- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- A-2462-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00164-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- V. G.
- Pareiškėjas
- Panevėžio pataisos namų, Panevėžio pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- R. S., E. N., V. L.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio pataisos namų prašymą atsakovei V. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., E. N. ir V. L. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Panevėžio pataisos namai (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. G. 151,69 Eur materialinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad V. G. Panevėžio pataisos namuose laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ėjo Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigas. 2015 m. vasario 26 d. paaiškėjo, kad iš Panevėžio pataisos namų nebuvo laiku paleista nuteistoji V. I., kuri be teisinio pagrindo Panevėžio pataisos namuose buvo laikoma nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 26 d., t. y. 3 mėnesius ir 25 dienas, dėl ko buvo neracionaliai panaudotos valstybės biudžeto lėšos – 303,37 Eur. Dėl šio įvykio buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai ir tarnybinės nuobaudos paskirtos 4 pareigūnams: V. G., R. S., E. N. ir V. L.. Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-37 buvo sudaryta Komisija darbuotojų kaltės ir atlygintinos žalos dydžiams nustatyti. Komisija 2015 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. 01/7-1530 konstatavo, jog nuteistoji V. I. Panevėžio pataisos namuose buvo neteisėtai laikoma dėl dviejų darbuotojų, V. G. ir V. L., tiesioginės kaltės. Darbuotojų kaltės laipsnis vienodas, todėl pasiūlė joms nustatyti atlygintinus nuostolius – kiekvienai po 50 procentų, t. y. po 151,69 Eur. Bausmės atlikimo terminus privalėjo skaičiuoti Įskaitos grupės inspektorė V. L., o juos kontroliuoti, pasirašant bausmės terminų sutikrinimo lape, - Įskaitos grupės vyresnioji specialistė V. G.. Atsižvelgdamas į šią komisijos išvadą, Panevėžio pataisos namų direktorius priėmė 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. V-38, kuriame nustatė, jog tiesioginę materialinę žalą pareiškėjui dėl nuteistosios neteisėto laikymo padarė V. G. ir V. L.. Taip pat nustatė, kad V. G. turi atlyginti 50 procentų neracionaliai panaudotų valstybės biudžeto lėšų, t. y. 151,69 Eur. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas) nustato, kad žala, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais sprendimais, veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 straipsnį valstybės tarnautojas atlygina visą savo neteisėta kalta veika valstybės institucijai padarytą tiesioginę materialinę žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, neatlyginta žalos dalis išieškoma, pareiškus ieškinį teisme. Kadangi V. G. Panevėžio pataisos namuose nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebedirba ir išieškojimas iš jos darbo užmokesčio negalimas, pareiškėjas teikia prašymą teismui. Pareiškėjas pažymėjo, jog direktoriaus E. N. ir direktoriaus pavaduotojos R. S. neteisėtų veiksmų, tiesiogiai susijusių su neteisingu nuteistosios V. I. bausmės trukmės skaičiavimu, nėra. Jų, kaip kontrolės funkcijas atliekančių pareigūnų, kaltė apsiriboja tik tarnybine, bet ne materialine atsakomybe, nes jų neteisėta veika nelėmė pareiškėjui atsiradusios žalos, t. y. materialinei atsakomybei atsirasti nėra vienos iš sąlygų – priežastinio ryšio tarp šių pareigūnų neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.
Atsiliepimas
Atsakovė V. G. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti.
