Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės ir Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio ir nukentėjusiosios R. S. atstovo advokato G. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

L. M. išteisintas pagal BK 304 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos 2 000 Eur išlaidos dėl ekspertizės atlikimo iš L. M. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. M. buvo kaltinamas tuo, jog, siekdamas gauti dokumentą, pateikė įstaigai ir tarnautojui melagingą informaciją ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą: L. M. 2020 m. balandžio 29 d. 15.01 val. valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos klientų aptarnavimo grupei, esančiai adresu Baltijos pr. 123, Klaipėdos m., siekdamas pakeisti statinio 9F1p kadastrinius matavimus ir matavimų pagrindu įgyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėdos m., kadastro dokumentus (nekilnojamojo daikto (pastato) kadastrinę bylą (duomenų paketą) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini) g. 58, nekilnojamo turto (daikto) registro išrašą) ir apgaule įgyti svetimą turtą – 2004 m gruodžio 14 d. sutarties pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus L. M., R. S. faktiškai realizuotą, t. y. parduotą, pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 7F1p, bet esantį (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėdos m., pateikė prašymą Nr. 23737022 patikslinti kadastrinius matavimus dėl statinio 9F1p, po to 2020 m. gegužės 5 d., apie 13 val., valstybės įmonės Registrų centrų matininkei R. R., esant (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėdoje, melagingai parodė, kad minėtame R. S. valstybės išnuomotame sklype (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėdos m., esantis pastatas yra jam priklausantis 2010 m. liepos 16 d. sutarties pagrindu įgytas pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 9F1p, dėl to matininkė atliko pastato matavimus, 2020 m. gegužės 12 d. sudarė nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą nurodydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis, jog (duomenys neskelbtini) g. 58 sklype, Klaipėdos m., esantis pastatas yra L. M. priklausantis statinys 9F1p, ir ją 2020 m. gegužės 12 d. perdavė L. M., jis 2020 m. gegužės 18 d. 9.54 val. valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos klientų aptarnavimo grupei, esančiai Baltijos pr. 123, Klaipėdos m., kartu su sudaryta nauja nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla pateikė prašymą Nr. 23850872 atlikti nekilnojamojo daikto (pastato) kadastro duomenų pakeitimą (duomenys neskelbtini) Klaipėda, (duomenys neskelbtini) g. 58, ir įrašyti naujus netikrus kadastrinius duomenis apie pastatą 9F1p, tokiu būdu, pateikęs melagingą informaciją, inicijavo kadastro duomenų pakeitimą valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. 2020 m. gegužės 19 d., gavęs nekilnojamojo daikto (pastato) kadastrinę bylą (duomenų paketą) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini) g. 58, nekilnojamojo turto (daikto) registro išrašą, pasikėsino apgaule įgyti jam nepriklausantį 6 030 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. S. kreipėsi dėl įregistruotų duomenų panaikinimo.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 3 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, juo pripažinti L. M. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 304 straipsnio l dalyje, 22 straipsnio l dalyje ir 182 straipsnio l dalyje, ir jam skirti: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, pagal BK 304 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Priteisti iš L. M. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2 000 Eur proceso išlaidų už atliktą ekspertizę, kadangi ekspertizė buvo paskirta pagal įtariamojo prašymą.

2.1. Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinimas L. M. yra nepagrįstas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti sprendimo motyvai abstraktūs, išvados paremtos vien kaltinamojo parodymais ir duomenimis apie proceso šalių inicijuotą civilinį ginčą, neaišku, kurie išvardinti duomenys paneigia, o kurie patvirtina kaltinimą, kaip jie koreliuoja tarpusavyje. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu L. M. davė prieštaringus parodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto realizavimo, dėl bendravimo su nukentėjusiąja R. S., notarinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir kt., faktinių aplinkybių, kurios patvirtino L. M. žinojimą ir suvokimą, kam ir kokie objektai priklauso, kokia faktinė jų būklė, registrų įrašai ir t. t. L. M. parodymai turėjo būti vertinami atsargiai, kritiškai, juos gretinant su kitais byloje esančiais duomenims. Teismas besąlygiškai tikėjo kaltinamojo parodymais, vertino juos izoliuotai nuo kitų duomenų. Nuosprendis yra paviršutiniškas, neišsamus ir neargumentuotas. Vieninteliai teismo argumentai yra tokie, jog iš byloje esančių duomenų neaišku, kam priklauso turtas, ir dėl to tarp šalių inicijuotas civilinis ginčas.

