- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-738-267/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- P. N.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4641-1004/2016 pagal pareiškėjo P. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. N. pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą gyvenamojo namo, statinių išdėstymo plane, pažymėto 1A1ž, kartu su jo priklausiniais – sandėliu, statinių išdėstymo plane pažymėtų 3I1p, ir dviem lauko tualetais, statinių išdėstymo plane pažymėtais „v“, kurių Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini), esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2. Nurodė, jog pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) kelių statybos valdyboje (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), šios įmonės 1991 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 68 Bubių apylinkės viršaitė M. G. 1991 m. lapkričio 7 d. išdavė gyvenamosios patalpos orderį Nr. 40, kuriuo šeimai buvo suteikti du kambariai (49 kv. m), esantys aštuonių kambarių bute, adresu: (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais P. N. minėtą aštuonių kambarių butą su priklausiniais nupirko (duomenys neskelbtini) kelių statybos valdybos, sudarydamas rašytinę sutartį, kurios nepatvirtino notariškai ir neįregistravo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Paaiškino, jog minima sutartis galiausiai pasimetė, tačiau P. N. gyveno minėtame būste, tvarkė jį, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus, prijungė elektros įrenginius ir pan. Pareiškėjas šį turtą sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo jau daugiau kaip 10 metų, rūpinasi juo, remontuoja, todėl prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi jokiu kitu būdu negali įrodyti savo nuosavybės teisės į minėtą turtą. Šiuo metu minėtas nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir inventorizuotas, atlikti pastato kadastriniai matavimai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės nurodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra įtrauktas į bešeimininkių statinių sąrašą, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismui.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad, jeigu bus nustatyta sąlygų visuma, būtina nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, neprieštaraus P. N. pareiškimo tenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nurodė, kad gyvenamojo namo, kurį prašoma pripažinti įgytu pagal įgyjamąją senatį, dalis patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą, todėl tikėtina, kad VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ar kitas kelio valdytojas, kuriam kelias gali būti perduotas artimiausiu metu, prašys minėtą objektą pašalinti iš užimamos kelio juostos. Be to, nėra visų sąlygų įgyjamajai senačiai pripažinti. Nors pareiškėjas tvirtina, kad turtą įsigijo iš Šiaulių 4-osios kelių statybos valdybos, kuri tuo metu priklausė valstybei, tačiau minėta valdyba tik vėliau buvo privatizuota ir tapo UAB „Šiaulių plentas“. Pažymėjo, jog, nesant duomenų, kad Šiaulių 4-osios kelių statybos valdybos privatizavimo metu AB „Šiaulių plentas“ nebuvo perduotas šis turtas, spręstina, kad jo savininkas buvo ir šiuo metu yra valstybė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, ar bandė ieškoti sutarties egzemplioriaus, ar rinko duomenis, galinčius patvirtinti sutarties sudarymo faktą. Esant daug neatitikimų ir prieštaravimų pareiškimo prašė netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. pareiškėjo P. N. pareiškimo netenkino.
7. Teismas pažymėjo, kad į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra registruotos nuosavybės teisės. Pripažino, kad valstybė, 1991 metais atstovaujama Šiaulių kelių tiesimo įmonės, savo darbuotojams suteikė galimybę turėti savo būstą ir juo naudotis bei valdyti. Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad nurodytu adresu esantis turtas – ginčo gyvenamasis namas nebuvo privati pareiškėjo nuosavybė ne tik 1991, bet ir 1999 metais. Bylos duomenys neleido teismui padaryti išvados, kad namas buvo privatizuotas (buvo bendrovės „Šiaulių plentas“ ar pareiškėjo nuosavybė), ar nebuvo privatizuotas (ir tapo valstybės nuosavybė). UAB „Šiaulių plentas“ nepateikė duomenų, ar privatizavo minėtą gyvenamąjį namą, kokiu pagrindu juo naudojosi ir (ar) valdė, ar perleido jį pareiškėjui pirkimo – pardavimo sutartimi. Pareiškėjas namu naudojasi daugiau kaip 10 metų, jį prižiūri, remontuoja, tačiau tai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad namas yra valstybės nuosavybė. Aplinkybę, kad nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, teismas pripažino neturinčia teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise galimai priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi. Būtent šis draudimas, teismo vertinimu, užkerta kelią įgyti daiktą įgyjamąja senatimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu P. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą gyvenamojo namo, statinių išdėstymo plane pažymėto 1A1ž, kartu su jo priklausiniais – sandėliu, statinių išdėstymo plane pažymėtu 3I1p, ir dviem lauko tualetais, statinių išdėstymo plane pažymėtais „v“, kurių Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
