- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-550-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- O. R.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės O. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5975-1030/2018 pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės (toliau – IĮ) „Šokių partneriai“ ieškinį atsakovei O. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės 2 804,05 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi IĮ „Šokių partneriai“ iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo jos valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus iki 2017 m. sausio 12 d., tačiau nutartyje nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė. Buvusi vadovė nesusisiekė su bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, nebendradarbiavo su administratoriumi, įmonės dokumentai ir turtas administratoriui neperduoti iki šiol. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtino patikslintą bankrutavusios IĮ „Šokių partneriai“ antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2 804,05 Eur kreditinį reikalavimą. Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 2 804,05 Eur.
3. Bankroto procedūrų metu nustatyta, kad bendrovė valstybės įmonei Registrų centrui nėra pateikusi finansinių atskaitomybių už visą veiklos laikotarpį. Pagal turimus duomenis iš bankroto bylos įsipareigojimai biudžetui susidarė dar 2008 metais. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę (įstatinio kapitalo), kadangi bendrovė jokio registruotino ir kito turto neturi, todėl vadovui, patvirtinus metinę bendrovės finansinę atskaitomybę, kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės direktorė dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo kreiptis nedelsdama dar 2009 metais. Numatytos pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Ši pareiga atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, pažeisdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo — įmonės vadovas ir (ar) dalyvis — turi pareigą ją atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2804,05 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 63 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nes bankroto administratorės teisė kreiptis dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo atsirado tik 2016 m. iškėlus įmonei bankroto bylą. Kreditorių reikalavimų pagrindas, jų dydis bei įmonės turimas turtas, iš kurių bankroto administratorė gali spręsti apie bendrovės vadovo nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, jai galėjo tapti žinomi tik iškėlus bankroto bylą, kai bankroto administratorė pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklą.
4.2. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji įmonės veikloje nedalyvavo ir apie jos veiklą nieko nežinojo, nes iš byloje esančios Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ekspertizės metu konstatuota, jog įmonės steigimo formoje pasirašė atsakovė. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė, būdama įmonės direktore, registravosi Darbo biržoje ar gaudavo socialines išmokas, neatleidžia jos nuo įmonės vadovės pareigų vykdymo. Remiantis nenuginčytais Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra įmonės vadovė. Darbo santykių tinkamas neįforminimas taip pat nepateisina vadovės pareigų neatlikimo.
4.3. Įstatymas atsakomybę už įmonės dokumentų ir turto saugojimą, o vėliau pareigą turtą ir dokumentus perduoti bankroto administratoriui numato būtent individualios įmonės vadovui, t. y. atsakovei. Atsakovė, būdama įmonės vadove, šios pareigos nevykdė, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais ir nedaryti įmonei žalos. Teismas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji įmonės veikloje nedalyvavo, turto ir dokumentų neturi, vertino kaip itin didelį nerūpestingumą. Dėl to nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties. Įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė nesikreipė, nors tą turėjo padaryti dar 2009 metais. Teismas nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
4.4. Likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai yra laikomi įmonei padaryta žala. Įmonė jokio turto neturi, taigi nėra jokių galimybių patenkinti likusio nepatenkinto 2804,05 Eur kreditinio reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad įmonės savininko subsidiari atsakomybė nepaneigia galimybės įmonės vadovui taikyti deliktinę atsakomybę, nustačius visas jos taikymo sąlygas.
4.5. Teismas atmetė atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes nenustatė baudos skyrimo pagrindų. Kreipimasis į teismą savaime nereiškia, kad piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, tuo labiau, kad ieškinys pagrįstas ir patenkintas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė O. R. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė žalą iš atsakovės kaip įmonės vadovės, nes bankrutuojant individualiai įmonei jos savininkas atsakovo subsidiariai. Įmonės savininkas nebuvo įtrauktas į bankroto bylos nagrinėjimą, nors visi įmonės dokumentai ir turtas turėjo būti pareikalauti būtent iš savininko. Teismas nepagrįstai sutapatino individualios įmonės vadovo atsakomybę su akcinių bendrovių vadovų atsakomybe.
5.2. Pažymi, kad su atsakove niekada nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip nereikšmingą, nes darbo sutarties nebuvimas liudija tai, kad būtent įmonės savininkas yra ir įmonės vadovas. Teigia, kad darbo sutarties su atsakove, kaip įmonės vadove, nebuvimas liudija tai, kad ji nesutiko prisiimti įmonės vadovės pareigų.
5.3. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės laisvai išreikštą valią prisiimti įmonės vadovo pareigas bei atsakomybę. Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu atliktu ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad įmonės steigimo dokumentuose pasirašė atsakovė, tačiau atsakovė įmonės steigimo metu nebuvo Lietuvoje, nes nuo 2008 m. kovo 11 d. dirbo Italijoje ir negalėjo atvykti į Lietuvą.
5.4. Nurodo ir tai, kad įmonės savininkas turėjo pareigą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už save, o ne atsakovė.
5.5. Atsakovė prašo pridėti naujus įrodymus – jos darbą (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. kovo 11 d. patvirtinančių dokumentų vertimą – ir nurodo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – algalapius bei jų vertimus į lietuvių kalbą, kurie patvirtina atsakovės nepertraukiamą darbą (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. kovo 11 d. iki 2008 m. lapkričio mėn. Teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus ir pažymi, kad apeliantė turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes šias aplinkybes buvo nurodžiusi atsiliepime į ieškinį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad įmonės veikloje nedalyvavo, apie ją nieko nežinojo, o jos steigimo metu buvo išvykusi į Italiją.
