Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vaidai Vaičiulienei, Rasai Jančauskienei, Loretai Armalienei ir Linai Paulauskienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti pradinį išsilavinimą, nedirbanti, neįgali, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė

M. B. įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, kitų žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2018 m. balandžio 2 d. apie 20⁰⁸ val. (duomenys neskelbtini), tyčia pargriovė nukentėjusiąją R. B. ant žemės ir spyrė jai vieną smūgį į nugaros sritį. Tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia, įkando R. V. į šlaunį ir padarė kąstinę žaizdą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. O. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose bendrosios praktikos slaugytoja. Įvykio metu buvo liudytojos budėjimo pabaiga. Gal apie 19⁵⁰ val. R. B. ėmė šaukti, kad M. mušasi. Sanitaras A. B. nubėgo į antrą korpusą. Kažkas atbėgo ir šaukė, kad liesis kraujas ir bus muštynės. Liudytoja viską metė ir nubėgo pasižiūrėti, kas įvyko. Matė, kad sanitaras buvo su M. kambaryje. M. pasakojo, kad sukonfliktavo su R. B. ir ją ramino. Anot M. B., R. B. rėkė, R. V. atbėgo ginti R. B. ir užsigulė M. B., o ji už tai įkando R. V. į koją. M. žadėjo eiti miegoti, nebeišeiti iš kambario. Liudytoja negali pasakyti, ar M. B. buvo išgėrusi. Sunkaus girtumo tikrai nebuvo.

Specialisto 2018 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. G 473/2018(04) (1 t., b. l. 36) sakoma, kad R. B. kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, ties V delnikauliu yra 0,2 cm x 0,6 cm nubrozdinimas, padengtas šašu. Nubrozdinimo aplinkoje 2,5 cm x 1,5 cm violetinė kraujosruva. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu. R. B. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktų į kairę plaštaką, tiek griuviminės traumos metu atsitrenkiant į kietą buką paviršių. R. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto 2018 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. G 474/2018(04) (1 t., b. l. 59) nurodyta, kad R. V. kairės šlaunies priekiniame paviršiuje padaryta kąstinė žaizda. Sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio žmogaus dantimis. Sužalojimas nebūdingas griuviminei traumai. R. V. padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis T. M. 2018 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 9) nurodė, kad 2018 m. balandžio 2 d. patruliavo su vyriausiuoju patruliu D. B.. Apie 20⁰⁹ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi gyventoja konfliktuoja su kitais gyventojais ir darbuotojais, kelia triukšmą, trukdo darbui. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko darbuotoja R. S. ir paaiškino, kad M. B. neadekvačiai elgiasi: kelia triukšmą, trenkė R. B., įkando R. V. į koją. GMP ekipažas išsivežė R. B. į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Dėl psichikos sutrikimo M. B. nuvežta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos skyrių ir paguldyta.

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. balandžio 3 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 12-16) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Kitų objektų apžiūros 2018 m. balandžio 20 d. protokole (1 t., b. l. 125-126) aprašytas iš BPC Klaipėdos skyriaus gautas 2018 m. balandžio 2 d. 20⁰³ val. pranešimo apie konfliktą (duomenys neskelbtini) garso įrašas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, jog nukentėjusiąją R. B. apkabino per pečius iš nugaros, paguldė ant žemės ir laikė prispaudusi rankas prie krūtinės, kad ši nusiramintų; neigė, kad spyrė nukentėjusiajai R. B. į nugarą; pripažino, kad su nukentėjusiuoju R. V. konfliktavo, tačiau įkando jam į šlaunį norėdama išsilaisvinti.

Teisme kaltinamoji tvirtino, kad nukentėjusioji R. B. įvykio metu rėkė, daužė rankas, paskui atsigulė ant žemės, ji šios nelietė, o nukentėjusiajam R. V. įkando gindamasi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę įrodo abiejų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti duomenys tiek, kiek jie vieni kitus papildo, atskleidžia nuoseklią įvykių grandinę.

Nukentėjusioji R. B. ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamoji tampė ją už striukės kapišono, pargriovė, spyrė į nugarą. Kad kaltinamoji tampė nukentėjusiąją R. B., patvirtino liudytojos S. B., Ž. V.. Nukentėjusysis R. V. parodė, kad kai jis atbėgo į įvykio vietą, kaltinamoji klūpojo ant nukentėjusiosios R. B.. Anot nukentėjusiojo, jis stojo ginti nukentėjusiąją R. B., susigrūmė su kaltinamąja ir ši įkando jam į šlaunį. Liudytojo P. K. teigimu, jis įvykio metu tris kartus skyrė konfliktuojančius nukentėjusįjį R. V. ir kaltinamąją. Įvykio pabaigoje nukentėjusysis R. V. ėjo prie dušo patalpos, kaltinamoji griebė jam už kojų, parvertė ir įkando į koją. Nukentėjusiajam R. V. padarytą kąstinę žaizdą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiosios R. B. parodymai dėl to, kaip patyrė sužalojimus, skyrėsi. Teisme ji teigė, kad kaltinamoji spyrė jai į kairę ranką. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad ranką susitrenkė į plytelėmis išklotas koridoriaus grindis griūdama (1 t., b. l. 20-21). Liudytoja S. B. parodė, jog matė, kad nukentėjusioji R. B. kartą trenkė ranką į sieną, kai jos nuėjo pas slaugytoją. Liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) globos namų slaugytoja V. O. parodė, kad siekdama dėmesio nukentėjusioji R. B. linkusi žalotis. Abejones dėl nukentėjusiosios R. B. rankos sužalojimo aplinkybių teismas aiškina kaltinamosios naudai ir sprendžia, kad aplinkybė, esą kaltinamoji per įvykį sužalojo nukentėjusiosios R. B. ranką, nepasitvirtino.

BK 28 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo neatsako baudžiamąja tvarka, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena pusė muštynes nutraukia, o kita pusė puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-141/2015, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-90-746/2017). Nors kaltinamajai subjektyviai galėjo atrodyti, kad nukentėjusysis R. V. nepagrįstai stojo nukentėjusiosios R. B. pusėn, nes pastaroji nukentėjusiosios R. B. esą neskriaudė, ir ant kaltinamosios puolė, bet nukentėjusiajam R. V., nemačiusiam įvykio pradžios, tačiau žinančiam impulsyvų kaltinamosios būdą, galėjo susidaryti įspūdis, kad kaltinamoji skriaudžia nukentėjusiąją R. B.. Nukentėjusiajam, kaip teigiama, ginant nukentėjusiąją, o kaltinamajai - ginantis nuo nukentėjusiojo, jie vienas kito atžvilgiu naudojo jėgą, minimaliai aiškinosi, kas prieš tai atsitiko. Teismo nuomone, gynimasis nuo gynimo prilygsta puolimui, todėl teisė į būtinąją gintį neatsiranda.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Iš nusikalstamos veikos aprašymo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusioji R. B. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kaltinamosios veiksmų, kas nekeičia veikos kvalifikavimo.

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu [...] demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra vidutinio amžiaus (42 m.), nedirba (1 t., b. l. 135-138). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2018 m. rugsėjo 4 d. – spalio 2 d. akte nurodyta, kad R. B. nustatytas įgimtos silpnaprotystės sindromas, diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). R. B. pasakojo, kad uždarbiauja pas žmones, verčiasi atsitiktiniais darbais: tvarko aplinką prie bažnyčios, pilsto akmenukus ant kapų ir panašiai. Dažnai konfliktuoja su globos namų vadovybe. Pripažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau bando sumenkinti piktnaudžiavimo mastą (1 t., b. l. 108-111). 7 kartus bausta administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, 1 kartą – už tyčinį turto sugadinimą (1 t., b. l. 139-144). Neteista (1 t., b. l. 145-146).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/ 2009, 2K-446/2010, 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-115-648/2016, 2K-P-135-648/2016). Kaltinamoji teigė, kad nukentėjusioji įvykio pradžioje isteriškai rėkė. Liudytoja D. S. parodė, kad, vos pamačiusi kaltinamąją, nukentėjusioji išsigando, šaukė, rėkė, paskui galbūt sviedė batą. Liudytoja S. B. parodė, kad įvykio pradžioje kaltinamoji kibo prie nukentėjusiosios, nurodinėjo, nukentėjusioji R. B. šūkavo, metė batą į kaltinamąją. Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji oficialiai nedirba, gyvena socialinės globos namuose, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, nukentėjusiųjų ir smurtinių veiksmų skaičių, sužalojimų dislokaciją, mastą, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas šiuo atveju būtų per griežta bausmė. Adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) parenkant žemesnį už vidurkį (BK 48 str. 2 d.). Bausmės atlikimo metu kaltinamajai draudžiama artintis prie nukentėjusiosios R. B. arčiau kaip per 10 metrų ir bet kokiu būdu (žodžiu, raštu, telekomunikacijų galiniais įrenginiais, per tarpininkus) bendrauti su ja. Per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamoji įpareigojama žodžiu arba raštu atsiprašyti nukentėjusiojo R. V. už jam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat kaltinamoji įpareigojama visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 48 str. 5 d. 2 p., 7-8 d.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 169-170) taikoma, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2018 m. birželio 1 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 115-116) prašo priteisti iš kaltinamosios 31 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai R. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Prideda informacinės sistemos SVEIDRA išrašą (1 t., b. l. 117). Kaltinamoji neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 31 €, esančias ar galinčias patekti į kaltinamosios vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149), paliekamas galioti, kol ji visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimą. Iš šios sąskaitos kaltinamajai leidžiama disponuoti iki 400 €/mėn. asmeninėms reikmėms bei mokėjimu pavedimu atsiskaityti su civiliniu ieškovu Šiaulių teritorine ligonių kasa.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su pranešimo apie įvykį garso įrašu, prisegtas voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę:

- uždraudžiant M. B. bausmės atlikimo metu artintis prie R. B. arčiau kaip per 10 metrų ir bet kokiu būdu (žodžiu, raštu, telekomunikacijų galiniais įrenginiais, per tarpininkus) bendrauti su R. B.;

- įpareigojant M. B. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti nukentėjusiojo R. V. už jam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą;

- įpareigojant M. B. visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2018 m. birželio 1 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie SAM iš M. B. priteisti 31 € (trisdešimt vieną eurą) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 31 €, esančias ar galinčias patekti į M. B. vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol M. B. visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą – 31 €, leidžiant M. B. iš šios sąskaitos disponuoti iki 400 €/mėn. asmeninėms reikmėms bei mokėjimo pavedimu atsiskaityti su civiliniu ieškovu Šiaulių teritorine ligonių kasa.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinį diską su garso įrašu, prisegtą voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.