- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-216/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01145-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų departamentas“
- Atsakovas
- „Novell Vilnius“
- Ieškovas
- „Skolų departamentas" "Novell Vilnius"
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų departamentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria pasiūlyta asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, civilinėje byloje Nr. B2-4811-656/2012 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „Novell Vilnius“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ 2012-05-23 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Novell Vilnius“. Nurodė, jog 2012-02-23 reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinio kreditoriaus UAB ,,4x4 service“ perėmė reikalavimo teisę į skolininko atsakovo UAB „Novell Vilnius“ 1 910 Lt skolą. Atsakovas šios skolos nesumokėjo, taip pat nesumokėjo 171 Lt delspinigių, neatlygino 500 Lt skolos administravimo ir teisinių išlaidų ir yra skolingas iš viso 2 582 Lt. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas buvo informuotas, kad neįvykdžius jo reikalavimo bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl padarė prielaidą, jog ši bendrovė galimai yra nemoki ir jai keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui UAB „Skolų departamentas“ per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT587044060000276862, esančią AB SEB banke, įmokėti 5 000 Lt, kurie būtų naudojami teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, o pareiškėjui įvykdžius šį nurodymą, spręsti klausimą dėl bankroto proceso taikymo.
Teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, kad atsakovas UAB „Novell Vilnius“ nuo 2007 m. nėra pateikęs jokių finansinės atskaitomybės duomenų, pagal 2007 m. balansą įmonė turėjo turto tik už 37 296 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus sudarė 13 852 Lt, o taip pat tuo, kad šio asmens registracijos bei vadovo gyvenamosios vietos adresais teismo išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo grįžo su atžyma „netikslus adresas“ ir „neatsiėmė“, sprendė, jog yra pagrįsta prielaida, kad įmonė veiklos nevykdo, o jos turto galimai nepakaks teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti. Remdamasis tuo bei vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, teismas pasiūlė pareiškėjui UAB „Skolų departamentas“ įmokėti į teismo depozitų sąskaitą 5 000 Lt teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, o klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti jam įvykdžius šį nurodymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Novell Vilnius“ bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat prašė įpareigoti teismą išreikalauti iš atsakovo duomenis apie jo finansinę ir ūkinę veiklą.
Teigia, kad teismas, remdamasis atsakovo UAB „Novell Vilnius“ 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, neturėjo pagrindo išvadai, jog atsakovas šiuo metu nevykdo jokios veiklos, ir taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytas priemones. Vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis teigia, kad teismas turėjo būti aktyvesnis ir pats išreikalauti visus duomenis, reikalingus atsakovo ūkinei finansinei būklei įvertinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjama, ar pagrįsta ir teisėta teismo nutartis, kuria pareiškėjui UAB „Skolų departamentas“, kaip asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taikytos ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatos.
Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis numato, kad tuo atveju, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitų sąskaitą teismo nustatytą sumą, kuri negali būti didesnė kaip 10 000 Lt. Jeigu šis asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus 10 straipsnio 10 dalyje ir 12 dalyje numatytus atvejus.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino paminėtas teisės normas, teisingai įvertino faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovas UAB „Novell Vilnius“ gali neturėti turto ar jo gali nepakakti apmokėti teismo ir administravimo išlaidas, susijusias su bankroto procesu, todėl taikytina ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatyta priemonė. Tuo labiau, kad pagal šio straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs minimas lėšas, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas jas priteisti iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatyta, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui atsako solidariai.
Kaip minėta, pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, teigia, kad pats teismas netinkamai įvykdė savo pareigą būti aktyviu nagrinėjamos kategorijos bylose, neišreikalavo visų duomenų, reikalingų atsakovo ūkinei finansinei būklei įvertinti, kad aplinkybė, jog įmonė nuo 2007 m. nėra pateikusi finansinės atskaitomybės, o taip pat 5 metų senumo informacija, esanti 2007 m. balanse, nesuteikia pagrindo išvadai, kad veikla nevykdoma, kad nėra pakankamai lėšų bankroto procesui apmokėti. Apeliantas nurodo, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet įmonės dėl aplaidumo ar kitų subjektyvių priežasčių nepateikia ar vengia pateikti duomenis apie savo finansinę atskaitomybę. Be to, teismo padarytą prielaidą paneigia faktas, jog minima skola atsirado 2011 metais.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas bankroto bylos iškėlimo procese turi būti aktyvus. Iš tiesų, teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, kad klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl teismas gali savo iniciatyva (lot. ex proprio motu) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne) mokumą ir kt. Tačiau, atmesdama pirmiau paminėtus jo teiginius dėl nepakankamo teismo aktyvumo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, šiame procese teismas buvo pakankamai aktyvus: pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatė atsakovo UAB „Novell Vilnius“ duomenis (įmonės buveinės adresas, vadovas, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, finansinės atskaitomybės duomenys už 2007 m.), žinomais adresais siuntė atsakovui procesinius dokumentus, teikė elektronines užklausas ir kt.).
