- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-701-828/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- A. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 5 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 713 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti naują sprendimą byloje – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra pasyvi proceso šalis. Vilniaus miesto apylinkės teisme, be nurodytos bylos, yra nagrinėjamos dar dvi civilinės bylos Nr. e2-26791-905/2021 ir Nr. e2-20504-918/2021, kuriose ieškovu yra tas pats A. V., o vienoje byloje atsakovu, bei kitoje - trečiuoju asmeniu, yra K. P., kuris yra aktyvus proceso dalyvis ir jam įteikiami visi procesiniai dokumentai. Šios bylos procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti, nes nebuvo gauti pašto pranešimai apie siunčiamus procesinius dokumentus. Teismui realiai neįteikus procesinio dokumento atsakovo gyvenamosios vietos adresu, turėjo būti išnaudotos kitos prieinamos protingos priemonės. Tačiau tai nebuvo padaryta ir taip pažeistas tinkamo informavimo kriterijus. Ieškinyje nurodyta, kad raštai atsakovui buvo siunčiami ir įteikti (elektroninių laiškų išrašai). Nurodė, kad laiškuose nurodytu atsakovo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), teismas galėjo informuoti apie bylą, tačiau taip nepadaryta. Ieškovas apie ieškinį, pradėtą bylą ir teismo siunčiamus procesinius dokumentus, turėjo galimybę atsakovui pranešti, nes kiekvieną dieną buvo darbe, adresu (duomenys neskelbtini).
4. Nurodė, kad preliminarioji sutartis nėra dokumentas, nes iš turinio matyti, jog tai vienašališkas atsakovo raštelis, kuriuo pareiškiama jog A. V. parduodama 50 vnt. UAB “Venpaltrans” akcijų ir tai patvirtina 5 000 Eur gavimą (2020-04-27). Kadangi raštelyje įtvirtintas vienašalis atsakovo pareiškimas apie akcijų pardavimą ir mokėjimą už jas, tai nėra pagrindo pripažinti, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Nėra atšauktas pareiškimas dėl akcijų pardavimo ir nepareikšta, kad ieškovui nebus parduotos akcijos už 20 000 Eur, vadinasi atsakovas yra pasirengęs akcijas parduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6. Teismas nurodė, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir toks dokumentų įteikimo būdas gali būti taikomas tik teismui išnaudojus kitas CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Procesiniai dokumentai atsakovui pirmiausia buvo siųsti ieškinyje nurodytu (deklaruotu) gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų neįteikus, jie buvo siųsti kitu - atsakovo darbo vietos, adresu AB „Krovinela“, (duomenys neskelbtini). Pakartotinai nepavykus įteikti procesinių dokumentų, jie buvo vėl siųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini) ir laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje momento.
7. Teismas, atsakovo argumentą, jog jam procesiniai dokumentai turėjo būti išsiųsti elektroniniu pašto adresu, laikė nepagrįstu, nes įstatymas nenumato tokios teismo pareigos (siųsti el. paštu). Be to, pačiam atsakovui save deklaruojant kaip aktyvią, protingą ir sąžiningą proceso šalį, akivaizdu, kad jis turėjo pareigą tikrinti pašto dėžutę, adresu (duomenys neskelbtini) (savo gyvenamojoje vietoje), kurioje buvo palikti pranešimai apie atsakovui skirtus procesinius dokumentus.
8. Sprendė, jog tikslu atsakovui įteikti procesinius dokumentus, teismas išnaudojo visas jam prieinamas protingas priemones, todėl nesant byloje atsakovo atsiliepimo, tuo pačiu esant ieškovo prašymui, pagrįstai buvo priimtas sprendimas už akių. Todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimo. Tuo pačiu, kitą atsakovo argumentą, kad su ieškiniu pateikto dokumento, kuris nėra preliminarioji sutartis, o tik atsakovo vienašalis ir neatšauktas sandoris, pagrindu ieškovui, nepareiškusiam atsisakymo pirkti akcijas, atsirado pareiga sumokėti likusius 15 000 Eur, laikė nepagrįstu, nes iš prie ieškinio pridėtų ieškovo raštų (2021-01-13 ir 2021-02-01) turinio matyti aiški ieškovo pozicija dėl notarinės sutarties sudarymo. Atsakovui nenorint sudaryti notarinės sutarties, taigi realiai atsisakant savo pareiškimo dėl akcijų pardavimo, yra pagrįstas ieškovo prašymas grąžinti sumokėtą avansą, juolab, kad teismui nepateikta šalių sudaryta notarinė akcijų pirkimo - pardavimo sutartis. Todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovas tokios sutarties nepageidauja sudaryti ir pareikalavo sugrąžinti sumokėtą avansą (išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-13641-808/2021).
9. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė nesutikimo su priimtu sprendimu už akių, nenurodė aplinkybių, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas už akių nėra teisingas ar pagrįstas, o prie pareiškimo pateikti duomenys nedaro įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui, todėl nėra pagrindo naikinti priimto sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas K. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės.