2.2. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu, surinkus iš VĮ Registrų centro ir Klaipėdos savivaldybės archyvinius dokumentus, juos išanalizavus, dar neatlikus ekspertinio tyrimo, buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos objektas pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu nebuvo ir nėra juridiškai R. S. realizuotas objektas pastatas –stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 7F1p. Tyrėjams ir prokurorui, reiškiant įtarimus L. M., buvo žinoma, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra ir L. M. 2010 m. liepos 16 d. sutarties pagrindu įgytas pastatas – stoginė, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 9F1p. Ekspertas G. P. ekspertizės akte ir apklausiamas teisme patvirtino šias išvadas ir papildomai parodė, kad pastatas – garažas planuose atsirado 1999 m., tačiau buvo pastatytas neleistinai ir neturėjo registracijos duomenų. Būtent dėl šių nustatytų faktinių duomenų, įvertinus parengto ir patvirtinto detaliojo plano dokumentuose užfiksuotą informaciją, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, L. M. suformuotas atitinkamas kaltinimas. Ginčo objekto įvardijimas: ,,pastatas – stoginė“, „pastatas – garažas“ ar ,,pastatas – sandėlis“, į ką atkreipia dėmesį teismas, nėra reikšminga. Vadovaujantis detaliojo plano aprašymo, techniniais, protokoliniais dokumentais ir paties kaltinamojo parodymais, nustatyta, kad pats L. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, inicijavo (organizavo) detaliojo plano rengimą, suskirstė objektus pagal planuojamus sukurti namų valdos sklypus, juos realizavo fiziniams asmenims, dalyvavo detaliojo plano svarstyme ir patvirtino teikiamų duomenų teisingumą, vėliau R. S. ir kitiems asmenims perdavė teises nuomotis valstybinę žemę. Būtent šie įrodymai patvirtino aplinkybę, kad L. M., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2004 m. gruodžio 14 d. sutarties pagrindu R. S. faktiškai realizavo pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą registruose ir plane 7F1p, ir patvirtino jo buvimo vietą (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėdos m. Šį numerį priskyrė sklype esančiam apskritai neregistruotam pastatui (garažui, sandėliui ar pan.) dėl jam žinomos priežasties, kad vieno objekto, t. y. buvusio pastato – rūsio, nepakako suformuoti namų valdos sklypą ir gauti teisę į ilgalaikę žemės nuomą. Minėtas aplinkybes ir sandorių sudarymo metu vykdomus faktinius susitarimus, turto buvimo vietą kaltinime nurodytame žemės sklype patvirtino liudytojai R. J., S. S., A. S., P. M., K. G..

2.3. L. M. įvykdytų nusikalstamų veikų tyčią patvirtina ir pateikti Klaipėdos savivaldybės dokumentai, kuriais atsisakyta išnuomoti jam valstybinę žemę 2010 m. liepos 16 d. sutarties pagrindu įgytam pastatui – stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtam plane 9F1p, kadangi šis objektas pateko į jau suformuotą ir detaliuoju planu patvirtintą kelio zoną. Po to išteisintasis pats pasinaudojo registruose esančiais įrašais ir siekė kitokiu nusikalstamu būdu legalizuoti R. S. išnuomotame sklype jo įgytą turtą, kuris tiek faktiškai, tiek juridiškai buvo kitoje vietoje. L. M. veiksmai patvirtina tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų jam inkriminuotų nusikaltimų veikų požymių buvimą. Byloje esančių faktinių duomenų pakanka L. M. kaltei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. veikos padarymo metu buvo neteistas, kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu, bausmės tikslai bus pasiekti L. M. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3. Nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 3 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, juo pripažinti L. M. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 304 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

