Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-102-900/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
1-102-900/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15378-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
M. B.
Nukentėjusysis
R. B., R. V.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-102-900/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15378-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.6.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Vaidai Vaičiulienei, Rasai Jančauskienei, Loretai Armalienei ir Linai Paulauskienei,

dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamajai M. B. ir jos gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nukentėjusiesiems R. B. ir R. V.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti pradinį išsilavinimą, nedirbanti, neįgali, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

M. B. įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, kitų žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2018 m. balandžio 2 d. apie 20⁰⁸ val. (duomenys neskelbtini), tyčia pargriovė nukentėjusiąją R. B. ant žemės ir spyrė jai vieną smūgį į nugaros sritį. Tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia, įkando R. V. į šlaunį ir padarė kąstinę žaizdą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji M. B. teigė, kad nukentėjusiajai R. B. nespyrė, o nukentėjusiajam R. V. įkando į koją gindamasi. Paaiškino, kad ji (kaltinamoji) buvo S. kambaryje su D., S. ir Ž. ir kalbėjosi bendromis temomis apie gyvenimą. Atėjo R.. R. pagalvojo, kad jos ją apkalba, nors nieko panašaus nebuvo, todėl ėmė rėkti, „psichuoti“, daužė savo rankas. Taip R. „durniavo“ globos namų 2 aukšto koridoriuje, o jos R. ramino. Kaltinamoji R. nelietė, netempė už kapišono, nespardė, liepė ramintis ir eiti pas medicinos seselę susileisti vaistų. R. atsigulė ant žemės, pagalbos nesišaukė. Ji taip „psichuoja“ ne pirmą kartą.

Kaltinamajai beraminant R., pribėgo R. ir puolė. Atėjo P. ir liepė R. nedaužyti jos (kaltinamosios), nekišti pirštų, nes nukentės. R. norėjo suduoti kaltinamajai per galvą su šluota. Kaltinamoji neturėjo pasiėmusi kibiro. Galų gale R. nuėjo pas sesutes. Kaltinamoji grįžo į savo kambarį. Kai kaltinamąją išvedė į pirmą aukštą, R. išbėgo pas sesutę. Ji (kaltinamoji) taip pat buvo pas sesutę, išgėrė vaistų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. paaiškino (1 t., b. l. 165-166), kad 2018 m. balandžio 2 d. vakare grįžo į (duomenys neskelbtini) globos namus (duomenys neskelbtini). Draugiškai kalbėjosi su S. B. pastarosios kambaryje. Į kambarį įėjo R. B.. R. B. nesuprato, apie ką jos kalbėjosi, nežinia, kodėl buvo įpykusi ant jos (M. B.), teigė, kad jos ją (R. B.) šmeižia. Įtariamoji susierzino, kilo konfliktas su R. B.. Įtariamoji ir R. B. išėjo iš S. B. kambario į bendro naudojimo koridorių antrame aukšte; apkabino R. per pečius iš nugaros, norėdama ją nuraminti, paguldė ant žemės, prispaudė jos rankas prie krūtinės ir laikė. Guldant R. B., galbūt ši užkliuvo už fotelio ir taip nusibrozdino. Nespyrė R. B. į nugarą.

Ginti R. B. į koridorių atbėgo R. V.. R. V. šaukė, ko ji (M. B.) lenda. Įtariamoji sakė jam nesikišti. Kai R. V. atėjo, įtariamoji buvo pakilusi nuo R. B. ir atsistojusi. Kilo konfliktas su R. V.. Abu nuėjo prie bendro naudojimo dušų. R. V. spyrė jai ir pataikė į dešinį šonkaulį, pargriovė ant žemės, stovėjo apžergęs ją. Įtariamoji gulėjo ant nugaros; norėdama išsilaisvinti, įkando R. V. į šlaunį. Jis ją paleido, ji atsistojo. R. V. pasiėmė šluotą ir užsimojo. Įtariamoji iškėlė rankas į viršų ir pasakė: „eikit po velnių“.

