Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – notarė Vita Jankovskaja.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo notarė Vita Jankovskaja atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

4. Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

5. Baigti bylos nagrinėjimą iš esmės teismui leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).

6. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažino. Todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti teismo sprendimą, surašant sutrumpintus motyvus.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. Ž. yra palikėjų S. G. ir V. G. dukra. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad S. G. mirė (duomenys neskelbtini), o V. G. – (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė yra pirmos eilės palikėjų įpėdinė pagal įstatymą. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra. (duomenys neskelbtini) testamentu palikėjas S. G. savo turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko ieškovei. 2020 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išduotu Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarės Vitos Jankovskajos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikėja V. G. paveldėjo palikėjo S. G. turtą, o 2020 m. birželio 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, išduotu Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarės Vitos Jankovskajos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjos V. G. palikimas perėjo valstybei.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad tiek iki palikėjų mirties, tiek ir po jų mirties, ji gyveno palikėjams priklausiusiame bute. Turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė, tačiau, manydama, jog butas jai priklauso pagal (duomenys neskelbtini) palikėjo S. G. surašytą testamentą, įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, o palikimą priėmė faktiniu valdymu.

9. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

10. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek iki palikėjų mirties, tiek ir po jų mirties, ieškovė gyveno palikėjams priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė. 1999 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pažyma patvirtina, kad palikėjas S. G. iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o kartu su juo gyveno palikėja V. G. ir ieškovė. Iš 1999 m. balandžio 28 d. sutarties su elektros energijos tiekėju matyti, kad ieškovė gyvena minėtame bute, o kaip juridinę teisę į butą suteikiantis dokumentas nurodytas (duomenys neskelbtini) testamentas. Be to, pateikta daugiabučio namo bendrijos mokesčių suvestinė. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė priėmė palikėjų palikimą, faktiškai parėdama jį valdyti.

12. Atsižvelgiant į tai, nustatomas ieškovės prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo S. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir po motinos V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso ieškovės turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo

13. Kaip minėta, 2020 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išduotu Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarės Vitos Jankovskajos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikėja V. G. paveldėjo palikėjo S. G. turtą, o 2020 m. birželio 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, išduotu Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarės Vitos Jankovskajos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjos V. G. palikimas perėjo valstybei. Ieškovė reikalauja pripažinti šiuos dokumentus negaliojančiais.

14. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė palikėjų palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, ji yra tinkamas subjektas ir turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą CK 5.8 straipsnio pagrindu.

15. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu CK nustatytais pagrindais. Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

16. Konkrečiu atveju, susidarius situacijai, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovė priėmė palikimą po palikėjų mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovei priėmus palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu yra tenkinamas.

17. Atitinkamai pasakytina ir apie 2020 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Nors jame nustatyta, kad V. G. po S. G. mirties priėmė jo palikimą pagal CK 5.13 straipsnio nuostatas, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. G. po S. G. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ar į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Notarė, išdavusi minimą liudijimą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad mirus S. G., jo palikimą priėmė valstybė, o ne V. G. Taigi, yra pagrindas išvadai, kad S. G. palikimas perėjo valstybei, o ne V. G. Teismui nustačius, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, teismas sprendžia, kad 2020 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas taip pat pripažįstamas negaliojančiu.

Dėl atsakovės reikalavimų

18. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė turės atlyginti VĮ Turto bankui patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugų bei komunalinius mokesčius.

19. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus. Pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius).

20. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Todėl atsakovė savo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo šioje civilinėje byloje turėjo išreikšti įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu, kuriame būtų nurodyti ieškovės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai ir taikymo sąlygos, reglamentuojami CK 6.245–6.304 straipsniai. Atsakovė, laisvai disponuodama procesinėmis teisėmis, šioje byloje priešieškinio dėl nurodytų išlaidų priteisimo nereiškė. Todėl teisminio nagrinėjimo dalyką šioje byloje ir sudarė aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimais ir jų faktiniu pagrindu, taip pat nagrinėjamoje byloje atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytos aplinkybės. Kadangi sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl nurodytų išlaidų priteisimo iš ieškovės, laikytina, kad ieškovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad atsakovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo gali pareikšti teikdama atskirą ieškinį, kuriame būtina pagrįsti ieškovės prievolę atlyginti atsakovės išlaidas, t. y. įrodyti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 235 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 235 Eur žyminio mokesčio.

22. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų. Susidariusioje situacijoje atsakovė neatliko teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Todėl atsakovės procesinis elgesys pripažįstamas tinkamu, o tai yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,96 Eur ir yra didesnės už nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnis). Todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos valstybei iš ieškovės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

24. Teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei parduoti, įkeisti, išnuomoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

25. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsivželgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) po S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ir po V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarės Vitos Jankovskajos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. birželio 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarės Vitos Jankovskajos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.