Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1

2024 m. birželio 27 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksa NT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksa NT“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai Lietuvos filialo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Amžiaus pasaka“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Dalridas“ ir A. G., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Aksa NT“ ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos Lietuvos filialo, 12 525,47 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 27 d. trečiojo asmens UAB „Dalridas“ vairuotojo A. G. vairuojamas vilkikas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, važiuodamas pro pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), stačiakampę arką, kliudė pravažiavimo perdangą ir įstrigo ties arkos lubomis. Ginčo eismo įvykį buvo pranešta atsakovei, įvykis pripažintas draudžiamuoju. 2018 m. gegužės 28 d. atsakovė išmokėjo tuometiniam pastato savininkui UAB „Amžiaus pasaka“ 2 246,00 Eur dydžio draudimo išmoką pagal UAB „Statava“ remonto darbų sąmatą. Vėliau ginčo pastato savininke tapo ieškovė. Prasidėjus 2018–2019 metų šaltajam sezonui virš ginčo arkos esančioje patalpoje dirbantys darbuotojai nuolat jautė šaltį ir skersvėjį. Virš arkos esančioje patalpoje iškritus pakabinamų lubų segmentams pasirodė plyšiai tarp sienos ir perdangos. 2019 m. gegužės 28 d. ginčo pastatą apžiūrėję UAB „Būsto sprendimai“ specialistai pateikė žodines išvadas, kad patalpos virš ginčo arkos sienų ir perdangų atplyšimas nuo pagrindinio pastato šoninės sienos atsirado dėl smūgio, įvažiuojančiam į kiemą transportui užkliudžius gelžbetoninę perdengimo siją. Dėl ginčo eismo įvykio atsiradusių deformacijų stabilizavimui darbai kainavo 12 525,47 Eur (suma be PVM)), kurios atsakovė neatlygino.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ginčo eismo įvykis buvo fiksuotas policijoje. Atsakovė pripažino ginčo eismo įvykį draudžiamuoju ir priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką pagal nukentėjusiojo pateiktą sąmatą 2 246,00 Eur.

4. 2019 m. spalio 9 d. UAB „Amžiaus pasaka“ pranešė 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pradėjusi ginčo pastato renovacijos darbus ir pastebėjusi ginčo arkos sienos atskilimus. Siekiant įvertinti, ar 2018 m. kovo 27 d. įvykis buvo ginčo arkos defektų priežastimi buvo užsakyta papildoma UAB „Remeks“ apžiūra, apžiūros metu ekspertė V. T. užfiksavo, kad yra atskilusi ginčo arkos siena, matosi daugkartinės automobilių kliudymo žymės.

5. Renovuojamas ginčo pastatas yra 1932 metų statybos, jo fizinio nusidėvėjimo laipsnis 75 proc., o per eilę metų pastatas juda, pamatai sėda, jį veikia gamtinės jėgos ir tai turi didžiausios įtakos sienų skilimui. Atlikti pamatų tyrimą ieškovė atsisakė. Smūgio metu nebuvo apgadinti net mediniai karkasai, esantys už kabančių plokščių, todėl nuo slystamojo smūgio ar sijos palietimo ginčo namo konstrukcijos dalis negalėjo atskilti ir dar po 1,5 metų, nes, išskyrus apgadintas plokštes ir nubyrėjusį tinką. Byloje atliktos dvi ekspertizės paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, o trasologinė ekspertizė nustatė – jeigu ginčo arkoje ginčo eismo įvykio metu buvo kontaktas, tai jo metu galėjo būti tik apibraižyta plokštė, bet nebuvo jokio tiesioginio smūgio į ginčo arką ar į jos gelžbetoninę siją, nes ginčo automobilis negalėjo pasiekti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės AB „Aksa NT“ atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai Lietuvos filialo 1 167,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės AB „Aksa NT“ trečiajam asmeniui A. G. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės AB „Aksa NT“ 40,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pervedė Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje saugomą civilinėje byloje Nr. e2-5-528/2024 atsakovės įmokėtą 1 174,63 Eur pinigų sumą iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos į atsakovės sąskaitą.