Dėl ginčo esmės
11. Remiantis byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-183-479/2019 pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus pareiškimą IĮ „Šokių partneriai“ iškelta bankroto byla. Šia nutartimi įmonės valdymo organai (vadovas) įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre IĮ „Šokių partneriai“ įregistruota 2008 m. spalio 6 d., įmonės savininku nurodytas I. A., įmonės vadove nuo įmonės įregistravimo nurodyta O. B. (dabar pavardė – R.). Duomenų apie atsakovės draudžiamąjį laikotarpį įmonėje nėra, nes jokie duomenys nebuvo teikiami. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtinti bankrutavusios IĮ „Šokių partneriai“ 2804,05 Eur kreditiniai reikalavimai VSDFV Klaipėdos skyriui.
12. Bankrutavusios IĮ „Šokių partneriai“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2804,05 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš buvusios vadovės O. R. (B.); ieškinio reikalavimus ieškovė grindė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), dėl to įmonei padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad ji nieko nežinojo apie įmonę, nebuvo jos vadove, darbo sutartis su ja neįregistruota, įmonės steigimo metu buvo Italijoje, todėl tvirtina neturėjusi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nes tai yra įmonės savininko atsakomybė.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra individualios įmonės vadovė. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 7 straipsnio 1 dalį, 5 dalį individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Pagal IĮĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose. IĮ „Šokių partneriai“ nuostatų 3.1.2. punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Iš byloje esančio nenuginčyto valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. balandžio 26 d. išrašo nustatyta, kad nuo 2008 m. spalio 6 d. individualios įmonės vadovu nurodyta atsakovė. Pagal IĮĮ įstatymo 5 straipsnį bei įmonės nuostatų 4.4 punktą individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Apeliantė buvo paskirta įmonės vadove įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamai jai buvo suteiktos ne tik su įmone susijusios teisės, bet ir pareigos, tarp jų ir laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
14. Anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsakovei taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatos, nustatančios įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį; CK 2.87 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Viena iš tokių pareigų, dėl kurios netinkamo vykdymo gali kilti vadovui civilinė atsakomybė (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), yra vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246–6.249 straipsniai).
15. Apeliantė apeliaciniame skunde neigia pažeidusi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės dviem aspektais: kad už įmonei padarytą žalą atsako ne individualios įmonės vadovas, o savininkas ir kad ji apie įmonės veiklą bei buvimą jos vadove apskritai nieko nežinojo, kad steigimo metu jos net nebuvo Lietuvoje. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta nutarties 13 punkte, apeliantė buvo oficialiai paskirta įmonės vadove, nes tokią teisę individualios įmonės savininkui numato tiek įstatymas, tiek įmonės nuostatai. Tokiu atveju įmonės savininko atsakomybė, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra subsidiari, nes su įmone susijusios pareigos yra pavestos įmonės vadovui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą nukreipė atsakovei kaip įmonės vadovei, kuriai ir buvo deleguotos su įmone susijusios teisės ir pareigos, dėl to ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovei, kaip įmonės vadovei.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės, kaip įmonės vadovės, specialų statusą ir įstatymo nuostatas, susijusias su įmonės vadovo pareigomis įmonei, pažymi, jog apeliantės deklaruojamas nežinojimas, kad ji yra paskirta įmonės vadove ir turi su tuo susijusias pareigas, tarp jų laiku mokėti įmokas valstybei bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant pagrindui, yra nesuderinamas su jos specialiu statusu. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad iš jos buvo pavogtas pasas arba asmens tapatybės kortelė ir asmens duomenys panaudoti steigiant įmonę, vertintini kaip atsakovės siekis išvengti atsakomybės dėl netinkamų vadovės pareigų vykdymo arba nevykdymo apskritai, be to, šie teiginiai nepagrįsti tinkamais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodė ir tai, kad įmonės steigimo metu ji buvo Italijoje, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kad Italijoje ji buvo visą nepertraukiamą laikotarpį, kai buvo tvarkomi su įmonės steigimu susiję dokumentai (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė neigė, kad prašyme įregistruoti įmonę yra jos parašas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų tikėtinumo taisykle, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, jog minėtame prašyme vis dėlto yra pačios atsakovės parašas.
17. Apeliantė savo nežinojimą apie įmonės veiklą grindžia ir tuo, kad jokie darbo ar civiliniai santykiai tarp jos ir įmonės nebuvo įforminti. Atmesdama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai nepaneigia atsakovės buvimo įmonės vadove fakto, tuo labiau, kad bankroto administratorei jokie su įmone susiję dokumentai ar turtas apskritai nebuvo perduoti, dėl to šių faktų nustatymas yra apskritai pasunkintas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, remdamasi šios bylos medžiaga bei vadovaudamasi minėtomis teismų praktikos taisyklėmis, atmeta tvirtinimą, kad teismas be pagrindo konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus ir patį žalos padarymo faktą. Šiuo klausimu teismas teisingai nusprendė, kad atsakovei, kuri nuo pat įmonės įsteigimo buvo paskirta jos direktore, buvo žinomi / privalėjo būti žinomi tokio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai.
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo materialinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 63,09 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovei grąžintinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 63,09 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2018 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).