Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1326-818/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
eII-1326-818/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01561-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
R. D.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1326-818/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01561-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., jo atstovei advokatei Jolantai Klimavičienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22972-2024 (ROIK 24251295531).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22972-2024 R. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis, 2024 m. rugpjūčio 3 d. 17.33 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilių girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą R. D. paskirta administracinė nuobauda – 820 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas R. D. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamą Nutarimą – sušvelninti paskirtą specialiosios teisės atėmimą, paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nurodo, kad neginčija pačio nusižengimo padarymo fakto ir paskirtos baudos dydžio, tik paskirtą terminą atimti teisę vairuoti transporto priemones. Prašo teismo atsižvelgti, kad jis nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jo atžvilgiu pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, kaip ir jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, jis nėra valstybės išlaikytinis, dirba, yra socialiai atsakingas asmuo. Taip pat skunde prašoma įvertinti tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, ankščiau nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, jis yra įsirašęs į (duomenys neskelbtini), jis išlaiko dukrą, kurį studijuoja (duomenys neskelbtini). Mano, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtų neprotinga bei neproporcinga palikti galioti Nutarimu paskirtą specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 7 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesiams. Palikus galioti Nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę pareiškėjo teisės būtų apribotos daugiau nei tai yra būtina susiklosčiusioje situacijoje. Paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir šiuo metu kilę neigiami padariniai yra pakankami konstatuoti administracinei nuobaudai keliamų tikslų realizavimą. Skunde išdėstytos aplinkybės individualizuojant ir charakterizuojant R. D., manytina, yra išskirtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą. Pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą R. D. būtų tikslinga paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki minimalaus termino. Tokia administracinė nuobauda bus daugiau nei pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus (b. l. 1-8)

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas neginčija padaryto administracinio nusižengimo fakto ar administracinio nusižengimo kvalifikacijos, todėl plačiau atsiliepime apie tai nepasisakoma.

Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigiama, kad Institucijos vyriausioji tyrėja objektyviai, visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą, tinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, atsižvelgusi į administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat remdamasi ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą – artima minimumui 820 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesiams.

Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, todėl privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje nustatyta, administracinės nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas su teismų praktika analogiškose bylose, valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam ir su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įstatymų leidėjui nustačius griežtas sankcijas už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai administracinės atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju asmens, padariusio administracinį nusižengimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeiminiais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto administracinio nusižengimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.

Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo kils papildomi nepatogumai, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą ir nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu administraciniu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Administracinio nusižengimo byloje ROIK 24251295531 pateikta Pareiškėjo Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3896/2024(01) kurioje nurodoma, kad Pareiškėjo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 0,32 promilės. Kraujas tyrimui gautas 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val. 46 min. t. y. praėjus 1 val. 13 min. po antro patikrinimo alkotesteriu. Nors pareigūnų tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau manome, kad Pareiškėjos pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieštarauja. Tokia išvadą galima daryti iš to, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Vidutinio sudėjimo suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013), todėl po tam tikro laiko nuo patikrinimo alkotesteriu, alkoholio koncentracija kraujyje natūraliai sumažėjo. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-218-813/2019). Neabejotina, jog policijos pareigūnams sustabdžius Pareiškėją ir alkotesteriu nustačius jo neblaivumą, jis patyrė stresą, dėl ko paprastai kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl jis ir išsiblaivo greičiau.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

R. D. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

R. D. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes susiginčijo su žmona ir važiavo pas draugą. Draugas sakė atvažiuos jį paimti, bet jis vis tiek atsisėdo prie automobilio vairo ir važiavo. Tą dieną vartojo midaus degtinę. Paprastai taip nesielgia, nežino, kas tada jam atsitiko. Žmona iš ankstesnės santuokos turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, taip pat jie turi (duomenys neskelbtini) mėnesių vaiką. Šeimoje dirba tik jis, dirba (duomenys neskelbtini). Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui. Turi mažą vaiką, kuriuo turi rūpintis, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės dirbti ir tinkamai rūpintis sūnumi. Šiuo metu neturi administracinių nuobaudų, pradėjo mokėti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą. Vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam sustabdyta. Tada turėjo važiuoti darbo reikalais, nes nebuvo kas galėjo vairuoti transporto priemonę su priekaba. Žino, kad negali vairuoti transporto priemonių, ir supranta, kad neturėjo taip daryti. Pasižada ateityje daugiau tokių administracinių nusižengimų nedaryti ir prašo teismo sutrumpinti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

Pareiškėjo skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju R. D. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

Pareiškėjas skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje – skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, bei panaikinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui R. D..