7. Teismas nustatė, kad ginčo esmė – ar ginčo pastate deformacija (plyšys) atsirado dėl ginčo eismo įvykio ar ne. Teismas vertino, kad byloje yra keturi ekspertinių tyrimų aktai, iš kurių Aktai Nr. 3 ir Nr. 4 surašyti teismo nutarčių pagrindu. Pažymėjo, kad Aktuose Nr. 1 ir Nr. 3 ir Akte Nr. 2 nurodytos išvados dėl plyšio ginčo pastate atsiradimo priežasčių nesutampa, o fotonuotraukose matyti, kad ginčo arkoje yra daugelio eismo įvykių pėdsakų, nes ginčo arkos lubos įvairiausiai nubraižytos, apdaužytos, ant gelžbetoninės sijos matyti įvairūs apdaužymai, kurie galimai ne vieną kartą užtaisyti tinku. Teismas rėmėsi dviejų apžiūrų nuotraukomis, nuotraukomis iš eismo įvykio vietos kompaktinėje laikmenoje, vaizdo įrašais USB ir kompaktinėje laikmenose iš dviejų vaizdo kamerų, esančių ant ginčo pastato. Vertino automobilio ir arkos būklę po įvykio. Pažymėjo, kad analizuojant įvykio dienos ir vietos nuotraukas aiškiai matyti ginčo arkos pastato dalies atitrūkimas nuo pagrindinio ginčo pastato, kuris net dviem linijom eina vertikaliai nuo stogo link ginčo arkos pravažiavimo sijos, ties reklaminio skydo viršutinio trečdalio tinko apdaila dar laikosi, žemiau plyšys panašiai vienodo pločio. Darė išvadą, kad plyšys ne tik buvo, bet jis jau vizualiai matėsi, buvo atsivėręs dar iki ginčo eismo įvykio. Ekspertas V. B. E. Akte Nr. 2 teisingai nustatė, kad plyšys ginčo statinyje senas ir buvo slepiamas po apdailiniu tinku, kad nesimatytų. Nuotraukose, kuriose užfiksuoti plyšiai po pakabinamomis lubomis patalpoje, esančioje virš ginčo arkos, matyti jo taisymo pėdsakai, nes matomas skirtingos spalvos skiedinys. Nors trasologinė ekspertizė nei patvirtino, nei paneigė ginčo automobilio kontakto faktą su ginčo arka ginčo eismo įvykio metu, tačiau jeigu jis ir buvo, tai už ginčo arkos lubų plokščių pakeitimą ir sijos apdailą ginčo pastato savininkui buvo atlyginta, sumokant suderinto dydžio draudimo išmoką 2018 metais, o ieškovės ieškinyje nurodyti defektai egzistavo dar iki ginčo eismo įvykio dienos ir nebuvo ginčo eismo įvykio pasekmė. Mažai tikėtina, kad ženkliai lengvesnė už ginčo pastatą ginčo automobilio kėbulo konstrukcija galėtų sudrebinti ginčo arką, pati likdama nepažeista, tik su nežymia tento nubraukimo žyme. Jeigu ginčo arka būtų sudrebinta, tai vaizdo įraše iš kameros ant ginčo arkos turėjo matytis bent koks sudrebėjimas, o to nėra. Jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo automobilis išvažiavo iš ginčo arkos, išleidus iš padangų orą, nėra – vaizdo įrašuose nėra matyti, o UAB „Amžiaus pasaka“ atstovė šios aplinkybės nepatvirtino. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog būtent trečiojo asmens A. G. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė ieškinyje nurodytą žalą ieškovei priklausančiam ginčo pastatui. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovės, kaip draudikės pareigos atlyginti jai žalą, išmokant papildomai draudimo išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5-528/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė:

8.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir vadovavosi Aktais Nr. 2 ir Nr. 4, o Aktus Nr.1 ir 3 vertino kritiškai, nepagrįstai nustatė, jog joks objektyvus plyšių atsiradimo priežasčių bei jų atsiradimo laiko tyrimas nebuvo atliktas. Teismas turi vertinti įrodymų visumą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad kada nors būtų įvykęs analogiškas ar panašus eismo įvykis, kurio metu važiuojantis automobilis kliudytų pastatą.