Antra, Lietuvos apeliacinis teismas, formuodamas teismų praktiką įrodinėjimo klausimais bankroto bylos iškėlimo procese, ne vienoje savo nutarčių yra nurodęs, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, etc.) reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt. taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taip pat yra nurodyta, kad civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, kuriuo grindžiama įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklė, reiškianti, jog kiekviena šalis pati nustato įrodinėjimo dalyką, aplinkybes, kuriomis grindžiami pareikšti reikalavimai ir atsikirtimai, bei privalo įrodyti šias aplinkybes, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 13, 178 str.). Apeliacinis teismas yra pabrėžęs, kad ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Taigi aktyvaus teismo principas nereiškia, kad teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. U. v. UAB „Pajūrio technika“ bylos Nr. 2-1918/2012; 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Cargo and go“ v. UAB ,,Krištodula“, civilinė byla Nr. 2-2335/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Conlex“, VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „BTS Group“, byla Nr. 2-1746/2011; 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje ieškovo VSDF Klaipėdos skyrius v. UAB „Gardinta“, byla Nr. 2-1262/2009; etc.).
Taigi būtent pareiškėjas UAB „Skolų departamentas“, kuris savo ieškinį grindžia atsakovo UAB „Novell Vilnius“ nemokumu, privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tuo pačiu ir įrodymus, kad jo turto pakanka proceso išlaidoms padengti (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 d.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šis asmuo apsiribojo tik tuo, kad su ieškinio pareiškimu teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę, ir pareiškė prašymą išreikalauti iš atsakovo UAB „Novell Vilnius“ kreditorių ir skolininkų sąrašus, paskutinių bei einamųjų metų finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose jam iškeltas kitas bylas ir kt. Tačiau proceso eigoje paaiškėjus, jog teismo siunčiami dokumentai atsakovui nėra įteikiami, nesirūpino byla, neteikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atsakovas yra nemokus (VSDFV ar VMI duomenys, viešų registrų duomenys, viešojoje erdvėje skelbiama informacija, naudojosi antstolio paslaugomis, numatytomis Antstolių įstatymo 21 str., etc.), neprašė, kad teismas juos išreikalautų iš kitų asmenų, ar pačiam ieškovui leistų tai padaryti (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 199 str.). Atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo UAB „Novell Vilnius“ turto galimai nepakaks bankroto proceso išlaidoms padengti, apeliacinės instancijos teismui ieškovas taip pat neteikė jokių įrodymų, paneigiančių šios išvados pagrįstumą, nors ši instancija, kaip žinia, yra fakto instancija (CPK 306 str. 3 d., 320 str. 1 d., 314 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų, kolegija 2012 m. gruodžio 6 d. patenkinusi to paties pareiškėjo UAB „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą ir panaikinusi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Laisvai“, kaip nenagrinėtiną teisme, bei grąžinusi šį klausimą teismui spręsti iš naujo (civilinė byla Nr. 2-2041/2012), remdamasi teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis tuo pat metu pažymėjo, kad šis ieškovas nuolatos kreipiasi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylų iškėlimo skolininkams, o vėliau juos atsiima, ar atsisako nuo jų skolininkams patenkinus finansinius reikalavimus ir pan., kad jis turėjo priėjimą prie juridinių asmenų registro, VSDFV bei VMI duomenų bazių ir galėjo susipažinti su atsakovo finansiniais duomenimis bei juos įvertinti. Pažymėjo tai, kad ieškovas savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos kaip ir bet kuria kita procesine teise privalo naudotis sąžiningai, o paaiškėjus, jog šia teise piktnaudžiaujama, nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį, jam gali būti skirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 5 str., 42 str. 5 d., 95 str. 2 d.).
Kitoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1871/2012 pagal to paties ieškovo UAB „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui UAB „Family gym“, teisėjų kolegija šiam ieškovui jau yra išaiškinusi, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas.
Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios civilinės bylos aplinkybes, į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatas, pasiūlydamas pareiškėjui UAB „Skolų departamentas“ įmokėti į teismo depozitų sąskaitą nustatytą sumą tam, kad bankroto procesas vyktų operatyviai ir sklandžiai, o taip pat į aukščiau nurodytus kitus faktus apie jo nuolat inicijuojamus procesus dėl bankroto bylos iškėlimo (pagal LITEKO duomenis vien 2012 m. kreiptasi 28 kartus), kaip taisyklė, visą įrodinėjimo pareigą perkeliant teismui, į tai, kad ne kartą šis ieškovas jau buvo įspėtas dėl sąžiningo naudojimosi proceso teisėmis, – sprendžia, jog yra pagrindas skirti ieškovo UAB „Skolų departamentas“ vadovui 3 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis šioje byloje, kuri išieškotina iš jo asmeninių lėšų (CPK 2, 95 str., 106 str. 3 d.).
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263, 329, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Skirti uždarosios akcinės bendrovės „Skolos departamentas“ (juridinio asmens kodas 302680936) vadovui 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų) baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.