Kaip jie grūmėsi su R. V., matė P. ir nemažai kitų globos namų gyventojų, neprisimena kurie. Pamena, kad P. liepė R. nesikišti. Įtariamoji su (duomenys neskelbtini) globos namų gyventojais nekonfliktuoja - nesutaria tik R. B. ir R. V.. Pastarieji jos nemėgsta, bet ji prie jų nelenda, nesikabinėja. Save apibūdina kaip karšto būdo, greitai užsidegančią. Gailisi.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji R. B. parodė, kad M. B. ją mušė apie 20 val. vakare. Tuo metu kaip tik keitėsi (medicinos sesučių) pamaina. Nukentėjusioji nuėjo pas S. į 12 kambarį antrame aukšte. Pas S. kambaryje buvo ir kalbėjosi M. B., D. ir Ž.. Ž. pradėjo nervuotis, varė iš kambario girtą M.. Ž. sakė: „eik lauk, noriu miegoti“. M. B. dažnai geria (alkoholinius gėrimus). Nukentėjusioji labai bijojo M. B., drebėdavo.

Nukentėjusioji kalbėjosi su M. B. fojė apie I.. M. sakė, kad nukentėjusioji R. B. muša, skriaudžia I.. Nukentėjusioji nesutiko su tuo. Ji neskriaudžia I. - M. skriaudžia I.. Tai M. liepė I. sėstis ant kėdės kambaryje ir kirpo plaukus, girta daužė I. duše. Nukentėjusioji klausė M.: „ką aš tau blogo padariau?“. Tada M. pradėjo ją tampyti, spardyti, pataikė į nugarą, kojas, kairę ranką. Nukentėjusiosios kairė ranka buvo sumušta, mėlyna. Nukentėjusioji gulėjo ant žemės. M. tempė ją už kapišono ir plaukų, nes norėjo numesti nuo laiptų. M. sakė: „einam pas medikus“. Nukentėjusioji nežino, kodėl M. siūlė jai eiti pas medikus. S. ir D. matė įvykį, tačiau nesikišo, nes bijojo (M.), ir verkdamos išbėgo.

Nukentėjusiosios teigimu, daug žmonių matė įvykį. Ji šaukėsi pagalbos. Prieš ateinant R. V., nukentėjusioji gulėjo ant nugaros. Atbėgo R. V. ir ją išgelbėjo. Iš P. nukentėjusioji žino, kad R. spyrė M. į kojas. Nukentėjusioji įvykio vietoje P. nematė. Nukentėjusioji nematė momento, kai M. įkando R.. (Vykstant pas ekspertus) R. sakė, kad M. jam įkando.

Grumdamasi nukentėjusioji truputį pastūmė M. už kojos ir nubėgo pas medikus į kitą korpusą per lauką. D., S. ir Ž. bėgo su ja iki sesučių posto, verkė. Sesučių poste rado medicinos sesutę V.. Pas medicinos sesutę V. su nukentėjusiąja buvo Ž. ir S.. Nepamena, ar D. buvo. Nukentėjusioji pasakė sesutei, kad M. ją spardo, muša; rodė ranką. Apie kitas vietas, kurias M. sumušė, nepasakojo. Labiausiai skaudėjo ranką. Sesutė apžiūrėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. B. parodė (1 t., b. l. 20-21), kad gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose (duomenys neskelbtini) antrame korpuse. 2018 m. balandžio 2 d. apie 20 val. poilsio zonoje, esančioje globos namų antro korpuso antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje, prie jos pradėjo kabinėtis tų pačių namų gyventoja M. B.. Neblaivi M. B. būna labai agresyvi. M. B. kaltino nukentėjusiąją, kad ji (R. B.) įskundė M. B., jog ji (M. B.) sumušė I. K. (dėl to Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 1-121-953/2019 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį). M. B. keikė nukentėjusiąją ir kitų globos namų gyventojų akivaizdoje mušė. M. B. tampė ją už striukės gaubtuvo (kapišono), pargriovė ant grindų. Griūdama nukentėjusioji smarkiai susitrenkė kairę ranką į plytelėmis išklotas koridoriaus grindis. M. B. vieną kartą spyrė jai į nugarą, sukeldama fizinį skausmą. Kiti globos namų gyventojai stovėjo šalia ir matė, bet nieko nedarė, nes bijojo M. B.. Nukentėjusioji šaukėsi pagalbos. Išgirdęs šauksmą, atbėgo globos namų gyventojas R. V. ir atitraukė M. B., bandė ją sutramdyti.