8.2. Kritiškai vertintina teismo išvada, kad Akte Nr. 1 nėra išsamiai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, t. y. koks buvo smūgio pobūdis, kampas, kryptis, jėga, sąveikavusių objektų svoris ir pan. Nepagrįsta, kad Aktas Nr. 1 nėra objektyvus, nes nebuvo atlikti pamatų tyrimai. Ekspertas V. B. E., kurio surašytu Aktu Nr.2 teismas vadovavosi, taip pat neatliko pamatų tyrimo, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi jo išvadomis. Byloje nebuvo tirtas nei eismo įvykyje dalyvavusios puspriekabės konstrukcijos tvirtumas, nei svoris eismo įvykio metu.

8.3. Nesuprantama, kaip Akte Nr. 2 nustatyta, kad transporto priemonė eismo įvykio metu važiavo lėtai ir turėjo „liauną“ kėbulą, o konstrukcijų masė yra 40 tonų, kai tokių duomenų byloje nėra. Neaišku, kaip V. B. E. nustatė, kad plyšys egzistavo dešimtmečius, kaip jis ir teismas pagal fotonuotraukas nustatė, kad plyšio briaunos dėl jame dešimtmečius vykusios užteršto lauko oro traukos yra charakteringai įjuodusios nuo dulkių ir suodžių, kad tai nėra fotonuotraukos darymo metu buvęs sienų šešėlis.

8.4. Nuotraukos, kuriose matomas plyšys, padarytos po eismo įvykio, tad draudimo bendrovė turėjo išsamiai apžiūrėti pastatą, užfiksuoti ir įvertinti visas aplinkybes, svarbias žalos mastui nustatyti. Nepagrįsta Akto Nr. 2 ir teismo išvada, kad „V“ formos plyšio atsiradimo priežastis yra arką laikančio juostinio pamato nusėdimas, kadangi pamatų tyrimas nebuvo atliktas, o išvadas grindė tik savo samprotavimais ir prielaidomis.

8.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad Z. B. neanalizavo visos medžiagos ir vadovavosi išskirtinai tik UAB „Būsto sprendimai“ surašytu Aktu Nr. 1, perrašė šiame akte padarytą išvadą bei nurodytas rekomendacijas. Ekspertai neturi teisės vertinti dėl kito eksperto surašyto ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo. Ekspertei atliekant tyrimą byloje buvo duomenys apie eismo įvykį ir nurodytos kitos aplinkybės.

8.6. Aktą Nr. 4 sudarė teismo ekspertas H. V., kuris nesusijęs su pastato defekto nustatymu, nes šis ekspertas neturi tokios kvalifikacijos. Jis bandė nustatyti, ar užfiksuoti sunkvežimio stogo sugadinimai yra šio eismo įvykio metu, tačiau bylos esmė - pastato sugadinimo atsiradimo priežastis. Atrodo, kad bandoma paneigti įvykį. Neaišku, kaip ekspertas nustatė, kad bromo lubų sugadinimai padaryti daugybinių atskirų kontaktų metu dėl eismo įvykio mechanizmo.

8.7. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus vaizdo įrašus. Akivaizdu, kad tentą laikanti konstrukcija trenkė į arkos perdangą, kai eksploatuotos transporto priemonės masė sudarė 5 350 kg ir beveik 6 tonas sveriančio sunkvežimio smūgis į perdangą nulėmė konstrukcijų pažeidimą.

9. Atsakovė atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

9.1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Aktas Nr. 1 teismo vertintas neteisingai vien tuo atžvilgiu, kad jis surašytas vadovaujantis teisės aktais ir kad neva jį surašę ir pasirašę asmenys vadovavosi užsakovės (ieškovės) pateikta vienintele informacija apie eismo įvykį. Tokie apelianto teiginiai yra akivaizdžiai subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti, prieštaraujantys teismo padarytoms išvadoms.

9.2. Teismas teisingai konstatavo, kad ekspertė Z. B. jokio tyrimo neatliko. Ekspertizės akte nėra duomenų, kokie tyrimai atlikti, nes visos išvados yra formuluojamos remiantis kitų asmenų duomenimis (UAB ,,Mariusta“, UAB ,,Būsto sprendimai“, Kauno regioninis valstybės archyvas). Teismas pagrįstai konstatavo, kad Z. B. neanalizavo visos medžiagos ir vadovavosi išskirtinai tik UAB „Būsto sprendimai“ surašytu Aktu Nr. 1, perrašė šiame akte padarytą išvadą bei nurodytas rekomendacijas. Neaišku, kaip ji nustatė, kad deformacija ginčo pastatui įvyko būtent dėl ginčo eismo įvykio.

