Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1133-221/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-05
Bylos Nr.
2S-1133-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03376-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
M. J.
Suinteresuotas asmuo
BIGBANK AS, uždaroji akcinė bendrovė „Snoro lizingas“
Kategorijos
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1133-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03376-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.5; 122.4; 140.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-7797-886/2015 pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: BIGBANK AS, uždaroji akcinė bendrovė „Snoro lizingas“, antstolė A. A., antstolis V. Z., uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, Z. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. J. pareiškimą. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2FB-9015-329/2014) atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nustačius pareiškėjo nesąžiningą elgesį, turėjusį įtakos nemokumui atsirasti, Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-1986-480/2014) netenkino pareiškėjo atskirojo skundo ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3P-2537/2014) atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, nurodęs, kad nesuformuluota teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui, argumentais pagrįstas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pažymėjo, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal pareiškėjo iš naujo paduotą pareiškimą, turėtų būti vertinamos tos pačios nemokumo atsiradimo aplinkybės, kurios jau įvertintos įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos procesiniais sprendimais. Sprendė, kad naujai paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kurias analizavo ir vertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ir kurių pagrindu atsisakyta iškelti bankroto bylą, nustačius pareiškėjo nesąžiningą elgesį, turėjusį įtakos nemokumui atsirasti (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neatsižvelgta, kad FABĮ nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardintos sąlygos, kada teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tarp kurių, be kita ko, nurodyta, kad kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmuo nebegali tuo atveju, jei nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų. Nagrinėjamu atveju apeliantui nebuvo iškelta bankroto byla, taip pat nebuvo nutrauktas bankroto procesas.

2. Netinkamai įvertinta pareiškime nurodyta aplinkybė dėl pasikeitusios teismų praktikos, taip pat netinkamai vertinta, jog apelianto byla jau buvo nagrinėta analogiškomis aplinkybėmis. Iš esmės pasikeitus teismų praktikai, t. y. atsiradus išsamiems išaiškinimams dėl kai kurių esminių fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo aplinkybių, šiuo metu situacija yra kitokia nei tada, kai apeliantas pirmą kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu. Atsisakius priimti apelianto pareiškimą, iš esmės neišnagrinėjus jame nurodytų aplinkybių naujai susiformavusios teismų praktikos kontekste, būtų pažeistas esminis fizinio asmens bankroto instituto principas – grąžinti nemokius asmenis į aktyvią ekonominę veiklą, apsaugoti valstybę, kad tokie nemokūs asmenys netaptų našta. Apelianto finansinė padėtis yra kritinė ir jis nėra pajėgus net iš dalies padengti susidariusių įsiskolinimų. Neiškėlus apeliantui fizinio asmens bankroto bylos, jo įsiskolinimai kreditoriams vis didėtų. Tokia padėtis nebūtų naudinga nei apeliantui, nei jo kreditoriams. Apeliantas pareiškime buvo nurodęs, kad pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo vadovautasi naujausia teismų praktika. Dėl to, kad pasikeitė aplinkybės ir susiformavo nauja teismų praktika, apelianto finansinė padėtis išliko nepakitusi (apeliantas yra nemokus ir atitinka kitus FABĮ keliamus reikalavimus), jis pakartotinai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3. Atsisakant priimti apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos jo atžvilgiu iškėlimo, kai egzistuoja visos FABĮ įtvirtintos sąlygos, reikalingos pareiškimui pateikti, ir tokiu būdu užkertant apeliantui kelią pasinaudoti įstatymo suteikta teise atkurti savo mokumą, remiantis aplinkybe, kad apeliantas jau ankščiau kreipėsi į teismą, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principai. Juo labiau, kad toks draudimas nėra įtvirtintas FABĮ, yra pasikeitusi situacija ir aplinkybės, remiantis kuriomis prašoma iškelti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti M. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, motyvuodamas tuo, kad naujai paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kurias analizavo ir vertino pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai ir kurių pagrindu atsisakyta iškelti bankroto bylą, nustačius pareiškėjo nesąžiningą elgesį, turėjusį įtakos nemokumui atsirasti (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2FB-9015-329/2014, taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui. Teismas nustatė, kad pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams BIGBANK AS filialui, UAB „Mokilizingas“, UAB „General Financing“, UAB „MCB Finance“ atsirado laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2011 m. spalio 11 d., 2010 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. spalio 11 d. teikdamas kredito paraiškas kreditoriui BIGBANK AS filialui, pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, kredito tikslą, taip pat jog paraiškų pateikimo metu neturi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-911-199/2013 buvo patvirtinta tarp UAB „Snoro lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mokilizingas“) ir M. J. sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas tinkamai nevykdė taikos sutarties sąlygų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas kreditoriams bei taikos sutarties sudarymas su kreditoriumi UAB „Mokilizingas“ neturint galimybių ją vykdyti, taip pat naujų kredito sutarčių sudarymas žinant apie esamus neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, tačiau esamų skolinių įsipareigojimų realiai nevykdant, laikytini nesąžiningais pareiškėjo veiksmais, kurie pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sudaro pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal D. R. ir J. R. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65/2015, nurodė, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

Šio kasacinio teismo išaiškinimo pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjui pakartotinai kreipusis į pirmosios instancijos teismą 2015 m vasario 23 d., sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Į nurodytą laikotarpį iš esmės nebepatenka sandoriai, kuriuos vertino Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2FB-9015-329/2014 ir kurie laikyti sudarančiais pagrindą pareiškėjo veiksmus pripažinti nesąžiningais ir dėl to atsisakyti jam iškelti bankroto bylą. Taikos sutarties tarp UAB „Snoro lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mokilizingas“) ir M. J., patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-911-199/2013, sudarymas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme apylinkės teismo nebuvo laikytas vieninteliu pareiškėjo nesąžiningu veiksmu, sudariusiu pagrindą atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sprendė, jog naujai paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kurias analizavo ir vertino pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai ir kurių pagrindu atsisakyta iškelti bankroto bylą, nustačius pareiškėjo nesąžiningą elgesį, turėjusį įtakos nemokumui atsirasti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, FABĮ nuostatos nenumato draudimo pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir vertina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir šiuo įstatymu reglamentuojamų civilinių teisinių santykių specifiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje byloje. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ginčo šalių ir ieškinio dalyko tapatumą, tačiau, praėjus 3 metams nuo pareiškėjo nesąžiningais pripažintų veiksmų atlikimo, negali būti konstatuotas ieškinio pagrindo tapatumas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl 2015 m. kovo 5 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Dėl to skundžiama teismo nutartis panaikintina, o pareiškėjo M. J. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nepasisakytina dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie tampa neaktualūs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį ir pareiškėjo M. J. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Lozoraitytė