- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2-598-157/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Laisvai“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties dėl įmokos į teismo depozitų sąskaitą bankroto administravimo išlaidoms padengti civilinėje bankroto byloje Nr. B2-3408-656/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laisvai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ 2014-11-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Laisvai“. Nurodė, kad atsakovas UAB „Laisvai“ jam yra skolingas 7 602,44 Lt (6 516 Lt skola bei 1 086,44 Lt skolos administravimo išlaidos bei delspinigiai), kad šį faktą patvirtina 2009-01-05 bei 209-01-21 sutartys, 2010-12-22 skolų suderinimo aktas, 2012-07-05 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/12/07/05/1. Teigė, kad atsakovas su juo neatsiskaitė ir po to, kai jam buvo pateiktas įspėjimas dėl skolos padengimo bei bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pagal viešus duomenis 2014-04-01 atsakovas neturi nė vieno darbuotojo, yra įsiskolinęs 7 kreditoriams, turtas yra areštuotas, skola Valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2014-11-12 siekia 1 319,29 Lt, – todėl spręstina, jog jis yra nemokus ir keltina bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtinas UAB ,,Bankrotas ir restruktūrizavimas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui UAB „Skolų departamentas“ per 5 darbo dienų procesinį terminą nuo teismo nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitų sąskaitą 5 000 Lt atsakovo UAB „Laisvai“ bankroto administravimo išlaidoms padengti ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius šių lėšų sumokėjimą. Nurodė, kad iki nustatyto termino to nepadarius, bus atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą.
Teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad atsakovas UAB „Laisvai“ paskutinį kartą finansinės atskaitomybės duomenis teikė tik už 2009 m. ir yra išskirtas, kaip juridinis asmuo, kuris metinės finansinės atskaitomybės dokumentų Registro tvarkytojui nėra pateikęs ilgiau nei 24 mėnesius. Todėl sprendė, kad tokie duomenys negali atspindėti įmonės realios finansinės padėties bylos nagrinėjimo metu. Taip pat nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis jo vardu taip pat nėra registruotų transporto priemonių.
Tuo remdamasis teismas sprendė, kad esami duomenys apie atsakovo UAB „Laisvai“ turtinę ir finansinę padėtį sudaro pagrindą išvadai, jog jo turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 10 dalimi, 11 dalimi pasiūlė pareiškėjui UAB „Skolų departamentas“ į teismo depozitų sąskaitą sumokėti 5 000 Lt atsakovo administravimo išlaidoms padengti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Laisvai“. Skunde teigiama, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė pareigą būti aktyviu ir ex officio rinkti įrodymus, tai yra išreikalauti iš atsakovo dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei nustatyti (ĮBĮ 9 str. 1 d.), nes atsakovui neatsiliepus į tokį teismo reikalavimą, nebuvo išnaudotos visos kitos procesinės galimybės (pakartotinis įpareigojimas, baudos skyrimas). Teismo išvada, kad atsakovo UAB „Laisvai“ turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, nėra pagrįsta įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjui UAB „Skolų departamentas“ pasiūlyta sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitų sąskaitą 5 000 Lt atsakovo UAB „Laisvai“ bankroto administravimo išlaidoms padengti.
Minėta, kad apeliantas pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad šis teismas pažeidė pareigą būti aktyviu ir ex officio naudojantis visomis procesinėmis galimybėmis rinkti įrodymus, reikalingus atsakovo UAB „Laisvai“ faktinei finansinei būklei nustatyti (ĮBĮ 9 str. 1 d.); kad teismo išvada, jog atsakovo turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, nėra pagrįsta įrodymais.
Apeliacinis teismas atmeta atskirojo skundo argumentus (CPK 178 str., 185 str.).
Pirmiausiai paminėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai aiškino bei taikė aktualias teisės normas. Teismas teisingai nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą atsisakoma kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu daroma pakankamai pagrįsta prielaida, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatomis teismas taip pat teisingai sprendė, kad, padarius pakankamai pagrįstą pirmiau nurodytą prielaidą, turi būti pasiūlyta asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitų sąskaitą teismo nustatytą sumą.
Antra, apeliacinis teismas savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžęs, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (lot. onus probandi) iš esmės visa apimtimi taikoma taip pat ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Taigi aktyvaus teismo principas nereiškia, kad šis turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12, 13, 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1918/2012; 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2335/2011 etc.). Tuo tarpu nagrinėjamos bylos medžiaga liudija tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas šiame procese buvo pakankamai aktyvus, nes būtent jo iniciatyva byloje buvo gauti duomenys, leidžiantys daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, jog atsakovo UAB „Laisvai“ turto gali nepakakti pirmiau nurodytoms bankroto proceso išlaidoms padengti (CPK 185 str.).