Po įvykio nukentėjusioji verkdama nubėgo į kitą korpusą ir nematė, kas vyko toliau. Vėliau iš globos namų gyventojų ir darbuotojų sužinojo, kad grumtynių metu M. B. įkando R. V. į koją. Tą patį vakarą atvyko medikų brigada ir nukentėjusiąją išvežė į ligoninę, ten nustatė kairės rankos plaštakos sumušimą. Ji (R. B.) ir R. V. buvo blaivūs. Dėl tokio M. B. elgesio buvo pasipiktinę ir kiti globos namų gyventojai.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis R. V. parodė, kad buvo sekmadienio vakaras. Po vakarienės jis pirmame aukšte per televizorių žiūrėjo filmą „Pelenė“. Matė iš pirmo aukšto į antrą aukštą bėgančią R.. Girdėjo R. rėkiant. Smarkiai, lyg ją muštų. R. rėkė 10-15 min. Nukentėjusysis laukė, manė, kad liausis, tačiau R. nenurimo. Tada jis nubėgo į antrą aukštą. R. gulėjo ant žemės. M. buvo atsitūpusi ant jos ir rankomis kažką darė. Nematė, ar M. mušė R.. Nukentėjusysis pribėgo prie M. ir spyrė jai, kad atšoktų nuo R.. Nežino, kur pataikė M., bet tikrai ne į veidą. M. nugriuvo, atsilošė. Prasidėjo grumtynės. Viskas vyko labai greitai. Pribėgęs su M. nesikalbėjo, jos nieko neklausė, nors gal ir reikėjo. Nukentėjusysis nežino, ar M. buvo išgėrusi. Per grumtynes neužuodė alkoholio kvapo, nors įprastai užuodžia. Abu nusirito prie virtuvėlės. M. paėmė už jo kapišono ir tempė žemėn. Nukentėjusysis parkrito ant šono. M. įkando jam į koją, liko randas. Tai pamatė P., pribėgo prie M. ir suėmė jos žandikaulį, kad jis atsipalaiduotų ir M. paleistų jo koją. M. pasiėmė kibirą ir norėjo jam trenkti. Nukentėjusysis atsistojo, nuėjo prie tualeto ir pasiėmė šluotą. Galiausiai nukentėjusysis nuėjo į pirmą korpusą pas sesutę ir ji iškvietė medikus. Medikė klausė, ar jam skaudėjo, kai M. įkando. Pasakė, kad neskaudėjo. Į priėmimo skyrių jo nevežė, nes niekur nekraujavo, tik liko randas. Įkandimo vietos neskaudėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. V. parodė (1 t., b. l. 43-44), kad gyvena (duomenys neskelbtini) globos namų adresu (duomenys neskelbtini), antrame korpuse. 2018 m. balandžio 2 d. apie 20 val. globos namų antro korpuso antrame aukšte išgirdo triukšmą. Atėjo į bendro naudojimo koridorių. Neatkreipė dėmesio, ar šalia buvo kitų gyventojų. Matė, kad ant grindų prie poilsio zonos guli R. B., ant jos klūpo M. B. ir laikė ją prispaudusi savo kūnu prie grindų. Iš to nukentėjusysis suprato, kad M. B. mušė R. B.. Jis pasakė M. B. nemušti R. B.. Bandė patraukti M. B. nuo R. B., susigrūmė su ja. Grumtynės persikėlė į koridoriaus gilumą. R. B. pabėgo, o M. B. įkando jam į kairės kojos šlaunį ir nuvilko jo bliuzoną. Juos išskyrė globos namų gyventojas P. ir netrukus atėjęs socialinio darbuotojo padėjėjas. M. B. buvo neblaivi, būdama neblaivi ji elgiasi labai agresyviai. Jos bijo dauguma globos namų gyventojų.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas P. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) globos namų antrame aukšte. Pastatas yra dviejų aukštų. Įvykio dieną liudytojas apačioje pas T. G. žiūrėjo televizorių. Išgirdo muštynes, triukšmą, šauksmus, garsą „bum“. Nesuprato, gal kas nukrito ant grindų. Ėjo iš pirmo aukšto į antrą žiūrėti, kas vyksta. Koridoriuje, netoli laiptų, vyko muštynės. M. ir R. plūdosi, stumdėsi. M. gulėjo ir tampė R. koją, o R. traukė, pešėsi su ja. Liudytojas juos patraukė, neleido muštis. Jie atsistojo ir plūdosi. R. sėdėjo ant sofos ir verkė, klykė, bet nieko nedaužė, netrankė. R. vis klausė M.: „ko R. muši?“. M. klausė: „ar matei?“ Tada jie vėl susipešė, o liudytojas ėjo jų skirti ir taip tris kartus. R. sakė: „prie R. nepulsi“, kad jis gins (R.). M. susinervinusi puolė, o R. ėmė stipriai ją tampyti. R. V. stovėjo netoli tualeto. M. paėmė jam už kojos, permetė, pervertė ir kando į mėsą, plėšė. R. ėmė spardytis. M. dar stipriau plėšė mėsą nuo kojos. Tada liudytojas greitai suėmė M. už kaklo nervo ir užspaudė (kad M. nebesikandžiotų). (Nukentėjusysis R. V.) išsilaisvino, liudytojas patraukė M.. R. paėmė šluotą. Liudytojas liepė padėti. R. norėjo trenkti (M.) su šluota, bet netrenkė. Beskiriant trečią kartą, R. nubėgo pas sesutę. Kiti nubėgo pakviesti sanitaro. (Po kurio laiko) pasirodė sanitaras. Sanitaras buvo, kai R. pasiėmė šluotą. Sanitaras traukė M. ir R.. M. nubėgo pas sesutę. M. rėkė, kad išvažiuos ar kažką. Kai M. išbėgo, liudytojas palydėjo R. į kambarį. Vėliau R. nuėjo pas sesutę. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Buvo didelis triukšmas, bet niekas nekreipė dėmesio ir nesikišo į konfliktą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė (1 t., b. l. 66-67), kad 2018 m. balandžio 2 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Pirmame aukšte pas draugą žiūrėjo televizorių. Apie 20 val. antrame aukšte išgirdo triukšmą. Liudytojas nuėjo į antrą aukštą pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad M. B. susikibusi su R. V. už drabužių. Jie tampėsi, grūmėsi, bet nebuvo nugriuvę. M. B. buvo pikta, keikė R. V.. Tuo metu antro aukšto koridoriuje prie laiptų buvo tik liudytojas (P. K.), M. B. ir R. V.. Liudytojas išskyrė juos ir pasakė M. B. nešaukti ir eiti į savo kambarį, o R. V. - eiti į priešingą pusę. M. B. keikė liudytoją. Tuo metu į koridorių atėjo daugiau gyventojų. R. V. nuėjo prie dušų patalpos. M. B. ėjo R. V. iš paskos ir nusivijo jį į prieangį prie dušų. M. B. griebė abiem rankomis R. V. už kojų ir jį parvertė. R. V. nugriuvo ant žemės ir M. B. įkando R. V. į kairės kojos šlaunį. Liudytojas priėjo prie M. B. ir kaire ranka suspaudė jai žandikaulį, kad ji paleistų R. V. koją. M. B. paleido koją, atsistojo, iš dušo paėmė kibirą ir norėjo mesti į R. V.. Liudytojas sudrausmino M. B. ir ši nemetė kibiro. Liudytojas išvarė M. B. iš dušo, pasakė jai eiti iš čia ir ji išėjo į savo kambarį. Po to atėjo budintis sanitaras.

