- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-521-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01324-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dengista“
- Atsakovas
- L. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,
apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Dengista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengista“ ieškinį atsakovei L. N. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dengista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės L. N. 34 521,30 Eur žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo 2017-2019 metais iš įmonės sąskaitos į savo sąskaitą persivedė ir išsigrynino 45 748,39 Eur iš kurių įmonei grąžino 14 636,30 Eur, dėl to įmonei skolinga liko 31 112,09 Eur. Be to, ji užsakė langų ir durų konstrukcijas iš UAB „Gipura“, kurie buvo sumontuoti jos nuosavybės teise priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini). Dėl to iš įmonės buvo paimta dar 3 409,21 Eur. Taigi, bendra padaryta žala įmonei sudaro 34 521,30 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonės vadove ji buvo tik laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., o likusiu laikotarpiui (nuo 2017 m. sausio 9 d.) ji dirbo įmonės buhaltere, todėl atsakomybės klausimas už pastarąjį laikotarpį turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis.
4. Pažymėjo, kad tiek tais laikotarpiais (nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2019 m. kovo 26 d., nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.), kuomet atsakovė, kaip įmonės darbuotoja, neva sukėlė įmonei nuostolius, tiek šiuo metu įmonės direktorius buvo V. D.. Paaiškino, kad visi pavedimai buvo atliekami įmonės vadovo nurodymu, todėl jis apie juos žinojo pavedimų atlikimo metu, be to, būdamas įmonės vadovu, bet kuriuo metu galėjo patikrinti įmonės sąskaitą.
5. Nurodė, kad pasibaigus atsakovės, kaip įmonės direktorės, įgaliojimams 2019 m. gegužės 10 d. (atsakovė įmonės direktore buvo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. gegužės 9 d.), tarp atsakovės ir įmonės, atstovaujamos naujojo direktoriaus V. D., 2019 m. gegužės 13 d. buvo pasirašytas įmonės dokumentų perdavimo priėmimo aktas Nr. 1.
6. Anot atsakovės, laikantis pozicijos, kad apie jos, kaip įmonės buhalterės, visus atliktus mokėjimo pavedimus įmonės direktoriui V. D. buvo žinoma jų atlikimo metu ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. vasario 8 d. (pirmojo bankinio pavedimo data) iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. birželio 27 d.) praėjo šiek daugiau nei penkeri metai, o nuo 2019 m. gegužės 28 d. (paskutiniojo bankinio pavedimo data) iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. birželio 27 d.) praėjo šiek tiek daugiau nei treji metai, darytina išvada, kad trejų metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs (DK 15 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
7. Atsakovės nuomone, net ir hipotetiškai teigiant, kad apie mokėjimo pavedimus įmonės direktoriui V. D. tapo žinoma neva ne jų atlikimo metu, o tariamai tik nuo 2019 m. gegužės 13 d., darytina išvada, kad trejų metų ieškinio senaties terminas vis tiek yra pasibaigęs – nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 27 d.) praėjo šiek tiek daugiau nei treji metai (DK 15 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas spręsdamas dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad nors ieškovė nenurodo kada konkrečiai buvo atlikta bankinių sąskaitų analizė, tačiau iš į bylą ieškovės pateikto 2019 m. balandžio 11 d. V. D. prašymo Vilniaus apygardos prokuratūrai, matyti, kad ieškovės vadovui pateikiant prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, jau buvo žinoma apie neva atsakovės įmonės lėšų pasisavinimą.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad nors ieškinyje ieškovė nurodo, jog tik dėl atsakovės nuoširdžių prašymų ir įsipareigojimo atlyginti V. D. ir įmonei padarytą žalą, buvo sutarta, jog atsakovė grąžins neteisėtai pasisavintas pinigines lėšas įmonei, taip pat neteisėtai pasisavintas akcijas V. D., tada V. D. ir įmonė neturės pretenzijų jos atžvilgiu, tačiau iš pateikto šalių 2019 m. gegužės 13 d. susitarimo turinio matyti, jog atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei 24 400 Eur paskolą, skaičiuojant po 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o atsakovei įvykdžius šį įsipareigojimą, ieškovė gi įsipareigojo perleisti atsakovei visas teises ir pareigas susijusias su automobiliu VW Tiguan.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš nurodytų aplinkybių, teismas darė išvadą, jog net ir nagrinėjamu atveju netaikant ieškinio senaties, kuris šiuo atveju skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 11 d., ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės lėšų pasisavinimo laikytinos neįrodytomis ir paneigtomis anksčiau paminėtu 2019 m. gegužės 13 d. susitarimu, kuomet pati ieškovė sutiko, dėl to, kad atsakovė dalį piniginių lėšų iš įmonės skolinosi.
