- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- e2-17952-948/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02901-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Advokatai
- Kęstutis Valys
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M. (per ZOOM programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina G. J. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. J. po 350 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; 5) nustatyti vaiko K. J. bendravimo su atsakovu tvarka, pagal kurią vaiko tėvas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį turi teisę pasiimti vaiką iš motinos namų penktadienį 17 val. ir grąžina vaiką motinai sekmadienį 15 val.; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo prasidėjo tarpusavio konfliktai ir įvairūs nesutarimai. Jau apie metus laiko neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Kreditorių neturi. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomomis nuo (duomenys neskelbtini), nes nuo to laiko su atsakovu kartu nebegyvena ir nuo to laiko atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja jos gyvenamojoje vietoje. Nutraukiant santuoką prašo jai palikti santuokinę pavardę.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) su atsakovu kartu nebegyvena ir nuo to laiko atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Noro bendrauti su sūnumi atsakovas taip pat nerodo. Pradėjo dirbti. Gauna minimalią algą, praėjusį mėnesį į rankas gavo 550 Eur. Taip pat gauna 122 Eur vaiko pinigų ir 350 Eur vaiko auginimo išmoką. Su vaiku gyvena nuomojamame bute. Už buto nuomą moka 220 Eur. Vaikui už darželį moka 70 Eur. Atsakovas neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti. Atsakovas anksčiau dirbo nelegaliai Lietuvoje, o dabar išvykęs dirbti į užsienį. Ji kreditorių neturi. Sūnus sveikas ir neturi specialiųjų poreikių. Nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto santuokos metu neįgijo. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai tinkamai. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį informuotas tinkamai, neatvyko. Taip pat nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Išvadą teikiančios institucijos atstovas su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką: K. J., gim. (duomenys neskelbtini), Ieškovė dirbanti, gaunanti minimalią algą. Atsakovas duomenų apie užsienyje turimą darbą ir gaunamas pajamas teismui nepateikė.
CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nebendrauja ir bendro ūkio neveda, ieškovė nurodė, kad savo iniciatyva daug kartų bandė taikytis, tačiau tai nepavyko, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Ieškovė teigia, jog su atsakovu pykosi ne tik dėl esminių šeimos klausimų sprendimo, tačiau ir dėl smulkmenų, dėl skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą kildavo nesutarimai. Kartu su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena apie metus laiko ir nebeveda bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „J.“. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – J., sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė - J.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi sūnų K. J., kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikas šiuo metu gyvena su ja. VTAS atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Ieškovė prašo nustatyti vaiko K. J. bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurią vaiko tėvas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį turi teisę pasiimti vaiką iš motinos namų penktadienį 17 val. ir grąžina vaiką motinai sekmadienį 15 val. Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.
Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 350 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji išlaiko sūnų, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vaikui išlaikymo neteikia. Atsakovas nepateikė teismui prieštaravimų dėl išlaikymo vaikui dydžio. Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsakovas jauno, darbingo amžiaus, išvykęs į užsienį dirbti. Pažymėtina, kad atsakovas duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų prisidėti prie nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo, nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas po 350 Eur išlaikymas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymo teikimas, teismo nuomone, atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaiko tik būtinuosius poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovei 2025-08-12 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki sprendimo priėmimo dienos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 209 Eur žyminis mokestis (114 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 95 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „J.“, atsakovui palikti pavardę „J.“.
Nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. J. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad nustatyti vaiko K. J. bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurią vaiko tėvas D. J. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį turi teisę pasiimti vaiką iš motinos namų penktadienį 17 val. ir grąžina vaiką motinai sekmadienį 15 val.
Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo (duomenys neskelbtini), šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti uzufrukto teise vaiko motinai G. J..
Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 209 Eur (dviejų šimtų devynių eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.