Kad M. B. buvo girta, liudytojas suprato iš jos kalbėsenos: kalba buvo nerišli, neaiški, nuo jos sklido alaus kvapas. M. B. yra labai agresyvi, būdama neblaivi ji nuolat puola ant visų, keikiasi, prašo cigarečių. Jei neduodi cigaretės, išvadina visokiais žodžiais. Dauguma gyventojų M. B. bijo, nebendrauja su ja. Tai – ne pirmas kartas, kai ji juos puola.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. O. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose bendrosios praktikos slaugytoja. Įvykio metu buvo liudytojos budėjimo pabaiga. Gal apie 19⁵⁰ val. R. B. ėmė šaukti, kad M. mušasi. Sanitaras A. B. nubėgo į antrą korpusą. Kažkas atbėgo ir šaukė, kad liesis kraujas ir bus muštynės. Liudytoja viską metė ir nubėgo pasižiūrėti, kas įvyko. Matė, kad sanitaras buvo su M. kambaryje. M. pasakojo, kad sukonfliktavo su R. B. ir ją ramino. Anot M. B., R. B. rėkė, R. V. atbėgo ginti R. B. ir užsigulė M. B., o ji už tai įkando R. V. į koją. M. žadėjo eiti miegoti, nebeišeiti iš kambario. Liudytoja negali pasakyti, ar M. B. buvo išgėrusi. Sunkaus girtumo tikrai nebuvo.

Grįžusi į kabinetą, liudytoja iškvietė policiją. Kai grįžo atgal į savo darbo vietą, R. B. tebebuvo (medicinos punkte). R. šaukė, kad M. ją sužalojo. R. ranka buvo sutrenkta. Liudytojos manymu, R. susižalojo iš pykčio. Anksčiau R. B. ne kartą trenkė galvą į sieną. Jei R. kažkas prieštarauja, nereaguoja, ji žalojasi, kad atkreiptų dėmesį. R. skirti atitinkami medikamentai, bet paūmėjimų vis tiek yra.

