyse, padarydama 1 829,63 eurų žalą, dėl jos padarytų tyčinių veiksmų, šalinant padarytą žalą, papildomai turi būti atliktas: pakabų, muilinių, veidrodžių tvirtinimas prie sienų, 112,95 Eur vertės, medinių grindjuosčių permontavimas, 378,01 eurų vertės, uždaras dušo kabinos, praustuvų, unitazų permontavimas, 218,10 eurų vertės, šiukšlių išvežimas, 218,74 eurų vertės. Šiais veiksmais kaltinamoji sunaikino ir sugadino didelės 39 875,02 Eur vertės (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio – 8 373,75 Eur), viso, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, – 48 248,77 Eur vertės svetimą turtą ir nukentėjusiajam padarė žalą, kurios dydis nustatytas nepriklausomo turto vertintojo ir specialisto T. M. atliktoje 2016 m. rugsėjo 21 d. pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu kaltinamoji sugadino ir sunaikino didelės 48 248,77 eurų vertės svetimą turtą, t. y. buvo kaltinama pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė L. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. išteisinamojo nuosprendžio dalį, kuria E. A. išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir priimti šioje dalyje naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo E. A. pripažinti kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Patenkinti E. D. ieškinį iš dalies ir priteisti iš E. A. 1 938,57 eurų.

3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti teismo išvadas.

3.2. Skunde teigiama, kad išteisinamajame nuosprendyje netinkamai įvertinti Pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti turto sugadinimai. Teismas patikėjo E. A. parodymais ir konstatavo, kad namo pažeidimai padaryti demontavus iš tam tikros vietos pritvirtintus daiktus arba juos demontuojant sugadinta šalia esanti apdaila, kas reiškia, kad pažeidimai padaryti neturint tiesioginės tyčios sugadinti pagrindinį daiktą - namą, o turint tikslą pasiimti jame esančius daiktus. Tačiau Pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laiptų turėklų porankių tvirtinimas nupjautas tyčia, taip pat piktybiškai sugadintas vaizdo telefonspynės objektyvas, piktybiškai išpaišytos sienos, sudaužyta stiklo pertvaros dalis ir suplėšytos įtempiamos lubos. Taigi, šie turto sugadinimai padaryti ne turint tikslą pasiimti kokius nors daiktus, o padaryti tyčia, piktybiškai. Pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju žalų vertintojas ekspertas T. M.. Be to, E. A. ir pati negalėjo paaiškinti, kokius būtent daiktus pasiimant galėjo būti sugadinti aukščiau nurodyti daiktai, ir kas tuos daiktus sugadino. Atkreipiamas dėmesys, kad E. A. turėjo aiškų tikslą ir motyvą įvykdyti nusikalstamą veiką - svetimą turtą ji sugadino priverstinai išsikraustydama iš namo, t. y. tokiu būdu siekė pakenkti, padaryti materialinę žalą naujajam savininkui.

3.3. Prokurorė pažymi, jog teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų dėl sunaikinto turto vertės, tačiau vadovaujantis teismų praktika, paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, todėl nėra pagrindo atmesti Pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų turto sugadinimų nurodytą vertę, pagal kurią buvo surašytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

4. Nukentėjusiojo E. D. atstovas advokatas Raimondas Kivylius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį ir E. A. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Taip pat prašo tenkinti E. D. civilinį ieškinį.

4.1. Nurodo, kad teismas nuosprendyje išsamiai analizavo šalių santykius, t. y. kokių veiksmų buvo imtasi tikslu iš namų iškraustyti neteisėtai jame gyvenusias E. A. ir jos dukterį. Teismas ėmėsi paneigti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, priimtų civilinėse bylose, kuriuose konstatuota, kad varžytinės, kurių metu D. D. įgijo namą, nėra laikytinas apsimestiniu sandoriu. Teismas išanalizavęs šalių santykius padarė klaidingą išvadą, jog byloje liko neva nepaneigtas E. A. gynybos argumentas, jog E. A. dėl išsikraustymo iš namo patyrė itin didelį psichologinį spaudimą. Apelianto manymu, toks konstatavimas negali būti pagrindu pripažįstant, jog E. A. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, t. y. išeidama iš namų tyčia nesugadino ir nesunaikino turto. Priešingai, nustatytos aplinkybės, jog kaltinamoji dėl išsikraustymo iš namo patyrė psichologini spaudimą, tik patvirtina, jog susiklostę konfliktiniai santykiai tarp savininko ir kaltinamosios, suformavo kaltinamosios motyvą įvykdyti nusikalstamą veiką, t. y. sunaikinti ir sugadinti name buvusi turtą. Aplinkybę, kad E. A. išsikraustydama iš namo, tyčia sunaikino ir sugadino jame buvusį turtą, patvirtina ir jos pačios duoti parodymai teisme: jai pyktis gimė tada, kai ji pamatė, jog elgiamasi negražiai. Visi aukščiau aptarti duomenys pagrindžia, jog E. A. turėjo siekį name buvusį turtą sunaikinti ir sugadinti, kurį išsikraustydama iš namo ir įgyvendino. Aptartus įrodymus teismas vertino išimtinai kaip E. A. teisinančius įrodymus, kadangi kaip matyti iš nuosprendžio, teismas susidarė vidinį įsitikinimą, jog šioje situacijoje neva nukentėjusioji yra būtent E. A..

4.2. Skunde pažymima, kad byloje yra neginčijami įrodymai, patvirtinantys kaip namas atrodė iki E. A. išsikraustymo iš namo ir jai išsikrausčius (konstatuota antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais). Byloje nėra nustatyta, jog į namą būtų kas įsilaužęs ir jį sugadinęs, kad reiškia, jog būtent turto sunaikinimą ir sugadinimą atliko E. A., kuri išsikeldama iš namų turėjo tikslą name buvusį turtą sugadinti ir sunaikinti. Teismas vertindamas byloje esančias aplinkybes visiškai neatsižvelgė į tai, jog namas 2015-03-30 varžytinių protokolu Nr. 1 yra perduotas D. D. nuosavybėn. Aukščiau aprašytos aplinkybės paneigia teismo padarytą išvadą, jog E. D. ir V. L., kaip įgaliotas asmuo, elgėsi keistai ir ganėtinai agresyviai gynė savo „manomas“ teises. Priešingai, teisės į namo nuosavybę buvo realios, o ne manomos, o E. D. ir V. L. kaip įgaliotas asmuo siekė įgytą nuosavybės teisę įgyvendinti realiai.

4.3. Apelianto teigimu, nuosprendyje klaidingai daromos išvados, šališkai siekiant name buvusį turtą pripažinti kaip E. A. nuosavybe, teigiama, jog LR teisingumo ministro įsakyme „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ įtvirtinta, jog negalima nukreipti išieškojimo į namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, drabužius, avalinę, virtuvės ir stalo reikmenis, baldus ir menkaverčius daiktus, be to jog įstatymų leidėjo nustatyta, jog įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, nepaisant to, kurios eilės įstatyminiai įpėdiniai jie yra ir kokia jų paveldima dalis. CK 4.14 str. nuostata tik patvirtina, jog name buvę daiktai - maišytuvai, šviestuvai, vaizdo kameros, kištukiniai lizdai, el. jungikliai ir kitas kaltinime išvardintas turtas kaltinamajai nepriklausė, kadangi jie nuosavybės teise perėjo savininkui jai varžytinių metu įsigijus namą.

4.4. Skunde teigiama, kad CK 4.171 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti sandoryje. Pažymima, jog E. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog ji dalyvavo visuose procesuose susijusiuose su paskolos paėmimu, žinojo, kad namas yra įkeistas. Taigi, E. A. buvo žinoma, jog hipotekos objektu tapo ne tik pats namas, tačiau ir name buvę kilnojamieji daiktai, atitinkamai E. A. buvo žinoma, jog name buvę daiktai jai nepriklauso. Aukščiau aprašyti ir nuosprendyje neįvertinti įrodymai patvirtina, jog E. A. name buvusį turtą sunaikino ir sugadino žinodama, jog jis yra svetimas, jai jokiu teisiniu pagrindu nepriklauso ir negali priklausyti. Name buvę daiktai buvo namo priklausiniai, jie hipotekos sandorio pagrindu buvo įkeisti, o būtent įkeistą turtą - namą su priklausiniais įsigijo D. D..

4.5. Apeliantas nurodo, kad byloje nustatyta ir neginčijama, jog iš namo buvo demontuotas dujinis katilas ir iš esmės visa pirties įranga. Nuosprendyje padaryta išvada, jog neva dujinis katilas iš namų išneštas, kadangi jis E. A. nepriklausė ir jai buvo suteiktas naudotis panaudos pagrindu, jog pirties įrangą išsimontavo UAB „G. K.“, kadangi už sumontuotą pirties įrangą buvo neatsiskaityta. Šios bylos nagrinėjimo atveju teismas vertindamas, kad pirties įrangą išardė ir pasiėmė juridinis asmuo, kuriam ji priklausė, pasirėmė vien tik išimtinai E. A. parodymais. Pažymima, jog E. A. pateikė konkretų juridinio asmens pavadinimą, kuris neva išsiardė ir pasiėmė sau priklausančią pirties įrangą, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Apelianto manymu, jog nelogiški teiginiai, nesant nė vieno rašytinio įrodymo, jog juridinis asmuo atvyktų pasiimti ilgą laiką naudotą pirties įrangą už tai, kad už ją nebuvo atsiskaityta daug metų, t. y. daugiau, nei ketverius metus (terminą skaičiuojant nuo A. A. mirties). Teismas vertindamas, kad neva dujinis katilas E. A. panaudos pagrindu buvo suteiktas naudotis jos pusseserės B. J., visiškai neįvertino byloje esančiu aplinkybių - pačios E. A. kituose teisminiuose procesuose duotų paaiškinimų, jog dujinis katilas name buvo pakeistas po 2004 metu (2015-12-12 Kauno apylinkės teismo sprendimo 8 lapas). Taigi, pačios E. A. teiginiai kituose teisminiuose procesuose patvirtina, jog dujinis katilas nebuvo panaudos pagrindu suteiktas naudotis E. A., kadangi jis buvo įgytas po 2004 metų, o panaudos sandorio buvimas yra tik imitavimas - gynybinė pozicija.

4.6. Apeliantas pažymi, jog teismas nurodė jog byloje neva nėra objektyvių duomenų dėl sunaikinto turto vertės. Tokią išvadą teismas padarė, kadangi vertindamas T. M. parengtą pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog: į nurodytą pažeidimų atstatymo kaštų sumą įtraukta ir darbų vertė, nors teismo nurodymu darbas negali būti traktuojamas kaip sunaikinto turto verte; daiktai įkainoti neatsižvelgiant į jų buvusį nusidėvėjimo lygį, o imta naujų daiktų vertė. Be to, nuosprendyje nurodė, jog E. D. patikslintame kaltinime patirtą žalą motyvuoja ir grindžia kaip sugadinto turto vertę. Teismo teiginiai apie objektyvių įrodymų dėl sunaikinto turto nebuvimo yra aiškiai nepagrįsti, kadangi byloje esantis įrodymas - nepriklausomo turto vertintojo ir specialisto T. M. surašyta pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra objektyvus įrodymas, kuris objektyviai pagrindžia, koks turto sunaikinimo ir sugadinimo mastas, ir kokie kaštai yra reikalingi padarytiems pažeidimams pašalinti. Tuo atveju, jeigu teismas abejojo daiktų įkainojimo vertėmis, jis turėjo imtis veiksmų, kad nustatyti tikrąją padarytų pažeidimų vertę, o ne nuosprendyje paneigti pateiktą skaičiavimą.

