- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1594-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08557-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- L. Š., S. Š., R. N.
- Ieškovas
- J. D.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams S. Š., R. N., L. Š. dėl teisės įregistruoti pastato kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams S. Š., R. N., L. Š. dėl teisės įregistruoti pastato kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. D. 2020 m. birželio 19 d. išdavė teismo liudijimą suteikiantį teisę ieškovo pasitelktam matininkui patekti į atsakovo L. Š. valdomas patalpas, esančias vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje žymimas 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, R-2, R-3, R-1, ir užfiksuoti jų duomenis, reikalingus Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimui.
2. Atsakovo L. Š. įgaliota atstovė advokatė Aušra Ručienė 2020 m. liepos 3 d. pateikė teismui prašymą leisti nevykdyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. išduoto liudijimo. Nurodė, kad sutinkamai su CPK 199 straipsnio 4 dalimi tokie teismo liudijimai negali būti išduodami, kadangi teismo liudijimai yra išduodami tik rašytiniams įrodymams gauti, o ne prašymams atlikti tam tikrus veiksmus. Taigi, akivaizdu, kad teismo liudijimas gali būti išduodamas tik rašytiniams įrodymams gauti, o ne konkretiems veiksmams, t. y. kadastriniams matavimams atlikti. Toks ieškovo atstovo prašymas yra visiškai nesusijęs su pareikštu ieškiniu, jo dalyku ir reikalavimais. Atsakovui L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 patalpų , jis naudojasi patalpomis kadastro byloje pažymėtomis 3-1 (1,59 kv. m.), 3-2 (0,91 kv. m.), 3-3 (10,87 kv. m.), 3-4 (2,80 kv. m.), 3-5 (9,25 kv. m.), 3-6 (12,84 kv. m.), 3-7 (18,98 kv. m.), 3-8 (16,99 kv. m.), R-2 (5,51 kv. m.), R-3 (5,47 kv. m.), 1/3 R-1 (5,04 kv. m.), iš viso 86,89 kv. m., kas sudaro 37/100 pastato. Šis nekilnojamasis turtas yra atsakovo L. Š. privati nuosavybė ir jokiu būdu prieš savininko valią į jo privačią nuosavybę negali patekti kiti asmenys, tuo labiau, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. liudijimas išduotas neįsitikinus ir nepatvirtinus prašyme nurodytų aplinkybių. Atlikus ieškovo prašomus veiksmus (kadastrinius matavimus) galimai pakistų atsakovo valdomo nekilnojamojo turto ribos, bei jo kaip savininko teisių apimtis. Tuo tarpu CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos. Pažymėjo, kad palėpės kadastriniai matavimai apskritai negali būti atliekami vienbučiame name, kadangi spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Teismo liudijimas išduotas bylą nagrinėjančio teisėjo Lino Baublio rezoliucija, nepriimant nutarties, kurią galėtų apskųsti L. Š., Todėl atsakovas L. Š. prašo leisti nevykdyti Kauno apylinkės teismo išduoto liudijimo civilinėje byloje Nr. e2-205-920/2020.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo L. Š. prašymą leisti nevykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. išduoto liudijimo veiksmams atlikti ir suteikė teisę ieškovo pasitelktam matininkui patekti į atsakovo L. Š. valdomas patalpas, esančias vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje žymimas 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, R-2, R-3, R-1, ir užfiksuoti jų duomenis, reikalingus Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimui.
4. Teismas, vertindamas atsakovo prašymo pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas L. Š. savo procesiniuose dokumentuose, o taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas reikalavimus grindžia netiksliais ir galimai suklastotais UAB „Paulimatas“ kadastriniais matavimais. Dėl to, bylos proceso metu kilus ginčui dėl nurodytų matavimų tikslumo, šalims buvo sudaryta galimybė pateikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo. Tuo pagrindu atsakovas L. Š. 2020 m. sausio 28 d. pateikė prašymą paskirti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų ekspertizę. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų ekspertizė buvo paskirta ir civilinė byla sustabdyta, iki bus atlikta ekspertizė, tačiau 2020 m. vasario 11 d. atsakovas informavo, kad atsisako savo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, tai motyvuodamas netinkamu ekspertizės klausimų pateikimu ir eksperto kandidatūros parinkimu.
5. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovo prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo atlikti kadastrinius matavimus yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu įregistruoti UAB „Paulimatas“ atliktus kadastrinius matavimus bei byloje tarp šalių kylančiu ginču dėl nurodytų matavimų tikslumo. Taip pat šis prašymas, teismo vertinimu, svarbus siekiant pašalinti paties atsakovo pareikštas abejones dėl kadastrinių matavimų tikslumo, kurių pagrindu jis 2020 m. sausio 28 d. reiškė prašymą paskirti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų ekspertizę, o jos atsisakė ne dėl to, kad ginčas dėl kadastrinių matavimų tikslumo išnyko, bet dėl kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo prašymas leisti nevykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. išduoto liudijimo veiksmams atlikti, yra atmetamas, kaip nepagrįstas ir ieškovo pasitelktam matininkui suteikiama teisė patekti į atsakovo L. Š. valdomas patalpas, esančias vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje žymimas 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, R-2, R-3, R-1, ir užfiksuoti jų duomenis reikalingus Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas L. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti nevykdyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. išduoto liudijimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo liudijimo išdavimo institutas taikomas kaip procesinė priemonė reikalingiems įrodymams gauti tik tuomet, kai teisme nagrinėjamas konkretus ginčas ir to ginčo išsprendimui reikalingi tam tikri įrodymai. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudarė jokio teisinio pagrindo tenkinti pareikštą prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo. Ieškovas byloje pateikė sutartį, kur yra nurodyta, jog atliekama viso ginčo namo kadastriniai matavimai, tačiau šiuo metu ieškovo pareikštas ieškinys jau yra nagrinėjamas teisme ir visiškai nesuprantama, kokius dar matavimus pageidauja atlikti ieškovas ir kokiu tikslu.
6.2. Bet kuris civilinio proceso institutas turi būti taikomas tikslingai ir bet kuri įstatyme nustatyta priemonė, kuri varžo kitos šalies teises ar teisėtus interesus, turi būti taikoma, atsižvelgus į proporcingumo principą. Tenkinus ieškovo prašymą, ieškovui suteikiama neribota galimybė patekti į atsakovui priklausančias patalpas. Tokių teisių ieškovui ir jos pasirinktam matininkui suteikimas yra šiuo atveju ne tik neproporcingas siekiamam tikslui pasiekti, bet ir nesuderinamas su kertiniais konstituciniais principais, t. y. teise į nuosavybės neliečiamumą). Įstatymuose ir teismų praktikoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-2/2009) aiškiai pasisakyta, kad nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens teisių, kiekvienas asmuo turi teisę nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Niekas neturi teisės pažeisti ar varžyti savininko teisių, o valstybė (taip pat ir teismai) turi pareigą ginti ir saugoti asmens nuosavybę nuo bet kokių pažeidimų. Be to, tokiame liudijime yra aiškiai neteisėtai nurodomas L. Š. priklausančių patalpų, esančių vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teisinis statusas. Atlikus ieškovo prašomus veiksmus (kadastrinius matavimus) galimai pakistų atsakovo valdomo nekilnojamojo turto ribos, bei jo kaip savininko teisių apimtis.
6.3. Tuo tarpu CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos, todėl išduoti teismo liudijimo nebuvo jokio teisinio pagrindo, tuo labiau, kad toks reikalavimas nėra susijęs su ieškinio dalyku ir su pareikštais ieškinio reikalavimais. CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos. Šios CPK 199 straipsnio normos gali būti taikomos procesinių klausimų sprendimui dėl dokumentų, turinčių reikšmės bylai, pateikimo, kai pateikiančiam asmeniui jokių materialinės teisės pasekmių neatsiranda. Ginčo atveju, tokio liudijimo išdavimas ir veiksmų pagal jį vykdymas, de facto ir de jure panaikintų daiktinės teisės pagrindu įgytas materialines teises, kas neatitinka CPK 199 straipsnio normų turinio ir tikslų.
6.4. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio normas, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.
