Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nuteistajam G. J., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, civilinio ieškovo atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsniu paskirtoji bausmė, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su 2020 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir G. J. skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (jei G. J. tuo metu atliktų 2020 m. gruodžio 22 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmę) arba nuo G. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį (jei G. J. būtų laisvėje).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityta iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžios atlikta bausmė (jos dalis) pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko, nurodyta panaikinti.

Iš G. J. MB „A.“ naudai priteista 831,97 EUR (aštuoni šimtai trisdešimt vienas euras ir devyniasdešimt septyni euro centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Iš skundo turinio seka, kad nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straispnio 1 dalį, teigia, kad buvo nuteistas remiantis melagingais civilinio ieškovo atstovo A. M. parodymais, todėl prašo peržiūrėti bylą, t. y. ginčija įrodymų vertinimą. Gynyba, palaikydama nuteistojo apeliacinį skundą, įžvelgia ir BPK 8, 277 straispnių pažeidimus, akcentuodama, jog dėl šių baudžiamojo proceso pažeidimų galėjo buvo suvaržytos nuteistojo teisės.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su nuteistojo gynėjos teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas apklausdamas teisme liudytoju A. M. padarė BPK 277 straipsnio pažeidimą, nes byloje nuotoliniu būdu apklausto liudytojo teisėmis ir pareigomis A. M. rašytinio pasižadėjimo ir įspėjimo dėl galimų melagingų parodymų byloje nėra. Taip pat pagrįsti gynėjos argumentai ir dėl įžvelgiamo BPK 8 straipsnio pažeidimo, kadangi byloje nėra pateikti civilinio ieškinio pagrįstumą patvirtinančių dokumentų vertimai į lietuvių kalba. Todėl pagrįstos nuteistojo gynėjos abejonės, jog dėl šių pažeidimų galėjo buvo suvaržytos nuteistojo teisės.

7. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, ištirti bylos aplinkybes bei surinktus duomenis, pašalinti nuteistojo gynėjos įžvelgiamus BPK pažeidimus pagal gynybos suformuotą poziciją bei priimti teisingą procesinį sprendimą, atnaujinęs įrodymų tyrimą ir apklausęs civilinio ieškovo atstovą A. M. liudytojo teisėmis ir pareigomis, išreikalavęs civilinio ieškinio pagrįstumą patvirtinančių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą sprendžia, jog šie nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie ištaisomi apeliacinės instancijos teismo, savaime nėra pagrindas skundžiamą nuosprendį naikinti ir tuo labiau priimti išteisinamąjį nuosprendį.

8. Apelianto skundo argumentai grindžiami iš esmės jo nesutikimu su nuosprendyje atliktu įrodymu tyrimu, duomenų vertinimu, teigiant, jog liudytojo A. M. parodymai yra melagingi, nes neva kaltinime nurodytą MB „A.“ turtą G. J. išsinuomojo pagal nuomos sutartį, tik po to įrangai sugedus, jis garso ir šviesų aparatūrą nusprendė parduoti, ką ir padarė, dėl ko šio turto negrąžino, akcentuodamas, jog SMS žinute jis (G. J.) informavo A. M., kad šis (G. J.) sugadino įrangą ir nori dėl to atlyginti žalą, tačiau į tai jokio atsakymo negavo, kas rodo, jog jis neturėjo tikslo vogti įrangos. Iš esmės tokios pozicijos nuteistasis G. J. laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l. 32-35), tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme.

9. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.).

