Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 15 d. paduotu atsakovės V. R., atstovaujamos pagal įstatymą globėjos S. L., kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka šalių faktinę naudojimosi tvarką, kuri užtikrina konfliktų išvengimą ateityje. Atsakovai 2017 m. pradėjo tvarkyti rytinę žemės sklypo dalį pagal buvusios buto savininkės nurodytą vietą. Nei iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo, nei po to faktiniai sklypo naudotojai atsakovams pretenzijų nereiškė, tai leidžia konstatuoti, kad atsakovai ne tik perėmė buvusią sklypo naudojimosi tvarką, tačiau tvarkydami sklypo dalį nuo 2017 m. įtvirtino būtent tokią faktinę sklypo naudojimosi tvarką. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka sklypo naudotojų nuosavybės dalis, faktinę iki tvarkos nustatymo buvusią naudojimosi sklypu tvarką, bendraturčių poreikius ir racionalumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai vertino bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią pripažįstama, kad vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų yra reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

2. Atsakovė V. R. žinojo, kad nuo pat namo pastatymo 1963 m. buvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovai J. B.-K. ir A. K. butą pastate įsigijo tik 2016 m. Praėjus daugiau nei 50 metų nuo namo pastatymo, jie iškart pagal savo poreikius pradėjo keisti nusistovėjusią tvarką - sutvarkė sau norimą teritoriją, o kur jiems priklauso - netvarkė (2022-06-14 vykusio teismo posėdžio protokolo garso įrašas 3:06:50 min). Nuo pat daugiabučio pastatymo gyventojai naudojosi pakankamo dydžio apvažiavimu aplink daugiabutį iš abiejų gyvenamojo namo pusių, tačiau atsakovams K. be kitų daugiabučio gyventojų sutikimo pasistačius verandą perėjimo vietoje ir taip užkirtus galimybę gyventojams apeiti aplink namą ir patogiai patekti prie jiems priklausančių statinių kieme bei prie gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrai priklausančių gyventojams, nėra užtikrinamas patogus ir tinkamas patekimas prie kiekvienam gyventojui numatytų žemės sklypo dalių ir juose esančių statinių. Nors atsakovai K. patikslintame žemės sklypo naudojimosi plane, kurį teismas patenkino visa apimtimi, ir numatė bendrą praėjimo takelį per atsakovams K. prašomą nustatyti naudojimosi teritoriją, tačiau 1 metro pločio takelis netenkina V. R. ir kitų namo gyventojų interesų turėti patogų apėjimą aplink gyvenamąjį namą. Turėtų būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai (CK 4.36 straipsnio 2 dalis) interesas, t. y. ieškovės M. G. ir kitų namo gyventojų (įskaitant ir V. R.).

3. Teismai, nustatydami žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką Lietuvos Respublikai, neįvertino to, kad V. R. (atstovaujama S. L.) su Lietuvos Respublika, veikiančia per Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, sudarė 2022 m. birželio 29 d. notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1189/2391 dalies pirkimo. Todėl nei Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, nei Šalčininkų rajono savivaldybė bylos nagrinėjimo procese dalyvauti neturėjo, kadangi neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose reikalinga nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis, o kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo M. G. ir jo adresas (CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei V. R. 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gruodžio 14 d. Perlas Finance terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.