Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio pataisos namų prašymą atsakovei V. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., E. N. ir V. L. dėl materialinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Panevėžio pataisos namai teismui pateiktu prašymu (b. l. 2-4) prašo priteisti iš atsakovės V. G. 151,69 Eur materialinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad V. G. Panevėžio pataisos namuose dirbo nuo 1993-04-03. Nuo 2001-12-10 iki 2015-04-30 ji ėjo Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigas. 2015-02-26 paaiškėjo, kad iš Panevėžio pataisos namų nebuvo laiku paleista nuteistoji V. I., kuri be teisinio pagrindo Panevėžio pataisos namuose buvo laikoma nuo 2014-10-01 iki 2015-02-26, t.y. 3 mėnesius ir 25 dienas, dėl ko buvo neracionaliai panaudotos valstybės biudžeto lėšos – 303,37 Eur. Dėl šio įvykio buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai ir tarnybinės nuobaudos paskirtos 4 pareigūnams: V. G., R.S., E.N. ir V. L.. Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2015-05-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Komisija darbuotojų kaltės ir atlygintinos žalos dydžiams nustatyti. Komisija 2015-06-04 išvadoje Nr.01/7-1530 konstatavo, jog nuteistoji V. I. Panevėžio pataisos namuose buvo neteisėtai laikoma dėl dviejų darbuotojų V. G. ir V. L. tiesioginės kaltės. Darbuotojų kaltės laipsnis vienodas, todėl pasiūlė joms nustatyti atlygintinus nuostolius - kiekvienai po 50 procentų, t.y. po 151,69 Eur. Bausmės atlikimo terminus privalėjo skaičiuoti Įskaitos grupės inspektorė V. L., o juos kontroliuoti, pasirašant bausmės terminų sutikrinimo lape - Įskaitos grupės vyresnioji specialistė V. G. Atsižvelgdamas į šią komisijos išvadą, Pataisos namų direktorius priėmė 2015-06-05 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, jog tiesioginę materialinę žalą pareiškėjui dėl nuteistosios neteisėto laikymo padarė V. G. ir V. L. Taip pat nustatė, kad V. G. turi atlyginti 50 procentų neracionaliai panaudotų valstybės biudžeto lėšų, t.y.151,69 Eur. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau- ir Statutas) nustato, kad žala, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais sprendimais, veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir VTĮ) 32 straipsnį, valstybės tarnautojas atlygina visą savo neteisėta kalta veika valstybės institucijai padarytą tiesioginę materialinę žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, neatlyginta žalos dalis išieškoma, pareiškus ieškinį teisme. Kadangi V. G. Panevėžio pataisos namuose nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebedirba ir išieškojimas iš jos darbo užmokesčio negalimas, pareiškėjas teikia prašymą teismui. Atstovė nurodė, jog direktoriaus E.N. ir direktorės pavaduotojos R.S. neteisėtų veiksmų, tiesiogiai susijusių su neteisingu nuteistosios V.I. bausmės trukmės skaičiavimu, nėra. Jų, kaip kontrolės funkcijas atliekančių pareigūnų, kaltė apsiriboja tik tarnybine, bet ne materialine atsakomybe, nes jų neteisėta veika nelėmė pareiškėjui atsiradusios žalos, t.y. materialinei atsakomybei atsirasti nėra vienos iš sąlygų- priežastinio ryšio tarp šių pareigūnų neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.

