Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-01-04 · Civilinė byla Nr. eCIK-1210/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-05-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2024-01-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-01-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2024-02-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2024-02-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-04
Bylos Nr.
eCIK-1210/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01002-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Agnė Tikniūtė, Gražina Davidonienė
Ieškovas
M. G.
Advokatai
Jonas Urbonas
Nr. DOK-5370
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01002-2021-5
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 15 d. paduotu ieškovės M. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė M. G. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės M. G. patikslintas ieškinys atsakovams A. K., J. B.-K., A. D., D. D., A. S., V. R. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir patenkintas atsakovų J. B.-K. ir A. K. patikslintas priešieškinis ieškovei M. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, J. J., M. G., G. G., K. B., M. D. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, vadovavosi tikrovės neatitinkančiais atsakovų teiginiais, klaidingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią pripažįstama, kad vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų yra reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius;

2. Teismai neatsižvelgė į tai, kad gyventojai nuo pat daugiabučio pastatymo naudojosi pakankamo dydžio apvažiavimu aplink daugiabutį iš abiejų gyvenamojo namo pusių, tačiau atsakovams K. be kitų daugiabučio gyventojų sutikimo pasistačius verandą praėjimo vietoje, nėra užtikrinamas patogus ir tinkamas patekimas prie gyventojams teksiančių žemės sklypo dalių ir juose esančių statinių. Atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane nustatytas 1 metro pločio takelis neatitinka bendraturčių interesų turėti patogų apėjimą aplink daugiabutį gyvenamąjį namą. Be to, šis takelis eina per atsakovų K. įrengtos nelegalios kanalizacijos šulinį (išgrėbimo duobę), uždengtą plastiko dangčiu, kuris nėra saugus ir kelia pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei. Atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane nustatytas nepakankamo dydžio privažiavimas prie šalių naudojamų ūkinių pastatų. Taip pat atsakovai nepagrįstai žemės sklypo dalį, pažymėtą inicialu A (159 kv. m. ploto), apibrėžtą posūkio taškais 26.33.34.25.26, priskiria atsakovei A. S., nors ši teritorija visuomet buvo visų gyventojų bendras kiemas, leidžiantis laisvai ir nevaržomai patekti į garažus, sandėliukus bei malkines. Atsakovų plane priėjimas prie gėlynų priskirtas vienos faktinės naudotojos poreikiams. Be to, atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažeistos proporcijos kiekvienam iš bendraturčių priskiriant neproporcingus skirtingos rūšies žemės plotus. Atsakovų plane nėra atsižvelgta į faktiškai stovinčius ir gyventojų naudojamus statinius, išskyrus pačių atsakovų nelegaliai pasistatytus statinius. Visi kiti gyventojai, išskyrus A. S., kuri bute negyvena ir nesinaudoja jai priklausančia žemės sklypo dalimi, nesutinka su atsakovų planu ir pritaria ieškovės plano sprendiniams;

3. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad susitarimas dėl faktinio rytinės žemės sklypo dalies, kuria nuo 2017 m. iki dabar faktiškai naudoja atsakovai A. K. ir J. B.-K., naudojimo tarp bendraturčių buvo pasiektas tuo metu, kai atsakovai 2017 m. pradėjo tvarkyti rytinę žemės sklypo dalį, esančią prie gyvenamojo namo. Tokia teismų išvada prieštarauja bylos medžiagai, kadangi daugiabučio namo gyventojai reiškė pretenzijas atsakovams tiek dėl jų kitų butų savininkų užimtos žemės dalies, tiek dėl neteisėtų statinių be bendraturčių sutikimo, su skundais kreipėsi į valstybės ir savivaldybės institucijas;

4. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje numatytą ribojimą vertino pernelyg formaliai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi naujų įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį priėmimas nesukuria kliūčių teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodomas netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas, tačiau pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui Jonui Urbonui (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovės M. G. kasacinį skundą 2023 m. gruodžio 15 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 521.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina DavidonienėSigita RudėnaitėAgnė Tikniūtė