Pas liudytoją atėjo R. V., rodė įkąstą koją. Matėsi raudonos dantų žymės. Paliko R. B. ir R. V. su kitais slaugytojais, nes nebuvo sunkių sužeidimų. Kai baigėsi liudytojos pamaina, išvažiavo namo. Išvažiavo nesulaukusi policijos. Liudytoją pakeitė slaugytoja R. S..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose bendrosios praktikos slaugytoju. Ten gyvena M. B.. Ji dažnai būna agresyvi. Kai įvyko konfliktas, buvo liudytojo pamaina. Iš kito korpuso atbėgo S. B. ir pasakė, kad M. mušasi. R. B. irgi, atrodo, buvo atbėgusi. Kai liudytojas nuėjo, M. buvo pasitraukusi iš konflikto vietos. Rado M. B. savo kambaryje ant lovos. Taip pat atbėgo medicinos sesutė V. O.. M. B. iš nosies bėgo kraujas, jos veikdas buvo kruvinas, bet ji nesiskundė. M. B. žalojosi, nervinosi, draskėsi, rėkė. Liudytojas ir medicinos sesuo bandė apraminti M., tačiau ši nesiklausė. M. B. buvo labai „užsivedusi“: isteriška, agresyvi, drebėjo, šaukė, rėkė, po to pabėgo iš kambario. Bėgdama paslydo, nugriuvo. Tada liudytojas sulaikė M. ir nusivedė į kitą korpusą, uždarė intensyvios terapijos skyriuje, kad nepabėgtų, nes M. buvo neprognozuojama. Medicinos sesutė iškvietė policiją.

Pareigūnai atvyko labai greitai. Pareigūnai šnekėjo su M., po to uždėjo antrankius, nes ši norėjo pabėgti, buvo isterijoje, nervuota, draskėsi. Pasodinta į tarnybinį automobilį, M. toliau rėkė, daužė galvą. Liudytojo teigimu, M. B. buvo neblaivi. Tai suprato iš kvapo ir kalbos. Išgėrusio žmogaus kalba nerišli.

Iš gyventojų kalbų liudytojas žino, kad R. B. ir M. B. sukonfliktavo, R. V. gynė (R. B.), todėl (M. B.)jam įkando. Viskas vyko prie M. B. kambario, buvo daug žmonių. R. V. rodė liudytojui kojos vidinę dalį, kur įkando M. B.. R. B. sakė, kad skauda ranką; (po įvykio) klausė, ar M. B. išvežė. Gyventojai buvo išsigandę, po to įvykio bijojo ten toliau gyventi. Gyventojai bijo gyventi dėl M. B. agresijos. R. B. irgi problematiška. Kai susinervina, puola ant žmonių. Dėl R. B. irgi kildavo problemų, tik ne taip dažnai kaip dėl M. B..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja S. B. parodė, kad (per įvykį) gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose, dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Gyveno kambaryje Nr. 14. Jos gera draugė D. ir Ž. gyveno kambaryje Nr. 16. Prieš incidentą liudytoja buvo savo kambaryje su D. ir Ž., po to atėjo R.. Vėliau išgėrusi atėjo M.. R. nebuvo užėjusi į jos kambarį, buvo atėjusi tik M.. Liudytoja pasakė eiti į vestibiulį.

Vestibiulyje M. ėmė kabinėtis prie R.. Būdama girta M. visiems nurodinėja. R. kažką pasakė ir metė į M. batą. Liudytoja nematė, ar batas pataikė M.. Kai į ją metė, M. šūkavo, rėkavo. Po to M. sugriebė R., nuvilko striukę, tampė po koridorių; sakė, kad numes R. nuo laiptų. R. šaukėsi pagalbos, labai verkė. Iš apačios atėjo R. V. ir užstojo R.. Liudytoja nežino, ką R. V. darė (M.), gindamas R.. M. įkando tam berniukui į koją. Tuo metu R. tebebuvo vestibiulyje. Liudytoja su R. nuėjo pakviesti medicinos seselę.

Liudytoja (įvykio vietoje) nematė kitų gyventojų. P. atėjo įvykio pabaigoje. Liudytoja nematė, ką darė P.. Gal jos buvo išėjusios, gal tualete. Tą vakarą, kai buvo peštynės, ir po peštynių liudytoja P. nematė. Matė P. per muštynes.