Atsakovė V. G. į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš atsakovės 2016 m. rugpjūčio 1 d. teisme yra gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 137-139).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš Panevėžio pataisos namų (toliau- ir Pataisos namai) laiku nebuvo paleista nuteistoji V. I., kuri be teisinio pagrindo Panevėžio pataisos namuose buvo laikoma nuo 2014-10-01 iki 2015-02-26, dėl to, kad neteisingai buvo apskaičiuota jos bausmės termino pabaiga. Dėl šio įvykio buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- ir Kalėjimų departamentas) Imuniteto skyriaus 2015 m. kovo 26 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–29) konstatuota , kad Pataisos namų direktoriaus pavaduotoja R. S. netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, nes nekontroliavo ir nekoordinavo jai pavaldžios Įskaitos grupės darbo, todėl dėl šio administracijos padalinio darbuotojų kaltės (aplaidumo) nuteistoji V. I. 2014 m. lapkričio 1 d. nebuvo paleista iš Pataisos namų, nors faktiškai teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę jau buvo visiškai atlikusi; Panevėžio pataisos namų Įskaitos grupės vyresnioji specialistė V.G. 2014-11-01-200105-02-26 laikotarpiu netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas, kurios tiesiogiai susijusios su teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminų kontrole, todėl dėl jos tiesioginės kaltės (aplaidumo) nuteistoji V. I. buvo neteisėtai laikoma Pataisos namuose 3 mėnesius ir 25 dienas. Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 30). Pataisos namų direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. skirta tarnybinė nuobauda- griežtas papeikimas (b.l.31). Pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus išvadoje Nr. 11/01-19 (b. l. 32–34) konstatuota, kad V. L. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pildė nuteistosios V.I. Nuteistojo asmens įskaitos kortelę, neteisingai apskaičiavo nuteistosios laisvės atėmimo bausmės terminą ir apie tai pažymėjo nuteistosios Nuteistojo asmens įskaitos kortelėje. Pataisos namų direktoriaus 2015 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. P-39 V. L. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 35). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Komisijos tarnybiniam patikrinimui dėl Pataisos namų direktoriaus E. N. galimo tarnybinio nusižengimo 2015 m. gegužės 7 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–42) konstatuota, kad E. N. padarė tarnybinį nusižengimą, nes organizuodamas vadovaujamos įstaigos darbą (leisdamas įsakymus), nevykdė atliekamo darbo kontrolės ir neužtikrino, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, o tai lėmė, jog V. I. nebuvo laiku paleista iš Pataisos namų, jai išlaikyti pataisos įstaigose pasibaigus bausmės laikui buvo naudojamos valstybės biudžeto lėšos bei buvo pažeistas V.I. konstitucinis asmens laisvės neliečiamumas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 7).

Neteisėtu V. I. laikymu Panevėžio pataisos namams buvo padaryta 303,37 Eur materialinė žala, ką patvirtina 2015-05-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad materialinė žala apskaičiuota, įvertinus išlaidas, kurios buvo patirtos nuteistąją V. I. maitinant, teikiant jai medikamentus , karštą ir šaltą vandenį, higienos prekes, skalbiant patalynę, apmokant už automobilio kurą (b.l. 5).Ginčo tarp šalių dėl nustatytos žalos dydžio nėra. Pataisos namų direktoriaus 2015-05-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Komisija darbuotojų kaltės ir atlygintinos žalos dydžiams nustatyti (b.l.8), kurios 2015-06-04 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.9-14) konstatuota, jog V. L. atliekamos funkcijos buvo tiesiogiai susijusios su teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminų skaičiavimu, o V. G. atliekamos funkcijos buvo tiesiogiai susijusios su teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminų kontrole, todėl būtent dėl šių darbuotojų tiesioginės kaltės (aplaidumo) nuteistoji V. I. buvo neteisėtai laikoma Pataisos namuose 3 mėnesius ir 25 dienas, ir šių darbuotojų kaltės laipsnis yra vienodas, todėl pasiūlyta nurodytoms darbuotojoms nustatyti atlygintinus nuostolius- kiekvienai po 50 procentų, t.y. po 151,69 EUR. Pataisos namų direktoriaus 2015-06-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.15) nustatyta, kad Pataisos namams tiesioginę materialinę žalą dėl nuteistosios V.In. neteisėto laikymo Pataisos namuose padarė V. L. ir V. G., šios darbuotojos turi atlyginti neracionaliai panaudotas biudžeto lėšas (303,37 EUR) po 50 procentų nurodytos žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad V. L. su jai nustatyta žalos dalimi sutiko ir pagal jos 2015 m. gruodžio 10 d. prašymą žala išskaičiuojama lygiomis dalimis (b.l. 135).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, padarytos Panevėžio pataisos namams, atlyginimo priteisimo iš atsakovės V. G. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės klausimus.

Statuto 5 straipsnis numato, kad Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Statuto 31 straipsnis nustato, kad žala, kurią eidamas tarnybines pareigas pataisos pareigūnas padaro neteisėtais sprendimais, veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi Statutas ir kiti Kalėjimų departamento veiklą reglamentuojantys įstatymai nereglamentuoja pareigūnų materialinės atsakomybės pagrindų, taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalį, statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 3-1 str., 9 str.3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 str., 16 str. 4 ir 6 dalys, 31 str., 31-1 str., 32 str., 33 str., 34 str., 34-1 str., 38-1 str., 39 str.1 dalis, 42 str. 2 dalis, 43 str.5 dalies 9 punktas, 44 str.1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (žalos padarymas, žalą padariusio asmens kaltė), tačiau nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose, valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygų nustatymui turi būti taikomos šiuos teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau- ir DK) nuostatos, t.y. ir DK 246 straipsnis, nustatantis kitas sąlygas, būtinas materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr.A415-35/2007, 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-2120/2011,2011-11-03 nutartis administracinėje byloje 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr.A-413-146/2015 ir kt.).