Atsakovės teigimu, nustatyti tikslų V. I. bausmės terminą, o kartu ir paleidimo iš Panevėžio pataisos namų datą privalėjo Įskaitos grupės inspektorė V. L., nes tai buvo jos tiesioginės pareigos. Aritmetinė klaida galėjo atsirasti dėl ženkliai per didelio Įskaitos grupės, kurioje dirbo tik du asmenys, darbo krūvio ir netinkamo darbo organizavimo, todėl žalos atlyginimas turėjo būti paskirstytas tarp 4 asmenų, kurių kaltė dėl V. I. neteisėto laikymo Panevėžio pataisos namuose buvo nustatyta tarnybinių patikrinimų metu, ir kuriems už tai yra skirtos tarnybinės nuobaudos. Tiek atsakovei, tiek Įskaitos grupės inspektorei dėl netinkamo darbo organizavimo buvo priskirtos pareigos, nenumatytos pareigybių aprašymuose, dėl pasikeitusios konvojavimo tvarkos padaugėjo etapų skaičius, atsakovė buvo paskirta Lygtinio paleidimo iš Pataisos namų komisijos sekretore, todėl savo tiesioginį darbą dažnai tekdavo dirbti tik po darbo valandų. Dėl per didelio darbo krūvio ne kartą buvo informavusi Panevėžio pataisos namų direktorių bei Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos. Be to, atsakovė pažymėjo, kad pareiga nustatyti bausmės laiką priskirta teismams ir tai turi būti aiškiai nustatyta nuosprendžiuose, tačiau teismai šios savo pareigos nevykdo. Atsakovė neskaičiavo nuteistųjų bausmės terminų pabaigos, todėl mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad žala Panevėžio pataisos namams atsirado tiktai dėl jos ir dėl atsakovės V. G. neteisėtų veiksmų. Ji dėl žmogiškojo faktoriaus padarė aritmetinę klaidą ir neteisingai apskaičiavo nuteistosios V. I. laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau atsakovė turėjo bausmės atlikimo terminus kontroliuoti ir pastebėti atsiradusią klaidą. V. L. nurodė sutinkanti su jai nustatyta žalos dalimi, pagal jos prašymą žala išskaičiuojama lygiomis dalimis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė su juo sutinkantis ir prašė iš atsakovės V. G. priteisti pareiškėjui 151,69 Eur materialinės žalos atlyginimą. E. N. paaiškino, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-78 patvirtinta Panevėžio pataisos namų valdymo struktūros schema, Įskaitos grupė yra tiesiogiai pavaldi direktoriaus pavaduotojui. Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-60, 7.2 punktas numato, kad direktoriaus pavaduotojas koordinuoja ir kontroliuoja pavaldžių struktūrinių padalinių darbą, užtikrindamas tinkamą jų veiklą pagal įstaigos bei šių padalinių nuostatus, o 7.17 punktas numato, jog direktoriaus pavaduotojas organizuoja ir kontroliuoja nuteistųjų paleidimą iš pataisos namų ir areštinės, užtikrindamas jų paleidimo teisėtumą. Įskaitos grupės nuostatų, patvirtintų Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 01/4-105, 3 punkte nurodyta, kad Įskaitos grupė yra tiesiogiai pavaldi Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už socialinę reabilitaciją, o 24 punkte nurodyta, kad Įskaitos grupei vadovauja Įskaitos grupės vyresnysis specialistas, kuris yra tiesiogiai pavaldus Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už socialinę reabilitaciją, ir yra atsakingas už Įskaitos grupei pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Nei įstaigos direktorius, nei direktoriaus pavaduotoja R. S., kuriai pagal jos pareigybės aprašymą buvo nustatyta funkcija kontroliuoti Įskaitos grupės darbą, neturėjo pareigos skaičiuoti nuteistųjų bausmės atlikimo terminų ir tikrinti jau paskaičiuotuosius. Tokia funkcija yra nustatyta Įskaitos grupės darbuotojams. Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja R. S. apie Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybos darbo instrukcijos 65 punkto vykdymą sprendė iš įrašų nuteistųjų asmens bylose, esančiuose bausmės terminų sutikrinimo lapuose. Patikrinus nuteistųjų asmens bylas, matyti, kad tokie tikrinimai atsakingų darbuotojų buvo periodiškai atliekami. Taigi direktoriaus pavaduotoja R. S., tikrindama Įskaitos grupės darbą, t. y. peržiūrėdama nuteistųjų asmenų bylas ir matydama įrašus apie atliktus tikrinimus bausmės terminų sutikrinimo lapuose, sprendė, kad bausmės terminų sutikrinimo procedūra yra atliekama tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą paaiškino, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2015 m. kovo 26 d. išvadoje Nr. TT-6 konstatavo, kad ji laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. vasario 26 d. padarė tarnybinį nusižengimą, netinkamai vykdė Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-60, 7.2 punktą, t. y. netinkamai koordinavo ir kontroliavo jai pavaldaus struktūrinio padalinio – Įskaitos grupės darbą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. P-79 jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tačiau jos atliekamos pareiginės funkcijos nebuvo tiesiogiai susijusios su padarytu pažeidimu ir dėl to atsiradusia materialine žala. Nuteistoji V. I. nebuvo laiku paleista iš Panevėžio pataisos namų dėl bausmės terminų klaidingo skaičiavimo, kurį atliko V. L., ir paskaičiuotų terminų netinkamo patikrinimo, kurį atliko atsakovė V. G.. R. S. nurodė, jog kartą metuose vykdomas likusios bausmės dalies perskaičiavimas. Tokios dvigubos kontrolės sistema laikytina objektyviai pakankama. Ji, kaip direktoriaus pavaduotoja, padėdavo spręsti iškilusius Įskaitos grupėje klausimus, bet niekada nei pati skaičiavo, nei tikrino paskaičiuotus bausmių terminus. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp jos padaryto nusižengimo – netinkamai atliktų kontrolės funkcijų ir atsiradusios materialinės žalos.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo Panevėžio pataisos namų prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovės V. G. 151,69 Eur materialinės žalos atlyginimą.
Teismas nustatė, kad iš Panevėžio pataisos namų laiku nebuvo paleista nuteistoji V. I., kuri be teisinio pagrindo Panevėžio pataisos namuose buvo laikoma nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 26 d., nes neteisingai buvo apskaičiuota jos bausmės termino pabaiga, dėl to įstaigos pareigūnams, tarp jų – ir atsakovei, buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Neteisėtu V. I. laikymu Panevėžio pataisos namams buvo padaryta 303,37 Eur materialinė žala, kuri apskaičiuota, įvertinus išlaidas, kurios buvo patirtos nuteistąją V. I. maitinant, teikiant jai medikamentus, karštą ir šaltą vandenį, higienos prekes, skalbiant patalynę, apmokant už automobilio kurą. Remiantis Komisijos darbuotojų kaltės ir atlygintinos žalos dydžiams nustatyti 2015 m. birželio 4 d. išvada, V. L. atliekamos funkcijos buvo tiesiogiai susijusios su teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminų skaičiavimu, o atsakovės V. G. atliekamos funkcijos – su teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminų kontrole, todėl būtent dėl šių darbuotojų tiesioginės kaltės (aplaidumo) nuteistoji buvo neteisėtai laikoma 3 mėnesius ir 25 dienas.
Teismas išdėstė aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (žalos padarymas, žalą padariusio asmens kaltė), tačiau nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, todėl valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygų nustatymui turi būti taikomos Darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, t. y. ir DK 246 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015, išaiškino, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, taip pat būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovė, kuri ginčo laikotarpiu ėjo Panevėžio pataisos namų Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigas, netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas, numatytas jos pareigybės aprašymo 8 punkte, t. y. aplaidžiai kontroliavo nuteistosios V. I. bausmės terminą bei tikrino Įskaitos grupės inspektorės V. L. atliktą šios nuteistosios bausmės termino pabaigos paskaičiavimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad neteisingą V. I. bausmės termino skaičiavimą nustatė tik Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnė, nuteistąją konvojavus į šią įstaigą. Teismas nurodė, kad atsakovės V. G. neteisėta veika ir jos kaltė konstatuota Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo 2015 m. kovo 26 d. išvadoje Nr. TT-6 bei pataisos namų direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. P-33, kuriuo atsakovei V. G. skirta tarnybinė nuobauda ir kurios pareiškėja neskundė.