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti R. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 3 mėnesių, bei panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Teismas pažymi, kad R. D., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta atsakomybė. Jei R. D. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad R. D. padarytas administracinis nusižengimas yra padarytas neatsitiktinai, priešingai nei teigiama pareiškėjo atstovo skunde. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis vairavo automobilį, nes nesijuto neblaivus. Tačiau iš skundo medžiagos matyti, jog pareiškėjui vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARBL-0761, 2024 m. rugpjūčio 3 d. 17 val. 15 min. buvo nustatytas 1,72 promilių (±0,01% ) neblaivumas ir 17 val. 33 min. buvo nustatytas 0,45 promilių (±0,01% ) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra, todėl laikoma, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Šiuo atveju, yra laikoma, kad Pareiškėjas vairavimo metu buvo neblaivius ir šį administracinį nusižengimą padarė tyčia. Pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį, ignoruodamas savo fiziologinę būseną, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys yra pavojingas. Teismas nenustatė kokių nors priežasčių, kurios kliudė R. D., pavyzdžiui, išsikviesti taksi, ir nuvykti į parduotuvė, nes žinojo, kad tą dieną vartojo alkoholį. Administracinio nusižengimo padarymo priežastis – siekis degalinėje pirkti kurą – nėra esminė, nustatant administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą. Teismas abejoja, ar pareiškėjas, nagrinėjamo įvykio dieną sėsdamas prie vairo ir vairuodamas transporto priemonę, jautėsi įprastai, kaip nevartojęs alkoholio. Todėl teigti, kad R. D. visiškai negalėjo tikėtis, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, yra neblaivus, nėra pagrindo. Alkoholio buvimas organizme mažina galimybes tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius, kai nustatyta tokia alkoholio koncentracija, kuri nustatyta pareiškėjui, todėl jo atsakomybės nemažina ir nepašalina skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu leistinu greičiu, labai trumpą atstumą (apie 0,5 km), šviesiu paros metu žinomoje vietovėje, kurioje gyvena, važiavo vienas. Pažymėtina, kad R. D. vairavo transporto priemonę darbo dienos metu, kai paprastai šeštadienį (rugpjūčio 3 d.) tokiu laiku (17,33 val.) piko metu mieste srautas būna ypatingai intensyvus. Tai rodo R. D. itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti apie mažesnį pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, pavojingumą.

Byloje nustatyta R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą – 820 Eur baudą (b. l. 15). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, matyti, kad R. D. itin daug 11 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, daugiausia už nustatyto leistino greičio viršijimą, už vairavimą rankomis naudojant mobilaus ryšio telefoną, transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą ir kitus smulkius KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 19-30). Toks R. D. elgesys itin neigiamai apibūdina jo asmenybę. Nors nagrinėjamą administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė pirmą kartą, itin didelis administracinių baustumų skaičius rodo, kad R. D. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir yra linkęs daryti KET pažeidimus. Paskutinių administracinių nusižengimų padarymas rodo jo cinišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir tai, kad jis yra sistemingas KET pažeidėjas.

Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo funkcijoms atlikti ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad R. D. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį ir tą pačią dieną vairavo transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Todėl net ir netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio – darbo, R. D. neatimama teisė apskritai susirasti kitą darbą arba dirbti pagal profesiją kitokiu būdu (pavyzdžiui, į darbo vietą ar paskirtą objektą vykti taksi, viešuoju transportu arba dviračiu ir pan.). Pažymėtina, kad šios aplinkybės (darbo pobūdis, tai, kad pareiškėjas išlaiko šeimą, rūpinasi dukros mokslais) egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tačiau tai jo nesulaikė nuo administracinio nusižengimo padarymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties R. D. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju minimalų įstatyme nustatytą terminą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė R. D. artima minimui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 7 mėnesių, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesiams. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcinga pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Taigi taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą nėra teisinio pagrindo. Vien R. D. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti, savaime nesudaro pagrindo mažinti jam minėtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo O. U. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22972-2024 palikti nepakeistą ir R. D. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius