- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-196-856/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01369-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- E. U.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Ž. U., uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutarties, kuria išnagrinėtas bankrutuojančio asmens E. U. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ prašymas dėl E. U. bankroto bylos baigties, suinteresuoti asmenys A. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Ž. U., uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, antstoliai D. B., V. M., R. V., D. J., R. V. ir G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi E. U. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroj akcinė bendrovė (toliau – ir UAB „Audata“). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 25 d. 2022 m. birželio 15 d. teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2022 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens E. U. mokumo atkūrimo planas.
Šalies argumentai
2. 2025 m. gruodžio 5 d. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pabaigti E. U. bankroto bylą. Prašymui pagrįsti nurodė, kad E. U. su 2025 m. lapkričio 18 d. plano įgyvendinimo aktu sutiko, tačiau pareiškė nesutikimą dėl nenurašomų kreditorinių reikalavimų, argumentuodamas bloga sveikata, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu, pagal kurį nurašius nesumokėtą tyčine nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, tokią žalą padaręs asmuo neprivalo atlyginti visos žalos.
Atsiliepimas
3. Bankrutuojantis asmuo E. U. atsiliepime į bankroto administratorės prašymą prašė pakeisti plano įgyvendinimo aktą ir nurašyti visus kreditorinius reikalavimus, išskyrus vaikų išlaikymą. Nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nenurašomos skolos yra išimtys, todėl jų sąrašas aiškinamas siaurai, o ne plečiamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 27 straipsnio 7 dalimi, į nenurašomų reikalavimų sąrašą įtrauktos baudos, paskirtos už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, o ne už turto konfiskavimo atlyginimą ar konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė. Jei konfiskuotinas turtas neegzistuoja, valstybė prašo atlyginti jo vertę ir tai jau nebe bauda, o turtinė prievolė, kuri turi būti nurašoma, nes nėra tiesiogiai nurodyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pabaigos, turėtų įvertinti ir jo sveikatos būklę.
4. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS atsiliepimu prašė baigti E. U. fizinio asmens bankroto bylą, pripažinti nenurašomais kreditorių reikalavimus, kurie išvardinti plano įgyvendinimo akte, įskaitant kreditoriaus PlusPlus Capital AS reikalavimą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo 15.2. pastraipoje suformulavo priešingą taisyklę nei teigė pareiškėjas. Šiuo metu galiojančioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimai, kylantys iš nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nenurašomi. Kreditoriaus PlusPlus Capital AS reikalavimas kildinamas iš nusikalstama veika padarytos žalos padarymo, todėl negali būti nurašytas. Pažymėjo, kad bankrutuojančio asmens sveikatos būklė neturi jokios įtakos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies imperatyvių normų taikymui.
5. Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu prašė baigti E. U. fizinio asmens bankroto bylą, pripažinti AB SEB bankas 439 825,27 Eur kreditorinį reikalavimą nenurašomu. Nurodė, kad bankrutuojančio asmens sveikatos būklė nesuteikia galimybės keisti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodyto nenurašomų reikalavimų sąrašo ir neturi įtakos šios normos taikymui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime pripažino, kad FABĮ nuostatos, leidžiančios nurašyti reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir tai dar kartą patvirtino 2021 m. gegužės 19 d. nutarime, pabrėždamas jo retroaktyvų taikymą. Šiuo metu galiojančioje FABĮ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimai, kylantys iš nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nenurašomi. Bankrutuojantis asmuo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas. Taigi, banko reikalavimas kildinamas iš nusikalstama veika padarytos žalos padarymo, dėl ko negali būti nurašytas.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepimu prašė dėl bankroto bylos pabaigos spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad E. U. bankroto byloje 152 036,80 Eur VMI finansinio reikalavimo suma negalės būti nurašyta teismui paskelbus fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, nes šią sumą sudaro bauda/baudos už administracinius teisės pažeidimus/nusižengimus ir/arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 2 d. nutartimi bankroto administratorės UAB „Audata“ prašymą tenkino - baigė E. U. fizinio asmens bankroto bylą; nurašė likusius nepatenkintus 544 019,16 Eur kreditorių finansinius reikalavimus: A. Z. finansinį reikalavimą 19 608,64 Eur sumai, UAB „Legal Balance“ finansinį reikalavimą 524163,24 Eur sumai; antstolio V. M. finansinį reikalavimą 247,28 Eur sumai. Teismas atsisakė nurašyti kreditorių AB SEB banko finansinį reikalavimą 439 825,27 Eur sumai, PlusPlus Capital AS finansinį reikalavimą 330 393,66 Eur sumai, UAB Luminor Lizingo finansinį reikalavimą 237 289,72 Eur sumai, VMI finansinį reikalavimą 154 899,24 Eur sumai, Ž. U. finansinį reikalavimą 8 011,60 Eur sumai.
8. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas buvo įvykdytas. Duomenų, kad bankrutuojantis asmuo būtų vengęs vykdyti prievoles kreditoriams, slėpęs turtą ar pajamas, veikęs prieš kreditorių interesų užtikrinimą, byloje nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas tinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, atliko visus mokumo atkūrimo plane numatytus veiksmus, FABĮ nuostatos įgyvendintos tinkamai, o pagal FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis yra pagrindas baigti pareiškėjo E. U. bankroto bylą.
9. Dėl kreditorių AB SEB banko, PlusPlus Capital AS, UAB Luminor Lizingo ir VMI kreditorinių reikalavimų nurašymo teismas pažymėjo, kad vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatomis, sprendžiant dėl reikalavimų nurašymo bankrutuojančio asmens sveiktos būklė jokios reikšmės neturi.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad priešingai, nei teigė bankrutuojantis asmuo, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime nutarė pripažinti, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Ši išvada pakartota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarime. Remiantis nurodytu, teismas pažymėjo, kad aktualios redakcijos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog baigus fizinio asmens bankroto procesą negali būti nurašomi kreditoriniai reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, yra galiojanti, atitinkanti Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl taikytina.
11. Teismas, išanalizavęs kreditorių AB SEB banko, PlusPlus Capital AS, UAB Luminor Lizingo, VMI reikalavimų pagrindą (kilmę), konstatavo, jog kreditorių AB SEB banko, Plusplus Capital ir UAB „Luminor lizingas“ reikalavimai susiję su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu, todėl negali būti nurašyti. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-606/2018 pripažino E. U. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Minėtu nuosprendžiu buvo tenkinti kreditorių AB SEB banko, Plusplus Capital ir UAB „Luminor lizingas“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl, teismo vertinimu, šie reikalavimai yra susiję su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu.
12. Taip pat teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-606/2018 E. U. buvo paskirta 11 295,18 Eur bauda ir taikytas 140 741,62 Eur konfiskavimas, nes piniginės lėšos pas kaltinamąjį E. U. nebuvo surastos ir paimtos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog turto konfiskavimas yra tiesiogiai susijęs su E. U. padaryta nusikalstama veika ir nepaisant to, kad jis įvardintas ne kaip bauda, tačiau atitinka FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatytų nenurašomų reikalavimų esmę, nes yra turtinė baudžiamojo poveikio priemonė. Remiantis nurodytu teismas pripažino, kad 154 899,24 Eur VMI reikalavimas negali būti nurašomas.
13. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad negali būti nurašytas likęs nepatenkintas Ž. U. 8 011,60 Eur kreditorinis reikalavimas dėl lėšų vaikui išlaikyti, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. U. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2FB-5594-964/2022, - nurašyti AB SEB banko finansinius reikalavimus 439 825,27 Eur sumai, PlusPlus Capital AS finansinius reikalavimus 330 393,66 Eur sumai, UAB Luminor Lizingo finansinius reikalavimus 237 289,72 Eur sumai, VMI finansinius reikalavimus 154 899,24 Eur sumai, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skolos kreditoriams UAB „Swedbank lizingas“ (dabartinis kreditorius PlusPlus Capital AS), AB SEB bankas ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabartinis kreditorius UAB „Luminor lizingas“) ir VMI negali būti nurašytos. Nagrinėjamu atveju apeliantas inicijavo fizinio asmens bankroto procesą galiojant teisiniam reguliavimui, kuris formaliai numatė kreditorinių reikalavimų nurašymo galimybę, įskaitant ir reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kurie nėra susiję su žala, padaryta asmens sveikatai ar gyvybei. Minėtų kreditorių žala nėra susijusi su sveikata ar gyvybė, todėl apeliantas turėjo teisėtą lūkestį, kad įvykdęs bankroto plano sąlygas bus atleistas nuo likusių prievolių. Fizinių asmenų bankroto instituto esmė - suteikti asmeniui „naują ekonominį startą“, galimybę grįžti į aktyvų ekonominį ir socialinį gyvenimą. Nenurašius visų likusių skolų, išskyrus išlaikymo nepilnamečiams vaikams, bankroto procedūra praranda savo tikslą ir tampa formali, o ne reabilitacinė. Nuolatinė, faktiškai neišmokama prievolė sukuria neproporcingą naštą, neatitinka proporcingumo principo. Fizinio asmens bankroto instituto esmė ne bausti, o atkurti asmens mokumą ir socialinį funkcionavimą. Absoliutus ir neribotas reikalavimų nenurašymas paneigia šį tikslą, paverčia bankroto procesą formaliu ir neefektyviu. Nagrinėjamu atveju apeliantas neturi realių galimybių atlyginti visą žalą, sąžiningai vykdė bankroto planą, nesiekė išvengti atsakomybės piktnaudžiaudamas teise, ką nustatė pirmosios instancijos teismas. Formalus reikalavimo nenurašymas neatitinka individualaus teisingumo, proporcingumo tarp kreditoriaus ir skolininko interesų.
14.2. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad nenurašomos skolos yra išimtys, todėl jų sąrašas aiškinamas siaurai, o ne plečiamai. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas šią normą aiškino plečiamai, priskirdamas daugiau kategorijų nei numato įstatymas. Remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, baudos ir konfiskavimo išimtis taikoma tik baudoms ir kitoms represinėms priemonėms, o ne turto vertės kompensavimo reikalavimams. Įstatymas į nenurašomų reikalavimų sąrašą įtraukia „baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas“, o ne turto konfiskavimo atlyginimą ar konfiskuotino turto vertės išieškojimą, kaip nagrinėjamoje byloje taikė pirmosios instancijos teismas. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, bet tai yra daikto paėmimas, o ne piniginė bauda. Jeigu konfiskuotinas turtas neegzistuoja, o valstybė prašo atlyginti jo vertę, tai jau nebe bauda, o turtinė prievolė. Turtinės prievolės, jei jos nėra tiesiogiai nurodytos FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, turi būti nurašomos. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, bankroto procesui pasibaigus, likę nepatenkini kreditorių reikalavimai, kylantis dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, nurašomi.
Šalies argumentai
14.3. Apeliantas nesutinka su kreditorių argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl kreditorinių reikalavimų nurašymo, neturėtų vertinti bankrutuojančio asmens sveikatos. Egzistuojantys objektyvūs kriterijai pusiausvyrai ir balansui įvykdyti turėtų būti vertinami. Apelianto manymu, tos aplinkybės, kad 2023 m. gruodžio 19 d. jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o 2024 m. birželio 25 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) su vienu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), permušimai, daro didelę įtaką priimant sprendimą. Šiuo metu apeliantas laukia (duomenys neskelbtini) operacijos, tai svarbūs argumentai sprendžiant dėl bankroto bylos pabaigos.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo kreditorius VMI prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl VMI finansinio reikalavimo nenurašymo nepakeistą, o E. U. atskirąjį skundą toje dalyje dėl VMI finansinio reikalavimo nenurašymo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad pagal FABĮ straipsnio 7 dalį, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, negali būti nurašomi reikalavimai atlyginti žalą, kuri yra pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Tam, kad tam tikras reikalavimas būtų pripažintas reikalavimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, teismas turi nustatyti, kad: 1) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką; 2) reiškiamas reikalavimas yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-823/2022, 17, 18 punktai). Pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 2 d. nutartyje konstatavo, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-606/2018, kurioje E. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendyje nurodyta, kad turtinė žala patirta dėl bendrininkų, kuriuo buvo ir E. U., nusikalstamos veikos. Taigi, tenkinamos abi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-606/2018 E. U. skyrė 11 295,18 Eur baudą ir taikė 140 741,62 Eur konfiskavimą, nes piniginės lėšos pas kaltinamąjį E. U. nebuvo surastos ir paimtos. Turto konfiskavimas yra tiesiogiai susijęs su E. U. padaryta nusikalstama veika ir nepaisant to, kad jis įvardintas ne kaip bauda, yra turtinė baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau atitinka FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatytų nenurašomų reikalavimų esmę. VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė nenurašyti baigus E. U. bankroto bylą 154 899,24 Eur VMI finansinio reikalavimo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo kreditorius AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2026 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantui bankroto byla iškelta 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi, taigi, jo lūkestis nusirašyti skolas (žalos atlyginimo), kilusias iš nusikalstamos veikos, nepagrįstas, kadangi FABĮ nuostatos, numatančios tokią teisę, pripažintos antikonstitucinėmis tiek 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. KT5-N4/2017, tiek 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. KT74-N7/2021. Taip pat priimant nutartį iškelti bankroto bylą jau galiojo FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, numatanti, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, įstatymo nuostatos nenumato išimties, kad nenurašomas sumas apima tik žala, padaryta sveikatai ir gyvybei. Įstatyme nurodoma, kad nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kas apima ir žalą ne vien padarytą asmens sveikatai ir gyvybei.