Liudytoja nematė, kad R. (grumtynių su M. B. metu) būtų susitrenkusi (kurią nors kūno dalį). R. B. rodė liudytojai kairę ranką ir sakė, kad ją susižalojo į sieną. Liudytoja matė, kaip R. B. trenkė (ranką į sieną) ir ranka ištino. R. trenkė savo ranką koridoriuje pas medikus, pas sesutę. Liudytoja neprisimena kiek kartų, nes labai verkė, buvo išsigandusi. Kai užeina, R. visada daužo ranką. Ji tokio būdo, sunkus ligonis. Liudytoja matė vieną kartą, kaip R. trenkė (ranką į sieną).

Liudytoja nematė, kas padėjo R. išsilaisvinti iš M.; kaip atėjo R. V., kaip vyko peštynės. Liudytoja paliko R. vieną (koridoriuje, vestibiulyje) ir išėjo. R. pas slaugytoją nuėjo viena. Liudytoja (į medicinos punktą) nėjo, buvo kambaryje.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja Ž. V. parodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose, dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Su ja antrame aukšte gyveno D.. M. gyvena tame pačiame aukšte.

Prieš įvykį liudytoja buvo savo kambaryje. Niekur pasisvečiuoti nebuvo išėjusi. Prieš konfliktą D. taip pat buvo kambaryje. Liudytoja vestibiulyje žiūrėjo televizorių, kai pamatė M. su R.. S. žiūrėjo televizorių su ja. Rodė filmą arba programą vaikučiams. D. buvo kambaryje.

Liudytoja matė, kaip M. koridoriuje tempė R. už striukės. R. sėdėjo vestibiulyje prie televizoriaus. M. tampė, nes R. isterikavo. M. tampant R. po koridorių, R. rėkė, verkė. Kilo triukšmas. Gal kažkas išgelbėjo R.. Liudytoja nuėjo į savo kambarį ir nematė, kas vyko. D. matė, kas vyko koridoriuje. D. ėjo į kambarį su ja. Koridoriuje liudytoja matė S., R.. Nežino, kur S. buvo, kai (su D.) išėjo į kambarį. R. nieko nedarė M.. Liudytoja nematė, ką M. darė R.. P. apgynė R. nuo M.. R. susinervino, „isterikavo“ ir išėjo iš vestibiulio. Kadangi R. isterikavo, jai suleido vaistų. Liudytoja nežino, iš kur (kaip) sužinojo tokias aplinkybes. Atvyko policija, visi subėgo į balkoną pažiūrėti. Policija suėmė M. ir išsivežė. R. liudytojai pasakojo, kad (kartais) žalojasi.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja D. S. parodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose, dabar gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno antro aukšto 16 kambaryje su drauge Ž. V.. (duomenys neskelbtini) globos namuose liudytoja bendravo su M.. Žino, kad M. išgėrinėdavo. Globos namuose neleidžia nei gerti, nei dirbti, bet M. „padėdavo“ draugai. R. B. agresyvesnė. Jei jai pasakydavai, kas nepatinka, pradėdavo daužytis, kandžiotis, tapdavo agresyvi. Liudytoja matė, kad R. žalojasi. Būna, kad tranko ranka į sieną.

Įvykio dieną liudytoja buvo pas S. svečiuose. Dar buvo Ž.. Jos žiūrėjo televizorių. Atėjo R.. Liudytoja išgirdo M. balsą, kai toji lipo laiptais. R. sakė: „oi, M. parėjo“. Išėjo į vestibiulį, kad M. neateitų pas jas. Pamačiusi M., R. šaukė, rėkė: „bijau, bijau“. R. fiziškai M. nieko nedarė. R. galėjo sviesti batą, jeigu jai (ne tokį) žodį pasakė. Tada viskas prasidėjo. Liudytoja nematė įvykio, nežino, ką darė M.. Tą vakarą liudytoja su M. nesusitiko. M. buvo blaivi, nebent „čiurkiuką“ išgėrusi.