11. Nurodo, kad nesutinka su teismu dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Byloje nėra jokio atsakovo pareiškimo, teiginio ar pranešimo apie tai, kad atsakovas nenori sudaryti notarinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, todėl teismas savo motyvus grindė neegzistuojančia aplinkybe. Nurodo, kad jis nereagavo į ieškovo siunčiamus raštus, kadangi suvokė, kad raštuose nurodyti išgalvoti, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie preliminariąją sutartį, kurios atsakovas nebuvo sudaręs. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato, jog atsakovo tylėjimas arba, kitaip sakant, nereagavimas į ieškovo raštus, gali būti laikomas atsakovo valios atsisakyti sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ar parduoti akcijas, išraiška (CK 1.64 str. 3 d.).
12. Teismui pagrindus savo motyvus neegzistuojančia aplinkybe apie atsakovo nenorą sudaryti pagrindinę sutartį, teismas priėjo prie klaidingos išvados, kad atsakovas atsisakė savo pareiškimo dėl akcijų pardavimo. Priešingai, nei sprendė teismas, atsakovas savo pareiškimo dėl akcijų pardavimo neatsisakė, nors ieškovas ir neįvykdė savo pažado sumokėti atsakovui likusią 15000 Eur akcijų kainą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nesutinka su apskųstoje nutartyje esančia teismo išvada, kad ieškovas akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepageidauja sudaryti. Nė viename bylos dokumente (ieškinyje, ieškovo raštuose) ieškovas nėra nurodęs, kad atsisako sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, teismo išvada nėra pagrįsta bylos medžiaga, todėl yra klaidinga.
14. Ieškinys dėl avanso priteisimo buvo pareikštas ieškovui netinkamai kvalifikavus ginčo šalis siejančius teisinius santykius, klaidingai manant, kad jis sudarė preliminariąją sutartį, kuri pasibaigė, todėl ieškovas įgijo teisę į sumokėtą avansą. Teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad šalys preliminariosios sutarties nesudarė ir spręsti, kad šalių prievoliniai teisiniai santykiai nesibaigė – ieškovui išliko prievolė sumokėti atsakovui 15 000 Eur akcijų kainos dalį, o atsakovui išliko prievolė parduoti ieškovui akcijas už 20 000 Eur.
15. Mano, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 2 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 ir joje nurodytas teisės aiškinimas.
16. Pažymi, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, esminę reikšmę turi ne aplinkybė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, bet nurodyti argumentai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovo pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tiek teismo sprendime už akių, tiek apskųstoje nutartyje teismas netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius, nepagrįstai kvalifikuodamas atsakovo vienašalį pareiškimą apie akcijų pardavimą ir mokėjimą už akcijas preliminariąja sutartimi, nepagrįstai vertino atsakovo tylėjimą (nereagavimą į ieškovo raštus) atsisakymu parduoti akcijas, tuo netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas (CK 1.63, 1.64 str. 3 d., ir 6.165 str.), netinkamai įvertino įrodymus, kaip nurodyta šio atskirojo skundo 4,5 ir 6 punktuose, tuo pažeidė procesinės teisės normas (CPK 185 str.), nepagrįstai neįvertino, kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.).
17. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių kyla abejonių dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Mano, kad teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės).
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, nepaneigė šalių ikisutartinių santykių bei pareigos grąžinti 5 000 Eur sumą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Ieškovas siekė įsigyti 50 vnt akcijų, tačiau notarinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovas turi grąžinti ieškovui 5 000 Eur.
Šalies argumentai
19. Nesutinka su apelianto argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas nepageidauja sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. Priešingai, ieškovas pateikė ieškinį dėl 5 000 Eur grąžinimo ir dėl to yra priimtas teismo sprendimas už akių, kurio ieškovas neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl skundo argumentų
21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
23. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 28–31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Taigi pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.
25. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
26. Apeliantas atskiruoju skundu neginčija tos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria teismas konstatavo, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
27. Apeliantas nesutinka su teismo nutarties dalimi, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti teiginiai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, esminę reikšmę turi ne aplinkybė, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, bet nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir su juo pateikti rašytiniai įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laikosi kitokios pozicijos šiuo klausimu.
29. Kaip matyti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio, pareiškime atsakovas nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadą apie preliminariosios sutarties sudarymą. Nurodė, kad ieškovo pateiktas dokumentas nėra sutartis, o yra vienašališkas atsakovo pareiškimas, kuriuo atsakovas pareiškė, kad parduoda A. V. 50 vienetų UAB “Venpaltrans” akcijų, patvirtino, kad 2020 m. balandžio 27 d. gavo 5 000 Eur ir nurodė ieškovui dar tris kartus sumokėti po 5 tūkstančius kas trečią mėnesį. Su tokia pozicija ieškovas nesutinka ir laikosi priešingos.
30. Tokia bylos šalių pozicija patvirtina, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, prieštaringos, nėra iki galo aiškios, byloje šioje proceso stadijoje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, dėl ko iš esmės šiuo metu negalima padaryti vienareikšmių išvadų dėl bylos šalių santykių (sudarant nurodytą pareiškimą dėl akcijų, sumokant pinigus, neatvykstant sudaryti notarinės sutarties ir kt.) teisinio kvalifikavimo, jų galimos pabaigos ir to teisinių pasekmių. Tokiu būdu nurodyta atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išreikšta pozicija kelia teismui rimtų abejonių.
31. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas net ir tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis nepateikia naujų įrodymų, o tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus.
32. Dėl to ir nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
33. Tokiu būdu pripažįstama, kad atsakovo atskirasis skundas yra pagrįstas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 11 punktas).
35. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, šalims išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, tai turės būti padaryta išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo K. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.