10. Nors apeliantas G. J. tiek apklausiamas ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigia, o apeliacinės instancijos teisme, palaikydamas savo poziciją, tvirtino, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas vadovaujantis vien tik civilinio ieškovo atstovo bei liudytojo A. M. melagingais parodymais, teigdamas, kad jam (G. J.) buvo duotas leidimas susidėti aparatūrą į mašiną užpildžius sutartį, teisėjų kolegija tokiai nuteistojo versijai patvirtinti ar paneigti, atliko įrodymų tyrimą, o spręsdama dėl G. J. kaltės, tokius kaltinamojo (nuteistojo) parodymus vertino lygindama juos ne tik su civilinio ieškovo (liudytojo) nurodytomis aplinkybėmis, tačiau ir su kitais duomenimis, esančiais byloje ir daro išvadą, jog tokia apelianto pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl nuteistojo G. J. kaltės neigimas vertinamas kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesivadovauti liudytojo A. M. teikiamais paaiškinimais, nėra pagrindo, nes apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytoju A. M. ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuosekliai, kaip ne kartą apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 59, 145-146), patvirtino, kad dėl kaltinime nurodytų daiktų (įrangos) nuomos sutartis nebuvo sudaryta, už ją pinigai nebuvo sumokėti ir įrangą G. J. iš parduotuvės paėmė be leidimo, nurodydamas, kad vagystės metu daiktai stovėjo prie durų, o nuo jo (A. M.) stalo kampo šių daiktų nebuvo matyti, juolab, kad tuo metu parduotuvėje buvo kitas pirkėjas, o jis (A. M.) parduotuvėje dirba vienas. Tokie šio proceso dalyvio parodymai atitinka jo parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis nuosekliai nurodė, jog 2020-06-12 pas jį į parduotuvę (MB „A.“ savinku yra A. M.) atėjo vyras ir sakė, kad nori išsinuomoti garso ir šviesų aparatūrą, davė asmens dokumentą, kuris buvo G. J. vardu. Jis (A. M.) sutarties pildymui nusirašė asmens duomenis, pasakė, kad asmuo suformuluotų, kokios jam įrangos reikia, tačiau tuo metu į parduotuvę atėjo kitas pirkėjas, o kadangi nuomos sutarties pildymas trunka ilgiau, juolab, kad reikia parodyti ir kaip veikia aparatūra, jis, atidavęs asmens dokumentą, paprašė G. J. palaukti, kol aptarnaus klientą. Tačiau G. J., esant nesudarytai nuomos sutarčiai ir už tai nesant sumokėtiems pinigams, išėjo į lauką. A. M., išleidęs klientą, pamatė, kad nėra garso įrangos, nėra ir G. J., todėl apie vagystę paskelbė „facebook“ puslapyje. Pradėjęs ieškoti aparatūros, keliose grupėse rado, kad ši yra parduodama, po ko parašė pareiškimą policijai. A. M. kategoriškai tvirtino, kad nuomos sutartis su G. J. nebuvo užpildyta bei pasirašyta, o leidimas imti įrangą G. J. nebuvo duotas. Pažymėjo, jog į sutartį buvo spėta tik suvesti G. J. duomenis iš asmens tapatybės kortelės – vardas, pavardė ir asmens kodas, o kokią įrangą asmuo nuomosis, dar nebuvo žinoma.

12. Iš skundo turinio matyti, kad liudytojo A. M. parodymų melagingumą nuteistasis sieja su jo (A. M.) teiginiais, kad su nuteistuoju nebuvo sudaryta nuomos sutartis dėl kaltinime nurodyto MB „A.“ turto, apeliantui tvirtinant, jog jis (G. J.) vis tik įrangą išsinuomojo pagal sudarytą nuomos sutartį ir sumokėjus už tai pinigus, bet įrangai sugedus, G. J. nusprendė ją parduoti, ką ir padarė, apie tai SMS žinute informavęs A. M.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad liudytojo A. M. nurodytos aplinkybės nėra paneigtos. Tuo tarpu nuteistojo G. J. parodymų apie tai, kad jis turtą užvaldė po to, kai šis jam buvo patikėtas ir perduotas nuomos sutarties pagrindu, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Todėl šie nuteistojo argumentai nelaikytini pagrindu pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos ir neteisingos.

13. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie mažosios bendrijos įregistarvimą ir vadovo paskyrimą; MB „A.“ nuostatų bei Vadovavimo mažajai bendrijai pasaugų teikimo sutarties), liudytojo A. M. parodymų tikrumą patvirtina jo, kaip MB „A.“ vadovo, pranešimas registruotas 2020-06-16 įvykių suvestinėje (t. 1, b. l. 6), MB „A.“ vadovo A. M. pareiškimas (t. 1, b. l. 18), kurių pagrindu (priešingai nei tvirtina gynyba, įžvelgdama procesinį pažeidimą) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (T. 1, b.l. 22) ir kuriuose nuosekliai nurodyta, kad 2020-06-12 11.00 val. asmuo, prisistatęs G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo išsinuomoti garso ir apšvietimo įrangą iš įmonės MB „A.“, esančios(duomenys neskelbtini). Asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, duomenis nusirašė ir paprašė jo palaukti, kol aptarnaus kitą klientą. Kol pildė kito kliento dokumentus, G. J. pavogė parduotuvėje esančią įrangą, kurios bendra vertė yra 831,97 Eur.