Remdamasis šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Įskaitos grupėje aptariamu laikotarpiu dirbo 2 asmenys: Įskaitos grupės inspektorė ir Įskaitos grupės vyresnioji specialistė. Vadovaujantis šių pareigūnų pareigybės aprašymais, Įskaitos grupės inspektorius yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, jis asmeniškai atsako už bausmės terminų tikslumą ir yra pavaldus Įskaitos grupės vyresniajam specialistui, tuo tarpu Įstaigos grupės vyresnysis specialistas kontroliuoja nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės vykdymo terminus.
Teismo vertinimu, atsakovės V. G. kaltės laipsnis žalos atsiradimui nustatytas teisingai. Atsakovė V. G. iš tarnybos atleista 2015 m. balandžio 30 d., gera valia pagal VTĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatas žalos neatlygino, todėl pareiškėjas dėl žalos išieškojimo pagrįstai kreipėsi į teismą. Įvertinęs bylos medžiagą ir aptartą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
III.
Atsakovė V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-18 nutarties, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyta, jog byla turi būti išnagrinėta dalyvaujant R. S., E. N. bei V. L., nagrinėjant aplinkybes, susijusias su šių asmenų funkcijų netinkamu atlikimu ir jų atliktais veiksmais. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, dar kartą netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, įtvirtintas VTĮ 32 straipsnyje, Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje ir DK 246 straipsnyje, neapklausė E. N. ir nepanaikino prieštaravimų tarp proceso dalyvių parodymų ir tarnybinių patikrinimų išvadų. Atsakovės nuomone, teismas neišsamiai įvertino įrodymus, susijusius su minėtų asmenų neteisėtais veiksmais, neanalizavo jų kaltės pobūdžio ir laipsnio, nenustatinėjo priežastinio ryšio. Teisingumo ministerijos sudaryta komisija 2015 m. gegužės 7 d. išvadoje konstatavo, kad E. N. padarė tarnybinį nusižengimą, lėmusį, jog nuteistoji nebuvo laiku išleista iš pataisos namų, dėl ko buvo naudojamos valstybės biudžeto lėšos, E. N. 2015 m. gegužės 8 d. buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovės teigimu, E. N., 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-37 sudarydamas komisiją dėl darbuotojų kaltės ir žalos dydžiams nustatyti, patvirtindamas šios komisijos išvadą bei priimdamas 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. V-38, galėjo būti šališkas ir neteisingas, neobjektyvus. Pataisos namų direktorius, priimdamas šį įsakymą, nesivadovavo 2015 m. kovo 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados dalimi, kurioje buvo nustatyta R. S. kaltė, taip pat 2015 m. kovo 27 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. P-79, kuriuo R. S. paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovė pažymėjo, kad iš esmės panašios funkcijos, susijusios su nuteistųjų paleidimo į laisvę terminais, numatytos ir R. S. bei E. N. pareigybės aprašymuose, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, asmeniškai už terminų tikslumą atsako Įskaitos grupės inspektorius, šiuo atveju V. L., tuo tarpu atsakovės funkcijos yra bendresnio pobūdžio, jai nenumatyta asmeninė atsakomybė už netinkamą terminų kontrolę. Atsakovės teigimu, būtent V. L. darbo trūkumai buvo pirminė ir pagrindinė sąlyga atitinkamoms pasekmėms kilti. Atkreipė dėmesį, kad tai yra pirma klaida per ilgus darbo metus, teismo nuosprendyje nustatyta nuteistosios bausmės termino pabaiga buvo nurodyta sudėtingai, abejonių nekilo ir pačiai nuteistajai, o klaidą nustačius, ji nedelsiant buvo pašalinta. Atsakovės nuomone, Panevėžio pataisos namai neįrodė materialinės atsakomybės sąlygų, t. y. jog žala kilo dėl būtent atsakovės tiesioginių neteisėtų veiksmų. Pataisos namų direktoriaus E. N. sudaryta komisija nenustatinėjo darbuotojų kaltės, tą patvirtino komisijos pirmininkas teismo posėdyje. Atsakovės teigimu, paleidžiant nuteistąją V. I., pažymėjimą pasirašė taip pat ir įstaigos vadovai, todėl jie turėtų prisiimti dalį atsakomybės. Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nesivadovavo minėtos komisijos pirmininko parodymais ir jų nepaneigė, todėl padarė neteisingą išvadą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Panevėžio pataisos namai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovės argumentai dėl to, jog E. N. nebuvo apklaustas teisme, nepagrįsti, nes teismas turėjo galimybę įvertinti ir įvertino jo pateiktus rašytinius parodymus, o posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama posėdyje nedalyvaujant E. N.. Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio pataisos namų direktorius E. N. buvo teisingumo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1P-49 3.1 punktu įpareigotas spręsti klausimą dėl neteisėtai laikant nuteistąją neracionaliai panaudotų valstybės biudžeto lėšų atlyginimo. Vykdydamas šį įpareigojimą, E. N. 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-37 sudarė komisiją ir jos narių pateiktos išvados pagrindu priėmė sprendimą dėl materialinę žalą padariusių darbuotojų ir žalos dydžių. Papildomai paaiškino, kad dėl nuteistosios neteisėto laikymo pataisos namuose buvo atlikti trys tarnybiniai patikrinimai: Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus, Panevėžio pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir teisingumo ministro sudarytos komisijos tarnybinis patikrinimas. Šių tyrimų metu surinkta informacija ir išvados laikytinos objektyviai pakankamomis, kad būtų galima nustatyti darbuotojų kaltės laipsnį jų materialinei atsakomybei kilti. Todėl, pareiškėjo teigimu, nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl neva formaliai atlikto tyrimo, netirtų materialinės žalos padarymo aplinkybių. Panevėžio pataisos namų direktoriaus sudaryta komisija minėtų tyrimų išvadų nekvestionavo, bet jomis rėmėsi ir jas analizavo priimdama sprendimą dėl darbuotojų kaltės materialinės atsakomybės prasme, faktinės aplinkybės nebuvo iš naujo nustatinėjamos. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigia atsakovė, pataisos namų sudarytos komisijos pirmininko V. N. parodymuose prieštaravimų nėra, be to, bylą pakartotinai nagrinėjant teisme, buvo apklausta įstaigos atstovė ir tretieji suinteresuoti asmenys, o ankstesnio posėdžio metu pataisos namams atstovavusio V. N. parodymai nebenagrinėtini. Pareiškėjo vertinimu, Panevėžio pataisos namai tinkamai įrodė tiek žalos padarymo faktą, tiek atsakovės neteisėtą veiką, tiek tiesioginį priežastinį ryšį. Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57, 65 punktas aiškiai apibrėžia, ką reiškia bausmės terminų tikrinimas. Atsakovė privalėjo patikrinti, ar jai pavaldžios darbuotojos apskaičiuotas bausmės vykdymo terminas atitinka byloje esančius dokumentus. Atsakovei pareigybės aprašyme nustatyta pareiga kontroliuoti terminus vertintina kaip aiški ir konkreti elgesio taisyklė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas suponuoja išvadą apie asmens kaltę. Atitinkamas nuteistosios bausmės atlikimo termino neatitikimas turėjo būti pastebėtas atsakovės, ko ši neatliko. Tai, kad atsakovei teko didelis darbo krūvis, atsakovės kaltės nešalina. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad tarnybinės ir materialinės atsakomybės sąlygos nėra tapačios, materialinės atsakomybės taikymo galimybė yra saistoma būtinumo neabejotinai nustatyti, be kita ko, kaltę. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta R. S. ir E. N. kaltė, bet nustatytas kitų darbuotojų, atsakovės ir V. L., veiksmų neteisėtumas jų materialinės atsakomybės prasme bei kaltė, konstatuota, jog jų kaltės laipsnis vienodas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