9.3. Teismas, remdamasis vaizdo įrašu iš vaizdo kameros, pagrįstai darė išvadą, kad automobiliui sustojus, šis linguoja į priekį ir atgal. Byloje yra surinkti rašytiniai įrodymai, kad pastato (duomenys neskelbtini) arka buvo apgadinta ne kartą, taip pat buvo ne vienas eismo įvykis, todėl pagrįstai darė išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti A. G. neteisėtiems veiksmams, sukėlus ieškinyje nurodytą žalą ieškovei priklausančiam pastatui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. kovo 27 d. trečiojo asmens UAB „Dalridas“ vairuotojo trečiojo asmens A. G. vairuojamas vilkikas MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo automobilis), kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – ir atsakovė), važiuodamas pro pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas), stačiakampę arką (toliau – ir Ginčo arka, bromas), kliudė pravažiavimo perdangą ir įstrigo ties Ginčo arkos lubomis (toliau – ir Ginčo eismo įvykis). Eismo įvykis buvo fiksuotas policijoje. Pirminiame atsakovės defektų akte (toliau – ir Defektų aktas Nr. 1) užfiksuota, jog automobilis MAN kliudė bromo viršų ir jį apgadino, buvo iškviesta policija. 2018 m. gegužės 21 d. atsakovė pripažino eismo įvykį draudžiamuoju ir priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką pagal nukentėjusiojo pateiktą sąmatą, atskaičius 200,00 Eur už plokščių nusidėvėjimą ir be PVM, tai yra 2 246,00 Eur. Žalą už plokščių pakeitimą atsakovė atlygino, eismo įvykio kaltininkui patvirtinus, kad buvo eismo įvykis. Pastato (duomenys neskelbtini), savininkė UAB „Amžiaus pasaka“ 2018 m. gegužės 22 d. laiške patvirtino, jog išmokos dydis yra tinkamas.

23. Remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu, Ginčo pastatas ieškovei AB „Aksa NT“ nuosavybės teise priklauso nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d., kurį, kaip nustatyta byloje, ji įgijo iš UAB „Amžiaus pasaka“.

24. 2019 m. spalio 9 d. UAB „Amžiaus pasaka“ pranešė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pradėjo pastato renovacijos darbus ir pastebėjo arkos sienos atskilimus. 2019 m. spalio 9 d. atsakovė surašė defektų aktą AJA/18/003005 (toliau – Defektų aktas Nr. 2), kuriame nurodyta, jog, pasak nukentėjusio, prieš 2 savaites pradėjus renovuoti Ginčo pastato fasadą pastebėjo, kad yra įtrūkusi, atskilusi Ginčo arkos siena, o tai galėjo būti 2018 m. kovo 27 d. autoįvykio pasekmė. Defektų akto Nr. 2 nekilnojamojo turto nuostolio aprašyme nurodyta: 1) patalpa virš bromo 16,40 kv. m, remontas 2018 m. gruodžio mėnesį; lubos mūrinės, betoninės, įtrūkusios ties siena per visą ilgį – 3,50 m; sienos mūrinės, dažytos, kampuose įtrūkusios; grindys linoleumas ant betoninio pagrindo, betonas yra įtrūkęs ties siena per visą ilgį – 3,50 m; 2) bromo siena ties pastatu yra atitrūkusi, atitrūkimo plyšys platėja kylant į viršų, 0,5 m nuo apačios atitrūkimo nėra, tik paviršutinis įtrūkimas. 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. atsakovė raštais informavo UAB „Amžiaus pasaka“, kad neatlygins prašomų papildomų pastato remonto išlaidų, nes nuostolio dydis dėl eismo įvykio nepagrįstas ir neįrodytas; 2018 m. gegužės 28 d. atsakovė atlygino žalą dėl įvykusio Ginčo eismo įvykio, išmokėjo suderintą 2 246,00 Eur išmoką.