16.2. Teismas nutartyje išsamiai įvertino nenurašomų kreditorinių reikalavimų kilmę ir apimtis bei, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą administratorė UAB „Audata“ nurodo, kad sutinka su E. U. skundo dalimi, jog dalis VMI reikalavimo (2 862,44 Eur, kuriuos sudaro žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) ir dalis VMI reikalavimo (140 741,62 Eur, kuriuos sudaro turto konfiskavimas), turėtų būti nurašomi baigus fizinio asmens bankroto bylą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. KT36-N5/2024 (III dalis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) atitikties Konstitucijai vertinimas) konstatavo, kad „14.3. Vertinant, ar FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2021 m. birželio 29 d. redakcija) įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus ir apibrėžtas, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal jį, baigus fizinio asmens bankroto procesą turi būti nenurašomi būtent tie reikalavimai, kurie atsiranda dėl fizinio asmens veiksmų, kuriais pažeisti įstatymų nustatyti reikalavimai, kai už tokius įstatymų pažeidimus įstatymo nustatyta tvarka kompetentingų valstybės institucijų tam asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda. Taigi, įstatymų leidėjas nustatydamas minėtus baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomus reikalavimus juos susiejo su aiškiais kriterijais – jie gali atsirasti tik dėl įstatymų pažeidimų, tik esant įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos valstybės institucijos priimtam atitinkamam sprendimui ir tik kai tokiu sprendimu asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda. Vadinasi, šioje konstitucinės justicijos byloje nėra konstitucinių argumentų teigti, kad toks teisinis reguliavimas yra neaiškus ar nepakankamai apibrėžtas.“ Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorės nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pritaikytas 140 741,62 Eur konfiskavimas, nepatenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytą nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą, kadangi neatitinka baudos sąvokos, todėl baigus bankroto bylą turėtų būti nurašytas.
17.2. Bankroto administratorė sutinka su E. U. skundo argumentais, jog yra tikslinga atsižvelgti į bankrutuojančio asmens sveikatos būklę, kadangi ji turi tiesioginės įtakos vertinant bankrutavusio asmens finansines galimybes ateityje, po bankroto bylos pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutarties dalies, kuria nutarta nenurašyti pareiškėjo E. U. kreditorių AB SEB banko finansinio reikalavimo 439 825,27 Eur sumai, PlusPlus Capital AS finansinio reikalavimo 330 393,66 Eur sumai, UAB Luminor Lizingo finansinio reikalavimo 237 289,72 Eur sumai ir VMI finansinio reikalavimo 154 899,24 Eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį, teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 5 d. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pabaigti E. U. bankroto bylą. Bankrutuojantis asmuo E. U. atsiliepime į bankroto administratorės prašymą prašė pakeisti plano įgyvendinimo aktą ir nurašyti visus kreditorinius reikalavimus, išskyrus vaikų išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės prašymą tenkino - baigė E. U. fizinio asmens bankroto bylą; nurašė likusius nepatenkintus 544 019,16 Eur kreditorių finansinius reikalavimus: A. Z. finansinį reikalavimą 19 608,64 Eur sumai, UAB „Legal Balance“ finansinį reikalavimą 524 163,24 Eur sumai; antstolio V. M. finansinį reikalavimą 247,28 Eur sumai. Teismas atsisakė nurašyti kreditorių AB SEB banko finansinį reikalavimą 439 825,27 Eur sumai, PlusPlus Capital AS finansinį reikalavimą 330 393,66 Eur sumai, UAB Luminor Lizingo finansinį reikalavimą 237 289,72 Eur sumai, VMI finansinį reikalavimą 154 899,24 Eur sumai, Ž. U. finansinį reikalavimą 8 011,60 Eur sumai.