14. Netiesiogiai A. M. parodymų tikrumą, objektyvumą ir faktines su įvykiu susijusias aplinkybes dėl MB „A.“ turto pagrobimo, tai, kad A. M. pastebėjęs vagystę apie tai paskelbė „facebook“ puslapyje ir, kad liudytojui A. M. informaciją apie pagrobtą garso ir apšvietimo įrangą 2020-06-16 suteikė asmuo, pasivadinęs E. Č. bei socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs asmuo „Erikas visiems“ (nors šių asmenų tapatybės ir nenustatytos), patvirtina susirašinėjimų kopijos tarp A. M. ir E. Č. (t. 1, b. l. 33-41), skelbimų kopijos (t. 1, b. l. 42-48), tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 141) iš kurių matyti, kad iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „G. O. J.“ (apeliantas neginčija, jog pats naudojasi šia paskyra) įvairiose socialinio tinklo grupėse buvo pardavinėjama garso ir apšvietimo aparatūra. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad liudytojas A. M. atpažino vyrą – G. J., kaip asmenį, kuris 2020-06-12 pagrobė iš MB „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), garso ir vaizdo aparatūrą. Nurodyta, kad A. M. G. J. atpažįsta iš veido formos, trumpų plaukų, nosies formos ir stambaus žandikaulio. Taip pat iš tatuiruočių, tame tarpe ir ant kaklo (t. 1, b. l. 62-68).

15. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad 2020-06-18 7.04 val. SMS žinute jis (G. J.) informavo A. M., kad šis (G. J.) sugadino įrangą ir nori dėl to atlyginti žalą, kas neva rodo, jog įranga buvo išnuomota (pastaba – nenurodant jokių argumentų, kodėl turto savininkui nebuvo grąžinta ir nesugadinta įranga), niekaip neįrodo, kad G. J. neturėjo tikslo ir nužvaldė garso ir apšvietimo įrangos iš MB „A.“ parduotuvės. Toks nuteistojo elgesys – žinutės surašymas 2020-06-18 (kuomet garso įranga jau buvo parduodama) bei pats žinutės turinys, nurodant, jog G. J. ketina „<...> aparatura <...> paimti isperkamaja nuoma ar išsimokėtinai <...>“, nurodant, kad „<...> Kazkokia sutarti el. pastu gal sudarytume atsisiustumete el pastu as ja pasirasyciau nufotografuociau ir atsiusciau jums <...> jog nebutu man problemu <...>.“, t.y. po to, kuomet A. M. informaciją apie pagrobtą garso ir apšvietimo įrangą, jos pardavimą bei šią vagystę galimai padariusi asmenį tapo žinoma ir suteikė kiti asmenys per socialinį tinklą „Facebook“ jau 2020-06-16 (T. 1, b.l. 38), apie ką neabejotinai buvo žinoma ir pačiam nuteistajam nes, kaip liudija kitos žinutės turinys: „Atsirado kitas jo brolis sakė skambys tam kur nuomavosi ir turėtų gražint viska tau“, po ko A. M. ir kreipėsi į policijos įstaigą, rodo, kad nuteistasis siekė nuslėpti pirminius ir tikruosius savo ketinimus (veiksmus) ir, nesant sudarytos bei pasirašytos nuomos sutarties, veikė suvokdamas, jog užvaldo svetimą, laikinai be priežiūros paliktą turtą ir, kad dėl tokių jo veiksmų savininkas šio turto nebeatgaus, o jis tokį turtą turės kaip nuosavą. Tokie apelianto veiksmai traktuotini kaip sąmoningi, siekiant pateisinti jam nepriklausančio turto realizavimą (pardavimą) ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus.

16. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes ir duomenis šios nutarties 7-15 punktuose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojo A. M. parodymai yra nuoseklūs, jais netikėti ir nesivadovauti, ar vertinti juos melagingais, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Aptartų įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta, o nuteistojo pozicija yra paneigta. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. J. yra pagrįstai nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą, byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytinais įrodymais bei juos atitinkančiais liudytojo A. M. parodymais pagrįstai pripažino, kad G. J. neteisėtai ir negrąžinamai kaip svetimą turtą užvaldė garso ir apšvietimo įrangą iš MB „A.“ parduotuvės, tai padarė be savininko žinios ir be leidimo, tokiu būdu šį turtą pagrobė. Todėl, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką.

