Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-996-480/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-21
Bylos Nr.: e2A-996-480/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19131-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Tomas Romeika
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-996-480/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19131-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3114-1160/2022 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl nuostolių (draudimo išmokos ir išieškojimo išlaidų) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 2 207,12 Eur neišmokėtą draudimo išmokos dalį, 302,50 Eur išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. 16.30 val. eismo įvykio (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Jaguar XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas Juozas D. S., vairuodamas automobilį Mercedes-Benz W211, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į ieškovo vairuojamą automobilį ir jį apgadino. Dėl ieškovui priklausančios transporto priemonės apgadinimų ieškovas patyrė žalą. Kadangi atsakovė nevyko apžiūrėti ir įvertinti transporto priemonės, todėl ieškovas pasamdė turto vertintoją. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nepriklausomas vertinimas“ turto vertintojas A. D. apskaičiavo ir nustatė dėl transporto priemonės apgadinimų patirtos žalos dydį. 2021 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2021NV2631 turto vertintojo A. D. atliktais skaičiavimais, transporto priemonės remonto sąmata įvertinta 5 370 Eur (be PVM). Eismo įvykio kaltininkas savo vairuojamą keleivinį automobilį buvo apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu, draudimo poliso Nr. LT/AYB 3751293, žalos Nr. CLT 2469060. Eismo įvykio kaltininko draudikas yra atsakovė. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl ikiteisminio ginčo sureguliavimo, kuria pareikalavo atsakovės sumokėti draudimo išmoką pagal transporto priemonės vertinimo ataskaitą (6 490 Eur), o taip pat atlyginti ieškovo patirtas vertintojo paslaugų išlaidas (217,80 Eur) bei teisinių paslaugų išlaidas, susijusias su draudimo išmokos išieškojimu ne teismo tvarka, t. y. už pretenzijos parengimą (302,50 Eur), iš viso 7 010,30 Eur. 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškovo pateiktu transporto priemonės vertinimu. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių (draudimo išmokos) dydžio. Atsakyme atsakovė nurodė savo apskaičiuotą transporto priemonės remontui reikalingų dalių rinkos kainos vidurkį – 3 162,58 Eur. Prie šios sumos atsakovė pridėjo ieškovo patirtas transporto priemonės vertinimo išlaidas (217,80 Eur) ir pateikė draudimo išmokos sumą, kurią ketina išmokėti ieškovui – 3 380,68 Eur. 2021 m. lapkričio 19 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 3 380,68 Eur. Įstatymas aiškiai suteikia vartotojui teisę savo iniciatyva užsakyti turto vertinimą. Tokio vertinimo pasekoje gauta vertinimo ataskaita pripažintina tinkamu ir pakankamu įrodymu, nustatant vidutines detalių kainas. Įstatymų leidėjas įtvirtina teisę nukentėjusiajam asmeniui pačiam rinkti įrodymus, kai draudikas vengia tai daryti savo iniciatyva. Tokiu atveju, gautas naujas įrodymas yra pakankamas ir tinkamas įrodymų šaltinis dėl žalos dydžio. Draudikas nesutikdamas su vertinimu, turi pagrįsti, kodėl vertinimo ataskaita atlikta netinkamai ar ji negali būti laikoma įrodymų šaltiniu, ar turinti pakankamumo, sąsajumo ar leistinumo trūkumų. Šiuo atveju, atsakovė pateikė interneto puslapių nuotraukas, kurios nepatvirtina detalių kainų. Atsakovė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, kad jos nurodomos kainos yra vidutinės.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė ADB „Gjensidige“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismo įvykį atsakovė pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo bei išmokėjo ieškovui 3 380,68 Eur dydžio draudimo išmoką (3 162,58 Eur remonto kaštai ir 217,80 Eur už ieškovo pasitelkto nepriklausomo vertintojo ataskaitą), kompensuojančią įvykio metu ieškovo patirtą žalą, susijusią su automobilio apgadinimu. Draudimo išmoka turi atitikti būtinuosius remonto kaštus, o šie (būtinieji) apskaičiuojami pagal vidutinius darbų ir keičiamų dalių įkainius. Tarp šalių yra ginčas tik dėl apgadintų dalių (P K durų – C2Z2061, G K durų – C2Z2014 ir statramsčio – C2Z5500) kainų, o dėl darbų kainos ginčo nėra. Atsakovė sutinka su darbų kainomis, nurodytomis vertinimo ataskaitoje, tačiau nesutinka, kad vertinimo ataskaitoje nurodytos dalių kainos yra vidutinės, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis, nustatant draudimo išmokos dydį. Vertinimo ataskaitoje esančioje remonto sąmatoje (ataskaitos 17–22 psl.) nurodytos UAB „Inchcape Motors“, t. y. Jaguar gamintojo oficialaus atstovo, dalių kainos, o ne vidutinės. Vertinimo ataskaitą sudaręs asmuo rinkos netyrė ir vidutinių dalių kainų nenustatinėjo, nes rėmėsi išimtinai tik gamintojo dalių kainomis, kurias pateikia programa Audatex. Atsakovė atliko rinkos tyrimą ir nustatė dalių vidutines kainas. Vidutinė naujų dalių kaina buvo apskaičiuota iš laisvai rinkoje parinktų specializuotų tiekėjų konkrečių naujų originalių dalių kainų išvedus statistinį matematinį vidurkį, o po to matematinės statistinės aproksimacijos (priartėjimo) metodu, vidutinėmis rinkos kainomis atsakovė laikė to tiekėjo kainas, kurios artimiausios statistiniam matematiniam vidurkiui. Ieškovas papildomai prašo 302,50 Eur išlaidų kompensavimo. Atsakovės manymu, ieškovas prašo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei dėl šių išlaidų kompensavimo, tačiau siekdamas taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o to nėra padaręs. Atsakovės įsitikinimu, pretenziją su pridėta vertinimo ataskaita galėjo parengti ir pateikti pats ieškovas, todėl išlaidos nelaikytinos būtinomis, priverstinėmis ir protingomis, todėl nekompensuotinos. Ieškovas pats prisiėmė riziką dėl jų patyrimo, todėl už šias išlaidas negali būti atsakinga atsakovė. Ieškovas į vertintoją kreipėsi dar nesuėjus 30 dienų terminui po pranešimo apie įvykį. Be to, į vertintoją ieškovas kreipėsi gerokai po to, kai automobilį 2021 m. rugsėjo 22 d. apžiūrėjo atsakovės įgaliotas autoservisas (apie tai, neabejotinai, žinojo ir pats ieškovas, nes pasirašė 2021 m. rugsėjo 22 d. apžiūros aktą), todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad kreiptis į vertintoją jį paskatino aplinkybė, jog atsakovė neapžiūrėjo automobilio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio nustatymo ir tik ta apimtimi, kiek nustatant eismo įvykio metu padarytos žalos dydį turi būti įvertinta keistinų trijų apgadintos transporto priemonės detalių (dalių) (P K durų, G. K. durų ir KIBB-statramsčio) kaina, taip pat išieškojimo išlaidų ieškovei priteisimo, o ginčo dėl darbų (remonto) kainų nebuvo.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, o ne su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Ieškovas turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį).

7. Teismas laikė, jog ieškovas neįrodė, kad sugadintos transporto priemonių keistinų dalių (detalių) kaina turi būti nustatinėjama tik pagal automobilių Jaguar gamintojų įgaliotas atstovo – UAB „Inchcape Motors“ – siūlomą detalių kainą, ir pažymėjo, jog ieškovas nesinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytos realios naujos originalių dalių vidutinės rinkos kainos, todėl sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavime nurodyto nuostolių dydžio.

8. Ieškovui neįrodžius vertintojo kainų paskaičiavimo pagrįstumo, teismas vadovavosi atsakovės sąmatoje pateiktais įkainiais.

9. Teismas, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus bei liudytojo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, priėmė išvadą, jog labiau tikėtina, kad transporto priemonės vertinimo ataskaita parengta neobjektyviai ir išimtinai užsakovo naudai. Pats ieškovas neįrodinėjo ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokių liudytojų teiginių pagrįstumą. Todėl liudytojo pateikti paaiškinimai teismo buvo vertinami kaip hipotetiniai ir neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad byloje yra atsakovės pateikti UAB „Maksauto“ ir UAB „GTV Trading“ atsakymai su jų veiklos aprašymu ir teikiamų paslaugų pobūdžiu bei garantijomis, kurios yra ieškovo nenuginčytos ir teismas jais vadovavosi.

10. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovė, apskaičiuodama detalių kainos matematinį vidurkį, buvo neobjektyvi ir rėmėsi tik sau palankiomis rinkoje siūlomomis kainomis. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės apskaičiuota transporto priemonės atkūrimo vidutinės rinkos kaina prieštarauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai žalos nustatymo taisyklei bei šią nuostatą detalizuojančio Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 13 punkto reikalavimams, t. y. buvo nustatyti originalių dalių įkainiai, kurie taikomi rinkoje, apskaičiuojant jų vidurkį (vidutiniai įkainiai)

11. Teismas sprendė, kad draudimo išmoka yra pakankama ieškovo nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti. Šios teismo išvados nepaneigė kiti ieškovo ir jo atstovo nurodyti argumentai. Kadangi atsakovės nustatyta draudimo išmoka ieškovui yra sumokėta, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad nuostoliai dėl pretenzijos paruošimo patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6.249 straipsnio taikymo ribas, tačiau atmetus ieškinio reikalavimo dalį dėl draudimo išmokos priteisimo, minėtas reikalavimas taip pat buvo atmestas.

13. Atsakovei nepateikus duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, ją atstovavus įgaliotam atstovui – ADB „Gjensidige“ vyr. teisininkui, teismas atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad interneto parduotuvių UAB „GTV Trading“ ir UAB „Maksauto“ siūlomos detalės yra tapačios (analogiškos) oficialaus gamintojo atstovo UAB „Inchcape Motors“ siūlomoms detalėms. Byloje nėra patikimų duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad interneto parduotuvių UAB „GTV Trading“ ir UAB „Maksauto“ siūlomos detalės turi pagrindines UAB „Inchcape Motors“ parduodamų detalių savybes – yra originalios, sertifikuotos gamintojo ir joms suteikta gamintojo kokybės garantija. Teismas, vadovaudamasis atsakovės pozicija dėl detalių kainų apskaičiavimo, rėmėsi neoriginalių, nesertifikuotų, be oficialaus gamintojo kokybės garantijos detalių kainų vidurkiu, todėl pažeidė visiško nuostolių kompensavimo principą, ir dėl šios priežasties teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti naikinamas.

14.2. Atsakovės pateikti duomenys (rašytiniai įrodymai) apie interneto parduotuvių UAB „GTV Trading“ ir UAB „Maksauto“ parduodamas detales ir jų esmines savybes neatitinka įrodymų pakankamumo taisyklės. Atsakovės pateikti duomenys (pažymos ir vadybininkų atsakymai į paklausimą) nepakankami, kadangi yra neindividualizuoti, abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų teiginių, kad interneto parduotuvės UAB „GTV Trading“ ir UAB „Maksauto“ prekiauja oficialaus gamintojo detalėmis, kurios turi esmines savybes – originalumo, sertifikavimo ir gamintojo kokybės garantijas. Pažymos bei elektroniniai laiškai – nepakankami įrodymai ir nepatvirtina, kad interneto parduotuvių detalės, kurios reikalingos ieškovui, yra tapačios oficialaus gamintojo originalioms detalėms ir turi visas esmines savybes.