3.1. Argumentuoja, jog vadovaujantis detaliojo plano aprašymo, techniniais, protokoliniais dokumentais, liudytojų S. S., A. S., R. J., K. G., nukentėjusiosios R. S. parodymais ir paties L. M. parodymais nustatyta, kad pats L. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, inicijavo ir organizavo detaliojo plano rengimą, suskirstė nekilnojamojo turto objektus pagal planuojamus sukurti sklypus ir realizavo juos. Liudytojai R. J., S. S., A. S., K. G. ir nukentėjusioji R. S. apklausų metu patvirtino, kad būtent L. M. jiems rodė, kokie pastatai yra parduodami, kokie sklypai bus priskirti prie minėtų pastatų. Anot minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios, būtent L. M. rodė brėžinius, kuriuose užfiksuoti parduodami pastatai realiai buvo matyti ir sklypuose. L. M. apklausų metu, bandydamas išvengti atsakomybės, kelis kartus parodė, kad jis pastatų nepardavinėjo ir pirkėjams ne tik pastatų, bet ir brėžinių nerodė. Anot L. M., pirkėjai patys apžiūrinėjo pastatus ir patys tvarkėsi dokumentus. Tokie L. M. parodymai prieštarauja ne tik minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymams, bet ir byloje esantiems oficialiems dokumentams bei elementariai logikai. Nėra jokio paaiškinimo, kaip nekilnojamojo turto objektai, priklausantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo būti parduodami be UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų, šiuo atveju direktoriaus ir vienintelio akcininko L. M., žinios. Kaip gali pirkėjai apžiūrinėti objektus patys, jeigu nėra tiksliai žinoma, kur jie yra. Juolab nesuprantama, kaip nenupirkto objekto dokumentus gali tvarkyti to objekto dar neįsigiję galimi pirkėjai. Apklausos metu L. M. buvo užsiminęs, jog jis nepasirašinėjo pas notarą pirkimo–pardavimo sutarčių. Tačiau byloje yra minėtų objektų notaro patvirtintos pirkimo–pardavimo sutartys. Galiausiai L. M. parodė, kad šias sutartis pasirašė, tačiau objektų pirkėjų nematė. Nėra jokio pagrindo netikėti notaro patvirtintose pirkimo–pardavimo sutartyse užfiksuotais faktais, kad sutartys pasirašytos dalyvaujant pirkėjams ir pardavėjui L. M..

3.2. Tai, kad L. M. žinojo, jog jam nepriklauso nukentėjusiosios R. S. įgytas pastatas – stoginė, patvirtina dokumentuose užfiksuoti duomenys, taip pat minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai. L. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pastatų administratorius, puikiai žinojo, kur yra konkretūs pastatai ir kokie sklypai jiems priskirti. L. M. žinojo, kad 2010 m. liepos 16 d. jo įgytas pastatas yra visai kitame suformuotame sklype nei R. S. priklausantys pastatai. L. M. nusikalstamus veiksmus pradėjo po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu buvo nuspręsta nutraukti prieš terminą valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g.) nuomos sutartį. Taigi L. M., supratęs, kad prarado ilgalaikę nuomos sutartį, nutarė užvaldyti santykinai netoliese buvusį R. S. priklausantį pastatą ir kartu įgyti nuomos teises į valstybinės žemės sklypą.

3.3. L. M., vykdydamas nusikalstamus veiksmus, suprato, kad VĮ Registrų centro darbuotojai R. R. nurodė netikrus duomenis apie jo įgyto pastato faktinę buvimo vietą, ir to siekė, po registravimo ėmė disponuoti nekilnojamuoju turtu kaip savo, vykdyti statybos ir kt. darbus be leidimo, t. y. kėsinosi užvaldyti tą turtą, žinodamas, kad sklypas ir jame esantys objektai faktiškai bei juridiškai pagal detalųjį planą perduoti R. S., nors VĮ Registrų centro išraše objektas Nr. 7F1p buvo pažymėtas kaip sunaikintas. 2022 m. gruodžio 15 d. apklausos metu L. M. parodė, jog pats surašė ir nunešė į VĮ Registrų centrui dokumentus, kad būtų pažymėta kadastre apie pastatų sunaikinimą, bet savo įsigyto pastato 9F1p nenurodė kaip sunaikinto. Po to L. M. pasinaudojo registruose esančiais įrašais ir siekė nusikalstamu būdu legalizuoti R. S. išnuomotame sklype esantį jo įgytą turtą, kuris tiek faktiškai, tiek juridiškai buvo kitame sklype. Teismas pateikė tik bendro pobūdžio išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo, tačiau nenurodė motyvų dėl konkrečių įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindė L. M. išteisinimą. Šie teismo padaryti pažeidimai yra esminiai, sukliudę priimti pagrįstą ir teisingą nuosprendį.

4. Išteisintojo L. M. gynėjas advokatas O. Martinkus atsiliepimu su apeliaciniais skundais nesutinka. Nukentėjusiosios R. S. atstovo advokato G. G. apeliacinį skundą prašo palikti nenagrinėtą, kaip paduotą asmens, neturinčio tokios teisės. Nuosprendį prašo palikti nepakeistą.

4.1. Teigia, jog apeliantai nepagrįstai ir neteisėtai siekia tarp šalių iškilusį civilinį turtinį ginčą dėl nuosavybės teisės išspręsti baudžiamojo proceso tvarka. L. M. inkriminuotas siekis apgaulės būdu įgyti svetimą neva nukentėjusiajai R. S. nuosavybės teise priklausantį 6 030 Eur vertės turtą – pastatą – stoginę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 7F1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėda, kurį ji neva įgijo 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo sutarties pagrindu. Ši apgaulė pasireiškė tuo, kad L. M. neva pateikė melagingą informaciją matininkei, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, neva šis R. S. priklausantis pastatas 7Flp yra stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 9F1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 58, Klaipėda, priklausantis jam 2010 m. liepos 16 d. pirkimo sutarties pagrindu. Taigi, prokuroras turėjo įrodyti, kad: 1) ginčo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 7F1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 58, Klaipėda, priklausantis R. S. 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo sutarties pagrindu, yra stoginė; 2) ginčo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 9F1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 58, Klaipėda, priklausantis L. M. 2010 m. liepos 16 d. pirkimo sutarties pagrindu, nėra stoginė; 3) L. M. 2020 m. balandžio 29 d.–2020 m. gegužės 19 d. žinojo šias aplinkybes. 2021 m. rugsėjo 13 d. žemėtvarkos darbų ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad ginčo pastatas nėra nei R. S., nei L. M. minėtų pirkimo sutarčių pagrindu įgytos stoginės Nr. 7F1p ir (ar) 9F1p, kurios iki jų nugriovimo stovėjo kituose žemės sklypuose, bet yra faktiškai stovintis VĮ Registrų centre neregistruotas mūrinis statinys, pavadintas garažu. Šiame teismo ekspertizės akte nustatytos aplinkybės buvo patvirtintos ir teisminio nagrinėjimo metu.

4.2. Tiek išteisintasis L. M., tiek nukentėjusioji R. S. reiškia turtines pretenzijas į ginčo pastatą – garažą ir grindžia tai notarine tvarka patvirtintomis skirtingomis pirkimo–pardavimo sutartimis. Nė viena iš šių sutarčių nėra pripažinta negaliojančia. Šis ginčas yra turtinis ir spręstinas civilinio proceso tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos tarp R. S. ir L. M.: civilinė byla Nr. e2-28-637/2023 (byla 2023 m. vasario 17 d. nutartimi sustabdyta, iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-107-971/2023), civilinė byla Nr. e2-107-971/2023 (byla sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla).

4.3. Pažymi, kad L. M. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu siekė užvaldyti nukentėjusiosios R. S. 6 030 Eur vertės turtą – stoginę 7F1p. R. S., apklausta teisme, nurodė, kad už įsigytą ginčo pastatą 15 metų moka mokesčius, bet jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Manytina, kad šis jos teiginys neatitinka tikrovės ne tik todėl, kad ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, bet ir todėl, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis matyti, jog šios stoginės 7F1p vertė yra 0 Eur. Išteisintasis L. M. teismui pateikė nekilnojamojo turto mokesčių deklaracijas, kurios patvirtina, kad jis mokėjo gyventojų nekilnojamojo turto mokestį už 2010 m. liepos 16 d. įsigytą stoginę 9F1p, apskaičiuotą nuo šio pastato vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, – 4 055 Eur.

4.4. Nukentėjusiosios R. S. įgaliotuoju atstovu šioje byloje (pagal R. S. 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymą) 2020 m. rugsėjo 24 d. tyrėjos L. M. nutarimu buvo pripažintas A. Giniotis (t. 9, b. l. 162), kuris ir atstovavo nukentėjusiajai teismo procese. Apeliacinį skundą pasirašęs jos atstovas advokatas G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs 2020 m. rugpjūčio 6 d. advokato orderį Nr. 630412, suteikiantį jam teisę atstovauti R. S., jos kaip liudytojos apklausos policijoje metu. Jokio kito dokumento, suteikiančio advokatui G. G. teisę pasirašyti bei pateikti apeliacinį skundą dėl šio nuosprendžio, byloje nėra pateikta. BPK 55 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiojo įgaliotu atstovu gali būti advokatas, o dalyvauti procese jam leidžiama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą, o teismas – nutartį. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokato įgaliojimai baudžiamajame procese yra įforminami pateikiant orderį. Šiuo atveju advokatas G. G. nėra pateikęs advokato orderio ir nėra priimta teismo nutartis, suteikianti jam teisę būti nukentėjusiosios įgaliotuoju atstovu. Todėl advokato G. G. pasirašytas ir pateiktas apeliacinis skundas laikytinas paduotu neįgalioto asmens, t. y. asmens, neturinčio teisės apskųsti neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio, ir paliktinas nenagrinėtas.