17. Baigiamųjų kalbų metu, gynėja kėlė klausimą, ar teismas pagrįstai rėmėsi A. M. pareiškimu, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, o tik civiliniu ieškovu pagal įgaliojimą, kuomet dokumentų, patvirtinančių, kad jis yra mažosios bendrijos atstovas, byloje nėra. Kaip minėta, vertinant šiuos argumentus, civilinio ieškovo atstovas A. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog jis yra MB „A.“ vadovu ir šio juridinio asens vardu veikia vienasmeniniu atstovavimu. Be to, pastebėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. M. nebuvo nurodomas ar apklausiamas teisme kaip nukentėjusysis. Taip pat, susipažinus su pirmosios instancijos teismo 2021-02-09 posėdžio garso įrašu, girdėti, kad A. M. išaiškinamos civilinio ieškovo teisės, taip pat girdėti, kaip teismas paskelbia, jog A. M. procese dalyvauja civilinio ieškovo teisėmis (garso įrašo 04.12-04.40 min.). Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. leista dalyvauti procese kaip įgaliotam MB „A.“ atstovui pagal pateiktą ir įmonės anspaudu patvirtintą įgaliojimą, todėl jis, kaip vadovas, 2020-08-04 nutarimu pagrįstai pripažintas civiliniu ieškovu (T. 1, b.l. 78-83). Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-04 apklausiamas kaip liudytojas A. M. paaiškino, jog mažoji bendrija yra registruota jo vardu, jis yra vadovas ir vienintelis darbuotojas, todėl ir prašė mažosios bendrijos interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme leisti atstovauti jam (t. 1, b.l. 73-76). Be to, būtina pastebėti, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą teisme ir konstatavus, jog žala MB „A.“ padaryta dėl G. J. nusikalstamų veiksmų, o tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis (juolab, jog ir nuteistasis G. J. žalą pripažino), teismas tenkino būtent MB „A.“ įgalioto atstovo reikalavimą ir turtinę žalą priteisė būtent civiliniam ieškovui, o ne, kaip tvirtina gynėja, nukentėjusiajam A. M.. Tai, jog teismo posėdžio protokole A. M. yra įvardintas nukentėjusiuoju, šis teisiamojo posėdžio protokole esantis netiklsumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas ir tai nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurio negalima vadovautis A. M., kaip liudytojo parodymais, ar jo, kaip įgalioto atstovo pranešimais bei prašymais dėl padarytos nusikalstamos veikos ir su tuo susijusios turtinės žalos atlyginimu.

18. Taip pat gynyba mano, kad teismas nepagrįstai pripažino įrodymu asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolą ir šį procesinį veiksmą, kadangi iki šio procesinio veiksmo civilinis ieškovas A. M. nenurodė išskirtinių asmens bruožų. Toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, šios aplinkybės nepaneigia asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotų aplinkybių. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo atpažintas po to, kuomet jis buvo atėjęs į parduotuvę ir pateikė liudytojui A. M. asmens tapatybės kortelę. Vien tai, jog pirminiais veiksmais (t.y. pranešimu bei pareiškimu policijai) pranešėjas nenurodė ir neapibūdino asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką individualių atpažintino asmens požymių, nėra pagrindas abejoti atlikto atpažinimo patikimumu ir nėra pagrindas išvadai, kad šie procesiniai veiksmai buvo atlikti nesilaikant BPK 179, 191, 192 straipsniuose nustatytos jų atlikimo eigos bei tvarkos. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad prieš šio veiksmo atlikimą A. M. buvo išsamiai apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė nuteistąjį, o apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį, žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti bei atpažino nuteistąjį, atpažįstantysis A. M. atpažino G. J. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų, t.y. iš veido formos, trumpų plaukų, nosies formos ir stambaus žandikaulio, taip pat iš tatuiruočių, tame tarpe ir ant kaklo (t. 1, b. l. 62-68). Toks atpažinimas atitinka BPK reikalavimus, o fakto, kad nuteistasis buvo įvykio vietoje ir paėmė kaltinime nurodytus daiktus, kuriuos pardavė, neginčija ir pats nuteistasis G. J., todėl teisinio pagrindo abejoti tokio įrodymo patikimumu nėra.