25. Atestuota ekspertizės įmonė UAB „Būsto sprendimai“ statinio savininko – ieškovės AB „Aksa NT“ (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) užsakymu atlikusi statinio dalies (patalpos virš pravažiavimo) konstrukcijų techninės būklės įvertinimą, tikslu nustatyti (įvertinti) statinio konstrukcijų būklę, atsiradus plyšiams pastato sienose, 2019 m. gruodžio 3 d. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas Nr. 1), kurį pasirašė direktorius K. M. ir ekspertizės vadovas J. V., pateikė išvadą, kad patalpos virš pravažiavimo sienų ir perdangų atplyšimas nuo pagrindinio pastato šoninės sienos atsirado dėl smūgio, įvažiuojančiam į kiemą transportui užkliudžius gelžbetoninę perdengimo siją; susiformavo plyšiai mūro sienų sankirtose (iki 70 mm pločio). Pagal plyšių mūro sienose plotį statinys turi galimos avarinės būklės požymių (kiauryminių plyšių plotis didesnis nei 5 mm, žr. STR 1.03.01:2016, 1 priedas 2.2 papunktis), tačiau šiuo atveju susiformavo du blokai su šarnyrine tarpusavio jungtimi ir natūralia deformacine siūle; pastato ar jo dalies griūties grėsmės nėra.

26. 2020 m. kovo 12 d. UAB „Amžiaus pasaka“ pateikė atsakovei pretenziją dėl padarytos žalos, kuria reikalavo išmokėti 12 525,47 Eur draudimo išmoką, o atsakydama į tai 2020 m. kovo 23 d. atsakovė informavo UAB „Amžiaus pasaka“, kad kreipėsi į kompetentingus asmenis dėl statinio dalinės ekspertizės atlikimo, nustatant defektų priežastis. 2020 m. balandžio 28 d. į teismo ekspertų sąrašą įrašytas projektų ir statinių ekspertas V. B. E. atsakovės užsakymu atlikęs tyrimą tikslu nustatyti statinio dalies, kurioje yra pravažiavimo arka ir virš jos antrame aukšte patalpa 1-45, 2018 m. kovo 27 d. draudiminio įvykio pasekmėje atsiradusių, 2019 metų pabaigoje pastebėtų statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų deformacijų priežastis, įvardinti jų kilmę bei teikti išvadas dėl galimos defektų kilmės sąsajų su buvusiuoju įvykiu, taip pat teikti išvadą dėl pateiktos sąmatos S002-1, skirtos fasado ir stogo remontui, 15 155,82 Eur sumai pagrįstumo, surašė Statinio dalies ekspertinio tyrimo aktą (su nuotraukomis) (toliau – ir Aktas Nr. 2), kuriame padarė išvadą, jog plyšių fasadinėje bei patalpos 1-45 sienose, taip pat šios patalpos lubose ir grindyse ties pagrindinio statinio siena (ašyje 1-1) kilmė priežastiniais ryšiais nėra susijusi su Ginčo eismo įvykiu, tuokart kliudžius pravažiavimo arkos kabamąsias lubas. Pateikta lokalinė sąmata 15 155,68 Eur sumai, nesant mokėjimo dokumentų, sudaryta be darbų žiniaraščio, išimtinai neįvardintų kalkuliacijų pagrindu, įtraukus nesusijusius darbus keleriopai užaukštintais kiekiais ir medžiagų kainomis, nepagrindus atliktų darbų aktu, grafine ar fotofiksacijos forma, taip pat nurodomoms deformacijoms neturint sąsajų su Ginčo eismo įvykio poveikiu, laikytina visiškai nepagrįsta. 2020 m. balandžio 30 d. atsakyme dėl UAB „Amžiaus pasaka“ pretenzijos Nr. RESP-2020-105 atsakovė nurodė, kad prašymas atlyginti papildomas pastato remonto išlaidas nepagrįstas.

27. UAB ,,Aksa NT“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12 525,47 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. 2022 m. liepos 22 d. ekspertė Z. B., atlikusi teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirtą statinio teismo ekspertizę, surašė teismo statinio ekspertizės aktą Nr. e2-732-528/2022 (toliau – Aktas Nr. 3), kuriame pateikė išvadą: pastato (duomenys neskelbtini), dalies (virš pravažiavimo, bromo) konstrukcijų defektų, užfiksuotų 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Būsto sprendimai“ statinio dalies (virš pravažiavimo) konstrukcijų techninės būklės įvertinimo akte bei fotonuotraukose, susidarymo priežastis – smūgis dėl įvažiuojančio transporto į kiemą, užkliudžius gelžbetoninę perdangos siją, plyšių mūro sankirtoje neleistinų dydžių atsiradimas, būtina įrengti sąvaržas, užpildyti pagrindinį plyšį ir mažesnius skiediniu, sutvarkyti deformacijos persidavimo stogo dalies plokštumas, vidaus ir išorės sienų dalis. UAB „Mariusta“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje visi darbai reikalingi defektams šalinti ir visi atlikti.