5. Teismo posėdyje apygardos teisme prokuroras K. G. ir nukentėjusiosios R. S. atstovas A. Giniotis prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, išteisintasis L. M. ir jo gynėjas advokatas O. Martinkus – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliaciniuose skunduose keliami savo esme tapatūs argumentai, todėl juos teisėjų kolegija aptaria kartu. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pateikė abstrakčius motyvus, o išvadas grindė vien kaltinamojo L. M. parodymais ir duomenimis apie proceso šalių inicijuotus civilinius ginčus. Neaišku, kurie teismo ištirti įrodymai paneigia, o kurie patvirtina kaltinimą, kaip jie koreliuoja tarpusavyje.

7.2. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp kaltinamojo L. M. ir liudytojų R. J., S. S., A. S., P. M., K. G. bei nukentėjusiosios R. S. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų. L. M. žinojo, kad ginčo pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 9F1p, kurią jis įgijo 2010 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, yra ne jam, o R. S. valstybės išnuomotame sklype ir jame yra R. S. 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 7F1p. Ekspertas G. P. ekspertizės akte ir teismo posėdyje tai patvirtino ir papildomai paaiškino, kad pastatas – garažas planuose atsirado 1999 m., tačiau jis buvo pastatytas neleistinai ir neturėjo registracijos duomenų.

7.3. Ginčo objekto įvardijimas: ,,pastatas – stoginė“, „pastatas – garažas“ ar ,,pastatas – sandėlis“, priešingai, nei motyvavo teismas, nėra reikšmingas, nes pats L. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, inicijavo (organizavo) detaliojo plano rengimą, suskirstė objektus pagal planuojamus sukurti namų valdos sklypus, juos realizavo fiziniams asmenims, dalyvavo detaliojo plano svarstyme ir patvirtino teikiamų duomenų teisingumą, vėliau R. S. ir kitiems asmenims perdavė teises nuomotis valstybinę žemę. Kai Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu buvo nuspręsta nutraukti prieš terminą valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., nuomos sutartį, L. M. suprato, kad prarado ilgalaikę nuomos sutartį, todėl nutarė užvaldyti santykinai netoliese buvusį R. S. priklausantį pastatą ir kartu įgyti nuomos teises į valstybinės žemės sklypą.

8. Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, nes nuosprendyje išdėstė ne tik kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, bet ir pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl L. M. išteisinimo.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

10. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

11. Apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M. buvo pateikti du kaltinimai, vienas iš jų pagal BK 304 straipsnio 1 dalį. BK 304 straipsnyje (melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą) nustatyta, kad tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Esminiai šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai, lemiantys baudžiamąją atsakomybę, yra melagingos, t. y. neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos pateikimas tam tikrai įstaigai ar pareigūnui. Subjektyvieji požymiai yra tyčinė kaltė bei tikslas – siekimas gauti dokumentą ar suklastotą dokumentą. Tyčia pasireiškia tuo, kad asmuo suprasdamas, kad informacija melaginga, t. y. neatitinkanti tikrovės, pateikia ją įstaigai ar asmeniui, atsakingam už dokumento išdavimą, ir nori taip veikti. Veikimo tikslas – siekimas gauti dokumentą. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektas yra valdymo tvarka.

12. Kitas kaltinimas L. M. pareikštas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t. y. pasikėsinimas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą.

12.1. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi, pripažįstant, kad yra pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, kad buvo pradėti realizuoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.

12.2. BK 182 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. BK 182 straipsnyje išdėstytos normos apsaugos objektu laikytinos nuosavybės ir kitos turtinės teisės, o šios nusikalstamos veikos dalyku – turtinė nauda įgijus svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikinus turtinę prievolę ar jos išvengus. Turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. (materialioji sudėtis). Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį atsižvelgtina į tai, kad visi alternatyvieji dalyko požymiai yra glaudžiai susiję, todėl atskirais atvejais kaltininko apgaule gaunama turtinė nauda iš karto gali atitikti kelis šiame straipsnyje išvardytus dalyko požymius. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto įgijimas apgaule kartu reiškia neteisėtą atitinkamos turtinės teisės įgijimą, o turtinės teisės įgijimas apgaule gali reikšti ir neteisėtą atitinkamos turtinės prievolės panaikinimą arba išvengimą.

12.3. Be to, apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą, suteikiantį kaltininkui galimybę neteisėtai išvengti turtinės prievolės. Apgaulė sukčiaujant reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir to nori.