22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl fizinio asmens bankroto procedūrų tinkamo įvykdymo ir visų sąlygų buvimo bankroto bylai užbaigti, bet dėl nenurašomų kreditorinių reikalavimų esant pagrindams baigti fizinio asmens bankroto bylą.
23. Apeliantas teigia, jog iniciavo fizinio asmens bankroto procesą galiojant teisiniam reguliavimui, kuris formaliai numatė kreditorių reikalavimų nurašymo galimybę, įskaitant ir reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kuris nėra susijęs su žala, padaryta asmens sveikatai ar gyvybei. Kreditorių AB SEB bankas, PlusPlus Capital AS, UAB Luminor Lizingas ir VMI žala nėra susijusi su sveikata ar gyvybe, todėl apeliantas turėjo teisėtą lūkestį, kad įvykdęs bankroto plano sąlygas bus atleistas nuo likusių prievolių. Taip pat apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, kadangi įstatymo leidėjas į nenurašomų reikalavimų sąrašą neįtraukė turto konfiskavimo. Be to, apeliantas nesutinka su kreditorių argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl kreditorinių reikalavimų nurašymo, neturėtų vertinti bankrutuojančio asmens sveikatos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgęs į aktualią kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, negali būti nurašomi reikalavimai atlyginti žalą, kuri yra pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Tam, kad tam tikras reikalavimas būtų pripažintas reikalavimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, teismas turi nustatyti, kad: 1) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką; 2) reiškiamas reikalavimas yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022, 17, 18 punktai).
26. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-606/2018 E. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Šiuo nuosprendžiu tenkintas AB „SEB bankas“ civilinis ieškinys ir iš B. S., E. U., J. P. C. M. ir S. M. AB „SEB bankas“ naudai solidariai priteista 439 926,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat tenkinti UAB „Swedbank lizingas“ civiliniai ieškiniai ir iš B. S., E. U., J. P. C. M., V. V. UAB „Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteista 193 771,45 Eur turtinės žalos atlyginimo bei iš B. S., E. U., J. P. C. M., U. B. ir K. Ž. UAB „Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteista 136 622,21 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tenkintas UAB „Nordea Finance Lithuania“ civilinis ieškinys ir iš B. S., E. U., J. P. C. M. ir S. M. UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai solidariai priteista 237 289,72 Eur turtinės žalos atlyginimo. UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo teises į E. U. perėmė PlusPlus Capital AS, o UAB „Nordea Finance Lithuania“ - UAB „Luminor lizingas“. Nuosprendyje nurodyta, kad turtinė žala patirta dėl bendrininkų nusikalstamos veikos.
27. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kreditorių AB SEB banko, Plusplus Capital ir UAB „Luminor lizingas“ reikalavimai pareikšti dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi negali būti nurašomi, kadangi apelianto atžvilgiu buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, o minėtų kreditorių pareikšti reikalavimai yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad fizinio asmens bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant teisiniam reguliavimui, kuris formaliai numatė kreditorinių reikalavimų nurašymo galimybę, įskaitant ir reikalavimus dėl nusikaistama veika padarytos žalos atlyginimo, kurie nėra susiję su žala, padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, todėl apeliantas turėjo teisėtą lūkestį, kad įvykdęs bankroto plano sąlygas bus atleistas nuo likusių prievolių. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2022 m. sausio 19 d. galiojant FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijai (2018 m. gegužės 17 d. redakcija), kurioje, įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, buvo nustatyta, jog pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo nenurašomi. Pabrėžtina, kad asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo; asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-933/2025). Šiuo atveju pareiškėjo kreipimosi į teismą metu galiojant teisiniam reglamentavimui, kad pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo nenurašomi, apelianto lūkestis, jog užbaigus fizinio asmens bankroto bylą jam bus nurašyti visi kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir dėl žalos, kilusios iš nusikalstamos veikos, atlyginimo, neatitinka ne tik galiojančio teisinio reglamentavimo, fizinio asmens bankroto procesui keliamų tikslų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų.
29. Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nurašyti kreditoriaus VMI finansinį reikalavimą 154 899,24 Eur sumai, kadangi turto konfiskavimas negali būti prilyginamas baudai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72 straipsniuose nustatyta, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, ji turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimą skiria ir panaikina teismas baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje teismo paskirtas turto konfiskavimas negali būti panaikinamas civilinėje byloje. Tiek bauda, tiek turto konfiskavimas skiriami už nusikalstamas veikas, dėl to negali būti nurašomi, nes bauda už nusikalstamas veikas pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį apima ir turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu byloje Nr. KT36-N5/2024 išaiškino, kad vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, baigus fizinio asmens bankroto procesą turi būti nenurašomi būtent tie reikalavimai, kurie atsiranda dėl fizinio asmens veiksmų, kuriais pažeisti įstatymų nustatyti reikalavimai, kai už tokius įstatymų pažeidimus įstatymo nustatyta tvarka kompetentingų valstybės institucijų tam asmeniui paskirta valstybei mokėtina bauda.
30. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-606/2018 E. U. skyrė 11 295,18 Eur baudą ir taikė 140 741,62 Eur konfiskavimą, nes piniginės lėšos pas kaltinamąjį E. U. nebuvo surastos ir paimtos. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, kad bauda už nusikalstamas veikas pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį apima ir turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog turto konfiskavimas yra tiesiogiai susijęs su apelianto padaryta nusikalstama veika, todėl, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, 140 741,62 Eur suma, kaip ir 11 295,18 Eur bauda, negali būti nurašomi.
31. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio E. U. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe ir antros eilės kreditoriaus VMI finansinis reikalavimas 154 899,24 Eur sumai. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad VMI reikalavimą kildina iš trijų vykdomųjų raštų: 1) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-3296-798/2009 dėl 5,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 2 854,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo iš E. U. valstybės naudai; 2) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. išduoto vykdomojo rašto baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-606/2018 dėl 11 295,18 Eur piniginės baudos paskyrimo E. U. valstybės naudai; 3) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. išduoto vykdomojo rašto baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-606/2018 dėl 140 741,62 Eur konfiskavimo iš E. U. valstybės naudai. Iš viso pagal aukščiau nurodytus tris vykdomuosius raštus kreditoriaus VMI finansinis reikalavimas yra 154 899,24 Eur.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pritaria bankroto administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, jog konkrečiu atveju kreditorės VMI finansinio reikalavimo 2 862,44 Eur dalis, kurią sudaro žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, turėtų būti nurašomas baigus fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina, nurodant, jog nurašytina VMI finansinio reikalavimo dalis sudaro 2 862,44 Eur, o nenurašytina finansinio reikalavimo dalis sudaro 152036,80 Eur sumą (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).
33. Dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorinių reikalavimų nurašymo, turėjo vertinti bankrutuojančio asmens sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ nuostatose aiškiai ir konkrečiai įvardintas nenurašomų skolų sąrašas, įstatymas nenumato galimybės baigus fizinio asmens bankroto bylą nurašyti kreditorių finansinius reikalavimus remiantis kitais kriterijais, tame tarpe ir bankrutuojančio asmens sveikatos būkle. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorinių reikalavimų nurašymo, neturėjo teisinio pagrindo vertinti apelianto sveikatos būklės ir tuo aspektu analizuoti bankroto administratorės pateikto prašymo pagrįstumą.
34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutartis tik tikslintina nurašytino VMI finansinio reikalavimo dalyje (2 862,44 Eur sumoje).
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį, nurodant, jog nurašoma kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo dalis sudaro 2 862,44 Eur sumą, nenurašoma kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo dalis sudaro 152 036,80 Eur sumą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.