4.7. Apelianto manymu, E. A. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, o vėliau kaltinamąjį aktą perdavus nagrinėti teismui, apeliantas, būdamas nukentėjusiuoju pareiškė civilinė ieškinį. Pažymima, jog civilinio ieškinio pareiškimas, jokiu būdu negali būti laikytinas kaip neva siekis pasipelnyti. Nagrinėjamu atveju, jeigu dalis sumos būtų išieškota iš E. A., tai atitinkamai būtų priteista ir mažesnė suma draudimo išmokos, arba priešingai, jeigu būtų išmokėta visa draudimo išmoka, tai pagrindo dar papildomai išieškoti padarytą turtinę žalą už tuos pačius atliktus pažeidimus nebūtų, o reikalavimo teisę regreso pagrindu į kaltininką, perimtų draudikas. Teismas padarydamas išvadą dėl išimtinai civilinių santykių buvimo, neįvertino, jog baudžiamąja atsakomybe pirmiausiai siekiama nubausti kalta asmenį ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams, o civilinės atsakomybės tikslas yra pažeistų teisių atstatymas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinį skundą – atmesti. Nukentėjusysis E. D. ir jo atstovas advokatas Raimondas Kivylius palaikė savo paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą – taip pat tenkinti. Išteisintoji E. A. ir jos atstovas advokatas P. B. prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės L. Š. ir nukentėjusiojo E. A. atstovo advokato Raimondo Kivylio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su E. A. išteisinimu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, atliktu įrodymų vertinimu. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

9. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

11. E. A. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė ją išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priimdamas šį sprendimą, teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra objektyvių duomenų dėl sunaikinto turto vertės bei dėl to, kad paimti daiktai (turtas) buvo svetimas E. A., kartu nėra ir visų būtinų požymių baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 187 straipsnį.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog E. A. nepadarė veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

13. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, jog E. A. žinodama, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė jos vyrui A. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), 2015-03-30 įvykusių varžytinių rezultatais Kauno apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-30 varžytinių protokolu Nr. 1 yra perduotas D. D. nuosavybėn ir žinodama, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovėms E. A., E. S. dėl iškeldinimo, naujajam namo savininkui D. D. reikalaujant išsikraustyti iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje iki 2016-07-18 priverstinai išsikraustydama iš namo, jo viduje tyčia nupjovė laiptų turėklų porankių tvirtinimą 60,37 eurų vertės, išpaišė ir subraižė vaizdo telefonspynės objektyvą 235,77 eurų vertės, sudaužė stiklo pertvaros dalį rūsyje 790,19 eurų vertės, suplėšė įtempiamas lubas 588,22 eurų vertės, tokiu būdu viso sugadino D. D. turto už 1674,55 eurus. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

14. Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė šiais ištirtais įrodymais:

15. Kaltinamoji E. A. apklausiama pirmosios instancijos teisme kalte neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) name gyveno nuo tada, kai ištekėjo už A. A. ir atsikraustė gyventi su dukra. Tai buvo vyro nuosavybė. Žinojo, kad vyras ėmė paskolą verslui ir namą užstatė bankui. Verslas nepavyko, namas buvo pardavinėjamas iš varžytinių. Jame buvo neįmanoma būti, D. darė spaudimą. Jos akyse buvo smaugiama dukra ir varoma už vartų, dėl ko ji kreipėsi į policiją. Žinojo, kad namas užstatytas bankui, sumokėti bankui neturėjo už ką. Apie varžytines žinojo, jose nedalyvavo dėl sveikatos pablogėjimo. Žinojo, kad įvyko varžytinės ir D. įsigijo namą. Tai sužinojo teisme, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jų iškeldinimo. Buvo pasiūlyta iš namo išsikelti per savaitę laiko, tačiau tai buvo nerealu. Buvo bendrauta su antstole. Tuo metu sirgo, dažnai būdavo ligoninėse. Neturėjo kur išsikelti. Pas tėvuką į vieno kambario butą eiti dviese su dukra nesiryžo. Piktybiškai tame name nieko nesugadino. Nenupjovė laiptų turėklų porankių tvirtinimo. Tikrai nebraižė ir nepjovė, kadangi tas užrašas kambaryje nepiktybinis, vaikiškas, kažkokie angliški skaitmenys. Gyvendami su vyru leido vaikams kambaryje ant sienų užsirašyti, nes tai nusivalo. Tai buvo tai, kas nusivalo, su ta sąlyga ir leido užsirašyti. Stiklo pertvaros dalies rūsyje tikrai nesudaužė. Savo jėgomis niekaip nesudaužytų. Negali pasakyti, kokiu būdu galėjo sudužti ta stiklo pertvara. Kai išsikraustė, tai stiklo pertvara buvo sveika. Dėl lubų kaltę turėtų prisiimti D., nes jie užsuko dujas. Pradėjo pelyti sienos, ir pradėjo kristi plytelės, tai gal ir su lubomis tas buvo. Kai ji ten dar buvo, tai ten viskas gerai buvo. Iš namo išsinešė tai, kas buvo siūloma. D. nesutiko su sąlygomis ir nesutarė dėl sumos. Raštu buvo išvardinta, ką ji pasiima. Buvo elektroniniu paštu susirašinėjama. Nieko daugiau nepasiėmė, tik pasiėmė tai, ką galėjo pasiimti, pasiėmė integruojamą virtuvę ir baseino įrangą. Ji siūlė šiuos daiktus D. išpirkti, bet jie nebuvo išpirkti, nes nesutarė kainos. Išmontavo ne pati, buvo santechnikas, elektrikas. Juos rado iš skelbimų. Jų nei vardų, nei pavardžių negali pasakyti. Lauko vaizdo kameros buvo daug metų neveikiančios. Dėl vidaus šviestuvų, tai dukra pasiėmė savo šviestuvą, nes buvo dukros baldai ir šviestuvas. Buvo ilgas šviestuvas, kuris apšvietė laiptinę, tai jį irgi pasiėmė. Ne pati nukabino, o elektrikas nuėmė, kurį rado pagal skelbimą. Dėl jungtukų, tai buvo nuimtos plastmasės ir dangeliai. Ant kai kurių dangelių buvo jos inicialai, o jungiklius dėl sentimentų pasiėmė. Telefonspynė buvo kokybiška, jos nesubraižė. Apsaugos sistema buvo veikianti ir mokėjo už signalizaciją. Išeidama signalizacijos sistemą paliko tvarkingą. Pati asmeniškai tikrai nieko nedarė. Žino, kad daug metų rūsyje klozetas neveikė, bet juo nesinaudojo, tai taip ir buvo. Jis neveikė kokius 12 metų, daiktas buvo neveikiantis. Elektra buvo atjungta, nes patys D. parašė prašymą elektrą atjungti. Buvo daromas spaudimas, kad kuo greičiau ji iš ten išeitų. Skalbimo mašiną išmontavo santechnikai, kuriuos rado pagal skelbimus. Vonia sutrūko, praktiškai jos nereikėjo liesti, paliko ją įskilusią. Vamzdžiai nebuvo pjaustomi. Dėl šildymo sistemos, tai tik rankenėlė paimta, kuria buvo reguliuojama šiluma, tai ją nusisuko. Galvojo, kad bus galima pritaikyti. Radiatoriai galėjo būti septyni, tačiau jų nepjovė, nenuiminėjo. Šildymo katilas buvo paimtas panaudai. Juo naudojosi tol, kol gyveno, o išeinant jį turėjo pasiimti. Yra sutartis su B. J., kuri yra jos pusseserė. Pusseserės vyras užsiima statybomis, tai tas, kuris galėjo jai padėti. Šildymo katilas buvo sumontuotas tada, kai sugedo pečius. Buvo panaudos sutartis tol, kol gyvens. Katilą išmontavo B. vyras, kuris atvažiavo su santechniku ir išėmė. Kol gyveno name, tai šildymo sistema, kuri buvo rūsyje, gerai neveikė. Ten yra grindinė šildymo sistema, bet praktiškai tik trečdalis grindų veikė. Apačioje buvo plytelės ir linoleumas. Plyteles pačios krito, kadangi ten buvo drėgna ir šalta, o kai nešildė, tai iš vis buvo baisu. Integruojamą virtuvės komplektą išardyti padėjo meistrai. Išardžius virtuvės komplektą liko nedažytos sienos. Skylių kažkiek turėjo likti. Skylės iš virtuvės į rūsį nebuvo padariusi. Pirtyje buvo mediniai gultai. Kas juos padarė, tas ir juos pasiėmė. Gultai buvo išardyti. Pirties katilas su pirties įranga iškeliavo. Ji pati nieko neardė. Kas nusiėmė įrengimą, tas ir katilą pasiėmė. Ji neturėjo pinigų atsiskaityti su įmone „G. K.“ už katilą, ši įmonė įrenginėjo pirtį, jai buvo likę skolos, tai jie ir pasiėmė. Stiklinių pirties durų neėmė, jas paliko. Baseino įranga daug metų neveikė. Remontas buvo darytas seniai, gal prieš 20 metų. Namas jau buvo nugyventas. Baseine buvo stiklinės durys. Jai esant jos buvo sveikos, sudaužymų nebuvo. Prie jos meistrai jų nebandė demontuoti. Į baseiną buvo geležiniai laiptai. Išsikraustydama juos paliko, nenupjovė. Kur buvo integruojamas baldas, tai gal kas galėjo nukristi. Kol gyveno, palangės nebuvo kitokios. Ten buvo stalviršis, todėl žmonėms ir siūlė neardyti. Laiptų turėklai ir išorėje buvo. Viskas su jais buvo gerai, tik buvo klibantys. Šių turėklų ji negadino, nes taip nebūtų galėjusi iš namų išeiti. Židinys buvo kieme. Židinio durelės nukrito jos tėvukui ant kojų. Lygiai taip pat nukrito ir sandėliuko durys, gal nurūdijo. Namas buvo remontuotas gal 2003-2004 metais. Išeinant iš namo, namo raktą atidavė savo buvusiam advokatui, o advokatas kartu su D. į namą ir įėjo. Imant paskolą abu su vyru laidavo turtu. Antstolis B. uždėjo areštą. Turto apyrašas nebuvo sudarytas. Namo aprašymo nebuvo. Buvo sklypas, namas su statiniais, garažu. Areštuotas turtas jokiu raštu nebuvo perduotas saugojimui. Kol ji ten gyveno, niekas nebuvo aprašinėjama, tik namo spalva. Gyvenamųjų patalpų perdavimo akto su D. nepasirašė. D. tokio akto jai nebuvo pateikęs. Išeidama daiktų perdavimo neįvykdė, niekas nereikalavo. Advokatui padavė raktą. Plytelėms nieko nedarė. Nedemontavo vidaus vandentiekio. Dėl turėklų, tai ji nieko nedarė. L. vieną dieną išgręžė spyną ir įėjo į namus. Buvo įsiveržimas į namus, ji kvietė policiją. Ji suprato, kad namą nupirkęs D. ir jie kažkaip su L. nepasidalino, abu reiškė pretenzijas. Metalo pjūklo gyvenime rankose nelaikiusi. Su telefonspynės objektyvu nieko nedarė. Kai gyveno name, garaže buvo pastatomos kopėčios. Jos tokio aukščio, kad galėtų užuolaidas pakabinti. Ant kopėčių užlipus baseino lubų niekaip nepasieksi. Išsikėlus perdavė raktus advokatui G. G.. L. laikė pyktį, nes ji ištekėjau už buvusio L. vyro. Ji tikėjo, kad jai priklauso namo dalis. Advokatas aiškino, kad niekur neišsikelti, laukti kol bus teismo sprendimas. Teismui buvo teikusi ieškinį dėl namo dalies pripažinimo. Kai ji išsikraustė, tai byla dar nebuvo pasibaigusi. Sugadinti nieko nenorėjo. Norėjo pasiimti tai, kas jai yra atsiminimas. Už virtuvės išmontavimą atidavė vonios spintelę. Metalinių durų lauke neėmė. Mano, kad ji pasiėmė sau priklausančius daiktus, kaip galėjo kažką gadinti. Kaltės nepripažįsta. Nežino kiek buvo vidaus apšvietimo šviesos šviestuvų, niekada neskaičiavo. Vidaus apšvietimo šviesos šviestuvai buvo sumontuoti tik jai atėjus ten gyventi, jie buvo labai seni. Norėjo, kad taikiai išsiskirtų. Buvo susirašinėjimas su D., kuris buvo niekinis. Po to prasidėjo puolamieji darbai, įsiveržimas į namą, blokų vežimas, daug visko.

16. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis E. D. parodė, kad nuo 2001 metų su šeima buvo išvykę į užsienį, gyveno JAV iki 2016 metų. Sprendimą grįžti į Lietuvą nulėmė tam tikros šeimyninės aplinkybės. Tam tikslui buvo ieškoma būsto, kur galėtų apsigyventi. Vienas iš variantų buvo namas (duomenys neskelbtini), kurį L. patarimu nusprendė įsigyti. Šiuo tikslu su žmona atskrido į Lietuvą, apžiūrėjo ketinamą įsigyti objektą, sudalyvavo aukcione. Laimėjo aukcioną, įregistravo nuosavybę, sekančią dieną namą apdraudė, informavo vietos gyventojus, kad reikia išsikraustyti. Kaltinamoji ten gyveno su dukra. Kaltinamoji visada nenorėjo jų įsileisti, buvo iškviesta policija. Kelis kartus bandė patekti į vidų, nes tai buvo jų nuosavybė, bet jų neleido, niekas su jais nekalbėjo. Kuomet prieidavo, paskambindavo į telefoną, telefonas būdavo pakeliamas, bet kai išgirsta, kad tai jie, ragelis padedamas, kviečiama policija. Tas įvyko 3-4 kartus. Jie norėjo aptarti galimybes, kažką pasiūlyti ir gražiuoju sutvarkyti, bet buvo atsisakyta. Tuomet iškėlė iškeldinimo bylą. Visais reikalais rūpinosi įgaliotas asmuo V. L., kadangi jos patarimu įsigijo šį namą. V. L. yra jo svočia – jo sūnaus žmonos mama. L. buvo pirma A. žmona, o antra žmona - E. A.. V. L. buvo įgaliota rūpintis visu iškeldinimu ir pastato priežiūra, kad jis nebūtų sunaikintas. Tuo metu V. L. parašė įgaliojimą. Neturėjo kito pasirinkimo, nes gyveno Amerikoje. V. L. pati pasisiūlė viską sutvarkyti. V. L. skaito, kad tai jos su pirmu vyru statytas namas, todėl norėjo dalyvauti tame procese. Tuo metu parašė įgaliojimą V. L., kad ji tuo rūpintųsi. Ji tai ir darė. Jie palaikė ryšį telefonu dalykiniais reikalais. V. L. suorganizavo apžiūrą, faktinių aplinkybių konstatavimą. Ji tai darė du kartus. Tai darė iškart po varžytinių. Po to darė antrąjį kartą, kai buvo filmuojama. Durys buvo gręžiamos, policija dalyvavo. Tai buvo galbūt vasarą, liepos mėnesį, tiksliai datos negali pasakyti. Po to, dėl jam nesuprantamų priežasčių, tų aplinkybių konstatavimo metu, V. L. buvo išprašyta iš ten ir jai iškelta administracinė byla už patekimą į jų patalpas. V. L. apskundė tą sprendimą ir jie laimėjo, teismas priėmė nutartį ir joje išaiškino. Turėdamas teismo dokumentą atėjo eilinį kartą į kiemą. Tuo metu ten name buvo E. A., jos dukra E. ir A. tėtis. Tuomet įvyko pirmasis jų pokalbis. Tai buvo maždaug savaitė – dešimt dienų iki 2016 m. liepos 18 dienos. E. pasiūlė, kad išeis gražiuoju. Už gražų išėjimą jis E. pasiūlė pinigų. Dėl sumos jie trumpai pakalbėjo ir sutarė, kad advokatai suruoš sutartį, kurią jie pasirašys, jis atneš pinigus pinigų perdavimo dieną. Sutartis buvo ruošiama. Ten buvo įvardinta 5000 eurų. Kai atėjo išsikraustymo laikas, E. ar advokatas parašė žinutę, kad nespėja išsikraustyti, nes neturi kur padėti daiktus. Jis paprašė įvardinti tuos daiktus, kurių ji neturi kur padėti, tai galbūt juos nupirks, galbūt juos pasaugos. Ji atsiuntė daiktų sąrašą. Sąrašas buvo iš devynių dalykų - sofa, fotelis, stalas. Tai buvo grynai baldai, tai nebuvo pastato dalys. Jis sutiko palaukti dar pora dienų. Po to parašė, kad nebegali daugiau laukti. E. parašė, kad viskas tvarkoje, kad gali ateiti. Pravažiavęs keletą dienų prieš išsikraustymą, iš išorės pamatė, kad nėra lauko šviestuvų, kamerų, katilinės kamino. Vizualiai matėsi, kad padaryta žala. Sutartus pinigus turėjo. Atėjo E. advokatas ir juos įleido. Advokatas jokių raktų neperdavė, įsidėjo į kišenę ir išsinešė. Patalpų neperdavė, nes nebuvo tam įgaliotas. Matėsi, kad pats stebėjosi tuo, kas ten buvo padaryta. Advokatas sako: „matau, kad jog biznis neįvyks“ ir paliko juos patalpose. Tada išsikvietė antstolį, policiją ir draudimo atstovus. Tą pačią dieną nustatė kas padaryta. Pastatas buvo šildomas dujomis. Buvo nuplėštos skaitiklio plombos. Šildymas buvo užsuktos dėl įsiskolinimo, o ne dėl jo prašymo. Nebuvo davę leidimo E. A. ten gyventi. Tą pačią dieną, kai su savo tėvu, turėdamas administracinio teismo nutartį atvažiavo pas E. A., kad patekti į savo patalpas, policijai parodė ir jie suprato, kad elgiasi neteisingai išprašydami jį iš jam priklausančių patalpų. Būtent tada E. pareiškė norą išsikraustyti ir paprašė, kad jai reiktų dar šiek tiek laiko. Tada kaip sąlygą jie paprašė, kad duotų raktus nuo namo, ką ji atsisakė padaryti. Gavo tik vartų atidarymo pultelį. E. A. motyvavo tuo, kad bijo. Tada su tėvuku buvo įėję į patalpas lydimi E. Jokios žalos nebuvo padaryta. Viskas buvo taip, kaip turi būti. Padarytos žalos apimtys buvo tokios, kad jų supratimu ten turėjo dirbti brigada nuolat dirbant tą savaitę. Namas buvo įsigytas už santaupas, iš tų pajamų buvo padarytas bankinis pavedimas. Tai jų su sutuoktine bendra nuosavybė. Po varžytinių iškart apdraudė namą. Apdraudė pilnąja verte. Apdraudžiant apžiūros nebuvo. Viskas buvo atlikta pagal dokumentus. Po metų sutartis atnaujinta ją pabranginus, nes ten gyveno kaltinamoji. Paprašė, kad padengtų viską ir viduje, pilnąja verte. Iškart sumokėjo visą pilną sumą. Mano, kad tie darbai per paskutinę savaitę turėjo būti padaryti. Internete surado kelis variantus, kas atlieka sugadintų pastatų ekspertizę, vienas iš jų buvo T. M.. Ekspertas kruopščiai apžiūrėjo kiekvieną dalyką, parodė jam smulkią frakciją. Ekspertas daug dalykų pastebėjo. Visa padaryta žala piktybiškai. Kaltinamoji nepaaiškino kaip panaudos spintą, bet ją išardė ir išsinešė. Kur ji virtuvę panaudos, jei virtuvė gaminama pagal matmenis. Kaltinamoji jam nesiūlė išpirkti tam tikrų daiktų. Ji minėjo, kad neva kažką išsineš, tų devynių daiktų sąrašo gal galėjo būti katilas. Už pastato dalis jie niekada nesiderėjo. Kaltinamajai pažadėti 5000 būtų sumokėta už gražų išėjimą, kad išeidama nieko nesugadintų. Prieš pirkdamas namą į vidų nebuvo įėjęs, nežinojo kas yra viduje. Žinojo, kad perka integruotą virtuvę, baldus. V. L. jam nurodė, kas yra viduje, nes ji statė tą namą. Jis tik iš išorės namą matė. Per langus matosi viskas, kad yra parketas, baseinas. Pagrindiniai dalykai matėsi per langus. Prieš varžytines kažką skaitė, kažkokius dokumentus. Žinojo, koks turtas bus svarstomas varžytinėse. Susitarimo nebuvo, kad namas bus perkamas V. L. dukrai V., kadangi tai jų šeima. Anksčiau ar vėliau namas būtų atitekęs. Susitarimo, kad namas atiteks V. – net nebuvo ir tokios kalbos.

17. Liudytoja D. D. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad namą įsigijo varžytinėse. Name gyveno asmuo, bet nežinojo, kad ten gyvena E. A.. Sekančią dieną bandė patekti į šį namą, bet jų neįleido, iškvietė policiją. Policija jiems ir A. išaiškino teises ir pareigas. Toliau tęsėsi tai, kad A. neišsikraustė, ji gyveno tame name, o jie negalėjo ten patekti. Namo pirkimas buvo suformintas jos vardu, nes jos su vyru sąskaitos bendros. Vyras tvarkė visus reikalus, susijusius su šiuo namu. Šiuo metu su vyru yra šio namo bendraturčiai. Reikalus dėl namo tvarkė jos vyras. Bandė kelis kartus įeiti į namą, bet neįleisdavo. Paskui prieš metus sutuoktinis su savo tėvuku dar kartą bandė įeiti į tą namą, jam buvo iškviesta policija. Paskui apkaltino, kad jis sumušė E. dukrą, buvo užvesta byla. Byla baigėsi. Vyras sumokėjo pinigus. Suvokė, kad taip pripažįsta kaltę, bet jos nemušė. Namas buvo pirktas už bendras lėšas. Į namą įėjo tik tuomet, kai viskas buvo išdraskyta ir buvo kartu su jų ir E. advokatu. Šį namą nusprendė pirkti, nes pažįstama V. L. patarė nupirkti. V. L. - jos marčios mama. L. buvo ir A. A. pirmoji žmona. V. L. žinojo, kad jie ieško namo. Buvo numatę kitur pirkti. Tuo metu jų santykiai buvo geri. Šiuo metu jų santykiai stabiliai blogi. V. L. davė įgaliojimą. Iš vyro pasakojimų žinojo, kad namas geroje vietoje. Vyras greičiausiai nežinojo, kas yra namo viduje.

18. Liudytoja V. L. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Pykčio, noro ją apkalbėti neturi. 2014 metais jos duktė V. P. D. nutarė įsigyti namą (duomenys neskelbtini) Buvo sutarta, kad namas bus perkamas jų uošvių D. ir E. D. vardu. Jai (L.) buvo suteiktas įgaliojimas. E. žinojo iš anksčiau. Ji buvo pirmoji A. A. žmona. E. A. nežinojo, kas nupirko namą. E. skelbėsi, kad jai reikia 120 000 sumokėti, nes iš namo neišeis, o namą išardys. Kadangi turėjo įgaliojimą, pasitarusi su advokatais nutarė į tą namą nuvažiuoti, kad E. namo neišdraskytų. Su E. patirties jau turėjo. Kai mirė jos buvęs sutuoktinis A. A., buvo su juo bendra dukra. Pas A. A. su kita moterimi – E., yra dar viena duktė. Ji norėjo, kad jos visos trys pasidalintų tą turtą, bet E. A. kategoriškai neigė, todėl jos buvo neigiama patirtis. Varžytinėse buvo skelbiama, kad parduodamas namas (duomenys neskelbtini). Ji sekė varžytines, nes žinojo, kad namas įkeistas. Savo dukros klausė, ar norėtų savo tėvo namo. Jos dukra, E. D., E. ir D. D. pritarė, kad Lietuvoje gyvens ir sudalyvavo tose varžytinėse. Namas buvo pirktas V. uošvių D. vardu ir D. suteikė įgaliojimą. Jai įgaliojimas suteiktas metams laiko, kad atlaisvinti namą, padėti iškeldinti A. Ji pati buvo tą namą stačiusi, žino, kiek jis vertas. Vyko daug varžytinių, bet nepirko. Buvo pirkėjai, kurie norėjo įsigyti ir apžiūrėti šį namą, bet E. iš kiekvieno reikalavo 120 000, kitaip net neleisdavo namo apžiūrėti. Namas buvo perkamas jos dukrai V. Varžytinėse dalyvavo D. ir E. D.. Už pirkinį sumokėjo D. D. ir E. D., sumokėjo iš savo lėšų. Namas buvo D. vardu, kaip jungtinė šeimos nuosavybė. Įsigijus namą ji dar nesirodė, važiavo D. ir E. D., prašė, kad E. gražiuoju išsikeltų, bet nieko negalėjo padaryti. Kreipėsi į elektros, dujų tinklus, vandentiekį, kad atjungtų. Kadangi elektros neatjungė, tik dujos buvo atjungtos, nutarė su antstoliais nuvažiuoti į tą namą ir gyventi. Išsikvietė policiją su antstoliais ir įvežė baldus. Turbūt buvo gegužės mėnuo. Namas buvo apdraustas „L. D.“. Apdraudžiant namą iš draudimo bendrovės kažkas dalyvavo. Kai konstatavo faktą antstolė vaikščiojo ir draudimo atstovas. Dar buvo E. A., E. tėvas. E. rodė, kad baseine nutrupėję plytelių yra. Buvo 2014 metai, gegužės mėnesio pabaiga. Namas atrodė tvarkingai, kaip gyvenamas ekonominės klasės namas, su durimis, su langais, su viskuo. Kai buvo baseine, tai sakė kas yra blogai. Kai kur buvo atkritęs tinkas, baseino lubos atrodė normaliai, skiriamoji stiklinė pertvarka buvo nesusikilusi, buvo visi baseino įrenginiai. Ji E. minėjo, kad reikia išsikraustyti. Su D. santykiai kaip santykiai, jie yra bendrų anūkų seneliai. Jos dukra ištekėjusi už D. sūnaus. Šiuo metu dukra vis dar santuokoje, bet vyksta skyrybų procesas.

19. Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Pykčio, noro apkalbėti neturi. Dirba UAB O. nekilnojamas turtas. Yra turto vertintojas, kuruoja, administruoja turto vertinimus. Yra buvęs adresu (duomenys neskelbtini), bet labai seniai. Apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) namą. Bendraudavo su A. A., kuris pats jį pakvietė. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes. Kiek pamena, tai namas buvo apžiūrėtas paskolos gavimui. Vertinimo atvejų yra daug. Atliekant turto vertinimą pirmiausiai žiūrimi juridiniai dokumentai, derinamas laikas, važiuojama į objektą, realiai apžiūrimas turtas, daroma kvito fiksacija ir ruošiama turto vertinimo ataskaita. Šiuo atveju jis namą apžiūrėjo, surašė vertinimą. Vertindami žiūri į nekilnojamąją turtą. Integruota technika yra baldai. Baldai nevertinami, nes juos šiandien integravo, rytoj išėmė. Baldai kaip kilnojamas turtas, spintos stumdomomis durimis nevertinamos. Nekilnojamas turtas – pastatas, mazgai, apdaila, fasadas, tualetai, vonios, įrengimo lygis, ar įrengta, ar neįrengta. Baldai vonia. Be tualeto, vonios nepagyvensi, o be baldų pagyvensi. Šildymo katilai kaip visuma komplekso, atskirai nevertina. Gyvenamas namas be komunikacijų, be šildymo, tai nebus galima gyventi. Šiuo atveju tai buvo pilnai įrengtas gyvenamas namas, trūkumų nematė. Elektra pati yra, įvadai, instaliacija, bet kokie kabeliai, kiek išvedžiota, kiek rozečių tikrai neskaičiuojama. Žiūri ar yra įvadas, ar pastate yra apšvietimas. Šviestuvai, rozetės neįeina. Jei namas būtų nepilnai įrengtas, būtų pažymėjęs. Baldas yra baldas, pastatas yra pastatas. Baldas yra baldas, bet ne namo dalis.

20. Liudytoja B. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Pykčio, noro apkalbėti neturi, kaltinamoji jos pusseserė. Žino, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas. Tame name gyveno E. A. su vyru A. A. ir E. dukra E. S.. Po A. mirties namas buvo atimtas dėl skolos. E. paveldėjo daug skolų. E. sunkiai sekėsi gyventi, labai pergyveno dėl skolų. Pergyveno, kad kažkada kažkur reikės išeiti, o neturėjo kur išeiti. E. galvojo, kad reikės išeiti, nes namas buvo įkeistas, buvo planuojamas parduoti. E. kreipėsi pagalbos po A. mirties, kai sugedo dujinis šildymo katilas. Tikslaus laiko nepamena, tai buvo žiema, šalta. E. padėjo jos vyras. Sutarė, kad E. bus nupirktas katilas, kuriuo galės naudotis, nes savo namą jie tuo metu šildėsi kietu kuru ir ateityje tikėjosi, kad įves dujas, tai pirmo katilą ir leido juo naudotis E. kol gyvens tame name. Katilą pirko už savo šeimos pinigus, ne už E. Pavadinimo tikrai nepamena, gal „Prestige“. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė. E. kreipdavosi moralinės pagalbos, E. buvo sunku, sveikata pradėjo labai stipriai prastėti. E. pasakė, kad sugedo katilas, verkė, nežinojo ką daryti. Ji pasitarė su vyru, kad galbūt laikinai gali E. duoti naudotis, o po to, kai įsives dujas, tada pasistatys tą katilą pas save. Tuo metu E. A. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu E. dukra E. buvo išvažiavusi. Namo gyventojai buvo E. ir E. dukra E. Sutarėme, kad su vyru nuperka dujų katilą ir jį pastato (duomenys neskelbtini) nupirko ir nuvežė jos vyras, o statyti turėjo meistras, kuris yra specialistas. Katilas buvo pajungtas naudojimui, E. juo naudojosi. Su E. pasirašė dokumentą dėl apsidraudimo, tik dėl to, kad kaip E. sakė, kad jei išmestų iš namo ir neįleistų. Ne dėl to, kad nepasitikėtų E., o dėl to, jog atgautų savo daiktą. Kiek pamena, tai po to, kai pastatė katilą, pasirašė panaudos sutartį. Vandens talpykla buvo, ji buvo kartu su katilu, ją pirko kartu su vyru. Katilas buvo kartu su vandens talpykla, vanduo buvo šildomas. Pamena, kad senoji vandens talpykla netiko prie naujo katilo. E. minėjo, kad namas parduotas iš varžytinių. Kai E. pasakė, kad išsikelia, tada jos vyras važiavo ir išsiėmė katilą. Jos tuo metu nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai davė parodymus. Po to, kai jos vyras išsivežė katilą, pas A. name nebuvo.

21. Liudytojas V. Z. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, bet žino. Pykčio, noro ją apklabėti neturi, giminystės ryšiai jų nesieja. Jis yra antstolis. Jei gerai pamena, tai objektas, gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas AB S. bankas už paskolą, kadangi paskola nebuvo grąžinta laiku, teismas nusprendė tą nekilnojamą turtą parduoti. Buvo priimta hipotekos nutartis. Vykdomasis raštas buvo gautas 2012-09-04. Faktiškai, realiai jis nebuvo vykdomas, nes kai buvo priimtas, prasidėjo bylinėjimasis. Teismas išnagrinėjo, kas yra paveldėtojai, prijungė paveldėtojų ir po to, bandant pardavinėti turtą, vėl buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pripažino, kad antstolis neturi teisės pardavinėti įkeisto turto, tą turi daryti bankroto administratorius ir byla buvo užbaigta. Jei gerai pamena, mirė skolininkas A.. Kada mirė nepamena. Po A. mirties atsirado paveldėjai. Paveldėjai buvo V. P., G. A., E. A.. Areštas buvo uždėtas žemės sklypui, gyvenamam namui, kitiems inžineriniams kiemo statiniams. Lygtais į vietą vyko jo padėjėjai, jis tikrai nebuvo, nepamena. Daugiau detaliai neaprašinėjo, yra lentelėje unikalūs numeriai ir viskas. Numeriai yra iš Registrų centro. Jis kaip antstolis priėmė vykdymą, areštavo turtą ir po to teismai prasidėjo. Areštuojamas turtas, jei ruošiama varžytinėms, nekilnojamą turtą įvertiną turto vertintojas. Jie kviečia turto vertintoją, ekspertą, kuris nueina ir apžiūri turtą, surašo ekspertizės ataskaitą. Antstoliu dirba 15 metų, patirties tokiuose pardavimuose iš varžytinių turi. Nėra konkretaus apyrašo, dėl kurio būtų galima sakyti, kad namas toks ir ne kitoks. Ikiteisminio tyrimo metu nepamena, kad būtų apklaustas. Tuose varžytinių paskelbimo rėmuose yra paskelbiama, aprašoma minimaliai. Visa informacija, su kuria perkantis asmuo gali susipažinti, tai yra ekspertizės ataskaitoje. Ten yra nuotraukos, aprašytas turtas, išdėstyta kas kaip kiek, kokie kaimyniniai sklypai, namai, kokios kainos, ten turto vertintojas pasisako pilnai. Elektroninėse varžytinėse nuotraukos nėra dedamos, bent jau jis tikrai nededa, o tai reiškia, jog nėra privaloma. Bankas papildomos informacijos, koks turtas buvo įkeistas, nepateikė. Jei turtas vertinamas, tai civilinio proceso kodeksas nustato, kad turtas turi būti įvertintas realia turto rinkos kaina, bet varžytinėse jis yra mažinamas 20 procentų ir kiek po to pakyla varžytinių metu, tiek ir pakyla. Jam susidaro įspūdis iš tokio reglamentavimo, kad varžytinėse ir yra rizika, kodėl turtas yra pigesnis, nes gali nutikti, kad nebus rozečių, nebus dar kažko, kai turtas bus įsigytas.

22. Liudytojas R. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamąją pažįsta, pykčio, noro ją apkalbėti neturi. Giminystės ryšiais nėra saistomi, tai tik darbiniai reikalai. Kaip antstolis turėjo išieškojimą. Tam namui buvo 2009 metais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo. Tai buvo AB S. bankas. Šiuo atveju bankas buvo kreipęsis dėl skolos priteisimo ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nebuvo klausimas per hipoteką, tiesiog skolą prisiteisinėjo ir jie turėjo surasti ir areštuoti turtą. Buvo rasta keletas nekilnojamo turto objektų, tarp jų buvo (duomenys neskelbtini) gatvės. Matė, kad tai yra hipoteka, įkeista, tačiau suma buvo didelė 1 228 000 litų. Tokiai sumai reikėjo ieškoti turto. Tai 2009-08-03. Jo padėjėja surašė aprašą, tame tarpe surašė ir tam namui (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypui. Tuo metu saugotoju buvo įrašytas A. A.. Greičiausiai, remdamiesi kadastrine verte, kadangi nebuvo išieškojimas, o buvo laikinosios apsaugos priemonės, buvo įvertinę tą namą 395 000 litų, tačiau A. A. paprieštaravo vertei. Jie pasiūlė susimokėti už turto ekspertizę. A. įmokėjo į jų depozitinę sąskaitą ir tada jie paskyrė ekspertizės įstaigą. Ekspertas atliko apžiūrą ir tą namą įvertino 2009-11-06 aktu 920 000 litų. Pats ekspertizę skaitė. Vertintojas buvo nuvykęs, darė nuotraukas, pats asmeniškai tame name nebuvo. Kadangi buvo laikinosios apsaugos priemonės, pačio išieškojimo tuo metu dar nevykdė. Rėmėsi tuo, kad jo vertė tokia, po to į sąskaitas trūkstamoms lėšoms išstatė ženkliai mažesnę sumą – 84 000 litus. Rėmėsi tuo aktu, tuo metu, tokia esančia verte. Turto aprašas buvo, naikinimas 2013 metais. Buvo bankroto administratoriaus raštai. Greičiausiai buvo dar viena byla. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes. Šiuo metu praktika tokia, kad yra varžytinių tinklalapis, ten yra turto nuotraukos, iš jų matyti bendras vaizdas, jei pirkėjas norėtų apsižiūrėti, tai stengiasi suderinti su turto savininku, skolininku, kad įsileistų apsižiūrėti. Ne visada tai pavyksta dėl skolininko noro ar nenoro. Kadangi ekspertas privalo apsižiūrėti turtą, tai jeigu prieina iki pardavimo, tai mažų mažiausiai kartą buvo įeita ir apžiūrėta. Arba prievarta, arba su skolininko sutikimu. Jei skolininkas nesutinka, tai kreipiasi į teismą, gauna nutartį įeiti per prievartą ir vis tiek įeina, nufotografuoja ir tos nuotraukos patalpinamos internetinėje svetainėje. Matosi bent jau tas, kas tuo metu, kai antstolis areštavo – buvo. Kas gali būti po pusės metų, po metų sunku pasakyti, nes vis tiek specifinis dalykas, nes skolininkas tą turtą saugo tik iki to turto pardavimo. Tokie dalykai kaip santechnika yra namo sudedamoji dalis. Jei namas įrengtas 100 procentų, tai žmogus turi teisę iškart atėjęs ten gyventi. Kaip gyvensi be vonios, klozeto, dušo ir taip toliau. Tuo metu ekspertas vertina kaip atrodo. Įrengimo lygis yra vertinamas. Tai turi įtakos kainai. Baldai kaip baldai neparduodami, spintos, kėdės - žmogus išsineša. Virtuvės baldai, tai didžiulė specifika. Šviesa turi būti, turi būti inžineriniai tinklai, turi būti šviesa. Nuo to namo vertė irgi priklauso. Niekur nėra aprašyta dėl šviestuvų atskirai.

23. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, pagarsino liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-23 duotus parodymus (t. 1, b. l. 185-186), kuriuose jis parodė, kad 2015 metais iš savo sūnaus E. D. sužinojo, kad sūnus aukcione nusipirko namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Žinojo nuo pradžių, kad sūnus nuo įsigijimo negalėjo patekti į tą namą, kadangi ten gyvenantys asmenys neįsileido. Žino, kad dėl to sūnus nemažai bylinėjosi teisme. 2016 metų liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena atsitiktinai ir neplanuotai pravažiuodami pro šalį su sūnumi užsuko į sūnaus nupirktą namą, kadangi sūnus norėjo ant vartų uždėti spyną. Jis sėdėjo automobilyje, o sūnus uždėjo spyną ant vartų. Matė, kad tarp sūnaus ir kaip suprato ten gyvenančios moters vyko nelabai draugiškas pokalbis. Po to jie su sūnumi buvo užėję į namo vidų, nes juos pakvietė ta pati moteris. Ten toliau vyko pokalbis tarp jo sūnaus ir tos moters, iš sūnaus žinojo, kad ji yra E. A.. Pokalbis vyko dėl jos išsikėlimo iš namo. Ji pati jiems pasiūlė apeiti visas namo patalpas ir apžiūrėti. Jie kartu su E. A. apėjo visas patalpas nuo rūsio iki viršutinio aukšto, visur viskas buvo tvarkingame stovyje. Sekantį kartą tame name buvo gal metų pabaigoje, tikslios datos nepamena, tačiau visas namas tuo metu jau buvo nuniokotas, nutraukti laidai, išsuktos lemputės, nuimtos baseino kopėtėlės, išmušinėtos sienos, išpaišytos su grasinimais anglų kalba, sugadinta pirtis, išdaužytos plytelės, išluptos durys, išmontuota katilinė, išdraskyta santechnika, vamzdžiai nupjauti, išlaužyti klozetai, išdraskytos įmontuotos spintos kambariuose.

24. Liudytojas T. M. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, giminystės ryšiais nesaistomi. Pykčio, noro ją apkalbėti neturi. Jis yra žalų vertintojas, ekspertas. Dirba individualiai, taip pat yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašus. Ekspertizių rūšis – žalos, statybų sektoriuje. Gavo užsakymą įvertinti žalą. Tyrimą užsakė D. ar D.. Pasirašė sutartį. Tikslas buvo – įvertinti padarytą žalą pastatui, tai yra asmens padaryta žala. Tokį vertinimą ir atliko. Susipažinęs su ruoštais dokumentais (t. 3, b. l. 102-144), liudytojas nurodė, kad yra aprašyta kaip įvardino tuos pažeidimus, jie suskirstyti į keturias dalis. Pirmas - demontavimas iš tam tikros, jam skirtos buvimo vietos – tai yra daiktų trūkumas, toks kaip šviestuvo trūkumas. Esmė, kad tas daiktas buvo pritvirtintas į sieną, nejudamai pritvirtintas. Vadinasi, ten buvo skylė išgręžta ar tvirtinimo elementas ir to daikto nebėra. Likęs pažeidimas sienoje – skylė sienoje ar kažkokie klijai, jų likučiai. Išskiria, kur piktybiškai buvo padaryta. Pats matė, kur buvo išpaišyta siena, ant telefonspynės necenzūriniai ženklai buvo išpaišyti, stiklo pertvara buvo sudaužyta, tai skaito kaip turto sugadinimą. Kiti pažeidimai, kai yra demontuojamas kažkoks pritvirtintas elementas, buvo pažeista apdaila. Pavyzdžiui, demontuojant rozetę suplėšyti tapetai. Negali spręsti, ar tai padaryta tyčia ar ne. Galima viską laikyti tyčia, kadangi žmogus išsiima daiktus, tai daro tyčia šitą veiksmą. Tiesiog išskirtų, kur grynai yra sugadinimas, padarant jį netinkamu visai naudoti, kaip stiklinės pertvaros sudaužymas. Kiti yra demontavimas ir to daikto paėmimas, paliekant kažkokį sugadinimą toje vietoje, kur daiktas buvo pritvirtintas. Reikalinga ekspertizė, kiekvieną daiktą reikia imti ir žiūrėti, kaip jis buvo demontuotas, ar buvo galima panaudoti. Jis vertino žalą, kiek kainuoja atstatyti tą turtą į būklę, kuri buvo užfiksuota antstolio video medžiagoje ir atliktas pas jį sulyginimas. Duomenų yra pakankamai, jo gan išsami vaizdo fiksacija, antstolio fiksacija, galbūt kažkokia papildoma apžiūra vietoje. Jis aprašė, ką matė įvykio vietoje, ten praleido beveik visą dieną, kiekvieną pažeidimą nufotografavo, aprašė ir apskaičiavo, kiek kainuotų suremontuoti. Statybos kaina susideda iš keturių dalykų: medžiagų, darbo užmokesčio, mechanizmo, plius mokesčiai. Šitie visi dalykai ir vertinti. Savo ataskaitą tvirtina. Užduočiai užteko turimos medžiagos. Kiek pamena įtempiamos lubos buvo įdrėkstos, įpjautos. Tai arba kažką didelio nešė ir užkabino tas lubas, arba tyčia su kažkokiu aštriu daiktu pradūrė. Telefonspynė buvo išpaišinėta. Yra dalykai, kuriuos demontavus padaryta žala. Jei daikto nebūtų paimta, nebūtų padaryta žalos, nebūtų likę skylės. Dabar daikto nebėra ir likusi skylė, tai reikia įstatyti daiktą atgal arba išklijuoti naujomis plytelėmis. Kas buvo demontuota, tą reikia sumontuoti atgal ir atstatyti turtą į pradinę būklę. Kiekviena patalpa yra nurodyta numeriais, aprašyta atskirai, detaliai aprašyti defektai ir jie nufotografuoti. Tai atliko išsamiai prieš du metus, išdėstė dokumente, nupiešta, schemos pateiktos. Lubos dažomos pilnai visos, kad nesiskirtų spalva, kad lubos būtų vientisos ir neatrodytų neestetiškai. Nuo vieno karto lubos nenusidažo, iš pradžių skylės užglaistomos, po to lubos gruntuojamos ir dažomos du kartus. Prie medžiagų nurodyta 96 eurai, tai yra įeina visi daiktai ir darbas. Vonia turi būti naudojama, jei ji buvo su šiais dalykais, tai tokia ir turi būti. Jam buvo pateikta informacija, kad klientas nusipirko namą tokį, koks jis yra. Vadinasi tam pirkimo momentui, klientas įsigijo su visais tais pritvirtintais prie sienos dalykais. Palyginus su antstolio fiksuota medžiaga tų dalykų nėra, vadinasi juos reikalinga įvertinti. Kalba eina apie daiktus, kurie tvirtinasi, o ne vazonus ar taburetes. Klientas pasakė, kad nusipirko su visais priklausiniais. Klientas pasakė, kad nusipirko namą ir iškvietė antstolį, kad užfiksuotų esamą būklę. Tai nėra naujas remontas, tai žalos atstatymas. Jis įvertino kaštus, kuriuos namo savininkas patirs atstatydamas namą. Tuos kaštus mažinti kažkokio pagrindo neturi. Ataskaitą paruošė ir ją patvirtino, tai yra kaštų skaičiavimo ataskaita. Užrašo nuo sienos neįmanoma nuplauti, bet to padaryti nebandė. Ta siena buvo sugadinta ne tik užrašu, ten buvo demontuoti įvairūs dalykai. Jei paliktos skylės, tai visa siena dažoma. Ką įvertino, tai yra protingas atstatymo būdas. Šviestuvų, muilinės kainas ėmė kaip naujų. Statybos darbai skaičiuojami naujomis medžiagomis. Name turi būti šviestuvai arba rozetės vienodos. Skaičiuojama kiek kainuotų atsistatyti normaliomis sąlygomis. Telefonspynės objektyvas buvo išpaišytas kieme, tai yra objektyvas, lęšis, tai prietaisas, kuris perduoda vaizdą. Telefonspynės objektyvas, į tvorą ar stulpą įmontuotas lęšiukas. Lęšiukas yra tvoroje. Jis transliuoja vaizdą, kas stovi prie tvoros. Pirmą kartą pamatė tyčia sugadintą objektyvą. Jis pasiekiamas ateinantiems asmenims. Negali pakomentuoti, kas tai gali padaryti. Jis buvo patikintas, kad tai yra padaryta buvusios savininkės. Taip jam patvirtino užsakovas. Jei veikė šviestuvas, telefonspynė, tai ir kameros turėjo veikti. Jis apskaičiavo žalos atstatymo kaštus. 4 dalies tyrimo punktas „piktybiškai padaryti pažeidimai“, tai ar pavyzdžių sąrašas baigtinis, ar nebaigtinis, negali atsakyti. Išskirstymas padarytas jo iniciatyva. Tiesiog mato padarytą žalą ir ją įvertina, Mano, kad tas įvertinimas yra objektyvus. Šviestuvus, židinio kapsulę, kaip ir tikėtina, galima panaudoti, bet kažkokį įmontuojamą dalyką, nelabai.

25. Liudytojas R. S. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad su kaltinamąja buvo susitikę darbiniais reikalais. Jis yra antstolis. Atliko apžiūrą. Centrinių raktų serviso darbuotoją iškvietė D., kad atrakintų duris ir vartus. Namuose buvo E. S., E. A., po to buvo atvykęs asmuo, galbūt E. S. tėvas, vardo pavardės neprisimena. E. atvyko gal šiek tiek vėliau. Buvo trukdžiai, atsisakyta geranoriškai įsileisti. Sakė, kad viską apskųs teismui, skambino advokatui. Pradžioje fiksavo kaip vartai atsidarė. Kieme buvo skaitikliai. Nebuvo patekęs į visas patalpas, nes neįleido. Buvo nusileidęs į rūsio patalpas, kažkokia baseino erdvė buvo. Nepamena, ar pirtis buvo. E. S. ir E. A. neįleido, sakydamos, jog viskas bus skundžiama, kad pardavimas neteisėtas. E. S. ten tikrai buvo, kalbėjo su jais per langą, sakė, kad čia jos namai, ginčijosi gan netrumpai. Mergina sakė, kad mokosi, yra nepilnametė. Policijos pareigūnai buvo atvykę. Atvyko kažkoks vyras su draugu. Sakė, kad lygtais E. S. tėtis ir po to atvyko policija. Vyras buvo su kažkokiu draugu, niekas neprisistatė. Antstoliu dirba nuo 2003 metų. Praktikos būna įvairios. Jeigu įsigyja įrengtą būstą, tai įsigyja įrengtą. Pirtis, baseinas turėtų likti. Rozetės, laiptų turėklai turėtų taip pat likti. Koks turtas yra užfiksuotas ir įvertintas, tokios būklės jis ir yra parduodamas. Jis nenustatinėjo, ar veikia kameros, ar yra baseino įranga, telefonspynė. Tai buvo normalus, pilnai įrengtas gyvenamas namas.

26. Liudytojas A. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Dirba UAB Į. B. A. T. P. B., direktoriumi. Liudijimai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Kai policija apklausinėjo, tuomet atsiminė geriau. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, pagarsino liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-30 duotus parodymus (t. 1, b. l. 162-164), kuriuose jis parodė, kad dirba UAB „Į. B. A. T. P B.“ direktoriumi. 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo administratoriumi UAB „Į. B. A. T. P. B.“ bei įpareigojo palikimo administratorių organizuoti A. A. palikimą sudarančio turto varžytines. 2013-03-28 nekilnojamojo turto administravimo faktas buvo įregistruotas viešajame registre, nurodant turto administratoriumi UAB „Į. B. A. T. P. B.“. 2015-03-30 įvyko pirmosios A. A. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės, kurių laimėtoja pripažinta D. D.. Vadovaujantis 2015-03-30 įvykusių varžytinių rezultatais A. A. palikimo administratorius 2015-04-01 varžytinių aktu Nr. 1 pardavė AB S. bankas įkeistą turtą. Pardavus A. A. priklausantį AB S. bankas įkeista turtą, administratorius atskaitęs teismo nutartimi numatytą atlyginimą už administravimo paslaugas, dalinai patenkino įkaito turėjo AB S. bankas finansinį reikalavimą ir kreipėsi į hipotekos kreditorių dėl hipotekos išregistravimo bei turto arešto panaikinimo. 2012-12-31 antstolis R. S. sudarė A. A. turto apyrašą, kuris yra pateiktas prie bylos. Turtas pagal apyrašą buvo paliktas saugoti V. P. (įgaliotas asmuo V. L.). Name esančio turto apyrašas darytas nebuvo, nes tai nereglamentuota. Juos paskyrus administratoriumi minėtame name gyveno E. A., ji ten gyveno, naudojosi šiuo turtu, turėjo raktus, buvo keletą kartų atvykusi pas juos pasakodama apie savo sudėtingą situaciją, apie tai, kad galbūt norėtų įsigyti šį turtą, bent ji jau ji taip sakė. Namą apžiūrėjo vizualiai iš išorės, namas buvo su langais, užuolaidomis, atrodė tvarkingas ir gyvenamas, todėl jokių papildomų turto apsaugos priemonių nesiėmė. Iki šio turto pardavimo jie neturėjo jokių signalų, kad minėtas turtas yra niokojamas, išplėštas ar kaip nors kitaip sugadintas. Be to teismo nutartyje jie buvo įpareigoti atlikti A. A. palikimą sudarančio turto pardavimą iš varžytinių, jokių kitų nurodymų teismas dėl turto nedavė. Dar iki administravimo paskyrimo šiam nekilnojamam turtui buvo taikomi įvairūs disponavimo apribojimai teismų nutarčių ir antstolių patvarkymų pagrindais ir pirmas buvo areštas nuo 2009-08-03. Minėti dokumentai yra pateikti prie ikiteisminio tyrimo. Pardavus turtą visi šie disponavimo apribojimai buvo panaikinti. E. A. nebuvo supažindinta su turto pirkimo pardavimo sutartimi, kadangi tokia nebuvo sudaryta, turtas buvo pardavinėjamas viešose varžytinėse, turto pardavimas įformintas varžytinių aktu. Administratoriui nebuvo jokios pareigos informuoti atskirai E. A. dėl turto pardavimo, juolab jai pateikti varžytinių aktą. Apie turto pardavimo procesą E. A. buvo ir taip gerai informuota, nes kelis kartus buvo atvykusi pas administratorių į buveinę ir klausinėjo kaip vyksta šis pardavimo procesas. Išsamius paaiškinimus ir juos patvirtinančius dokumentus jis pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

27. Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos mama. Parodė, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iš varžytinių. Jį nusipirko E. D.. Ten įsikėlė gyventi maždaug po dviejų metų. Per tą laiką jis važinėjo į namą, jas gąsdino, naudojo smurtą, kas yra fiksuota teisme. Galiausiai ji pirma išsikėlė, nes buvo egzaminai ir to piliečio bijojo. Mama išsikėlė šiek tiek vėliau, nes tikėjosi, kad prisiteis namo dalį. Ten atsikraustė gyventi, kai jai buvo maždaug 7 metai. Patėvis mirė 2012 metais. Varžytinės įvyko ne iškarto mirus patėviui. Iš pradžių mama bylinėjosi dėl namo dalies. Kitas dalykas, jos nebuvo teisiškai iškeldintos. Policija atvažiuodavo ir neturėdavo ką pasakyti, nes teisiškai naujas pirkėjas ir jos galėjo gyventi. Tuo laikotarpiu name gyveno ji ir mama. Senelis L. B. atvykdavo kartais aplankyti, ką nors padėdavo. Ten gyveno tik dviese su mama, trečiųjų asmenų nebuvo. Ar kitą, ar tą pačią dieną, kai vyko varžytinės, ji buvo viena namuose, D. pradėjo laužti apačioje esančių durų spyną. Nuo triukšmo ji atsidarė langą pasižiūrėti, kas vyksta. D. sakė, kad eis į savo namą, nes neva jos su juo atsisako bendrauti, nors niekada nebuvo nei skambučių. Jai matant D. buvo užėjęs į tą namą. Tame name turėjo savo kambarį, jis buvo antrame aukšte užlipus laiptais po kaire. Kambarys buvo tvarkingas. Sienų spalva buvo panaši kaip šios patalpos, parketas, langai. Ant sienos buvo užrašiusi savo vardą ir anglišką frazę „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra viena mėgstamiausių frazių iš dainininko T. kūrinio. Nebuvo jokio motyvo, bet tas užrašas nusivalo, nes prieš išeinant patikrino, ar jis nusivalo. Jis nusivalo su dezinfekuojančiu tirpalu. Matė, kad valosi, o sakė, kad jis darysis remontą, tai galvojo, kad tai nesukels didelių problemų. D. susirašinėjo elektroniniais laiškais su jos mama. Matė tuos laiškus. Jie kalbėjo, ką jis norėtų, kad jos paliktų. Svetainės baldai joms nereikalingi, tai klausė ar jam reikalingi valgomo baldai. D. sakė, kad jam nieko nereikia, kad gyvens jo anūkai ir darysis remontus. Vieni kažkurie baldai jam patiko, bet būtent tuos baldus mama norėjo sau pasilikti. Jis sakė, kad be tų baldų jo niekas absoliučiai nedomina. Ji nematė, kai mama išsivežinėjo daiktus. Patėvis planavo daryti rekonstrukciją. Tai buvo senas namas su daug nefunkcionuojančių įrenginių. Pavyzdžiui, baseino įranga, tualetai apačioje neveikė apskritai, buvo aptraukti plėvele. Mama negalėtų atlikti viso to remonto. Po patėvio mirties kai kas buvo pagerinta, laiptų turėklus senelis šiek tiek tvarkė, bet minimaliai. Kai atėjo į namą paskutinį kartą, tai laiptų turėklai buvo. Įtempiamos lubos buvo, stiklo pertvara rūsyje buvo. Kiek žino, tai mama ieškojo pagal skelbimus, susirado žmones, kurie padėjo virtuvę išmontuoti. Pirties durų tikrai nebuvo. Šildymo katilas buvo pirktas už mamos pusseserės pinigus, tad prieš išsikraustant, kiek žino, jį atidavė jo savininkei B., pavardės nežino. Ji negyveno, kai vyko montavimo darbai, tai negali atsakyti, ar jie patys išsivežė. Rozetes, šviestuvus išsivežė mama. Dėl nutrauktų laidų, tai yra užfiksuota, kad dar esant gyvenam patėviui ir patėvis prie sienos stovi, tai matosi tie ištraukti laidai. Taip pat ir su rozetėmis, kabeliais. Yra nuotraukos su patėviu, kur fone matosi, kad rozečių, kabelių pagražinimų nėra. Baseine įtempiamos lubos buvo suplėšytos daug metų, baseino įranga neveikė, rūsyje buvo nežmoniška drėgmė, todėl krito plytelės, įtempiamos lubos buvo supelijusios. Nuo pelėsio jos galėjo suplyšti. Senelis kartais tvarkydavo namus ir likdavo pernakvoti. Telefonspynės objektyvas buvo lauke, išoriniuose varteliuose. Ji su mama jų nebraižė. Namas nebuvo suniokotas. Joms nebuvo pasakyta, ko jos negali pasiimti ir ko negali. Namas buvo parduodamas be daiktų.

28. Liudytojas L. B. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad kaltinamoji yra jo dukra. Parodymus duoti sutiko, nurodė, kad tame name (duomenys neskelbtini) būdavo visada. Dukra ten būdavo viena, tai jis padėdavo. Jo dukra E. ištekėjo už A. A. ir tas namas A. A. priklausė. A. mirė. Po to namas buvo parduotas iš varžytinių. Buvo atvežti statybiniai blokai, užstatytas įvažiavimas. Statybinius blokus atvežė tie, kurie nusipirko namą – D.. Su D. teko bendrauti. Buvo vadinamas šturmas, buvo atvykę į namą L., D., buvo daug žmonių. Kalba apie tą laikotarpį, kol vyko teisminis procesas dėl iškeldinimo, tai todėl tada dukrai padėdavo. Buvo atvykusi L. ir daug žmonių. Po įsilaužimo buvo iškviesta Vyčio apsauga, kuri ten dvi savaites buvo, per naktį ten budėdavo. Buvo psichologinis spaudimas. Po viso šturmo, kai dujos, elektra buvo atjungta, tai žiemą kūreno židinį. Šildymo katilą pasiėmė jo sesers dukra J., nes jis buvo jos, nes jie nupirko ir paskolino. Kai atėjo D., jie kalbėjo, klausė kaip daryti su baldais. D. sakė, kad nieko nereikia. Buvo pasamdyti žmonės pagal skelbimą baldų išėmimui. Rozečių nematė, kad kas imtų. Šviestuvus pats kelis nuėmė. Varžtelius atsuko ir nuėmė, laidų nepažeidė. Padėjo kaimynas elektrikas, kuris jau miręs. Elektros jungiklių neėmė. Elektrikas padėjo garaže sutvarkyti vartus, nes jie nesidarinėjo. Paskutinį kartą baseine maudėsi gal prieš 15 metų. Po to, kai A. su pinigais buvo negerai, vandenį išleido ir vandens tame baseine nebuvo. Tos patalpos nesišildė, ten niekas neveikė. Nežino apie įrangą, jos nejungė. Virš baseino buvo lubos, jos apipelijo, nes patalpa nešildoma. Langų virš baseino net neatidarinėdavo. Prieš išėjimą lubos jau buvo supelijusiosios. Lauko kameras matydavo, bet dukra sakė, kad jos neveikia. Matė, kad jos kabėjo, bet nematė, kad veiktų. Nežino, kada tiksliai namas buvo parduotas varžytinėse. Niekas nebuvo atėję apžiūrėti namo, tik sužinojo, kad nupirko. Jis veždavo malkas, kūreno židinį. Dujos buvo atjungtos, elektra atjungta. Namas nebuvo visas šildomas, kiek židinys prišildė tiek. Meistrai buvo iškviesti pagal skelbimą. Pirties patalpa buvo, kur dingo medinė apdaila nežino. Ten nevaikščiojo. Baseino įranga neveikė. Jos nevežė. Plytelės krisdavo į baseiną.

29. Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad E. D. pranešė, kad 2016-07-19 apie 12.45 val. atvykęs į savo namus adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad namas yra apgadintas tiek iš išorės, tiek iš vidaus, iki atvykstant name gyveno E. A. (t. 1, b. l. 25).

30. 2016-06-13 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. D. pateikė 2016-07-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir CD (t. 2, b. l. 100-102). 2016-07-27 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. A. pateikė gyvenamųjų patalpų perdavimo akto kopiją, panaudos sutarties kopiją ir susirašinėjimų su E. D. kopiją (t. 1., b. l. 40-42). 2017-02-23 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. D. pateikė nutarimo kopiją (t. 1, b. l. 135). 2017-03-07 savanorišku daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. D. pateikė 2015-04-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kompaktinį diską (t. 2, b. l. 4). 2017-03-03 savanorišku daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. L. pateikė 2015-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 2, b. l. 65-66). 2017-03-10 savanorišku daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. L. pateikė DVD diską prie 2015-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, b. l. 88-89). 2017-07-21 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. D. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją (t. 1, b. l. 124).

31. 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo administratoriumi paskirta UAB „Į. B. A. T. P. B.“ ir įpareigotas organizuoti A. A. turto pardavimą iš varžytinių (t. 3, b. l. 158).

32. 2015-04-01 varžytinių aktu nustatyta, kad 2015-03-30 įvykusių varžytinių rezultatais Kauno apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-30 varžytinių protokolu Nr. 1 A. A. palikimo administratoriaus UAB „Į. B. A. T. P. B.“ biuro direktorius A. V. perduoda, o D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priima nuosavybėn akte nurodytą turtą (t. 3, b. l. 195).

33. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad E. A. sugadino 1674, 55 Eur vertės svetimą turtą: laikotarpyje iki 2016 m. liepos 18 d. priverstinai išsikraustydama iš namo, jo viduje tyčia nupjovė laiptų turėklų porankių tvirtinimą 60,37 eurų vertės, išpaišė ir subraižė vaizdo telefonspynės objektyvą 235,77 eurų vertės, sudaužė stiklo pertvaros dalį rūsyje 790,19 eurų vertės, suplėšė įtempiamas lubas 588,22 eurų vertės

34. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos.).

35. Nors ir apklausiama pirmosios instancijos teisme E. A. savo kaltės nepripažino, tačiau akcentuotina, kad neneigė paties fakto, kad apie varžytines ir, kad D. įsigijo namą, žinojo. Šią aplinkybę nurodė sužinojusi teisme, kai buvo sprendžiamas iškeldinimo klausimas. Teigė, kad piktybiškai name nieko nesugadino, nenupjovė laiptų turėklų porankių tvirtinimo, nebraižė ir nepjovė, o užrašas kambaryje vaikiškas, kažkokie angliški skaitmenys. Gyvendami su vyru, leido vaikams rašyti ant sienų, nes tai nusivalo. Stiklo pertvaros rūsyje tikrai nesudaužė, negali paaiškinti kokiu būdu ji galėjo sudužti. Teigė, kad kai išsikraustė, stiklo pertvara buvo sveika. Dėl lubų kaltę turėtų prisiimti D., nes jie užsuko dujas. Pradėjo pelyti sienos, ir pradėjo kristi plytelės, tai gal ir su lubomis tas buvo. Kai ji ten dar buvo, tai ten viskas gerai buvo. Iš namo išsinešė tai, kas buvo siūloma. Telefonspynė buvo kokybiška, jos nesubraižė.

36. Išteisintosios E. A. parodymai vertintini kaip gynybinė versija, kuri paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

37. Išteisintosios E. A. pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo E. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad laimėjo aukcioną, įregistravo nuosavybę, sekančią dieną namą apdraudė, informavo vietos gyventojus, kad reikia išsikraustyti. Kėlė iškeldinimo bylą. V. L. buvo įgaliota rūpintis visu iškeldinimu ir pastato priežiūra, kad jis nebūtų sunaikintas. Tuo metu V. L. parašė įgaliojimą. V. L. suorganizavo apžiūrą, faktinių aplinkybių konstatavimą. Ji tai darė du kartus. Tai darė iškart po varžytinių. Po to darė antrąjį kartą, kai buvo filmuojama. Už gražų išėjimą jis E. pasiūlė pinigų. Dėl sumos jie trumpai pakalbėjo ir sutarė, kad advokatai suruoš sutartį, kurią jie pasirašys, jis atneš pinigus pinigų perdavimo dieną. Sutartis buvo ruošiama. Ten buvo įvardinta 5000 eurų. Kai atėjo išsikraustymo laikas, E. ar advokatas parašė žinutę, kad nespėja išsikraustyti, nes neturi kur padėti daiktus. Pravažiavęs keletą dienų prieš išsikraustymą, iš išorės pamatė, kad nėra lauko šviestuvų, kamerų, katilinės kamino. Vizualiai matėsi, kad padaryta žala. Tada išsikvietė antstolį, policiją ir draudimo atstovus. Tą pačią dieną nustatė kas padaryta. Internete surado kelis variantus, kas atlieka sugadintų pastatų ekspertizę, vienas iš jų buvo T. M.. Ekspertas kruopščiai apžiūrėjo kiekvieną dalyką, parodė jam smulkią frakciją. Ekspertas daug dalykų pastebėjo. Visa padaryta žala piktybiškai.

38. Nukentėjusiojo E. D. nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja D. D. parodė, kad namą įsigijo varžytinėse, nežinojo, kad ten gyvena E. A.. Išteisintoji neišsikraustė, jie negalėjo pateikti į namą. Į namą įėjo tik tuomet, kai viskas buvo išdraskyta ir buvo kartu su jų ir E. advokatu. Liudytoja V. L. parodė, kad 2014 metais jos duktė V. P. D. nutarė įsigyti namą (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad namas bus perkamas jų uošvių D. ir E. D. vardu. Jai (L. buvo suteiktas įgaliojimas. E. skelbėsi, kad jai reikia 120 000 sumokėti, nes iš namo neišeis, o namą išardys. Įsigijus namą ji dar nesirodė, važiavo D. ir E. D., prašė, kad E. gražiuoju išsikeltų, bet nieko negalėjo padaryti. Namas buvo apdraustas „L. D.“. Apdraudžiant namą, iš draudimo bendrovės kažkas dalyvavo. Kai konstatavo faktą antstolė, vaikščiojo ir draudimo atstovas. E. rodė, kad baseine nutrupėję plytelių yra. Buvo 2014 metai, gegužės mėnesio pabaiga. Namas atrodė tvarkingai, kaip gyvenamas ekonominės klasės namas, su durimis, su langais, su viskuo. Kai kur buvo atkritęs tinkas, baseino lubos atrodė normaliai, skiriamoji stiklinė pertvarka buvo nesusikilusi, buvo visi baseino įrenginiai. Ji E. minėjo, kad reikia išsikraustyti. Liudytojas A. G. parodė, kad dirba UAB ,,O.“ nekilnojamojo turto vertintoju. Yra buvęs ir apžiūrėjęs namą, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, namas buvo apžiūrėtas paskolos gavimui. Tai buvo pilnai įrengtas namas, trūkumų nematė.

39. Liudytojas V. Z. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra antstolis. Jei gerai pamena, tai objektas, gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas AB S. bankas už paskolą, kadangi paskola nebuvo grąžinta laiku, teismas nusprendė tą nekilnojamą turtą parduoti. Buvo priimta hipotekos nutartis. Vykdomasis raštas buvo gautas 2012-09-04. Faktiškai, realiai jis nebuvo vykdomas, nes kai buvo priimtas, prasidėjo bylinėjimasis. Po A. mirties atsirado paveldėjai. Paveldėjai buvo V. P., G. A., E. A.. Areštas buvo uždėtas žemės sklypui, gyvenamam namui, kitiems inžineriniams kiemo statiniams. Jis kaip antstolis priėmė vykdymą, areštavo turtą ir po to teismai prasidėjo. Areštuojamas turtas, jei ruošiama varžytinėms, nekilnojamą turtą įvertiną turto vertintojas. Jie kviečia turto vertintoją, ekspertą, kuris nueina ir apžiūri turtą, surašo ekspertizės ataskaitą. Visa informacija, su kuria perkantis asmuo gali susipažinti, tai yra ekspertizės ataskaitoje. Ten yra nuotraukos, aprašytas turtas, išdėstyta kas kaip kiek, kokie kaimyniniai sklypai, namai, kokios kainos, ten turto vertintojas pasisako pilnai. Elektroninėse varžytinėse nuotraukos nėra dedamos, bent jau jis tikrai nededa, o tai reiškia, jog nėra privaloma.

40. Liudytoju apklaustas antstolis R. B. parodė, kad tam namui buvo 2009 metais pritaikytos laikinosios apsaugos. Tai buvo AB S. bankas. Šiuo atveju bankas buvo kreipęsis dėl skolos priteisimo ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nebuvo klausimas per hipoteką, tiesiog skolą prisiteisinėjo ir jie turėjo surasti ir areštuoti turtą. Buvo rasta keletas nekilnojamo turto objektų, tarp jų buvo (duomenys neskelbtini). buvo įvertinę tą namą 395 000 litų, tačiau A. A. paprieštaravo vertei. Ekspertas atliko apžiūrą ir tą namą įvertino 2009-11-06 aktu 920 000 litų. Vertintojas buvo nuvykęs, darė nuotraukas.

41. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 185-186), kuriuose jis parodė, kad 2015 metais iš savo sūnaus E. D. sužinojo, kad sūnus aukcione nusipirko namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Žinojo nuo pradžių, kad sūnus nuo įsigijimo negalėjo patekti į tą namą, kadangi ten gyvenantys asmenys neįsileido. 2016 metų liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena atsitiktinai ir neplanuotai pravažiuodami pro šalį su sūnumi užsuko į sūnaus nupirktą namą. Su sūnumi buvo užėję į namo vidų, nes juos pakvietė E. A.. Ji pati jiems pasiūlė apeiti visas namo patalpas ir apžiūrėti. Jie kartu su E. A. apėjo visas patalpas nuo rūsio iki viršutinio aukšto, visur viskas buvo tvarkingame stovyje. Sekantį kartą tame name buvo gal metų pabaigoje, tikslios datos nepamena, tačiau visas namas tuo metu jau buvo nuniokotas, nutraukti laidai, išsuktos lemputės, nuimtos baseino kopėtėlės, išmušinėtos sienos, išpaišytos su grasinimais anglų kalba, sugadinta pirtis, išdaužytos plytelės, išluptos durys, išmontuota katilinė, išdraskyta santechnika, vamzdžiai nupjauti, išlaužyti klozetai, išdraskytos įmontuotos spintos kambariuose.

42. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad jis yra žalų vertintojas, ekspertas, ekspertizių rūšis – žalos statybų sektoriuje. Gavo užsakymą iš D. ar D. įvertinti žalą. Išskiria, kur piktybiškai buvo padaryta. Pats matė, kur buvo išpaišyta siena, ant telefonspynės necenzūriniai ženklai buvo išpaišyti, stiklo pertvara buvo sudaužyta, tai skaito kaip turto sugadinimą. Jis vertino žalą, kiek kainuoja atstatyti tą turtą į būklę, kuri buvo užfiksuota antstolio video medžiagoje ir atliktas pas jį sulyginimas. Jis aprašė, ką matė įvykio vietoje, ten praleido beveik visą dieną, kiekvieną pažeidimą nufotografavo, aprašė ir apskaičiavo, kiek kainuotų suremontuoti. Statybos kaina susideda iš keturių dalykų: medžiagų, darbo užmokesčio, mechanizmo, plius mokesčiai. Šitie visi dalykai ir vertinti. Savo ataskaitą tvirtina. Kiek pamena įtempiamos lubos buvo įdrėkstos, įpjautos. Tai arba kažką didelio nešė ir užkabino tas lubas, arba tyčia su kažkokiu aštriu daiktu pradūrė. Jam buvo pateikta informacija, kad klientas nusipirko namą tokį, koks jis yra. Vadinasi tam pirkimo momentui, klientas įsigijo su visais tais pritvirtintais prie sienos dalykais. Palyginus su antstolio fiksuota medžiaga tų dalykų nėra, vadinasi juos reikalinga įvertinti. Statybos darbai skaičiuojami naudomis medžiagomis.

43. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad dirba UAB „Į. B. A. T. P. B.“ direktoriumi. 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) paskyrė A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo administratoriumi bei įpareigojo palikimo administratorių organizuoti A. A. palikimą sudarančio turto varžytines. 2015-03-30 įvyko pirmosios A. A. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės, kurių laimėtoja pripažinta D. D.. Vadovaujantis 2015-03-30 įvykusių varžytinių rezultatais A. A. palikimo administratorius 2015-04-01 varžytinių aktu Nr. 1 pardavė AB S. bankas įkeistą turtą. Po to, atskaitęs administravimo mokesčius, dalinai patenkino įkaito turėjo AB S. bankas finansinį reikalavimą ir kreipėsi į hipotekos kreditorių dėl hipotekos išregistravimo bei turto arešto panaikinimo. 2012-12-31 antstolis R. S. sudarė A. A. turto apyrašą. Turtas pagal apyrašą buvo paliktas saugoti V. P. (įgaliotas asmuo V. L.). Name esančio turto apyrašas darytas nebuvo, nes tai nereglamentuota. Juos paskyrus administratoriumi minėtame name gyveno E. A., ji ten gyveno, naudojosi šiuo turtu, turėjo raktus. Namą apžiūrėjo vizualiai iš išorės, namas buvo su langais, užuolaidomis, atrodė tvarkingas ir gyvenamas, todėl jokių papildomų turto apsaugos priemonių nesiėmė (t. 1 b. l. 162-164).

44. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. S. parodė, kad išteisintoji yra jos mama. Namas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iš varžytinių. Jį nusipirko E. D.. Ten gyveno tik dviese su mama, trečiųjų asmenų nebuvo. Tame name turėjo savo kambarį, jis buvo antrame aukšte užlipus laiptais po kaire. Kambarys buvo tvarkingas. Ant sienos buvo užrašiusi savo vardą ir anglišką frazę „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra viena mėgstamiausių frazių iš dainininko T. kūrinio. Nebuvo jokio motyvo, bet tas užrašas nusivalo su dezinfekuojančiu tirpalu, nes prieš išeinant patikrino, ar jis nusivalo. Matė, kad valosi, o sakė, kad jis darysis remontą, tai galvojo, kad tai nesukels didelių problemų. Laiptų turėklus senelis šiek tiek tvarkė, bet minimaliai. Kai atėjo į namą paskutinį kartą, tai laiptų turėklai buvo. Įtempiamos lubos buvo, stiklo pertvara rūsyje buvo. Pirties durų tikrai nebuvo. Baseine įtempiamos lubos buvo suplėšytos daug metų, baseino įranga neveikė, rūsyje buvo nežmoniška drėgmė, todėl krito plytelės, įtempiamos lubos buvo supelijusios. Nuo pelėsio jos galėjo suplyšti. Telefonspynės objektyvas buvo lauke, išoriniuose varteliuose. Ji su mama jų nebraižė. Namas nebuvo suniokotas. Joms nebuvo pasakyta, ko jos negali pasiimti ir ko negali. Namas buvo parduodamas be daiktų.

45. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju L. B. parodė, kad išteisintoji yra jo dukra. Tame name (duomenys neskelbtini) būdavo visada. Dukra ten būdavo viena, tai jis padėdavo. Jo dukra E. ištekėjo už A. A. ir tas namas A. A. priklausė. A. mirus, namas buvo parduotas iš varžytinių. Buvo pasamdyti žmonės pagal skelbimą baldų išėmimui. Rozečių nematė, kad kas imtų. Šviestuvus pats kelis nuėmė. Varžtelius atsuko ir nuėmė, laidų nepažeidė. Padėjo kaimynas elektrikas, kuris jau miręs. Elektros jungiklių neėmė. Virš baseino buvo lubos, jos apipelijo, nes patalpa nešildoma. Prieš išėjimą lubos jau buvo supelijusiosios. Pirties patalpa buvo, kur dingo medinė apdaila nežino. Plytelės krisdavo į baseiną.