12.4. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstyto teisinio reguliavimo aspektus, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą, daro išvadą, jog, priešingai, nei teigia apeliantai, apylinkės teismas tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir pagrįstai išteisino L. M. dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 304 straipsnio 1 dalį. Todėl panaikinti skundžiamą nuosprendį ir L. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 304 straipsnio 1 dalį nuteisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), L. M. priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

14. Išanalizavusi apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog nors L. M. kaltinamas tuo, jog siekdamas gauti dokumentą pateikė įstaigai bei tarnautojui melagingą informaciją ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, priklausantį R. S., nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai byloje nėra nustatyta, kad tas turtas priklauso nukentėjusiajai, taigi turtas, dėl kurio kilo ginčas, nėra turtas, kuris nurodytas kaltinamajame akte. Byloje, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, nėra paneigta aplinkybė, jog klaidingai garažas vadinamas stogine, nors niekada nebuvo ir negalėjo būti stoginė. Tokią apylinkės teismo motyvaciją patvirtina 2021 m. rugsėjo 13 d. Žemėtvarkos darbų ir nekilnojamų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) 8–10 punktuose pateiktų išvadų turinys:

faktinis vietovėje esantis ginčo statinys – garažas – nėra ir niekada nebuvo niekaip susijęs nei su stogine 7F1p, nei su stogine 9F1p (8 punktas);

2009 metais G. M. paslaugų įmonė, atlikusi ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, faktinį ginčo statinį – garažą – klaidingai priskyrė stoginei 7F1p (9 punktas);

faktinio ginčo statinio – garažo – kadastro duomenis VĮ Registrų centras 2020 m. gegužės 5 d. nustatė neteisingai, šį statinį klaidingai priskirdama nebeegzistuojančiai stoginei 9F1p su priestatu 1f1p (10 punktas) (t. 9, b. l. 164).

14.1. Be to, Ekspertizės akte pateiktas atsakymas į klausimą – kokie statiniai (nurodyti unikalius numerius ir žymėjimo plane indeksus) yra šiuo metu žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent atsakyta, kad: šiuo metu ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra teisėtai Nekilnojamojo turto registre / Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane: 13I1p, R. S. įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004 m. gruodžio 14 d. sutartį; ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat egzistuoja faktinis ginčo statinys – garažas, kurio kadastro duomenys 2020 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro buvo nustatyti neteisingai, šį statinį klaidingai priskiriant nebeegzistuojančiai stoginei 9F1p su priestatu 1f1p (t. 9. B. l. 166).

14.2. Ekspetrizės akte konstatuota ir tai, kad: tyrimo metu nustatyta, kad pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: sandėliavimo, pažymėjimas plane: 7F1p, R. S. įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004 m. gruodžio 14 d. sutartį, nėra ir niekada nebuvo ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jo teritorijoje. Stoginė 7F1p 1995–2005 m. laikotarpiu (iki ją nugriaunant) faktiškai stovėjo buvusio (istorinio) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu esamo gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje (t. 9, b. l. 165).

15. Teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu ekspertas G. P. patvirtino aptartų ekspertizės akte padarytų išvadų teisingumą, be kita ko, paaiškindamas, jog: abi stoginės ginčo sklype niekada neegzistavo, jų ten niekada nebuvo, jos buvo suformuotos šiaurinėje istorinio sklypo dalyje, kaip plane ir parodyta, o realiai ginčo statinys (garažas) yra niekieno sklype; 2009 m. matininkas G. M. matavo ginčo sklypą, parodė, kad jame yra stoginė 7F1p, bet tokio statinio iš tikrųjų nebuvo. Matininkas neįvertino archyvinių duomenų; faktinis ginčo statinys – garažas 1995 m. neegzistavo, nebuvo pavaizduotas, o vėliau kažkuriuo momentu buvo pastatytas ir dėl klaidingų matininkų veiksmų statiniams buvo suteikti klaidingi numeriai; klaidingai garažas vadinamas stogine, nors niekada nebuvo ir negalėjo būti stoginė. Ekspertas patvirtino, jog jam buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateiktų duomenų pakako atlikti šią ekspertizę.