DK 246 straipsnis nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015, išaiškino, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą – tiesioginius nuostolius, t. y. turto netekimą, sugadinimą, turėtas išlaidas ir pan. Būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, kuri suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas). DK 257 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai arba negautos pajamos. Bylos medžiaga nustatyta, ir šalys to neginčija, kad V.I. Pataisos namuose buvo neteisėtai laikoma 3 mėnesius ir 25 dienas. Tiesioginius nuostolius sudaro jos laikymo šiuo laikotarpiu Pataisos namuose išlaidos, jos patvirtintos 2015-05-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5), todėl teismas konstatuoja, jog žalos (303,37 Eur) padarymo faktas įrodytas.

Pareiškėja V. G. neteisėto V. I. laikymo Pataisos namuose metu ėjo Pataisos namų Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigas. Pagal Pataisos namų Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pataisos namų direktoriaus 2004-11-23 įsakymu NR. (duomenys neskelbtini), (b.l.46-48) 8 punktą, jai buvo priskirta kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės vykdymo terminus.

V. G. 2014-11-01 – 2015-02-26 laikotarpiu netinkami vykdė savo tarnybines funkcijas, numatytas jos pareigybės aprašymo 8 p., t.y. aplaidžiai kontroliavo nuteistosios V. I. bausmės terminą bei tikrino Įskaitos grupės inspektorės V. L. atliktą šios nuteistosios bausmės termino pabaigos paskaičiavimą, ką patvirtina ir atsakovės įrašai, patvirtinti atsakovės parašu, daryti Bausmės terminų sutikrinimo lape, kuriame nurodyta, jog V. G. nuo 2011-01-07 iki 2015-02-26 net 6 kartus patikrino V.I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau jokių netikslumų nenustatė (neteisingą V. I. bausmės termino skaičiavimą nustatė tik Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnė, nuteistąją konvojavus į šią įstaigą), nors šis terminas jau nuo 2011-06-14 buvo skaičiuojamas neteisingai (b.l.63). Šios aplinkybės besąlygiškai patvirtina V.G. įvykdytą neteisėtą veiką. V. G. neteisėta veika ir jos kaltė konstatuota ir Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo 2015-03-26 išvadoje Nr.TT-6, kurioje nustatyta, jog 2014-11-01– 2015-02-26 laikotarpiu V. G. netinkami vykdė savo tarnybines funkcijas, kurios tiesiogiai susijusios su teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo kontrole, todėl dėl jos tiesioginės kaltės (aplaidumo) nuteistoji V. I. 3 mėnesius ir 25 dienas buvo neteisėtai laikoma Pataisos namuose, tuo padarydama šiurkštų tarnybinį nusižengimą, bei Pataisos namų direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V.G. skirta tarnybinė nuobauda- griežtas papeikimas. Pareiškėja tarnybinės nuobaudos jai paskyrimo nėra apskundusi.

Pataisos namų Įskaitos grupės (toliau- ir Įskaitos grupė) nuostatai, patvirtinti Pataisos namų direktoriaus 2004-11-23 įsakymu Nr.01/4-105, (bl.43-44) nustato, kad Pataisos namų Įskaitos grupė yra šios įstaigos struktūrinis padalinys, organizuojantis, kontroliuojantis ir vykdantis veiklą, susijusią su nuteistųjų asmenų priėmimu į pataisos namus, šių asmenų asmens bylų tvarkymu, laikymu, įskaita, perkėlimu ir paleidimu (...) (1 punktas), jai nustatytas uždavinys užtikrinti nuteistųjų priėmimo į Pataisos namus, jų laikymo, perkėlimo ir paleidimo iš jų teisėtumą (4 punktas), priskirta funkcija kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės vykdymo terminus (8 punktas). Šalių paaiškinimai ir bylos medžiaga patvirtina, kad Įskaitos grupėje aptariamu laikotarpiu dirbo 2 asmenys- Įskaitos grupės inspektorė ir Įskaitos grupės vyresnioji specialistė. Iš Įskaitos grupės inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Pataisos namų direktoriaus 2007-10-25 įsakymu Nr.V-70, (49-50) matyti, kad Įskaitos grupės inspektorius yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, jis asmeniškai atsako už bausmės terminų tikslumą ir yra pavaldus Įskaitos grupės vyresniajam specialistui. O pagal Pataisos namų Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pataisos namų direktoriaus 2004-11-23 įsakymu NR.01/4-106, (b.l.46-48) 8 punktą, kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės vykdymo terminus pavesta Įskaitos grupės vyresniajam specialistui. Remiantis šių aktų analize, darytina išvada, kad būtent Įskaitos skyriaus darbuotojos V. L. ir V. G. buvo tiesiogiai atsakingos už nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės terminų skaičiavimą ir kontrolę. Todėl konstatuotina, jog yra priežastinis ryšys tarp V. G. neteisėtos veikos ir Pataisos namams padarytos žalos. Esant visoms materialinės atsakomybės sąlygoms, pareiškėjas įgijo teisę iš atsakovės reikalauti žalos atlyginimo.

Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, kuriuose yra duomenys, jog Panevėžio pataisos namų direktorius E.N. ir direktoriaus pavaduotoja R.S. netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas ir tai lėmė, jog nuteistoji nebuvo laiku paleista iš Pataisos namų, šiems asmenims buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinių patikrinimų išvadose konstatuota, kad E. N. padarė tarnybinį nusižengimą, nes organizuodamas vadovaujamos įstaigos darbą (leisdamas įsakymus), nevykdė atliekamo darbo kontrolės ir neužtikrino, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, o Pataisos namų direktoriaus pavaduotoja R. S. netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, nes nekontroliavo ir nekoordinavo jai pavaldžios Įskaitos grupės darbo. Tačiau nei įstaigos direktorius, nei direktoriaus pavaduotoja R.S., kuriai pagal jos pareigybės aprašymą buvo nustatyta funkcija kontroliuoti Įskaitos grupės darbą, neturėjo pareigos skaičiuoti nuteistųjų bausmės atlikimo terminų ir tikrinti jau paskaičiuotus. Tokia funkcija yra nustatyta išimtinai Įskaitos grupės darbuotojams.

Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja R.S. apie Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybos darbo instrukcijos 65 punkto vykdymą sprendė iš įrašų nuteistųjų asmens bylose esančiuose bausmės terminų sutikrinimo lapuose. Tokie tikrinimai atsakingų darbuotojų buvo periodiškai atliekami (yra įrašai apie atliktus tikrinimus su nurodytomis datomis ir tikrinimą atlikusių darbuotojų parašais). Taigi, direktoriaus pavaduotoja R.S., tikrindama Įskaitos grupės darbą , t.y. peržiūrėdama nuteistųjų asmenų bylas ir matydama įrašus apie atliktus tikrinimus bausmės terminų sutikrinimo lapuose, sprendė, kad bausmės terminų sutikrinimo procedūra yra atliekama tinkamai. Taigi šių asmenų neteisėtų veiksmų, tiesiogiai susijusių su neteisingu nuteistosios V. I. bausmės trukmės skaičiavimu, nėra. Jų, kaip kontrolės funkcijas atliekančių pareigūnų, kaltė apsiriboja tik tarnybine, bet ne materialine atsakomybe, nes jų neteisėta veika nelėmė pareiškėjui atsiradusios žalos, t.y. materialinei atsakomybei atsirasti nėra vienos iš sąlygų- priežastinio ryšio tarp šių pareigūnų neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.

Atsakovės atsiliepime teismui pateikti argumentai (dėl per didelio darbo krūvio, teismų nuosprendžių netinkamo surašymo) yra analogiški jos argumentams, teiktiems tarnybinio patikrinimo metu, ir jie išsamiai buvo įvertinti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo 2015-03-26 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šie atsakovės argumentai nešalina jos kaltės dėl neteisėtos veikos atlikimo, nes ji netinkamai vykdė savo tiesiogines, pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

V. G. kaltės laipsnis (50 procentų) žalos, padarytos neteisėtu V. I. laikymu Pataisos namuose, atsiradimui nustatytas teisingai, nes, kaip jau konstatuota aukščiau, būtent Įskaitos grupės darbuotojos buvo tiesiogiai atsakingos už nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės terminų skaičiavimą ir kontrolę, o V. G., kaip statutinei valstybės tarnautojai, atliekančiai terminų kontrolės funkciją, negali būti nustatytos mažesnės atsakomybės ribos nei jai pavaldžiai Įskaitos grupės inspektorei, dirbančiai pagal darbo sutartį. Pagal VTĮ 32 straipsnio 4 dalį, gera valia valstybės tarnautojui neatlyginus žalos, ji gali būti išskaitoma iš tarnautojo darbo užmokesčio, o neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Kadangi V.G. iš tarnybos atleista 2015-04-30, gera valia žalos neatlygino, pareiškėjas dėl žalos išieškojimo pagrįstai kreipėsi į teismą.

Įvertinęs bylos medžiagą ir aptartą teisinį reguliavimą teismas sprendžia, kad Pataisos namų prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Priteisti iš V. G. Panevėžio pataisos namams 151,69 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 69 eurocentų) materialinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Panevėžio apygardos administracinį teismą.