46. Nors aukščiau paminėti liudytojai nematė paties nusikaltimo padarymo aplinkybių, t. y. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

47. E. A. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo ir eilė rašytinių įrodymų. Protokole-pareiškime nurodyta, kad E. D. pranešė, jog 2016-07-19, apie 12.45 val. atvykęs į savo namus adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad namas yra apgadintas tiek iš išorės, tiek iš vidaus, iki atvykstant name gyveno E. A. (t. 1, b. l. 25). 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo administratoriumi paskirta UAB „Į. B. A. T. P. B.“ ir įpareigotas organizuoti A. A. turto pardavimą iš varžytinių (t. 3, b. l. 158). 2015-04-01 varžytinių aktu nustatyta, kad 2015-03-30 įvykusių varžytinių rezultatais Kauno apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-30 varžytinių protokolu Nr. 1 A. A. palikimo administratoriaus UAB „Į. B. A. T. P. B.“ biuro direktorius A. V. perduoda, o D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priima nuosavybėn akte nurodytą turtą (t. 3, b. l. 195). Pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais užfiksuoja namui padarytus pažeidimus (t. 3 b. l. 102-144). Apygardos teismo vertinimu, išteisintosios E. A. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad E. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

48. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, E. A. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo aukščiau aptarti įrodymai. Pati išteisintoji ir jos dukra E. S. patvirtino, jog tik jos gyveno name, jokių kitų pašalinių asmenų ten negyveno. Byloje nėra duomenų, kad į gyvenamąjį namą galėjo kas nors įsilaužti ir suniokoti turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad pati išteisintoji neneigė aplinkybės, jog iš namų pasiėmė ir išmontavo savo daiktus. Patvirtino, jog žinojo, kad įvyko varžytinės ir D. įsigijo namą.

49. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti E. A. dėl svetimo turto sugadinimo motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad išteisintoji yra kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų dėl sunaikinto turto vertės bei dėl to, kad paimti daiktai (turtas) buvo svetimas E. A.. Šią išvadą teismas padarė remdamasis faktiškai tik pačios E. A. nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinime nurodyto turto negadino ir nežino, kas atliko šiuos veiksmus, o pasiėmė tik sau priklausantį turtą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog byloje surinkti įrodymai, tai nukentėjusiojo, liudytojų D. D., V. L., A. G., V. Z., R. B., A. D., T. M., A. V., E. S., L. B. parodymai, faktinių aplinkybių konstatavimo metu bei liudytojo T. M. darytos nuotraukos, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, paneigia E. A. versiją.

50. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad minėtas turtas išteisintajai nebuvo svetimas, nepagrįstos, nes, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnio nuostatas, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas. Be to, šis turtas buvo įkeistas hipoteka, o CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas; antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti sandoryje.

51. Nukentėjusiojo E. D. nurodytas aplinkybes, kad namo vidus buvo suniokotas, patvirtino liudytojas T. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. D., E. S. (pati pripažino išpaišiusi sieną), L. B. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (įvykio vietoje darytos nuotraukos, T. M. pateikta pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. l. 102-144). Šioje ataskaitoje nurodyta, kad laiptų turėklų porankių tvirtinimas nupjautas tyčia, taip pat piktybiškai sugadintas vaizdo telefonspynės objektyvas, piktybiškai išpaišytos sienos, sudaužyta stiklo pertvaros dalis ir suplėšytos įtempiamos lubos (remiantis minėta ataskaita, padaryta 1938,57 Eur žala). Tuo remiantis, šie turto sugadinimai padaryti ne turint tikslą pasiimti kokius nors daiktus, o padaryti tyčia, piktybiškai. Pritartina prokurorės pozicijai, kad E. A. turėjo aiškų tikslą ir motyvą įvykdyti nusikalstamą veiką - svetimą turtą ji sugadino priverstinai išsikraustydama iš namo, t. y. tokiu būdu siekė pakenkti, padaryti materialinę žalą naujajam savininkui, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Be to, aplinkybę, kad namas iki inkriminuojamų veiksmų buvo tvarkingas, patvirtina 2015-05-29 antstolės R. P., pagal V. L. prašymą, surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo namas iš esmės konstatuotas tvarkingu (t. 2, b. l. 67-85). Kaip matyti iš 2016-07-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, antstolis R. S. nekilnojamam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo pažeidimus (2 t., b. l. 103-200).

52. Byloje nustatyta, kad išteisintosios E. A. mirusiam vyrui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įkeistas ir šį turtą įsigijo liudytoja D. D., jame turėjo gyventi nukentėjusysis E. D.. Atsižvelgiant į tai, kad turtas (namas, esantis (duomenys neskelbtini)) buvo įkeistas hipotekai, į anksčiau aptartas CK normas, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinime nurodyti daiktai – nėra E. A. nuosavybė, o šie daiktai yra gyvenamojo namo dalis ir jie neatskiriami nuo namo funkcionavimo. Be to, aplinkybę, kad namas yra parduotas varžytinių metu, patvirtino ir pati E. A.. Jai buvo duotas laikas per kurį ji privalėjo iš namo išsikraustyti. Taigi, nėra abejonių, jog liudytojai D. D. nuosavybės teise priklausantį turtą sugadino būtent E. A..

53. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus, daro išvadą, jog apgadinimų pobūdis, kai nupjaunamas laiptų turėklų porankių tvirtinimas, išpaišomas ir subraižomas vaizdo telefonspynės objektyvas, sudaužoma stiklo pertvaros dalis rūsyje, suplėšomos įtempiamos lubos, išpaišoma siena, rodo E. A. padarytos veikos pavojingumą. Akivaizdu, kad E. A., gadindama varžytinių metu parduotą turtą suprato, jog gadina svetimą turtą ir tokių pasekmių norėjo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Taigi, šiuo atveju visi anksčiau nurodyti E. A. veiksmai rodo, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog gadindama D. D. priklausantį turtą padarys jai turtinę žalą. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad išteisintoji E. A. sugadino svetimą turtą, jos veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

54. Nėra pagrindo abejoti, jog E. A. atliktais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam dėl sugadinto turto buvo padaryta turtinė žala. Aukščiau minėtoje Pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sugadinto turto vertė – 1938,57 Eur laikytina pagrįsta ir teisinga. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek pati E. A., tiek jos dukra E. S. nurodė, kad sienas išpaišė E. S., o ne išteisintoji, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo ir padaryta žala mažintina (1938,57 – 264,02 (už išpaišytą sieną) = 1674,55 Eur). Ši suma atitinka BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtį.

55. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, vadovaujasi ir teismine praktika (precedentu). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-511/2019, esant analogiškai situacijai, paliko apeliacinės instancijos apkaltinamąjį nuosprendį ir kasacinį nuteistojo skundą atmetė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad: „<...>teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8 punktas).

Dėl bausmės

56. Teismas, skirdamas bausmę E. A., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, bylos aplinkybes. E. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės nepripažino, jį padarė būdama neteista, yra bausta administracine tvarka, gydėsi UAB ,,S.“ šeimos centre pas gydytoją psichiatrą. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu E. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas (t. 7 b. l. 15-17). E. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę E. A., atsižvelgia į ją charakterizuojančią medžiagą: praeityje neteista, administracine tvarka bausta, dirbanti pagal individualios veikos pažymą, todėl jai skiriama laisvės apribojimo bausmė, kadangi, kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią bausmės rūšį. Taip pat skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas – per visą laisvės apribojimo laiką nesilankyti D. D. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl nukentėjusiojo E. D. atstovo advokato Raimondo Kivylio apeliacinio skundo

57. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas prašė pripažinti E. A. kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, nusprendė, kad E. A. yra kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagal prokurorės pareikštą ir ikiteisminio tyrimo metu suformuluotą kaltinimą. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad kaltinimas pasitvirtino būtent šiomis aplinkybėmis ir yra pilnai įrodytas byloje esančių įrodymų visuma.

58. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis pateikė savo suformuluotą kaltinimą, išplėsdamas kaltinimo ribas, t. y. įvertindamas padarytą žalą – 48 248, 77 eurais ir prašydamas E. A. pripažinti kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas prijungė šį kaltinimą prie bylos medžiagos ir, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino ir jame išdėstytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Nustatęs, kad nukentėjusiojo pateiktas kaltinimas nepasitvirtino, juo nesivadovavo, kadangi šis neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, įrodymų. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, valstybinis kaltintojas nepalaikė nukentėjusiojo pateikto kaltinimo.

59. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesiremia nukentėjusiojo pateiktu kaltinimu, kadangi jame išdėstytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nenustatytos, nepasitvirtino byloje esančiais įrodymais. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teismas neprivalo keisti kaltinimą pagal nukentėjusio asmens prašymą. Gavęs prašymą, teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, nedelsiant praneša apie tai kaltinamajam, įteikia prašymo nuorašus nagrinėjimo teisme dalyviams ir užtikrina kaltinamojo teisės turėti pakankamai laiko pasiruošti gynybai įgyvendinimą. Atlikus šiuos veiksmus, teismas neprivalo tenkinti prašymo. Pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir pagal pakeistą kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, o taip pat nuosprendyje gali būti nurodomos pakeistos iš esmės skirtingomis veikos faktines aplinkybes ar paliekamos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Akcentuotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

60. Nukentėjusiojo atstovas patikslintą kaltinimą iš esmės grindė tik liudytojo T. M. apskaičiuota ir pateikta Pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Pagal šios ataskaitos išvadas, užfiksuotų namui ir jo priklausiniams adresu (duomenys neskelbtini), buvusių gyventojų išsikraustant padaryti pažeidimų atstatymo kaštai, apskaičiuoti 2016-08-13 apžiūros dienai pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus sudaro 48248,77 eurų. Teisme apklausiamas T. M. išskyrė piktybiškai atliktus veiksmus kaip išpaišytą sieną, ant telefonspynės išpaišytus necenzūrinius žodžius, sudaužytą stiklo pertvarą. Kiti pažeidimai, anot jo, buvo padaryti demontuojant kažkokį pritvirtintą elementą ir jis negali spręsti ar jie padaryti tyčia, ar ne. Nuostolius apskaičiavo su Sistela programine įranga, skaičiavo imdamas naujų šviestuvų, naujų elektros kištukų kainas, imdamas visos sienos ar lubų perdažymo plotą, įskaičiuodamas einamos rinkos kaina dažus, glaistus ir kitas statybines medžiagas bei darbų vertę. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, būtina vadovautis tokio turto verte, bet ne sunaikinimo pasekmėmis, kuris nėra kvalifikuojantis šią veiką požymis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009).

61. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad minėtoje pažeidimų fiksavimo ir jų ištaisymo skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų atstatymo kaštai sudaro 48248,77 eurų, į šią vertę įtraukiant ir darbų vertę. Daiktai įkainoti neatsižvelgiant į jų buvusį nusidėvėjimo lygį, o imta naujų daiktų vertė. Vis dėlto, pritartina apylinkės teismo argumentui, kad pats darbas negali būti traktuojamas kaip sunaikinto turto vertė. Be to, šioje ataskaitoje nurodyta, kad pažeidimai padaryti demontavus iš tam tikros vietos pritvirtintus daiktus arba juos demontuojant sugadinta šalia esanti apdaila, kas reiškia, kad pažeidimai padaryti neturint tiesioginės tyčios sugadinti pagrindinį daiktą – namą, o turint tikslą pasiimti jame esančius daiktus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo pateiktu kaltinimu. Gali būt tik keliamas klausimas dėl daiktų pasiėmimo, o ne dėl turto tyčinio sugadinimo. O dėl pasiimto turto išreikalavimo yra sprendžiama civilinio proceso tvarka. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo keliami reikalavimai naujame kaltinime yra grynai civilinio pobūdžio, o ne baudžiamojo.

62. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. D. pateikė civilinį ieškinį, nurodydamas, kad jis pagal liudytojo T. M. pateiktą pažeidimų fiksavimo ataskaitą, patyrė 48 248, 77 eurų žalą ir 700 eurų žalos apskaičiavimui. Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ matyti, kad nukentėjusysis E. D. yra 2017-07-17 pareiškęs civilinį ieškinį Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui AB „L. D.“, civilinė byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta, civilinio ieškinio suma 48948,77 eurų, ieškinys grindžiamas analogiškais motyvais bei dokumentais, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje (5 t., b. l. 7-74). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio ir negali būti dubliuojamas civilinis ieškinys, jį tuo pačiu metu nagrinėjant analogišką civilinį ieškinį ir baudžiamąja, ir civiline tvarka.

63. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktinių įrodymų klausimas. 4 vnt. kompaktinių diskų (t. 7 b. l. 200, t. 8 b. l. 84, 87, t. 9 b. l. 60) – paliktini byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

E. A. pripažinti kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti šešis mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 4 vnt. kompaktinių diskų (t. 7 b. l. 200, t. 8 b. l. 84, 87, t. 9 b. l. 60) – palikti byloje.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.