Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui M. A. dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos, išlaikymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą duodančios institucijos atstovė sutiko su ieškinio reikalavimais.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, teismo šaukimas į posėdį atsakovui įteikti tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė turi nepilnametį sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) Vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog išduotame vaiko A. M. gimimo įraše tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina –ieškovė. Ieškovė prašo nustatyti, kad jos sūnaus tėvas yra atsakovas. Nagrinėjamoje byloje, remiantis ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu bendravo 2021 metų vasario mėnesį ir palaikė artimus santykius. Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo vykusiame posėdyje, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl laikytina, kad atsakovas neneigia tėvystės fakto. Duomenų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, patvirtinančius tėvystės faktą, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kad ieškovė ir atsakovas artimai bendravo, teismas konstatuoja, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus A. M. tėvas, o A. M. yra jo sūnus (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Įregistruojant vaiko gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę A. M. paliktina ta pati pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu sūnaus nelanko ir nesidomi jos gyvenimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kuri užtikrina tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja kenktų vaiko interesams. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Byloje duomenų apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, disponuojamą nekilnojamą, registruotą kilnojamąjį turtą nėra. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui vaiko išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 600,00 Eur. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Ieškovės nurodoma išlaikymo suma kas mėnesį yra mažesnė nei minimali mėnesinė alga, užtikrins tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas, būdamas tėvu, savo vaiko atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims. Atsakovas ieškovės nurodomos vaiko poreikiams būtinos sumos neginčijo. Teismas sprendžia, kad atsakovas gali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai ir ieškovės ieškinį tenkina, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisia prašomo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti už paskutinius 15 mėnesių iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur. Bendra prašoma priteisti išlaikymo suma 4 500,00 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Teismas įvertinęs šias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, jog nuo gimimo iki dabar atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina pilnoje apimtyje, priteisiant iš atsakovo 4500,00 Eur Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko motina – ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CPK 3.190, 3.203 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato pagalbą ieškovei valstybė patyrė 319,25 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, viso 291,00 Eur (109,00 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 182,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą) bei neapmokestinamas išvestinis reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), yra sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. M. yra M. A. sūnus.

Nustatyti A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. A. 300,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui A. M. mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2023-05-03 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą.

Paskirti ieškovę S. M. A. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. A. 4 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui A. M..

Paskirti ieškovę S. M. A. M. priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. A. 291,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. A. 319,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.