Specialisto 2018 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. G 473/2018(04) (1 t., b. l. 36) sakoma, kad R. B. kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, ties V delnikauliu yra 0,2 cm x 0,6 cm nubrozdinimas, padengtas šašu. Nubrozdinimo aplinkoje 2,5 cm x 1,5 cm violetinė kraujosruva. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu. R. B. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktų į kairę plaštaką, tiek griuviminės traumos metu atsitrenkiant į kietą buką paviršių. R. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto 2018 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. G 474/2018(04) (1 t., b. l. 59) nurodyta, kad R. V. kairės šlaunies priekiniame paviršiuje padaryta kąstinė žaizda. Sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio žmogaus dantimis. Sužalojimas nebūdingas griuviminei traumai. R. V. padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis T. M. 2018 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 9) nurodė, kad 2018 m. balandžio 2 d. patruliavo su vyriausiuoju patruliu D. B.. Apie 20⁰⁹ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi gyventoja konfliktuoja su kitais gyventojais ir darbuotojais, kelia triukšmą, trukdo darbui. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko darbuotoja R. S. ir paaiškino, kad M. B. neadekvačiai elgiasi: kelia triukšmą, trenkė R. B., įkando R. V. į koją. GMP ekipažas išsivežė R. B. į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Dėl psichikos sutrikimo M. B. nuvežta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos skyrių ir paguldyta.

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. balandžio 3 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 12-16) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Kitų objektų apžiūros 2018 m. balandžio 20 d. protokole (1 t., b. l. 125-126) aprašytas iš BPC Klaipėdos skyriaus gautas 2018 m. balandžio 2 d. 20⁰³ val. pranešimo apie konfliktą (duomenys neskelbtini) garso įrašas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, jog nukentėjusiąją R. B. apkabino per pečius iš nugaros, paguldė ant žemės ir laikė prispaudusi rankas prie krūtinės, kad ši nusiramintų; neigė, kad spyrė nukentėjusiajai R. B. į nugarą; pripažino, kad su nukentėjusiuoju R. V. konfliktavo, tačiau įkando jam į šlaunį norėdama išsilaisvinti.

Teisme kaltinamoji tvirtino, kad nukentėjusioji R. B. įvykio metu rėkė, daužė rankas, paskui atsigulė ant žemės, ji šios nelietė, o nukentėjusiajam R. V. įkando gindamasi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę įrodo abiejų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti duomenys tiek, kiek jie vieni kitus papildo, atskleidžia nuoseklią įvykių grandinę.

Nukentėjusioji R. B. ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamoji tampė ją už striukės kapišono, pargriovė, spyrė į nugarą. Kad kaltinamoji tampė nukentėjusiąją R. B., patvirtino liudytojos S. B., Ž. V.. Nukentėjusysis R. V. parodė, kad kai jis atbėgo į įvykio vietą, kaltinamoji klūpojo ant nukentėjusiosios R. B.. Anot nukentėjusiojo, jis stojo ginti nukentėjusiąją R. B., susigrūmė su kaltinamąja ir ši įkando jam į šlaunį. Liudytojo P. K. teigimu, jis įvykio metu tris kartus skyrė konfliktuojančius nukentėjusįjį R. V. ir kaltinamąją. Įvykio pabaigoje nukentėjusysis R. V. ėjo prie dušo patalpos, kaltinamoji griebė jam už kojų, parvertė ir įkando į koją. Nukentėjusiajam R. V. padarytą kąstinę žaizdą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiosios R. B. parodymai dėl to, kaip patyrė sužalojimus, skyrėsi. Teisme ji teigė, kad kaltinamoji spyrė jai į kairę ranką. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad ranką susitrenkė į plytelėmis išklotas koridoriaus grindis griūdama (1 t., b. l. 20-21). Liudytoja S. B. parodė, jog matė, kad nukentėjusioji R. B. kartą trenkė ranką į sieną, kai jos nuėjo pas slaugytoją. Liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) globos namų slaugytoja V. O. parodė, kad siekdama dėmesio nukentėjusioji R. B. linkusi žalotis. Abejones dėl nukentėjusiosios R. B. rankos sužalojimo aplinkybių teismas aiškina kaltinamosios naudai ir sprendžia, kad aplinkybė, esą kaltinamoji per įvykį sužalojo nukentėjusiosios R. B. ranką, nepasitvirtino.