19. Kitas gynybos argumentas, išsakytas baigiamuosiuose pasisakymuose, palaikant nuteistojo G. J. apeliacinį skundą, susijęs su civilinio ieškinio pagrįstumą patvirtinančių dokumentų vertimu į lietuvių kalbą. Iš tiesų, civilinį ieškinį pagrindžiantys dokumentai nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pašalinęs ir šį baudžiamojo proceso pažeidimą bei išreikalavęs iš civilinio ieškovo dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, sprendžia, jog MB „A.“ vadovo tyrimo metu pareikštas 832 eurų civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 77) yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentų vertimai į lietuvių kalbą patvirtina žalos dydį, t.y. pagrobtų prekių pavadinimus, vertę, kurių apeliantas nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, jų neginčija ir apeliaciniu skundu. Todėl įvertinus civilinio ieškovo pateiktus išverstus į lietuvių kalbą duomenis apie padarytą žalą, pripažinus apelianto neteisėtus veiksmus ir kaltę, spręstina, kad civilinio ieškovo reikalavimai dėl turtinės žalos padarymo yra įrodyti bylos dokumentais. Nors pateikti duomenys dėl dūmų mašinos „FlashButrym FLM-1200“ civilinio ieškovo ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti 70 Eur vertės, o pateikta PVM sąskaitą faktūra patvirtina didesnę (173,77 Eur) sumą, atsižvelgiant į civilinio ieškovo nurodytas aplinkybes, jog sąskaita nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu, o vertę civilinis ieškovas nurodė iš atminties, dėl ko tokio dydžio reikalavimo atsisako, atsižvelgiant į tai, jog dėl to veikos kvalifikavimas nesikeičia, o apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio nepateiktas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas MB „A.“ atstovo reikalavimą pagrįstai tenkino dėl įrodytos ir nusikaltimu pripažintos žalos dydžio, ją civiliniam ieškovui priteisdamas iš žalą padariusio kaltininko G. J., nustatęs, kad pagrobtas turtas savininkui negrąžintas, žala padaryta dėl G. J. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuojant tiesioginiam priežastiniam ryšiui.

20. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas paskirtos bausmės klausimas, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad teisingai kvalifikavęs nuteistojo G. J. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, anksčiau taikytas bausmes bei jų poveikį, todėl bendrųjų bausmės skyrimo ir bendrinimo pagrindų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę už šį tiesiogine tyčia padarytą nesunkų nusikaltimą svetimai nuosavybei, veikiant savanaudiškais tikslais, taip pat ir subendrintą su ankstesniu 2020-12-22 nuosprendžiu skirtą bausmę, laikyti per griežta bei neteisinga, nėra pagrindo. Apibendrinant konstatuotina, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

21. Civilinio ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras TVB-21-0858 ir TVB-21-0922, kuriose nurodoma, kad UAB „Tarptautinių vertimų biurui“ už dokumentų vertimo paslaugas MB „A.“ sumokėjo atitinkamai 41,14 Eur ir 6,05 Eur (viso – 47,19 Eur), iš ko spręstina, jog civilinis ieškovas siekia šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija įvertinusi Baudžiamojo proceso įstatyminį reglamentavimą, kuris imperatyviai numato, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, o bylos dokumentai, kurie įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (BPK 8 straipsnio 1, 3 dalys), tai, jog dokumentų vertimai į valstybinę kalbą buvo reikšmingi grindžiant civilinio ieškovo teikiamą civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, atsižvelgdama į BPK 104 straipsnio nuostatatas, kuriose nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, BPK 105 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, sprendžia, jog dokumentų vertimo išlaidos civiliniam ieškovui nepriteistinos.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apygardos teismui pateikė patiklsintą pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo G. J. valstybės naudai priteistinos 211,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors nuteistasis yra išsiėmęs individualios veiklos pažymą, tačiau duomenų apie nuteistojo turimas pajamas ir turtą nėra. Be to, šio apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis pataisos namuose atlieka jam skirtą bausmę ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu, šioje baudžiamojoje byloje apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat yra tenkintas civilinio ieškovo MB „A.“ civilinis ieškinys. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Dėl rašymo apsirikimo

23. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis numatė, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši BK straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d.) pripažinta netekusi galios. Skundžiamą nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2021 m. vasario 11 d., t. y., kai aptarta įstatymo nuostata jau nebegaliojo. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 308¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali savo iniciatyva ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Atsižvelgiant į tai, jog nustatytas rašymo apsirikimas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės ir skirtos bausmės nuteistajam, šis apsirikimas taisytinas apygardos teismo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje padarytą rašymo apsirikimą ir panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria G. J. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti 211,50 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis.

Netenkinti civilinio ieškovo MB „A.“ prašymo atlyginti 47,19 Eur dydžio išlaidas, kurias sudaro dokumentų, pagrindžiančių civilinį ieškinį, vertimas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.