14.3. Vartotojas ar bet kuris kitas asmuo neturi laisvo priėjimo prie UAB „Maksauto“ duomenų bazės. Ieškovas, siekdamas patikrinti atsakovės duomenis apie UAB „Maksauto“ detalių kainas, bandė patekti į svetainę, tačiau jam nebuvo suteiktas leidimas patikrinti detalių kainas. Todėl atsakovės pateikti duomenys (interneto svetainės išrašai) apie UAB „Maksauto“ kainas yra nepatikimi ir nėra žinoma, kokiais būdais atsakovė gavo minėtus duomenis.

14.4. Teismas turėjo vadovautis oficialaus gamintojo atstovo detalių kainomis, kuriomis prekiauja UAB „Inchcape Motors“. Minėtos kainos atitinka Audatex programoje esančias kainas ir įrašytos į vertinimo ataskaitą. Tai originalių detalių kainos, kurios ir turėjo būti kompensuotos atsakovės. Tokiu būdu ieškinys turėjo būti tenkinamas, todėl kartu su tiesioginiais nuostoliais ieškovui turėjo būti kompensuoti ir papildomi nuostoliai – 302,50 Eur išieškojimo išlaidų, patirtų dėl ikiteisminio ginčo sureguliavimo parengiant ir pateikiant atsakovei pretenziją dėl draudimo išmokos sumokėjimo.

Atsiliepimas

15. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

15.1. Draudimo išmoka turi atitikti būtinuosius remonto kaštus, o šie (būtinieji) apskaičiuojami pagal vidutinius darbų ir keičiamų dalių įkainius. Kadangi vertinimo ataskaitoje nurodytos ne vidutinės, o tik gamintojo atstovo dalių kainos, atsakovė atitinkamai apskaičiavo draudimo išmoką ir dėl ginčo įvykio padarytos žalos. Atsakovė atliko rinkos tyrimą ir nustatė dalių vidutines kainas. Be gamintojo UAB „Inchcape Motors“ pateiktų dalių kainų, kuriomis remiasi ieškovas, atsakovė taip nustatė, kad UAB „GTV Trading“ ir UAB „MaksAuto“ taip pat prekiauja naujomis originaliomis Jaguar dalimis. Buvo gauta informacija iš UAB „GTV Trading“ ir UAB „MaksAuto“ apie ginčo dalių kainas.

15.2. Kodėl ieškovui nepavyko prisijungti prie UAB „MaksAuto“ svetainės atsakovei nėra žinoma. Atsakovė gali tik patvirtinti, jog jai susikurti paskyrą ir prisijungti pavyko. Taip pat pavyko rasti reikiamų dalių kainas. Atsižvelgiant į visa tai, vien aplinkybė, jog ieškovui dėl atsakovei nežinomų priežasčių (galbūt netinkamai vykdant svetainėje esančius nurodymus ar pan.) nepavykus prisijungti prie svetainės, nereiškia, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatikimi.

15.3. Ieškovas, viena vertus, apeliuoja į didesnį draudimo išmokos individualizavimą, kita vertus, pageidauja, kad draudimo išmoka iš esmės nebūtų individualizuota – paskaičiuota vadovaujantis vien gamintojo atstovo kainomis. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, jog apskaičiuojant draudimo išmoką, ji nebuvo apskaičiuota atsižvelgiant į faktines aplinkybes (nebuvo individualizuota).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui A. P. (toliau – ieškovas arba apeliantas) priklausantis automobilis Jaguar XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Atsakovė ADB „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) buvo apdraudusi automobilį, kurio vairuotojas buvo pripažintas autoįvykio kaltininku ir kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2021 m. rugsėjo 29 d. parengtos transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2021NV263 (toliau – Vertinimo ataskaita) pagrindu ieškovas pareikalavo atsakovės išmokėti 5 370 Eur (be PVM) automobilio būsimo remonto išlaidas, taip pat 217,80 Eur išlaidas, susijusiais su vertintojo paslaugomis, 302,50 Eur už advokato pagalbą, rengiant pretenziją atsakovei, iš viso 5 890,30 Eur; atsakovė išmokėjo ieškovui 3 380,68 Eur; dėl likusios draudimo dalies – 2 509,62 Eur (2 207,12 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 302,50 Eur išieškojimo išlaidų) tarp šalių kilo ginčas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė.

19. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, neteisingai nustatė faktinės aplinkybes. Teigia, kad atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, sprendime palaikęs atsakovės poziciją, skaičiuodami vidutinę dalių kainą, nepagrįstai vadovavosi UAB „GTV Trading“ ir UAB „Maksauto“ dalių kainomis, kadangi, pasak apelianto, nėra patikimų įrodymų, jog šių bendrovių teikiamos dalys yra originalios, sertifikuotos, turi garantiją. Apelianto vertinimu, draudimo išmoka turėjo būti apskaičiuota išimtinai pagal Vertinimo ataskaitoje nurodytus oficialaus Jaguar gamintojo atstovo UAB „Inchcape Motors“ (toliau – gamintojo atstovas) dalių kainas. Šie apelianto argumentai atmestini.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

21. TPVCAPDĮ (ginčui aktuali nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija) trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalį, žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės; ginčui aktuali jų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija) 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais <...>.

22. Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, 31 punktas).

24. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas (apeliantas) (CK 6.249 straipsnio1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 38 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį). Ieškovas prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo Vertinimo ataskaita, kurioje transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos įvertintos 5 370 Eur (be PVM). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio (išmokos dydžio), pagrįstai nesivadovavo šios ataskaitos duomenis, nes tiek jos turinys, tiek Vertinimo ataskaitą parengusio turto vertintojo A. D. parodymai teisme liudija, kad Vertinimo ataskaitoje nurodytos ne vidutinės, kaip tai numato anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas (nutarties 21 pastraipa), o tik gamintojo atstovo dalių kainos. Bylos duomenys liudija, kad be gamintojo atstovo pateiktų dalių kainų, vien kuriomis vadovaujasi ieškovas, atsakovė nustatė, kad UAB „GTV Trading“ ir UAB „Maksauto“ taip pat prekiauja naujomis originaliomis Jaguar dalimis. Atsakovės procesinių dokumentų turinys rodo, kad vidutinė naujų originalių dalių kaina buvo apskaičiuota iš laisvai rinkoje parinktų specializuotų tiekėjų konkrečių naujų originalių dalių kainų išvedus statistinį matematinį vidurkį, o po to matematinės statistinės apriksimacijos (priartėjimo) metodu, vidutinėmis rinkos kainomis laikė to tiekėjo kainas, kurios artimiausios statistiniam matematiniam vidurkiui. Įvertinusi šalių teikiamų procesinių dokumentų argumentus ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, gautus iš UAB „GTV Trading“, UAB „Maksauto“, interneto parduotuvių interneto puslapio (2022 m. sausio 3 d. Nr. DOK-577 priedai, 2022 m. vasario 23 d. Nr. DOK-24298 priedai), teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, kad minėtos bendrovės teikia tokias pačias originalias, sertifikuotas, su gamintojo kokybės garantija dalis, kokias teikia ir pats gamintojas; su analogais jos nedirba. Apeliantas tik subjektyviai ir deklaratyviai nurodo apie minėtų duomenų nepatikimumą, tačiau jokių objektyvių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kad automobilis (ieškovo automobilis yra ne naujas (12 m.), pirmieji registracijos metai nurodyti 2009 m.) buvo prižiūrimas ir jo taisymas buvo atliekamas autorizuotame UAB „Inchcape Motors“ servise, o detalės (dalys) perkamos išimtinai iš oficialaus Jaguar gamintojo detalių tiekėjo Lietuvoje UAB „Inchcape Motors“, kas leistų daryti išvadą, kad ieškovui ir toliau turi būti taikomas lygiavertis aptarnavimas ir išimtinai remontuojant automobilį būtų panaudotos tik vieno tiekėjo parduodamos dalys (detalės). Todėl apibendrindama visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė paneigia ieškovo nuostolį dydį patvirtinančius įrodymus.

26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos. Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina Rimdeikaitė Tomas Romeika Egidijus Tamašauskas