29. 2023 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras, atlikęs 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi teismo paskirtą kompleksinę techninę vaizdų–transporto trasologijos ekspertizę, surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas Nr. 4), kurio išvadose nurodyta, kad aplinkybė, jog būtent dėl galimo sunkvežimio „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stogo kontakto su pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bromo lubomis atsirastų pastato struktūrinių elementų pažeidimai ir elementai prarastų struktūrinį vientisumą – patalpos virš pravažiavimo (bromo) sienose atsirastų plyšiai (bylos medžiagos duomenimis iki apie 70 mm), techniniu požiūriu, vertinant užfiksuotų sunkvežimio sugadinimų apimtį ir intensyvumą, yra neįtikėtina.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, minėtuose aktuose nurodytas išvadas, eismo įvykio dienos ir vietos nuotraukas (IMG͟͟͟͟͟͟͢͢͢͟͟_6502.JPG, IMG_6503.JPG, IMG_6504.JPG, IMG_6505.JPG, IMG_20180327_142140.jpg) (kompaktinėje laikmenoje), nagrinėjant bylą teisme apklaustų liudytojo K. M., eksperto V. B. E., ekspertės Z. B. parodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus ir teismo posėdžiuose dalyvavusių asmenų argumentus, paaiškinimus padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės, kaip draudikės pareigos atlyginti jai žalą, išmokant papildomai draudimo išmoką (CPK 178, 185 straipsniai) ir skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

31. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, bet pavieniais įrodymais, ir neatitinka faktinių aplinkybių.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, jog byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, kad būtent trečiojo asmens A. G. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė ieškinyje nurodytą žalą ieškovei priklausančiam Ginčo pastatui (priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) ir pagrįstai ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

33. Vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, kad teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl žalos (ne)atlyginimo. Apeliantė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir/ar faktinių aplinkybių interpretavimo, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

34. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 pastraipa; 2023 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28–30 pastraipos).

35. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27 ir37 pastraipos).

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje yra pateikti keturi ekspertinių tyrimų aktai, iš kurių Aktai Nr. 3 ir Nr. 4 surašyti teismo nutarčių pagrindu. Aktuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvo sprendžiama būtent dėl kokių priežasčių atsirado Ginčo pastato deformacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalies užsakymu atliktas specialisto tyrimas ir jo išvados negali būti vertinami kaip teismo ekspertizės aktas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tik teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK218 straipsnis).

37. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atskirai pirmuosius tris aktus (Aktą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), šiuos aktus pasirašiusių asmenų liudijimus teisme. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Ginčo įvykio mechanizmo analizė buvo atlikta vėliau, eksperto H. V. pasirašytame Akte Nr. 4 beveik į visus užduotus klausimus pateiktos ne kategoriškos, bet tikėtinos (galimybinės) išvados, kurios argumentuotos, vertinta turima vaizdo medžiaga, fotonuotraukos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Aktuose Nr. 1 ir Nr. 3 nurodytos išvados ir Akte Nr. 2 nurodytos išvados dėl plyšio Ginčo pastate (dalyje besiribojančia su dalimi, kurioje yra Ginčo arka) atsiradimo priežasčių nesutampa, o fotonuotraukose matyti, kad Ginčo arkoje yra daugelio eismo įvykių pėdsakų, nes Ginčo arkos lubos įvairiausiai nubraižytos, apdaužytos, ant gelžbetoninės sijos matyti įvairūs apdaužymai, kurie galimai ne vieną kartą užtaisyti tinku.