Šalies argumentai
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ne pirmą kartą kreipiasi su ieškiniu dėl žalos iš atsakovės priteisimo, kuriame nurodo analogiškas aplinkybes dėl atsakovės nesąžiningo, nusikalstamo elgesio, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjęs ieškovės UAB „Dengista“ reikalavimą dėl 11 410 Eur skolos priteisimo, ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad byloje esant prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas plačiau dėl reikalaujamos priteisti žalos sumos nepasisako ir šalių nurodytų aplinkybių netiria. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senatis šiuo atveju skaičiuojama nuo 2019 m. balandžio 11 d., kuomet ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neva atsakovės neteisėtų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas 2022 m. birželio 27 d., teismas sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio iki nuo 2017 m. iki 2019 m. balandžio 11 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Dengista“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2019 m. balandžio 11 d., t. y. nuo kreipimosi į prokuratūrą momento, nes tuo momentu žalos dydis nebuvo aiškus, todėl negalėjo būti suformuluoti ir materialiniai reikalavimai.
16. Apeliantės vertinimu, ieškinio senatis turėjo būti skaičiuojama nuo 2022 metų balandžio mėnesio, kai atsakovei kreipusis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu byloje Nr. e2-1760-560/2022, dėl dokumentų pateikimo ir vadovo civilinės atsakomybės, ieškovės įmonėje buvo atliktas vidinis auditas ir paaiškėjo atsakovės iš įmonės pasisavintų ir negrąžintų lėšų suma.
17. Apeliantė nesutikdama su teismo išvadomis dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties taikymo, nurodo, kad pagal CK 1.130 straipsnio nuostatas, ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Tokiais veiksmais, šiuo atveju laikytini atsakovės į UAB „Dengista“ sąskaitą 2019 m. lapkričio 13 d. atlikti pavedimai - 12 990 Eur sumai ir 936,30 Eur sumai.
18. Be to, anot apeliantės, teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, dėl senaties termino atnaujinimo, taip nesilaikydamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, pateiktų išaiškinimų, dėl teismo pareigos spręsti senaties termino atnaujinimo klausimą.
19. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi kitomis tarp šalių išnagrinėtomis bylos, nes teismo nurodyta byla su šia ginčo byla nėra tapati, nes minimoje byloje ieškovė kildino savo reikalavimus iš tarpusavio 2019 m. gegužės 13 d. susitarimo, t. y. iš sutartinių teisinių santykių, tuo tarpu šioje byloje iš ieškovės paimtų ir negrąžintų iš įmonės lėšų.
20. Galiausiai apeliantė nurodo, kad ji laikosi pozicijos, jog ieškinio reikalavimus įrodė, tačiau pirmosios instancijos teismui taikius ieškinio senatį ir nepasisakius dėl ginčo esmės, galutinio procesinio sprendimo priėmimas, ieškovės nuomone, nėra įmanomas. Todėl, apeliacinės instancijos teismui nematant tokios procesinės galimybės, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
21. Atsakovė L. N. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
22. Nurodo, kad V. D. apie atliktus pavedimus iš įmonės sąskaitos buvo žinoma nuo jų atlikimo momento, o net ir laikant, kad apie atliktus mokėjimus tapo žinoma neva ne nuo jų atlikimo momento, apeliantui vėliausiai galėjo tapti žinoma apie mokėjimus 2019 m. gegužės 13 d.
23. Atsakovė sutikdama su teismo išvadomis dėl senaties taikymo, nurodo, kad ir pagal DK 15 straipsnio nuostatas taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pavedimų atlikimo metu šalis siejo darbo santykiai, atitinkamai ginčo pavedimai buvo atlikti atsakovei įgyvendinant savo, kaip įmonės buhalterės darbo funkcijas, pagal įmonės direktoriaus V. D. pavedimus, tarp šalių kilo individualus darbo ginčas, todėl apeliantės ieškinio reikalavimai neabejotinai yra susiję su materialinės atsakomybės taikymu atsakovei.