6.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to fakto, jog atsakovas neprašė išreikalauti rašytinio įrodymo, jis teismo prašė išduoti teismo liudijimą aktyviems veiksmams atlikti dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Tokio liudijimo išdavimo nenumato CPK 199 straipsnio 4 dalis. CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad galima būtų sužinoti vienas ar kitas aplinkybes, o po to nuspręsti, kaip šiuos įrodymus panaudoti, o tam, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku. Kitaip tariant, tai priemonė gauti rašytinį įrodymą jau paties teismo proceso metu. Be to byla jau yra nagrinėjama iš esmės, pasirengimas nagrinėti bylą teisme užbaigtas, todėl iš viso nesuvokiama, kokius įrodymus teisėjas leido rinkti ieškovo atstovui, kai įrodymų teikimo stadija pagal CPK šioje byloje yra baigta.
6.6. Skundžiamą nutartį priėmė aiškiai šališkas teismas, kuris tenkina išimtinai tik ieškovo pareikštus prašymus ir be pagrindo atmeta atsakovo prašymus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo L. Š. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
7.1. Pats atsakovas L. Š. byloje atsisakė savo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, tai motyvuodamas netinkamu ekspertizės klausimų pateikimu ir eksperto kandidatūros parinkimu, nors nesutinka su ieškovo atliktais kadastriniais matavimais, kuriuod ieškovas siekia įregistruoti. Taigi, nesuprantamas atsakovo L. Š. atskirojo skundo argumentas, kad ieškovo prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo atlikti kadastrinius matavimus yra nesusijęs su nagrinėjamu ginču, kadangi pats atsakovas teikė prašymą paskirti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų ekspertizę, o vėliau dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė tokio prašymo, tai motyvuodamas ne tuo, kad ginčas dėl matavimų tikslumo išnyko, tačiau netinkamu ekspertizės klausimų pateikimu ir eksperto kandidatūros parinkimu.
7.2. Atsakovas L. Š. visokeriopai bandė užkirsti kelią naujiems kadastriniams matavimams atlikti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai išdavė liudijimą veiksmų atlikimui. Šias aplinkybes pagrindžia ir atsakovo veiksmai siekiant visais būdais išvengti teismo įpareigojimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo atlikti kadastrinius matavimus yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu įregistruoti UAB „Paulimatas“ atliktus kadastrinius matavimus bei byloje tarp šalių kylančiu ginču dėl nurodytų matavimų tikslumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad matavimų atlikimas ir liudijimo išdavimas šiems matavimams atlikti yra svarbus siekiant pašalinti paties atsakovo pareikštas abejones dėl kadastrinių matavimų tikslumo, kurių pagrindu jis 2020-01-28 reiškė prašymą paskirti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų ekspertizę, o jos atsisakė ne dėl to, kad ginčas dėl kadastrinių matavimų tikslumo išnyko, bet dėl kitų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
8. Atsakovas L. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepimo į jo atskirąjį skundą, kuriuose pateikiamas ieškovo atsiliepimo argumentų pagrįstumo vertinimas.
Teismas konstatuoja:
9. Atskiruoju skundu atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas leisti atsisakyti vykdyti teismo įpareigojimą, nustatytą atsakovui CPK 199 straipsnyje numatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas tiesiogiai neskundžia teismo procesinio veiksmo, išduoti teismo liudijimą gauti įrodymus, kurio apskundimo galimybė CPK nenumatyta (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1333-553/2020), tačiau iš esmės siekia nevykdyti šio teismo įpareigojimo. Taigi, atsakovo atskirasis skundas paduotas dėl teismo CPK 199 straipsnyje nustatyta tvarka atlikto procesinio veiksmo teisėtumo.
10. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinio apskundimo objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Jeigu nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK 199 straipsnyje, nei CPK 221-224 straipsniuose nėra numatyta, kad teismui tenkinus prašymą išreikalauti įrodymus ar juos užtikrinti, dėl tokio teismo procesinio veiksmo ar kito susijusio veiksmo gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, turi būti vertinama, ar skundžiama nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
12. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei civilinės bylos eigai ir yra susijusi išimtinai su įrodymų civilinėje byloje rinkimo tvarka. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nuoroda 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, kad nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši teismo nutartis yra apeliacinio apskundimo objektas, nes tokios nutarties apskundimo galimybė CPK nenumatyta.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, dėl kurių atskirieji skundai negali būti paduodami, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis procesas pagal atsakovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal atsakovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.