- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- e2S-904-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00756-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2022 m. balandžio 14 d. buvo gautas ieškovės R. A. ieškinys atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto padalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės R. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto padalinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė, pateikdama 2022 m. balandžio 22 patikslintą ieškinį, teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė, teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, neskundė, todėl laikė, kad teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo neįvykdyta.
5. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo nustatyti ieškinio trūkumai. Nutartyje nurodyta, kad su ieškiniu nepateikta įrodymų, kad vienam iš sutuoktinių ar abiems nuosavybės teise priklausytų žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį prašoma padalinti; ieškinyje nepateikta jokių duomenų apie įmokas už žemės sklypą, t. y. kokio pobūdžio, kokio dydžio įmokos, kokie įrodymai patvirtina įmokų egzistavimą ir sutuoktinių (vieno iš jų) nuosavybės teises į įmokas. Ieškovė teigia, kad šį nekilnojamąjį turtą pirko iš J. M., J. M. išdavė sutuoktiniui įgaliojimą atstovauti Nacionalinėje žemės tarnyboje perkant žemę, teigia, kad kartu su sutuoktiniu gyvena nurodytu adresu 20 metų. Teismas, įvertinęs ieškovės 2022 m. balandžio 22 d. patikslinto ieškinio turinį, padarė išvadą, kad šie trūkumai nepašalinti, teismo nurodyti duomenys bei juos pagrindžiantys įrodymai nepateikti.
Šalies argumentai
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei ieškinyje nurodyti kokie konkretūs duomenys paneigia paveldimo turto asmeninio pobūdžio prezumpciją. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nekilnojamą turtą įgijo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, tačiau nepateikė notaro patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties, o pateikta rašytinė sutartis sudaryta tik atsakovo vardu. Ieškovė nurodė, kad 20 metų butuose gyvena, kad turtą iš esmės pagerino, tačiau nepateikė nei duomenų nei juos pagrindžiančių įrodymų, kada pagerinimas atliktas, kokios sumos investuotos. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Testamentų registro išrašų matyti, kad pirkimo–pardavimo sutartys, apie kurias kalbame ieškinyje, buvo sudarytos iki santuokos sudarymo, palikimas taip pat buvo priimtas iki santuokos sudarymo. Teismas laikė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepašalino ieškinio trūkumų, kadangi nenurodė, kokie konkretūs duomenys (įrodymai) paneigia paveldimo turto asmeninio pobūdžio prezumpciją.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino šių Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatytų trūkumų: ieškinyje nenurodyta prašomo padalinti nekilnojamojo turto vertė (nutarties 9 punktas); ieškinyje nenurodytas kompensacijos dydis už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nepateiktas kompensacijos skaičiavimas (nutarties 10 punktas); nenurodžius nekilnojamojo turto vertės ir kompensacijos dydžio, buvo netinkamai apskaičiuotas žyminis mokestis (11 punktas). Ieškinyje yra privaloma nurodyti tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto vertes ir pateikti duomenis, kokiais būdais šios vertės nustatytos. Vien procesinio prašymo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę pareiškimas ieškinyje neatleidžia ieškovės nuo pareigos nurodyti prašomo padalinti turto vertes, nurodyti priteistinos kompensacijos dydį ir pagal šiuos duomenis tiksliai apskaičiuoti už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Ieškovė, teikdama 2022 m. balandžio 22 d. patikslintą ieškinį, šių teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė, teikdama 2022 m. balandžio 22 d. patikslintą ieškinį, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad konkretus kilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams nuosavybės teise, nepateikė duomenų, kuo remiantis nustatyta prašomo padalinti kilnojamojo turto vertė bei vertę pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikė duomenų apie šalių gaunamas pajamas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė R. A., atstovaujama advokato A. J., prašo panaikinti 2022 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir išspręsti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiama nutartimi teismas ieškovei užkirto kelią įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Įstatymas leidžia sutuoktiniui, teigiančiam, kad turtas, registruotas (ar dar neregistruotas) vieno sutuoktinio vardu, įrodinėti (prašyti pripažinti), kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalaujama, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija“. Tai yra, ieškovė netiesioginiu ieškiniu to ir reikalauja.
9.2. 2021 metais V. T. priklausantis turtas įvertintas 9433 Lt. Tokia suma yra nereali ir netiksli, todėl ieškiniu prašoma po netiesioginio ieškinio išsprendimo (turtą įregistravus), paskirti turto vertinimo ekspertizę. Tik specialių žinių pagalba įvertinus turtą, būtų galima ieškinį tikslinti, tuo išsprendžiant ieškinio konkretizavimo klausimą (atskirai imant – ir žyminio mokesčio dydžio klausimą, bei jo atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dydį).
9.3. Pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės ieškovei galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimų (CPK 138, 226 straipsniai) ir galutinai apsispręsdamas dėl ieškinio priėmimo, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų (CPK 42, 141 straipsnio 3 dalis), pažeidė proceso teisės normas, dėl to ieškovei nebuvo sudaryta galimybė, iki galo tikslinant ieškinio reikalavimą – dalyką, pasinaudoti įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismui netenkinus pareiškimo ir palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtą, ieškovė patyrė ne tik atstovavimo, bet ir kitų išlaidų.