38. Apeliantė skunde pateikia tik subjektyvius samprotavimus ir teiginius, kad Aktas Nr. 1 teismo buvo įvertintas neteisingai, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš esmės joks objektyvus plyšių atsiradimo priežasčių bei jų atsiradimo laiko tyrimas nebuvo atliktas, teisėtumo. Kaip nurodyta Akte Nr. 1, tyrėjo įsipareigojimas buvo atlikti pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimą, vadovaujantis šio akto preambulėje įvardintų dokumentų reikalavimais ir 2019 m. kovo 8 d. tyrimo darbų užsakyme įvardintu tyrimo darbu apibrėžimu (Akto Nr. 1 1.8.1 punktas) ir, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, Akte Nr. 1 nėra išsamiai nurodytos Ginčo eismo įvykio aplinkybės, o šio akto išvada, kad patalpos virš pravažiavimo sienų ir perdangų atplyšimas nuo pagrindinio pastato šoninės sienos atsirado dėl smūgio įvažiuojant į kiemą transportui užkliudžius gelžbetoninę perdengimo siją, nepagrįsta jokiais argumentais, vertinant ar iš viso buvo įmanomas poveikis Ginčo pastatui ar Ginčo arkai – koks buvo smūgio pobūdis, kampas, kryptis, jėga, sąveikavusių objektų svoris ir pan., nors tokie duomenys, sprendžiant dėl poveikio Ginčo pastatui ir dėl plyšių jame atsiradimo galimybės, yra svarbūs. Liudytojų apklaustas šį aktą pasirašęs K. M. nurodė, kad plyšių atsiradimas nebūtinai yra užsakovės nurodyto Ginčo eismo įvykio pasekmė, kad konstrukcijų įvertinimo akte jie ir nenurodė, jog plyšiai atsirado dėl Ginčo eismo įvykio (išklausytas 2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).

39. Apeliantė skunde teigia, kad nepagrįsta Akto Nr. 2 ir teismo išvada, jog „V“ formos plyšio atsiradimo priežastis yra arką laikančio juostinio pamato nusėdimas, kadangi pamatų tyrimas nebuvo atliktas, o ekspertas išvadas grindė tik savo samprotavimais ir prielaidomis. Liudytojų apklaustas ekspertas V. B. E., kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, išsamiai paaiškino (išklausytas 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašas) ginčo arkos statinio ypatumus, dėl kokių priežasčių susidarė deformacijos ir kodėl padaryta būtent tokia ,,V“ formos plyšio atsiradimo priežastis, kokia nurodyta akte – dėl Ginčo arką laikančio juostinio pamato (esančio ne prie pagrindinio pastato) nusėdimas, paaiškino plyšiuose vykstančios oro konvekcijos procesus, kt. Minėtos išvados teisėtumo ir nuoseklaus eksperto aiškinimo apeliantė objektyviais duomenimis nepaneigė.

40. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ekspertė Z. B. jokio tyrimo neatliko, neanalizavo visos bylos medžiagos ir savo išvadą pateikė vadovaudamasi išskirtinai tik UAB „Būsto sprendimai“ surašytu Aktu Nr. 1, perrašė šiame akte padarytą išvadą bei nurodytas rekomendacijas.

41. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių (pirmiau nurodyto straipsnio 2 dalis). Teismo ekspertizės įstatyme nustatyta, kad ekspertizės aktas, kuriuo ekspertas įformina teismo ekspertizės rezultatus, susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų (27 straipsnio 1 dalį). Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, be kita ko, nurodomi atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų vertinimas; šio akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (27 straipsnio 3, 4 dalys).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Z. B. ekspertinis tyrimas atliktas teismo pavedimu, šio tyrimo patikimumo laipsnis yra didesnis, palyginti su privačia tvarka atliktais tyrimais (Aktas Nr. 1 ir Nr. 2), tačiau ir ši eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