Trečia, kaip matyti iš bylos medžiagos, pats pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“, kuriam tiesiogiai taikytinos pirmiau minėtos įrodinėjimo taisyklių nuostatos ir kuris savo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Laisvai“ grindžia pastarojo nemokumu, teismui pateikė pirmiau šioje nutartyje paminėtus duomenis bei dokumentus, be kita ko dokumentus apie turėtas 290 EUR išlaidas, susijusias UAB ,,Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ suteiktomis profesionaliomis teisinėmis paslaugomis pateikiant šį pareiškimą (ieškinio parengimas, konsultavimas, atvykimas pas atsakovą) (b. l. 25-29). Tačiau nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo turimo turto, jo įsitikinimu, turėtų užtekti bankroto proceso išlaidoms (CPK 178 str.). Tuo tarpu pareiškėjas, kuris pagal internete esančius viešus duomenis, o taip pat teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis verčiasi skolų išieškojimu, turi itin didelę teisminę patirtį, – jo iniciatyva ar jam dalyvaujant 2014 m. teismuose buvo nagrinėjama beveik 400 bylų, o 2015 m. teismuose jau išnagrinėta / nagrinėjama beveik 200 civilinių bylų, iš kurių didžioji dalis yra civilinės bylos pagal šios bendrovės reikalavimus dėl įmonių bankroto, restruktūrizavimo bylų iškėlimo, skolų priteisimo. Taigi jam yra / turi būti žinoma, kad, priešingai nei ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl skolų priteisimo, bylose dėl bankroto bylos iškėlimo to nepakanka, – privaloma pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą iškelti tokią bylą, tai yra, jog atsakovas yra ne tik kad skolingas bei praleido atsiskaitymo terminą, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, yra nemokus, o taip pat, pareiškėjui, kaip profesionaliam skolų išieškotojui žinant ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą – kad šis turi pakankamai turto bankroto procedūrų išlaidoms (duomenys, konstatuoti naudojantis antstolio paslaugomis, numatytomis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 str., etc.).
Ketvirta, pagal LITEKO duomenis tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės teismai ne kartą yra nurodę pareiškėjui UAB „Skolų departamentas“ pašalinti trūkumus pareiškimų dėl bankroto bylų iškėlimo, pareikalavę lėšų bankroto proceso kaštams padengti, atmetę tokius reikalavimus, kaip pareikštus nepagrįstai ar nesumokėjus minimų lėšų, šiuose procesiniuose sprendimuose nuolatos išsamiai išaiškindami aktualių ĮBĮ normų, be kita ko, taip pat ir ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 10 dalies nuostatas, pabrėždami, kad šis ieškovas nuolatos kreipiasi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylų iškėlimo skolininkams, o vėliau juos atsiima, ar atsisako nuo jų skolininkams patenkinus finansinius reikalavimus ir pan.; kad jis turi priėjimą prie juridinių asmenų registro, VSDFV bei VMI duomenų, pats gali susipažinti su atsakovų finansiniais duomenimis bei juos įvertinti; kad, paprastai, šis asmuo visą įrodinėjimo pareigą perkelia teismams; kad atsižvelgiant į bankroto proceso specifiką bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas; kad ieškovas, laikantis save kreditoriumi, turi siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui, o savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos kaip ir bet kuria kita procesine teise privalo naudotis sąžiningai (CPK 5 str., 42 str. 5 d., 95 str. 2 d.; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-940/2012; 2-2041/2012; Nr. 2-1871/2012; Nr. 2-216/2013; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3890-798/2015; Nr. B2-3615-340/2015 etc.).
Remdamasis pirmiau paminėtais argumentais, teismas atmeta apelianto pareiškėjo UAB „Skolų departamentas“ teiginius, kad nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviu ir ex officio rinkti įrodymus, o teismo išvada, kad atsakovo UAB „Laisvai“ turto gali nepakakti bankroto procedūroms atlikti, yra nepagrįsta (CPK 185 str.). Teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, bylos aplinkybės leidžia kelti klausimą dėl jo paties sąžiningumo šiame procese, nes įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, nepateikta ne tik pirmosios instancijos, bet taip pat ir apeliaciniam teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto instancija (CPK 306 str. 3 d., 320 str. 1 d., 314 str.).
Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo UAB „Skolų departamentas“ atskirasis skundas atmetamas (CPK 185 str., 338 str., 302 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.