Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl skolininko R. J. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo ir įpareigojimo antstolę grąžinti pareiškėjai lėšas, suinteresuoti asmenys R. J., AB DnB bankas ir antstolė V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad R. J. turto dalis iš 7514,19 eurų, esančių bendrojoje su M. J. nuosavybėje yra 3757,10 eurų ir į juos nukreipti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-859-527/2014. Pareiškėja taip pat prašė teismo įpareigoti antstolę V. D. M. J. grąžinti 3757,09 eurų, kurie 2016-08-31 buvo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą iš skolininko R. J. darbovietės (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėja su R. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri iki šiol nenutraukta, 2016-05-30 jie pasirašė povedybinę sutartį dėl jų turto visiško atskirumo. Pareiškėjos teigimu, visas turtas ir lėšos, kurį santuokos metu įgijo iki 2016-05-30, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pareiškėjos vertinimu, jai priklauso ir 1/2 dalis sutuoktinio darbovietės antstolei vykdant išieškojimą pervestų lėšų.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-22 nutartimi prašymą atmetė.Nurodė, kad šalys 2016-05-30 sudarė povedybinę sutartį, nuo to laiko jų turtas ir pajamos laikomos asmenine jų nuosavybe. Antstolė minėtu 2016-07-21 patvarkymu areštavo ir aprašė skolininko sutuoktinės pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, tačiau tą padarė jau po skolininko ir jo sutuoktinės povedybinės sutarties pasirašymo. Teismo vertinimu, CPK 666 str. ir 667 str. nuostatos taikytinos į priekį, todėl minėtas antstolės siūlymas vadovaujantis CPK 667 str. nustatyti skolininko turto dalį egzistuojant skolininko ir jo sutuoktinės povedybinei sutarčiai iš esmės netenka savo prasmės, nes 2016-07-21 jau susitarta, kad jų turtas ir pajamos nuo 2016-05-30 yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Be to, iš skolininko R. J. darbo užmokesčio buvo darytos išskaitos tiek iki 2016-05-30, tiek po 2016-05- 30 ne 100 proc., o skolininko darbovietė buvo įpareigota vadovaujantis CPK 733-743 str. daryti išskaitas kas mėnesį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA - 20 procentų ir iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį - 70 procentų. Iš (duomenys neskelbtini) 2016-08-31 pažymos, kuri nėra detali, nėra aišku, kiek kas mėnesį buvo išskaityta iš skolininko. Taip pat pareiškėja nepateikė duomenų apie jos 2011-08-24 - 2016-05-30 laikotarpiu gautas pajamas.Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - nustatyti, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto dalis iš 7 514,19 eurų esančių bendrojoje su M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje yra 3 757,10 eurų ir įjuos nukreipti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-859-527/2014 bei įpareigoti antstolę V. D. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 3 757,09 eurų.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino ginčo esmę - šioje byloje ji prašė nustatyti AB DNB banko skolininko R. J. turto dalį, kuri buvo areštuota vykdant antstolio A. S. 2011-08-24 patvarkymą, bendrojoje su ja nuosavybėje. Teigia, kad teismas visiškai nevertino, kokia turto dalis priklauso jai iš 7514,19 eurų, kurie iš R. J. atlyginimo buvo išieškoti iki jos ir R. J. povedybinės sutarties pasirašymo, t.y. 2016 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-16148-512/2011 jai buvo išaiškinta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones CPK 667 straipsnis netaikomas, todėl pareiškimą dėl jos turto dalies bendrojoje su R. J. nuosavybėje pateikė nedelsiant po to, kai antstolė V. D. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ir (duomenys neskelbtini) įvykdė antstolės V. D. 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo ir sukauptų piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“ bei 2016 m. rugpjūčio 31 d. pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą iš R. J. atlyginimo išskaičiuotas pinigines lėšas, iš kurių 7 514,19 (septyni tūkstančiai penki šimtai keturiolika ir 19/100) eurų buvo išskaičiuotos iki 2016 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą savo sprendimą grįsdamas tuo, jog ji nepateikė duomenų apie savo nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. laikotarpiu gautas pajamas. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes joje nėra nurodytas nė vienas motyvas, kuriuo remiantis būtų atmesti jos argumentai, susiję su CK 3.88 straipsnio ir CK 3.117 straipsnio taikymu šioje konkrečioje situacijoje. Mano, kad teismas privalėjo tinkamai išsiaiškinti CPK 667 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skundžiama nutartis, kuria turėjo būti išspręsti materialiniai teisiniai santykiai, nėra grindžiama nė viena materialine teisės norma, todėl akivaizdu, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos neišsiaiškino, kad CK 3.88 straipsnis nustato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sutuoktinių, ar vieno iš jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, taip pat pajamos gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos ir t.t. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kadangi jos ir R. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki šiol nėra nutraukta, reiškia visos iš R. J. darbo užmokesčio iki 2016 m. gegužės 30 d. išskaičiuotos lėšos (kaip ir tos, kurios buvo neišskaičiuotos, o pervestos jam) yra jos ir R. J. bendroji nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl CK 3.117 straipsnio, kuris nustato sutuoktinių bendro turto dalių lygumo prezumpciją, taikymo šioje byloje ir nenurodė nei vienos materialinės teisės normos, remiantis kuria nukrypo nuo šios prezumpcijos, t.y. remiantis kuria pripažino, kad visi 7 514,19 (septyni tūkstančiai penki šimtai keturiolika ir 19/100) eurų, kurie iki 2016 m. gegužės 30 d. buvo išieškoti iš R. J. darbo užmokesčio yra jo nuosavybė, o jai nepriklauso jokia šių lėšų dalis. Kitaip sakant, teismas nusprendė, kad R. J. priklauso 100 proc. iki 2016 m. gegužės 30 d. iš jo atlyginimo išskaičiuotų lėšų, t.y. nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju negalioja CK 3.117 straipsnyje nurodyta lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcija. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neatskleidus ginčo esmės ir pažeidus materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DnB bankas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jei teismas ir pripažintų, jog pareiškėjas reikalavimas pagrįstas, nėra pagrindo nustatyti skolininko turto dalį į 3757,10 eurų iš 7514,19 eurų. Teigia, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kaip ir kokiomis dalimis atliekami išskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atlikti išskaitymai 3757,09 eurų sumoje viršijo ½ skolininko gaunamą darbo užmokesčio dalį ir kokios konkrečiai sumos viršijo ½ skolininko gaunamą darbo užmokestį, kurios buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. Mano, kad nėra jokių įrodymų, kad iš 7514,19 eurų tik 3757,10 eurų gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, o likusi dalis turi būti pervesta pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas nustatyti skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-859-527/2014 dėl 296 908,51 Eur skolos bei 5 proc. procesinių metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių atsakovų R. J., R. U. ir M. J. kreditoriaus AB DnB bankas naudai (vykdomoji byla Nr. 0004/14/01630). R. J. darbo užmokestis buvo areštuotas antstolio A. S. patvarkymu 2011-08-24 vykdant Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomoji byla Nr. 0010/11/02575). 2016-08-09 patvarkymu antstolė įpareigojo skolininko R. J. darbovietę (duomenys neskelbtini) daryti išskaitas iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA - 20 procentų ir iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį - 70 procentų. Šiuo patvarkymu antstolė taip pat vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktu antstolio A. S. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02575 išskaitytas ir sukauptas pinigines lėšas iš R. J. darbo užmokesčio pareikalavo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš (duomenys neskelbtini) 2016-08-31 pažymos matyti, kad pagal antstolio A. S. 2011-08-24 patvarkymą už laikotarpį iki 2016-05-30 įskaitytinai išskaičiuota 7514,19 Eur, o pagal antstolės V. D. 2016- 08-09 patvarkymą ši suma ir vėlesniais laikotarpiais išskaičiuotos sumos 2016-08-31 pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą.Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino ginčo esmę - šioje byloje ji prašė nustatyti AB DNB banko skolininko R. J. turto dalį, kuri buvo areštuota vykdant antstolio A. S. 2011-08-24 patvarkymą, bendrojoje su ja nuosavybėje, teismas visiškai nevertino, kokia turto dalis priklauso jai iš 7514,19 eurų, kurie iš R. J. atlyginimo buvo išieškoti iki jos ir R. J. povedybinės sutarties pasirašymo, t.y. 2016 m. gegužės 30 d.Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Vadovaujantis CK nuostatomis iš asmeninio sutuoktinio turto išieškomos šios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės: pirma, sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), antra, iš vienam sutuoktiniui padovanoto ar paveldėto turto kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip sutuoktinių bendras turtas CK 3.111 straipsnis), trečia, teismo išlaidos, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais (CK 3.112 straipsnio 2 dalis), ketvirta, bendrosios prievolės, tačiau tik tuo atveju, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). CK 3.110 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta papildoma nuostata, kad bendrų abiem sutuoktiniams kreditorių reikalavimai iš bendro turto tenkinami pirmiau už kiekvieno iš sutuoktinių kreditorių reikalavimus. Ši taisyklė netaikoma įkeitimo (hipotekos) kreditoriams. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Iš bylos duomenų neaišku, nuo kokių sumų, kokią dalį ir kokias sumas nuo 2011 metų nuskaičiavo nuo skolininko R. J. darbo užmokesčio jo darbdavys (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, apie pačios pareiškėjos gaunamas pajamas, kurių dalis taip pat priklausytų skolininkui, šių duomenų pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo ir minėtų aplinkybių nesiaiškino. Taip pat, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, šiuo atveju taikytinos materialinės teisės normos, tai yra, turi būti aiškinamasi, kiek pajamų nuo 2011 metų sutuoktiniai gavo, ir kiek iš šių pajamų sudaro ½ dalis ir tik tada spręstinas klausimas dėl R. J. ½ turto dalies nustatymo. Apeliacinės instancijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi ir 291 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.