24. Atsiliepime atsakovė detalizuoja taikytinus teisinius pagrindus, analizuoja byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir pažymi, kad pagrindas lėšų pervedimui egzistavo, todėl apeliantė neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovės grąžinti bet kokias pervestas sumas – atsakovė šias sumas gavo kaip įmonės darbuotoja. Visi ginčo mokėjimai buvo atlikti su pagrindu, t. y. teisėtai ir pagrįstai. Atitinkamai atsakovė nėra skolinga įmonei absoliučiai jokių sumų. Pažymi, kad vien iš apelianto išreikalautų ir į bylą pateiktų įmonės kasos knygos duomenų matyti, kad atsakovė yra grąžinusi įmonei beveik 23 tūkst. Eur. Tuo tarpu kartu su ieškiniu apeliantės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė taip pat yra grąžinusi ir visas jai suteiktas paskolos sumas.
25. Pasisakydama dėl senaties termino skaičiavimo ir (ne)atnaujinimo pagrindo, nurodo, kad apeliantei vėliausiai apie atliktus mokėjimus tapo žinoma 2019 m. gegužės 13 d., tuo tarpu ieškinys pareikštas 2022 m. birželio 27 d. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad senaties termino nepraleido, todėl priežastys, dėl kurių buvo praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo paaiškintos. Todėl, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pagrindas atnaujinti praleistą senaties terminą neegzistavo, o ir egzistuoti negalėjo, todėl jis nebuvo atnaujintas visiškai pagrįstai ir teisėtai. Pažymi, kad pagrįstų termino atnaujinimo priežasčių nenurodoma ir apeliaciniame skunde.
26. Atsakovės nuomone, jei teismas nutartų, kad ieškinio senaties terminas nepasibaigė, ar egzistuoja pagrindas jį atnaujinti, todėl sprendimas naikintinas, ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu dėl nepasinaudojimo privaloma ikiteismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
28. Byloje pateikto Juridinių asmenų registro duomenis (b. l. 46-48) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2019 m. kovo 26 d., bei nuo 2019 m. gegužės 10 d. įmonės vadovo pareigas ėjo/eina V. D., o laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. įmonės vadove buvo L. N..
29. Nuo 2017 m. sausio 6 d. L. N. buvo priimta dirbti pagal darbo sutartį vyr. buhalterės pareigose (b. l. 43-44). L. N. 2019 m. sausio 21 d. informavo Juridinių asmenų registrą apie visų akcijų įsigijimą 2018 m. gruodžio 27 d. (b. l. 6). Vienintelės akcininkės sprendimu nuo 2019 m. kovo 27 d. V. D. atleistas iš vadovo pareigų ir vadove paskirta L. N. (b. l. 7-8). 2019 m. balandžio 11 d. V. D. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl L. N. neteisėtai įsigytų 50 proc. akcijų ir turto pasisavinimo (b. l. 10-11).
30. Juridinių asmenų registrui 2019 m. gegužės 10 d. pateiktas L. N. prašymas dėl juridinio asmens duomenų pakeitimo (b. l. 11). L. N. 2019 m. gegužės 22 d. parengė prašymą dėl jos atleidimo iš pareigų, savo noru (b. l. 13).
31. Pagal 2019 m. gegužės 13 d. tarp L. N. ir V. D. susitarimą, šalys sulygo dėl L. N. iš įmonės paimtos 24 000 Eur paskolos grąžinimo, bei įmonės vardu lizinguojamo automobilio perleidimo, grąžinus paskolą ir palūkanas (b. l. 12). Šalys taip pat sulygo, kad L. N. įvykdžius įsipareigojimus pagal susitarimą, UAB „Dengista“ jokių pretenzijų L. N. neturės, išskyrus tas, kurios gali kilti iš laikotarpio, kai L. N. ėjo UAB „Dengista“ direktoriaus pareigas.
32. Pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus L. N. naudai pervesta/išgryninta laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. - 45 748,39 Eur (paskutinis pavedimas atliktas 2019 m. gegužės 28 d. – 145,19 Eur sumai, nurodyta paskirtis – DU 2019 4 2019 05 ir galutinis atsiskaitymas), o į įmonės sąskaitą pervesta: 2019 m. vasario 18 d. – 660 Eur (paskirtis – paskolos grąžinimas), 2019 m. kovo 29 d. – 50 Eur (paskirtis – paskolos grąžinimas), 2019 m. lapkričio 13 d. – 12 990 Eur (paskirtis – paskolos grąžinimas), ), 2019 m. lapkričio 13 d. – 936,30 Eur (paskirtis – grąžinamas avansas pagal 2019 m. gegužės 31 d. avanso apyskaitą Nr. 65), viso skirtumas sudaro 31 112,09 Eur (b. l. 15-20). Byloje pateiktais duomenimis, iš įmonės lėšų apmokėta 3 409,21 Eur suma UAB Girupa“ už PVC gaminius ir jų montavimą (b. l. 14, 21-24).
33. 2019 m. gegužės 13 d. Dokumentų perdavimo – priėmimo aktu, L. N. perdavė V. D. įmonės dokumentus ir priemones, įskaitant banko generatorių (b. l. 45).
34. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimas dalyje, kuria 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, palikta nepakeista, t. y. teismas patenkinto L. N. ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti jai priklausančių 50 proc. įmonės akcijų perleidimą atsakovui V. D. negaliojančiu.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
35. Nagrinėjamu atveju, teismas ieškinio reikalavimus atmetė taikydamas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senatį ir materialiųjų reikalavimų pagrįstumo nevertino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalį (9 dalis pagal redakciją nuo 2022 m. sausio 1 d.), ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.
36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl ieškinio senaties terminų taikymo yra pažymėta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą. Taigi, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075-2022, 46-50 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).
37. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas senaties termino atnaujinimo klausimo net nesvarstė nors tokią pareigą turi. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina, nes iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas iš tiesų senaties termino atnaujinimo klausimo nesvarstė, nors tokią pareigą, pagal aukščiau nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, turi.
38. Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2019 m. balandžio 11 d., t. y. kai V. D. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes akivaizdu, jog nebūdamas įmonės vadovu ir neturėdamas įmonės dokumentų, kurie bylos duomenimis jam buvo perduoti 2019 m. gegužės 13 d., jis negalėjo nustatyti įmonei padarytos žalos fakto ir dydžio. Kita vertus, negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. balandžio mėnesio kuomet, kaip nurodo apeliantė buvo atliktas auditas. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra pateikti duomenys apie įmonės audito atlikimą, tokie įrodymai byloje nebuvo teikiami ir vertinti pirmosios instancijos teismo, neteikiami ir su apeliaciniu skundu, todėl darytina išvada, kad apeliaciniu skundu nepagrįstai išplečiamos pirmosios instancijos teismo nagrinėtos aplinkybės, kurios apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos ir dėl jų nepasisakoma (CPK 312 straipsnis).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktą).
40. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad apie faktinį žalos padarymą naujasis įmonės vadovas galėjo sužinoti ne anksčiau kaip nuo 2019 m. gegužės 13 d., t. y. nuo įmonės dokumentų perdavimo.
41. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovės civilinė atsakomybė buvo grindžiama ne tik jos kaip įmonės vadovės atsakomybe, bet ir jos kaip darbuotojos (buhalterės) atsakomybe. Dėl senaties termino atnaujinimo, bei reikalavimų atsakovei kaip darbuotojai (buhalterei) ir senaties terminų taikymo, reiškiant reikalavimus darbuotojams, teismas nepasisakė, kaip ir apskritai nepasisakė dėl teisinio pagrindo (-ų) taikymo, sprendžiant pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
42. Pažymėtina, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė nurodė, kad dalyje dėl jai pareikštų reikalavimų susijusių su darbo santykiais, ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka ir ja dar galima pasinaudoti. Šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas jokių išvadų taip pat nepadarė.
43. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nustatęs, kad šios tvarkos nesilaikyta ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, ją nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 39 punktas).
44. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo teisinio pagrindo dėl atitinkamais laikotarpiais padarytos žalos atlyginimo, nesprendė senaties termino (ne)atnaujinimo klausimo, darytina išvada, kad padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, juolab, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl ginčo esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Dengista“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.