- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-2205-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00109-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. M., Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas T. M., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdė palikimą po jo savo sutuoktinės M. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos tėvai – M. D. ir T. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo, jie susilaukė dviejų vaikų: dukra I. M., gimė (duomenys neskelbtini), o sūnus V. M., gimė (duomenys neskelbtini). I. M. gimimo liudijime įrašyta, kad jos mama yra M. M.. Pareiškėjos žiniomis, taip atsitiko dėl to, kad jos tėvui T. M. registruojant dukros I. M. gimimą, jis nurodė tokią savo žmonos pavardę – M.. Tuometinės metrikacijos skyriaus darbuotoja, nepatikrino visų dokumentų ir įrašė pareiškėjos gimimo liudijime motinos pavardę – M., taip kaip nurodė jos tėvas. Iš pareiškėjos tėvų santuokos sudarymo įrašo, VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos, mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos motina po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo pavardės nekeitė ir liko M. D.. M. D. (duomenys neskelbtini) mirė. I. G. tėvas T. M. mirė (duomenys neskelbtini). I. M., po santuokos G., (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, T. M., kreipėsi į Trakų r. 1-ojo notaro biuro notarę S. J.. Notarė patikrinusi dokumentus nustatė, kad 97 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija yra atlikta 2008 m. lapkričio 14 d. pažymos Nr. 2-728 pagrindu, t. y. pareiškėjos tėvams būnant santuokoje, todėl šis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėvų bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, t. y. nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso pareiškėjos tėvams. Notarė 2025 m. sausio 15 d. pateikė I. G. pažymą Nr. S-12, kad po M. D. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Notarė patarė kreiptis į teismą dėl 2014 m. rugsėjo 6 d. mirusios M. D. palikimo priėmimo. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. sausio 17 d. testamentų registro duomenimis, palikėja M. D. testamentų nesudarė, testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja nurodo, kad po motinos M. D. mirties, jos plikimą faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais priėmė, jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas T. M.. Palikimą, sudarė kilnojamieji daiktai, asmeniniai jos daiktai, namų apyvokos daiktai, taip pat ir aptariamas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas, T. M., ūkinį pastatą prižiūrėjo, juo rūpinosi, remontavo (keitė duris). Jame laikė ūkio padargus, metalo laužą bei kitus daiktus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
4. Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, pareiškėjos valdomas turtas nepriklauso savivaldybei. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
10. Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjos nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjų parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
11. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos tėvas T. M. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina M. D. (T. M. sutuoktinė) mirė (duomenys neskelbtini). Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. J. duomenimis, paveldėjimo byla po M. D. mirties, užvesta nebuvo. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po M. D. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų M. D. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos tėvas T. M., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas T. M. po motinos M. D. mirties, jos palikimą priėmė faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais. Palikimą, sudarė kilnojamieji daiktai, asmeniniai jos daiktai, namų apyvokos daiktai, taip pat ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas, T. M., ūkinį pastatą prižiūrėjo, juo rūpinosi, remontavo (keitė duris). Jame laikė ūkio padargus, metalo laužą bei kitus daiktus. Pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas T. M. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo sutuoktinei, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.