R. S. nuomone, dėl padarytos aritmetinės klaidos kaltos darbuotojos, kurios tuos veiksmus atlikinėjo, t. y. atsakovė bei V. L.. Pažymėjo, kad drausminė atsakomybė nebūtinai tiesiogiai sietina su žalos padarymu, materialinei atsakomybei kilti būtina atitinkamų sąlygų visuma. R. S. taikoma tarnybinė atsakomybė, tačiau jos atliekamos funkcijos nebuvo tiesiogiai susijusios su padarytu pažeidimu ir dėl to atsiradusia žala, todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp jos padaryto nusižengimo ir žalos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
E. N. teigimu, visus su byla susijusius faktus, aplinkybes, argumentus jis išdėstė ir pateikė pirmosios instancijos teismui, kuris juos išnagrinėjo ir įvertino. Nurodė buvęs teisingumo ministro įpareigotas spręsti klausimą dėl neracionaliai panaudotų valstybės biudžeto lėšų atlyginimo, todėl 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-37 sudarė atitinkamą komisiją, o sprendimas priimtas įvertinus jos pateiktas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl materialinės žalos, padarytos pareiškėjui Panevėžio pataisos namams, atlyginimo priteisimo iš atsakovės V. G., ginčui aktualiu laikotarpiu ėjusios Panevėžio pataisos namų Įskaitos grupės vyresniosios specialistės pareigas.
Byloje nustatyta, kad iš Panevėžio pataisos namų laiku nebuvo paleista nuteistoji V. I., kuri be teisinio pagrindo Panevėžio pataisos namuose buvo laikoma nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 26 d. dėl to, jog buvo neteisingai apskaičiuota jos bausmės termino pabaiga. Dėl to Panevėžio pataisos namams buvo padaryta 303,37 Eur materialinė žala, kuri apskaičiuota, įvertinus išlaidas, kurios buvo patirtos nuteistąją maitinant, teikiant jai medikamentus, karštą ir šaltą vandenį, higienos prekes, skalbiant patalynę, apmokant už automobilio kurą.
Pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-37 sudaryta Komisija 2015 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. 01/7-1530 nustatė, jog nuteistoji V. I. buvo neteisėtai laikoma Pataisos namuose 3 mėnesius ir 25 dienas dėl Panevėžio pataisos namų darbuotojų V. G. ir V. L. tiesioginės kaltės. Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-38 šios darbuotojos įpareigotos atlyginti neracionaliai panaudotas valstybės biudžeto lėšas po 50 procentų nurodytos žalos dydžio.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovės V. G. Panevėžio pataisos namams 151,69 Eur materialinės žalos atlyginimą.
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neišsamiai įvertino visus įrodymus, neanalizavo kitų materialinei atsakomybei nustatyti reikšmingų aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas (Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 32 straipsnis ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria aptartam teisiniam reguliavimui ir plačiau šio ginčo išsprendimui taikytų teisės aktų nuostatų nebekartoja.
Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Vertinant šias valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą – tiesioginius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A415-35/2007), t. y. turto netekimą, sugadinimą, turėtas išlaidas ir pan., kas leidžia daryti išvadą, jog Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės reikalauti iš valstybės tarnautojo atlyginti netiesioginę žalą – negautas pajamas. Kita būtina materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, kuri suprastina kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kaip išplaukia iš Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).
Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad V. I. Panevėžio pataisos namuose neteisėtai buvo laikoma 3 mėnesius 25 dienas. Panevėžio pataisos namų 2015 m. gegužės 8 d. pažymoje apie V. I. išlaikymo išlaidas 2014-11-01 – 2015-02-25 nurodyta, kad jos išlaikymas pataisos namuose minėtu laikotarpiu pataisos namams kainavo 303,37 Eur. Šios sumos V. G. neginčija, todėl laikytina, jog žalos padarymo faktas įrodytas, t. y. tiesioginiai nuostoliai.
Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 01/04-106 patvirtintų Panevėžio pataisos namų įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 8 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kontroliuoja nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės vykdymo terminus, o 14 punkte – kontroliuoja nuteistųjų išleidimo į laisvę teisėtumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. 2011-01-07, 2011-06-14, 2011-09-27, 2012-11-11, 2013-10-21, 2014-03-27 ir 2015-02-26 patikrino bausmės atlikimo terminus ir pasirašė V. I. bausmės terminų sutikrinimo lape. Sutiktina su atsakovu, jog V. G., padarydama įrašus V. I. asmens byloje esančiame bausmės terminų sutikrinimo lape ir bausmės terminų tikrinimo dalyje pažymėdama „patikrinta“ arba „pastabų nėra“, netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas. Būtent dėl to, kad netinkamai buvo vykdomos funkcijos, susijusios su teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo kontrole, nuteistoji V. I. 3 mėnesius ir 25 dienas buvo neteisėtai laikoma Panevėžio pataisos namuose. Tai reiškia, kad V. G. veiksmai (netinkamas pareigų atlikimas) taip pat tiesiogiai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
Tarnybinė atsakomybė už netinkamą vadovaujamos įstaigos darbo organizavimą, atliekamo darbo kontrolės nevykdymą ir neužtikrinimą, jog įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai taikyta ir Panevėžio pataisos namų direktoriui E. N., taip pat tarnybinė nuobauda skirta jo pavaduotojai R. S., kuri buvo įpareigota koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių administracijos padalinių, tame tarpe Įskaitos grupės, darbą, užtikrindama tinkamą jų veiklą pagal įstaigos ir šių padalinių nuostatus. Tai aukštesnio lygio vadovai, kurie atsakingi už visos organizacijos ar tam tikros veiklos srities uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šių pareigūnų neteisėta veika tiesiogiai nelėmė pareiškėjui atsiradusios žalos, t. y. materialinei atsakomybei atsirasti nėra vienos iš sąlygų – priežastinio ryšio tarp šių pareigūnų neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas paviršutiniškai ir neišsamiai įvertino įrodymus, susijusius su R. S. ir E. N. neteisėtais veiksmais (neveikimu), neanalizavo jų kaltės pobūdžio ir laipsnio, nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp neteisėtų E. N. ir R. S. veikų ir žalos atsiradimo.
Nagrinėjamu atveju pagal pareigybės aprašymą V. L. asmeniškai buvo atsakinga už bausmės terminų tikslumą, o pareiškėja buvo atsakinga už V. L. funkcijų vykdymo kontrolę. Taigi būtent V. G. tiesiogiai buvo atsakinga už kito tarnautojo darbą (tinkamą funkcijų vykdymą). Teisėjų kolegijos nuomone materialinė atsakomybė pagrįstai taikyta V. G. ir V. L. atžvilgiais, kurios abi tiesiogiai buvo atsakingos už bausmės terminų tikslumą ir jų sutikrinimo kontrolę.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015-05-08 įsakymo Nr. 1P-49 „Dėl pripažinimo, kad E. N. padarė tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ 3.1 punktu pavedė Panevėžio pataisos namų direktoriui E. N. spręsti klausimą dėl neteisėtai laikant Panevėžio pataisos namuose V. I. neracionaliai panaudotų valstybės biudžeto lėšų (303,37 Eur) atlyginimo. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad E. N. nėra materialinės atsakomybės subjektas, taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, jog Panevėžio pataisos namų direktorius E. N., 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-37 sudarydamas komisiją darbuotojų kaltės ir atlygintinos žalos dydžiams nustatyti, patvirtindamas šios jam pavaldžios komisijos 2015 m. birželio 4 d. išvadą Nr. 01/7-1530 bei priimdamas 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. V-38 „Dėl įstaigai materialinę žalą padariusių darbuotojų ir atlygintinos žalos dydžių šiems darbuotojams nustatymo“ galėjo būti šališkas.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines bylos aplinkybes, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.