BK 28 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo neatsako baudžiamąja tvarka, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena pusė muštynes nutraukia, o kita pusė puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-141/2015, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-90-746/2017). Nors kaltinamajai subjektyviai galėjo atrodyti, kad nukentėjusysis R. V. nepagrįstai stojo nukentėjusiosios R. B. pusėn, nes pastaroji nukentėjusiosios R. B. esą neskriaudė, ir ant kaltinamosios puolė, bet nukentėjusiajam R. V., nemačiusiam įvykio pradžios, tačiau žinančiam impulsyvų kaltinamosios būdą, galėjo susidaryti įspūdis, kad kaltinamoji skriaudžia nukentėjusiąją R. B.. Nukentėjusiajam, kaip teigiama, ginant nukentėjusiąją, o kaltinamajai - ginantis nuo nukentėjusiojo, jie vienas kito atžvilgiu naudojo jėgą, minimaliai aiškinosi, kas prieš tai atsitiko. Teismo nuomone, gynimasis nuo gynimo prilygsta puolimui, todėl teisė į būtinąją gintį neatsiranda.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Iš nusikalstamos veikos aprašymo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusioji R. B. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kaltinamosios veiksmų, kas nekeičia veikos kvalifikavimo.

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu [...] demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra vidutinio amžiaus (42 m.), nedirba (1 t., b. l. 135-138). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2018 m. rugsėjo 4 d. – spalio 2 d. akte nurodyta, kad R. B. nustatytas įgimtos silpnaprotystės sindromas, diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). R. B. pasakojo, kad uždarbiauja pas žmones, verčiasi atsitiktiniais darbais: tvarko aplinką prie bažnyčios, pilsto akmenukus ant kapų ir panašiai. Dažnai konfliktuoja su globos namų vadovybe. Pripažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau bando sumenkinti piktnaudžiavimo mastą (1 t., b. l. 108-111). 7 kartus bausta administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, 1 kartą – už tyčinį turto sugadinimą (1 t., b. l. 139-144). Neteista (1 t., b. l. 145-146).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/ 2009, 2K-446/2010, 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-115-648/2016, 2K-P-135-648/2016). Kaltinamoji teigė, kad nukentėjusioji įvykio pradžioje isteriškai rėkė. Liudytoja D. S. parodė, kad, vos pamačiusi kaltinamąją, nukentėjusioji išsigando, šaukė, rėkė, paskui galbūt sviedė batą. Liudytoja S. B. parodė, kad įvykio pradžioje kaltinamoji kibo prie nukentėjusiosios, nurodinėjo, nukentėjusioji R. B. šūkavo, metė batą į kaltinamąją. Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji oficialiai nedirba, gyvena socialinės globos namuose, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, nukentėjusiųjų ir smurtinių veiksmų skaičių, sužalojimų dislokaciją, mastą, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas šiuo atveju būtų per griežta bausmė. Adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) parenkant žemesnį už vidurkį (BK 48 str. 2 d.). Bausmės atlikimo metu kaltinamajai draudžiama artintis prie nukentėjusiosios R. B. arčiau kaip per 10 metrų ir bet kokiu būdu (žodžiu, raštu, telekomunikacijų galiniais įrenginiais, per tarpininkus) bendrauti su ja. Per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamoji įpareigojama žodžiu arba raštu atsiprašyti nukentėjusiojo R. V. už jam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat kaltinamoji įpareigojama visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 48 str. 5 d. 2 p., 7-8 d.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 169-170) taikoma, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2018 m. birželio 1 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 115-116) prašo priteisti iš kaltinamosios 31 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai R. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prideda informacinės sistemos SVEIDRA išrašą (1 t., b. l. 117). Kaltinamoji neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 31 €, esančias ar galinčias patekti į kaltinamosios vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149), paliekamas galioti, kol ji visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimą. Iš šios sąskaitos kaltinamajai leidžiama disponuoti iki 400 €/mėn. asmeninėms reikmėms bei mokėjimu pavedimu atsiskaityti su civiliniu ieškovu Šiaulių teritorine ligonių kasa.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su pranešimo apie įvykį garso įrašu, prisegtas voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę:

- uždraudžiant M. B. bausmės atlikimo metu artintis prie R. B. arčiau kaip per 10 metrų ir bet kokiu būdu (žodžiu, raštu, telekomunikacijų galiniais įrenginiais, per tarpininkus) bendrauti su R. B.;

- įpareigojant M. B. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti nukentėjusiojo R. V. už jam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą;

- įpareigojant M. B. visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2018 m. birželio 1 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie SAM iš M. B. priteisti 31 € (trisdešimt vieną eurą) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 31 €, esančias ar galinčias patekti į M. B. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol M. B. visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą – 31 €, leidžiant M. B. iš šios sąskaitos disponuoti iki 400 €/mėn. asmeninėms reikmėms bei mokėjimo pavedimu atsiskaityti su civiliniu ieškovu Šiaulių teritorine ligonių kasa.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinį diską su garso įrašu, prisegtą voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė