- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1986-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10778-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- BIGBANK AS, UAB „Mokilizingas“, UAB „General Financing“, UAB „MCB Finance“, Z. J.
- Kategorijos
- 140.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9015-329/2014 pagal pareiškėjo M. J. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys BIGBANK AS, UAB „Mokilizingas“, UAB „General Financing“, UAB „MCB Finance“, Z. J., antstolė A. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą pareiškimą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra nemokus ir negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų šiems kreditoriams: UAB „Mokilizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Snoro lizingas“) – 4766,48 Lt skola ir vykdymo išlaidos, kadangi vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstolės A. A. kontorai, BIGBANK AS filialui (skola – 11 285,82 Lt), UAB „General Financing“ (skola – 7962,04 Lt+5 proc. procesinės palūkanos ir vykdymo išlaidos antstolei), UAB „MCB Finance“ (skola – 7603,12 Lt). Bendra pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų suma patikslinto pareiškimo pateikimo teismui dienai yra 31258,54 Lt (nevertinant antstolės vykdomosios bylos išlaidų), kuri dėl priteistų 5 proc. procesinių palūkanų nuolat didėja. Jis nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais ir kurių pasėkoje atsirado skola ir jis tapo nemokus, teigė, kad nemokiu tapo ne dėl savo žalingų įpročių, ne dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ar verslo tvarkai. Pareiškėjo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 365 Lt (825 Lt gaunamas darbo užmokestis ir 540 Lt kompensacija už ypatingas darbo sąlygas), jokio kito turto, išskyrus naudojamą buityje ir kasdieniniams poreikiams, neturi, mėnesiui pareiškėjui būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 1 305 Lt. Su sutuoktine Z. J. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., su pareiškėju gyvena pilnametis sūnus P. J., kuris studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje ir šiuo metu pajamų negauna. Įsiskolinimai kreditoriams susidarė po to, kai pareiškėjas ir jo sutuoktinė pradėjo gyventi atskirai. Kreditus pradėjo imti tuomet, kai sumažėjo darbo užmokestis ir susilaužė koją, be to, prasidėjus ekonominei krizei, žlugo verslas (naudotų automobilių remontas ir pardavimas). Jis neturi paklausios specialybės, be to, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, jam yra sudėtinga susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. 2014-04-25 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo ir jo sutuoktinės Z. J. santuoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui M. J. bankroto bylą. Teismas nurodė, kad bendra pareiškėjo įsiskolinimų suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję, patikslinto pareiškimo teismui dienai sudaro 31617,46 Lt, todėl pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams BIGBANK AS filialui, UAB „Mokilizingas“, UAB „General Financing“, UAB „MCB Finance“ atsirado laikotarpiu nuo 2009-04-06 iki 2011-10-11. 2010-08-13 ir 2011-10-11 teikdamas kredito paraiškas kreditoriui BIGBANK AS filialui pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog paraiškų pateikimo metu įsipareigojimų kitiems kreditoriams neturi, tačiau šie pareiškėjo nurodyti teiginiai paneigiami byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog teikdamas kredito paraiškas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau teigė, jog taip pildyti paraiškas jam patarė kreditoriaus BIGBANK AS darbuotojai. Be to, nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas teigė, jog jo gaunamas darbo užmokestis visuomet buvo minimalus, tuo tarpu teikdamas 2010-08-13 ir 2011-10-11 kredito paraiškas pareiškėjas nurodė, jog jo pajamas atitinkamai sudarė 1000 Lt atlyginimas ir 400 Lt kompensacija, 1500 Lt mėnesio pajamos atskaičius mokesčius iš pagrindinio darbdavio. Be to, 2011-10-11 paraiškoje pareiškėjas nurodė, jog prašo suteikti kreditą buitinei technikai pirkti, tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog sudarydavo kredito sutartis, kadangi buvo reikalingos piniginės lėšos verslui. Kauno apylinkės teismo 2013-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-911-199/2013 buvo patvirtinta tarp UAB „Snoro lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mokilizingas“) ir M. J. sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas tinkamai nevykdė taikos sutarties sąlygų, pagal minėtą taikos sutartį pareiškėjas UAB „Mokilizingas“ atliko tik vieną mokėjimą – 2013-02-22 pervedė kreditoriui 80 Lt. Vertindamas minėtos taikos sutarties sudarymo aplinkybes bei pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, jog, sudarydamas taikos sutartį pareiškėjas manė, kad jam pavyks susirasti geriau apmokamą darbą, todėl jis galės vykdyti taikos sutartį, teismas sprendė, jog tokie pareiškėjo veiksmai, kai taikos sutartis yra sudaroma neįvertinus savo galimybių ją vykdyti, vertintini kaip nesąžiningi kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ atžvilgiu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nesąžiningais veiksmais laikytini tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas kreditoriams bei taikos sutarties sudarymas su kreditoriumi UAB „Mokilizingas“, neturint galimybių ją vykdyti, taip pat naujų kredito sutarčių sudarymas žinant apie esamus neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, tačiau esamų skolinių įsipareigojimų realiai nevykdant. Pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad atidėtų arba išdėstytų skolų dengimą, nesistengė sumažinti esamų skolų, bet atvirkščiai – jas didino sudarydamas naujas kredito sutartis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas M. J. atskiruoju skundu (3 t. b. l. 3-6) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį, priimti naują sprendimą - iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui M. J., pareiškėjo M. J. bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantas buvo nesąžiningas. Apeliantas sutinka, kad rizika prisiimant vis naujus finansinius įsipareigojimus tuomet nebuvo pakankamai pamatuota, tačiau nesutinka, kad tai gali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti jį buvus nesąžiningu ar veikus priešingai kreditorių interesams. Visi kreditoriai, išskyrus antstolę A. A., yra profesionalūs rinkos dalyviai, kurių pagrindinis verslas yra paskolų teikimas, jie taip pat privalėjo tinkamai vertinti apelianto galimybę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl jie privalo prisiimti kilusią verslo riziką ir galimai neigiamas pasekmes jo netinkamų finansinių įsipareigojimų vykdymo atveju. Asmens finansinis neišprusimas negali būti laikomas asmens nesąžiningumu. Apeliantas paskolas iš kredito įstaigų ėmė vien siekdamas pagerinti savo ir jo nepilnamečio vaiko finansinę padėtį. Klaidingus duomenis kredito įstaigų pateiktose paraiškose apeliantas nurodė patarus kredito įstaigų darbuotojams.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas sudarydamas taikos sutartį su kreditoriumi UAB „Mokilizingas“ elgėsi nesąžiningai šio kreditoriaus atžvilgiu, nes apeliantas tinkamai neįvertino savo galimybių taikos sutartį įvykdyti, jis nesiėmė aktyvių veiksmų dėl susidariusių skolų išdėstymo. Nors apeliantas tinkamai neįvertino savo finansinės padėties ir galimybių, tai negali būti laikoma jo nesąžiningumu. Sudarydamas taikos sutartį apeliantas bendradarbiavo su kreditoriumi ir siekė kuo ekonomiškiau ir greičiau išspręsti ginčą, mėgino susitarti dėl skolos grąžinimo kreditoriui sąlygų, o taip pat stengėsi sumažinti ir taip sparčiai augančią skolos kreditoriams sumą bei pagerinti savo finansinę būklę. Apeliantas nesugebėjo tinkamai ir laiku vykdyti sudarytos taikos sutarties sąlygų vien dėl tos priežasties, kad jam nepavyko gauti geriau apmokamo darbo, nors apeliantas tai aktyviai stengėsi padaryti (tai lėmė nepaklausi apelianto specialybė, jo amžius bei Lietuvoje padidėjęs nedarbas).
Atsiliepimas
3. Teismas nepasisakė ir to savo atsiliepimuose neakcentavo apelianto kreditoriai, kad FABĮ 5 str. 8 d. nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, šiuo atveju neegzistuoja. Teismui argumentuojant, jog kreditoriai nepritaria apelianto ketinimui kelti sau bankroto bylą, nebuvo išlaikyta skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Kreditoriams neparanku, jog būtų iškelta bankroto byla apeliantui, nes tuomet sustos delspinigių ir kitų netesybų skaičiavimas, kas iš esmės ir sudarys didžiąją dalį apelianto įsiskolinimo.
Suinteresuotas asmuo BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, atsiliepimu į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 11-12) prašo atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014-06-17 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas teismui pateikė kreditorių sąrašą, kurių reikalavimų terminai yra suėję, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi. Esant sutarčių laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Kiekvienas asmuo prisiimdamas finansinius įsipareigojimus turi įvertinti ar bus pajėgus juos įvykdyti, o jeigu to nepadaro, vadinasi elgiasi neapdariai ir nerūpestingai. Turi būti ginami ir sąžiningų kreditorių interesai, todėl asmeniui, kuris elgiasi nerūpestingai neturėtų būti leidžiama bankrutuoti ir tokiu būdu išvengti savo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams.
Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 26-27) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-17 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu asmeniu. Didžioji dauguma kreditų buvo paimti per labai trumpą laikotarpį. Nors pareiškėjas nurodo, jog kreditai buvo imami jo nepilnamečio vaiko išlaikymui, klaidingus duomenis kredito įstaigų paraiškose jis nurodė patarus kredito įstaigų darbuotojams, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas taip pat neįrodė, jog vis naujų kreditų ėmimas buvo būtinas ir neišvengiamas. Jis taip pat turėjo ir galėjo suvokti, jog jo gaunamų pajamų neužteks atsiskaityti su visais kreditoriais laiku. Pareiškėjo mokumas sutarties sudarymo metu buvo vertinamas remiantis viešai prieinamose duomenų bazėse esančia informacija bei paties pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, buvo melaginti ir pažeidžiantys suinteresuoto asmens interesus. Pareiškėjas klaidina teismą, nes akivaizdu, jog jokie delspinigiai ir netesybos jam nėra skaičiuojami.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje – tai yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo įsipareigojimus kreditoriams, jo gaunamas pajamas, nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 31617,46 Lt, pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi, jo mėnesio pajamos sudaro 1364,50 Lt, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2009-04-06 – 2011-10-11 laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų kiekį ir dydį, pareiškėjo gaunamas pajamas, aplinkybę, jog teikdamas kredito paraiškas kreditoriui BIGBANK AS filialui pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, sudarė taikos sutartį su minėtu kreditorium neturint galimybių ją vykdyti, taip pat žinant apie esamus neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, prisiėmė vis naujus kreditorinius įsipareigojimus, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai minėtu laikotarpiu negali būti laikomi sąžiningais. Nustatęs pareiškėjo nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jokių pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindą abejoti jo sąžiningumu, jis nebuvo sudaręs, todėl teismas nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios sudaro pagrindą preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima. Tačiau FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2009-04-06, 2009-12-17, 2010-11-26 sudaręs vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorius su UAB „General Finansing“, t. y. turėdamas finansinių įsipareigojimų šiam kreditoriui, sudarė kredito sutartis su BIGBANK AS, UAB „Mokilizingas“, UAB „MCB Finance“ (Credit24). Apeliantas, elgdamasis sąžiningai, protingai ir rūpestingai galėjo bei turėjo suprasti, kad sudarydamas vis naujas kredito sutartis, didina savo įsipareigojimų kreditoriams sumą. 2010-08-13 ir 2011-10-11 teikdamas kredito paraiškas kreditoriui BIGBANK AS apeliantas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įsipareigojimų kitiems kreditoriams jis neturi, taip pat neteisingus duomenis apie savo pajamas. Pažymėtina, kad apeliantas teigdamas, kad tikrovės neatitinkančius duomenis pildant paraiškas jam patarė minėto kreditoriaus darbuotojai, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė įrodymų, kam buvo panaudoti kreditai (CPK 178 str.). Apeliantas prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių jis realiai negalės vykdyti ir tai žinodamas, jis sudarinėjo naujas kredito sutartis ir taip pats sau sukėlė nemokumą, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai dėl apelianto finansinio neišprusimo. Tokie pareiškėjo veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis kreditoriams, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankroto bylos iškėlimas apeliantui prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti apeliantui bankroto bylą, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.