43. Akto Nr. 3, kurį parengė ekspertė Z. B., turinys leidžia daryti išvadą, kad ekspertė jokių tiriamųjų darbų objekte, dėl kurio teikia išvadas, neatliko ir į Ginčo pastatą nebuvo nuvykusi, nėra atlikusi jokių tiriamojo objekto defektų fotofiksacijų. Nors apeliantė teigia, kad ekspertai neturi teisės vertinti kito eksperto surašyto akto pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau, viena vertus, Akto Nr. 3 tiriamojoje dalyje ekspertė iš esmės nagrinėja Aktą Nr. 1 ir perrašo šiame akte padarytą išvadą bei nurodytas rekomendacijas. Kita vertus, nors Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 2 sutampančiais klausimais išvados skiriasi, tačiau ekspertė net neužsimena apie Aktą Nr. 2 ir dėl šio akto argumentų nepateikia. Jau minėta (nutarties 38 pastraipa), Akte Nr. 1 nėra nurodyta, jog plyšiai atsirado dėl Ginčo eismo įvykio, tačiau ekspertė visiškai sutinka su UAB „Būsto sprendimai“ (pastaba: ši bendrovė parengė Aktą Nr. 1) nurodytais pastato dalies defektais ir juos sukėlusio autoįvykio kaip priežasties (Rekomendacijų 4 punktas). Nei Akto Nr. 3 turinys, nei ekspertės Z. B. paaiškinimai teismo posėdyje (išklausytas 2023 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas) neatskleidžia aplinkybių, kaip ekspertė nustatė būtent Ginčo eismo įvykio poveikio mastą Ginčo arkai.

44. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad Aktas Nr. 4 susijęs su pastato defekto nustatymu, o ekspertas H. V. neturi tokios kvalifikacijos.

45. Pirmiausia, 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė kompleksinę techninę vaizdų–transporto trasologijos ekspertizę. Antra, Akto Nr. 4 Tyrimo dalyje aiškiai nurodyta, kad tyrimas atliekamas ir į teismo suformuluotus klausimus atsakoma eismo įvykio, transporto trasologijos ir vaizdų ekspertinio tyrimo kompetencijoje sprendžiamų klausimų ir atliekamų tyrimų turinio apimtyje. Įvykio pasekmių vertinimas viršija tyrimą atliekančio eksperto kompetencija. Ekspertinį tyrimą atliko ir ekspertizės aktą surašė Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausias ekspertas, transporto inžinerijos mokslų magistras H. V., turintis vaizdų, eismo įvykių irt transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei ekspertinio darbo stažą nuo 2008 m. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl H. V. ekspertizės akto (t. y. Aktas Nr. 4) nesudaro pagrindo abejoti minėto eksperto išvadomis, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, logiškai ir nuosekliai išplaukia iš tyrimo eigos. Nėra pagrindo konstatuoti, kad eksperto išvada (5 išvada), jog bromos lubų sugadinimai buvo padaryti daugybinių atskirų kontaktų metu su, tikėtina, pro bromą tiek į kiemą iš (duomenys neskelbtini) pr., tiek iš kiemo pravažiuojančiomis transporto priemonėmis, prieštarauja atliktam tyrimui, nes buvo tiriami abu eismo įvykio metu kontaktavę užfiksuoti objektai: sunkvežimio stogas ir bromos lubos.

46. Apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje vertino pateiktus vaizdo įrašus, nes tentą laikanti konstrukcija trenkė į arkos perdangą ir beveik 6 tonas sveriančio sunkvežimio smūgis į perdangą nulėmė konstrukcijų pažeidimą, vertintini kaip subjektyvūs teiginiai ir juos paneigia byloje apklausto liudytojo automobilio vairuotojo A. G. parodymai, Akto Nr. 4 duomenys ir pirmosios instancijos teismo nuosekliai išanalizuotas ir detaliai aprašytas pats vaizdo įrašas. Akto Nr. 4 Tyrimo dalyje taip pat yra ištirtas vaizdo įrašas ir teisingai (išvada padaryta peržiūrėjus vaizdo įrašą) konstatuota, kad dėl vaizdą fiksuojančių kamerų išdėstymo krovininio automobilio krovinių skyriaus (kėbulo) viršutinis paviršius ir bromos lubos vaizdo įrašuose neužfiksuotos (nepatenka į kamerų fiksuojamą lauką); tiesioginio kontakto tarp sunkvežimio dalies (ar dalių) ir pastato bromos vaizdo įraše neužfiksuota (nesimato dėl vaizdo kamerų išdėstymo).

47. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir savo išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Teismas savo sprendimą grindė tiek šalių užsakymu, tiek teismo paskirtų ekspertizės aktų išvadomis, tiek liudytojo, ekspertų parodymais, tiek kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, apžiūrų fotonuotraukomis, vaizdo įrašais, kurių visuma neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos.

48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliantės argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Dėl proceso baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Atsižvelgusi į visa tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ir įvertino ieškovės reikalavimus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

50. Atmetus apeliantės skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.