8.1. Apeliantas tvirtina, kad iš tiesų visos dėl ginčo namo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos egzistuoja, nes:
8.1.1. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais;
8.1.2. Apelianto gyvenamojo namo su priklausiniais valdymas yra prasidėjęs sąžiningai;
8.1.3. Gyvenamasis namas su priklausiniais nėra registruotas kito asmens vardu;
8.1.4. Pareiškėjas gyvenamąjį namą su priklausiniais visą laikotarpį nuo jo įsigijimo iki šios dienos valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Gyvenamajame name su priklausiniais apeliantas gyvena jau beveik 26 metus ir niekas kitas į šiuos pastatus ir (ar) statinius nepretenduoja;
8.1.5. Pareiškėjas gyvenamąjį namą su priklausiniais visą jo valdymo laikotarpį valdė kaip savo nuosavybę. Kaip minėta, jis gyvenamąjį namą su priklausiniais visą šį laiką prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus, prijungė atitinkamus elektros įrenginius. P. N. patvirtino, kad nėra mokėjęs nuomos mokesčio už gyvenamąjį namą su priklausiniais;
8.1.6. Pareiškėjas gyvenamąjį namą su priklausiniais valdo jau beveik 26 metus.
8.2. Teismas skundžiamame sprendime padarė prielaidą, kad ginčo namas galbūt priklauso valstybei, ir prielaidos, o ne fakto pagrindu pareiškimo netenkino. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes. Suinteresuoti asmenys nėra nurodę, kad minėtas turtas priklauso valstybei. Byloje pareiškėjas įrodė visas įgyjamajai senačiai taikomas sąlygas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo dėl įgyjamosios senaties būdu įgytos nuosavybės teisės, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-67/2011; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).
12. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pripažino, kad nėra vienos iš sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, tai yra ginčo turtas nuosavybės teise galbūt priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad pareiškėjas tvirtindamas, kad tapo ginčo turto savininku pagal 1991 m. pirkimo-pardavimo sutartį, kuri neįforminta įstatymų nustatyta tvarka, gali ginti savo teises remdamasis įgyjamosios senaties institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017), tačiau nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą ir šiuo atveju privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 178 straipsnis).
14. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pareiškėjas yra įrodęs visas CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas, teismas skundžiamame sprendime padarė tik prielaidą, kad ginčo namas galbūt priklauso valstybei, o ne fakto pagrindu netenkino pareiškėjo pareiškimo. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė gyvenamojo namo ir kitų pagalbinių statinių pirkimo sutarties sudarymo, nes jo nurodomos aplinkybės paremtos tik nenuosekliais ir prieštaringais paaiškinimais, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. P. N. teismo posėdžiuose negalėjo nurodyti net apytikslės statinių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos, sutarties kainos, nepaaiškino teismui aplinkybių, kokiu būdu vietoje 1991 m. lapkričio 7 d. gyvenamosios patalpos orderyje nurodytų 2 kambarių, 49 kv. m. gyvenamojo ploto, jo šeimai pavyko pagerinti gyvenimo sąlygas – įsikurti 8 kambarių (15 patalpų), 218, 77 kv. m. bendro ploto (164,67 kv. m. gyvenamo ploto), bute.
16. Pirmosios instancijos teisme pareiškėjas aplinkybę dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įrodinėjo UAB „Šiaulių plentas“ 2012-02-21 raštu, adresuotu UAB LESTO, kuriame nurodyta, kad gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini) 1991 metais buvo parduotas P. N. (12 e. b. l.). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 str. 1 d.), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
17. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013, 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Vadovaudamasis šios nutarties 16 p. nurodytomis civilinio proceso nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir, siekdamas pašalinti kylančias abejones, pareikalavo pateikti papildomus įrodymus – 2017-09-19 nutartimi įpareigojo suinteresuotą asmenį UAB „Šiaulių plentas“ pateikti teismui rašytinius paaiškinimus, taip pat visus turimus duomenis dėl nuosavybės ar valdymo teisių į ginčo statinius, taip pat dėl šių teisių perleidimo pareiškėjui P. N. ir 2012-12-21 rašto Nr. 01-06-184, adresuoto UAB LESTO, surašymo aplinkybes.
18. UAB „Šiaulių plentas“ 2017-10-16 raštu Nr. S-3184 patvirtino, kad neturi išlikusių duomenų apie 1991 m. apelianto nurodomą sandorį, o UAB LESTO adresuotas 2012-12-21 raštas Nr. 01-06-184 surašytas išimtinai pareiškėjui P. N. prašant, šiam žodžiu patvirtinus apie praeityje įvykusį pirkimo-pardavimo sutarties faktą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neatmeta galimybės dėl tikėtina buvusios sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ne dėl nekilnojamojo turto, o pastato dalių statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo (12, 132 e. b. l.).
19. Pareiškėjo atstovo prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. A. taip pat nepatvirtino pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo fakto. Liudytojas suabejojo, ar nėra supainiojęs didesnio ploto patalpų suteikimo P. N. šeimai aplinkybių su nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymu. Apklausiamas teisme A. A. parodė, kad statinių pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme nedalyvavo, nes tuo rūpinosi vyr. inžinierius A. M., kuris yra miręs. Liudytojas paaiškino, kad jo vadovaujama 4-oji Kelių statybos valdyba P. N. pareiškime nurodytus pastatus pirko iš Šiaulių įmonės „Elnias“. Toje vietoje 1991–2000 metais buvo planuojama statyti žiedinę magistralę, o ginčo statiniai trukdė dviejų juostų Bubių plento statybos darbams, todėl turėjo būti nugriauti, tačiau prieš 15–20 metų (1998–2002 metais) paaiškėjo, kad antroji kelio juosta nebus tiesiama. Šie liudytojo parodymai paneigia apelianto teiginius apie 1991 metais ar vėliau sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes pastatai pateko į valstybiniams keliams statyti priskirtą žemę, buvo įgyti už valstybės lėšas ir turėjo būti nugriauti (2017-12-01 teismo posėdžio protokolo garso įrašas, 10:02:26–10:26:10).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo gyvenamasis namas pastatytas 1968 metais kaip valstybės nuosavybė. Suinteresuotas asmuo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ yra nurodęs, kad minėtas turtas iki 1994 metų buvo inventorizuojamas kaip AB „Šiaulių plentas“ turtas, tai patvirtina ir byloje pateikta namų valdos techninės apskaitos byla inventoriniu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1994-07-29 sąskaitą Nr. 250 dėl AB „Šiaulių plentas“ vardu užsakyto pagrindinės inventorizacijos atlikimo. Iš VĮ Registrų centras Šiaulių filialo pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro domenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad minėtas gyvenamasis namas buvo inventorizuojamas pagal AB „Šiaulių plentas“ prašymus: pagal 1994 m. liepos 25 d. AB „Šiaulių plentas“ prašymą Šiaulių miesto inventorizacijos biurui surašytas 1994 m. liepos 28 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktas ir pagal 1999 m. rugsėjo 15 d. AB „Šiaulių plentas“ prašymą atlikti „priklausančio (naudojamo) nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)“ pastatų einamąjį techninį inventorizavimą, ŽNTKR VĮ Šiaulių miesto (rajono) GAB 1999 m. spalio 4 d. surašė Pastatų techninio inventorizavimo darbų aktą (35–52, 47 e. b. l.).
21. Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad 1994 m. balandžio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446, kurio 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, priskirta valstybiniams keliams ir bendrojo naudojimo geležinkeliams (šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2017 m. birželio 08 įstatymo Nr. XIII-423 redakcijos 6 straipsnis). Įstatymas draudžia Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančią žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn (1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymo 4 straipsnio 2 d.). Byloje pateikti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypas neregistruotas, nuosavybės teisės į sklype esančius pastatus taip pat neįregistruotos.
22. Byloje nėra duomenų apie minėto gyvenamojo namo privatizavimą ir tokia situacija iš tiesų leidžia pripažinti, kad valstybės turtas – ginčo gyvenamasis namas, kuriuo disponavo Šiaulių kelių tiesimo įmonė, nebuvo privatizuotas ir nebuvo parduotas pareiškėjui (CPK 12, 178 197 straipsniai). Apibendrindamas 18–21 punktuose išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad valstybės lėšomis nugriovimui įgytas ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais netapo privačia nuosavybe ir negalėjo būti parduotas pareiškėjui P. N., t. y. apeliantas neįrodė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto (CK 4.69 str. 3 d.).
23. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.
24. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, pageidaudamas įgyti nuosavybėn ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį, neatitiko CK 4.69 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.