9.4. Teismas, dar nepradėjęs bylos nagrinėti, jau yra apsisprendęs ir dėl galimo galutinio sprendimo: tai yra, kad ieškovė savo reikalavimų neįrodys. Nei ieškovei, nei juo labiau teismui nėra žinoma atsakovo (šalių dviejų vaikų tėvo) pozicija: pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje šalys ir jų atstovai turi galimybę abipusių nuolaidų pagrindu susitarti, sudaryti taikos sutartį, kt. – tokiu atveju būtų pasiekti tiek šalių materialiniai, tiek procesiniai tikslai pačiomis mažiausiomis sąnaudomis. Skundžiama nutartis ieškovei užkerta ir šią galimybę.
9.5. Ieškovei papildomai pavyko gauti duomenis ir apie antrąją su V. T. 2001 m. liepos 18 d. sudarytą buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei vieno iš dviejų šautuvų (H. J.) pirkimo sutartis, 2010 m. duomenis apie tuometinę turto vertę. Tai paneigia skundžiamos nutarties teiginius apie įrodymų nebuvimą: dviem pirkimo–pardavimo sutartimis du butai įsigyti santuokoje ir pardavėjoms šalys sumokėjo iš bendrų šeimos lėšų, o vėliau šie sandoriai dar įforminti testamentais atsakovo vardu. Nors sutartys notarine tvarka nepatvirtintos, tačiau tai ieškovei neužkerta kelio įrodinėti, kad turtas įgytas santuokoje ir šeimos, o ne vieno atsakovo interesais ar jam asmeniškai. Ieškovė, priešingai nei teigiama nutartyje, savo pajamas pateikė nuo pat santuokos įregistravimo dienos (patikslinto ieškinio priedai). Konkrečius duomenis apie šautuvus, jų vertę bei žemės mokesčius gali/privalo pateikti tik pats atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos dalies nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ieškovei nepašalinus nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų.
12. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, laiko, kad teismas ieškovei užkirto kelią įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
Dėl ieškinio trūkumų vertinimo
13. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Santuokos nutraukimą ginčo teisena dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio ir CPK XIX skyriaus teisės normos. Ieškinio priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei), todėl priimant ieškinį bei kartu su juo pateikiamus įrodymus, teismas turi įvertinti ieškinio turinį formaliai: ar jo turinys atitinka CPK 382 straipsnyje nustatytus ieškinio turinio reikalavimus, ar nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia patenkinti ar atmesti ieškinį.
15. Ieškovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto padalinimo. Ieškovė prašo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip: 1) E. A. priteisti šį nekilnojamąjį turtą: ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais bei žemės sklypu (arba įmokos už žemės sklypą), esančius (duomenys neskelbtini) (įregistravus turtą VĮ RC, butų ir kito turto duomenys bus patikslinti); 2) ieškovei priteisti kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad abu butai įgyti santuokoje ir iš bendrų santuokinių lėšų.
16. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nustatė ieškinio trūkumus: pateikti duomenis apie įmokas už žemės sklypą, t. y. kokio pobūdžio, kokio dydžio įmokos, kokie įrodymai patvirtina įmokų egzistavimą ir sutuoktinių (vieno iš jų) nuosavybės teises į įmokas; nurodyti, kokie konkretūs duomenys (įrodymai) paneigia paveldimo turto asmeninio pobūdžio prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nustatytų šių ieškinio trūkumų pateikdama patikslintą ieškinį nepašalino.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie trūkumai (nutarties 16 punktas) nėra esminiai, dėl kurių teismas turėtų nepriimti ieškinio, kadangi teikti teismui papildomus įrodymus ar kitus bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis ieškovė gali ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, o ne sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo. Ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas.
Dėl žyminio mokesčio už ieškovės pareikštą reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimą
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepašalino šių Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatytų trūkumų: ieškinyje nenurodyta prašomo padalinti nekilnojamojo turto vertė (nutarties 9 punktas); ieškinyje nenurodytas kompensacijos dydis už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nepateiktas kompensacijos skaičiavimas (nutarties 10 punktas); nenurodžius nekilnojamojo turto vertės ir kompensacijos dydžio, buvo netinkamai apskaičiuotas žyminis mokestis (11 punktas).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 18 punktas).
20. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio (priešieškinio) sumos, o ieškinio (priešieškinio) suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 10 punktai).
21. Nustatyta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė nekilnojamojo turto vertės ir kompensacijos dydžio už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Šiuo atveju, žyminis mokestis, kurį turėtų sumokėti ieškovė, apskaičiuotinas nuo prašomos priteisti ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė prašo skirti ekspertizę byloje nekilnojamojo turto vertei nustatyti, todėl laiko, jog po ekspertizės atlikimo galėtų nurodyti nekilnojamojo turto vertę ir kompensacijos dydį bei sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė gali būti nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto įvertinimu, nekilnojamojo turto vertintojų atliktais įvertinimais, o ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti byloje gali būti skiriama šalims nesutinkant dėl turto vertės ar esant prieštaringiems duomenims apie turto vertę. Tokia praktika, kai teikiant ieškinį ieškovas būtų atleidžiamas nuo pareigos nurodyti prašomo padalinti turto vertę, būtų ydinga.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, nenurodydama prašomo padalinti nekilnojamojo turto rinkos vertės ir kompensacijos dydžio už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, dėl ko buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, neužkerta kelio apeliantei pakartotinai kreiptis į teismą su tinkamai parengtu ieškiniu, atitinkančiu jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.