16. Iš aptartų apylinkės teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų visumos apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo pastatas nėra nei R. S., nei L. M. minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įgytos stoginės, plane pažymėtos 7F1p ar 9F1p, kurios iki jų nugriovimo stovėjo kituose žemės sklypuose, bet yra faktiškai stovintis VĮ Registrų centre neregistruotas mūrinis statinys, pavadintas garažu. Todėl, kaip jau minėta, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra paneigta aplinkybė, jog klaidingai garažas vadinamas stogine, nors niekada nebuvo ir negalėjo būti stoginė, o tas garažas nėra nei vienas, nei kitas statinys, nes, pagal identifikavimo duomenis, statiniai 9F1p ir 7F1p yra kitame sklype, o statinio 7F1p plane apskritai jau nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentas, jog neturi teisinės reikšmės tai, kaip yra pavadinamas nekilnojamojo turto objektas: ,,pastatas – stoginė“, „pastatas – garažas“ ar ,,pastatas – sandėlis“, atmestinas kaip juridiškai nepagrįstas. Tiek pirkimo–pardavimo sutartyse, tiek po to ir Nekilnojamojo turto registre / Nekilnojamojo turto kadastre nurodomi ir registruojami nekilnojamieji daiktai visada turi aiškų pavadinimą. Konkretaus statinio pavadinimas yra juridiškai svarbus jo tinkamai juridinei registracijai, be to, tokio nekilnojamojo turto savininkui atskleidžia konkretaus statinio tikslinę paskirtį, technines charakteristikas ir kt. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkes teismo vertinimu, jog turtas, kuris nurodytas kaltinime L. M. ir dėl kurio kilo ginčas, nėra svetimas ar R. S. priklausantis nekilnojamasis turtas.

17. Papildydamas apylinkės teismo motyvus, apygardos teismas pažymi, jog byloje nenustatyta faktinių duomenų, kurie patvirtintų kaltinimui reikšmingą apgaulės požymį L. M. veiksmuose, t. y. nenustatyta, kad L. M. matininkei parodytas pastatas (kuris faktiškai yra garažas, o ne stoginė) yra R. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ar šis statinys pastatytas jai priklausiusios, tačiau prieš tai nugriautos stoginės 7F1p vietoje ir pan. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kaltinimas L. M. dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą yra neįrodytas.

18. Kaltinimas L. M. pagal BK 304 straipsnio 1 dalį taip pat yra neįrodytas, nes byloje nenustatyta faktinių duomenų, kurie patvirtintų L. M. tyčią matininkei R. R. melagingai parodyti, jog jam priklauso pastatas 9F1p, esantis R. S. valstybės išnuomotame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėdos m. Matininkė R. R., kaip teisingai nuosprendyje motyvavo apylinkės teismas, tyrėjams ir teismo posėdyje parodė, kad kaltinime minimų veikų metu suklydo, atlikdama matininkės veiksmus pagal L. M. prašymą, nes tuo momentu jai nekilo minčių, kad L. M. jai parodytas pastatas gali būti kitame sklype.

19. Apeliantų argumentai, jog liudytojai R. J., S. S., A. S., K. G. ir nukentėjusioji R. S. apklausų metu patvirtino, kad būtent L. M. jiems rodė, kokie pastatai yra parduodami, kokie sklypai bus priskirti prie minėtų pastatų, rodė brėžinius, kuriuose užfiksuoti parduodami pastatai realiai buvo matyti ir sklypuose, nepaneigia byloje patikimai nustatytos aplinkybės, jog kaltinime nurodytame ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) egzistuoja faktinis ginčo statinys – garažas, kurio kadastro duomenys 2020 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro buvo nustatyti neteisingai, šį statinį klaidingai priskiriant nebeegzistuojančiai stoginei 9F1p su priestatu 1f1p. Būtent dėl šio pastato kadastro duomenų panaikinimo R. S. inicijavo administracinę bylą ir kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri, išnagrinėjusi jos atstovo advokato skundą, 2020 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. CSPR-144 panaikino Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą, įformintą įrašais Nekilnojamojo turto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pakeisti pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 9F1p, duomenys Nekilnojamojo turto registre. Toks sprendimas priimtas įvertinus stoginės kadastro duomenų pakeitimus: išorinių ir vidinių matmenų, pastato konfigūracijos, angų išsidėstymo pastato sienose, tai, kad nepateikti jokie atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantys dokumentai, nepakeisti žemės sklypo, kuriame stovi stoginė, kadastro duomenys, nepateiktas valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas įregistruoti stoginę kitame žemės sklype nei nurodytasis 2010 n. liepos 16 d. stoginės pirkimo–pardavimo sutarties 1.5 papunktyje ir šio sklypo kadastro duomenų byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-633-662/2022 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02549-2020-9), pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėto 2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. CSPR-144 panaikinimo, paliko nepakeistą.

20. Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija įsitikino, jog L. M. inkriminuota veika neperžengė civilinių teisinių santykių ribų, nusikalstamos apgaulės prieš R. S. bei kitus asmenis jis nenaudojo, o veikė sąžiningai, siekdamas pakeisti, jo manymu, jam priklausančio pastato – stoginės, kuris kaip paaiškėjo iš tikrųjų yra pastatas – garažas, kadastro duomenis. Būtent tokio pastato kadastro duomenys minėtu 2020 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro sprendimu buvo nustatyti neteisingai, šį statinį klaidingai priskiriant nebeegzistuojančiai stoginei 9F1p su priestatu 1f1p. Byloje nėra ir nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad R. S. ginčo žemės sklype nuosavybės teise valdo tokį pastatą – garažą. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra teisėtai Nekilnojamojo turto registre / Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane: 13I1p, R. S. įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004 m. gruodžio 14 d. sutartį. R. S. nekilo jokių kliūčių inicijuoti administracinį ginčą ir apskųsti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog aktualios situacijos civilinį teisinį pobūdį atspindi ir tai, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-107-971/2023 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-08450-2021-3) pagal ieškovo L. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. S.. Ieškovas prašo pripažinti Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure sudarytą 2010 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ieškovui Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 58, esantį pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: sandėliavimo, pažymėjimas plane: 9F1p, esantį 0,3651 ha valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k.v., esančiame Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. teritorijoje, kuris išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2000 m. spalio 12 d. valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, iš dalies negaliojančia dėl suklydimo, nustatant, kad šia sutartimi buvo parduotas tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėda, Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje neįregistruotas ir valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1937 ha ploto, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėda, faktiškai stovintis pastatas – garažas.

22. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-28-637/2023 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-05049-2020-3) pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui L. M. dėl teisės pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą L. M. nutraukti neteisėtus ieškovės pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: sandėliavimo, pažymėjimas plane: 7F1p, griovimo bei statybos darbus, įpareigoti L. M. pašalinti iš ieškovės teisėtai valdomo žemės sklypo – 0,1937 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. 58, Klaipėda, statybines šiukšles ir atliekas ir L. M. į sklypą atvežtas statybines medžiagas, šiukšlėms ir medžiagoms išvežti nustatant ne ilgesnį nei 10 dienų terminą, ir uždrausti L. M. ateityje atlikti ginčo pastato griovimo ir (arba) statybos darbus ar su tuo susijusius veiksmus.

23. Nurodytos šios nutarties 21 ir 22 punktuose civilinės bylos yra sustabdytos, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje baudžiamojoje byloje. Iš civilinėse bylose ieškovų pareikštų reikalavimų turinio galima pagrįstai teigti, kad L. M. ir R. S. skirtingai supranta ir vertina ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio garažo, kurio kadastro duomenys 2020 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro buvo nustatyti neteisingai, šį statinį klaidingai priskiriant nebeegzistuojančiai stoginei 9F1p su priestatu 1f1p, teisinį statusą. L. M. mano, jog šį garažą įgijo 2010 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o R. S. mano, kad L. M. turėtų nutraukti neteisėtus jos pastato – stoginės 7F1p griovimo bei statybos darbus. Taigi, šiose civilinėse bylose, be kita ko, turėtų paaiškėti, kokį faktiškai nekilnojamąją turtą ieškovai (ne)turi nuosavybės teise ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad apeliantų argumentai, jog neaišku, kurie apylinkės teismo ištirti įrodymai paneigia, o kurie patvirtina kaltinimą, yra faktiškai ir juridiškai nepagrįsti. Įžvelgdami prieštaravimus tarp kaltinamojo L. M. ir liudytojų R. J., S. S., A. S., P. M., K. G. bei nukentėjusiosios R. S. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, apeliantai nepagrįstai neįvertina teisiškai svarbios aplinkybės, jog teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme R. S. pati parodė, kad: L. M. 2003 m. jai parodė jos norimą įsigyti žemės sklypą, kuriame buvo stoginė, dviejų dalių garažas ir sandėliukas, o 2004 m. nusipirko stoginę ir rūsį šiame valstybiname žemės sklype, kurį nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendras šio sklypo plotas buvo 2 ha, o Nr. 58. L. M. tai pat pripažino, jog, būdamas bendrovės vadovas, tais metais rodė pirkėjams jų norimus įsigyti statinius, žemės sklypus. Jokių apeliantų įžvelgiamų prieštaravimų tarp minėtų liudytojų, nukentėjusiosios ir kaltinamojo L. M. duotų parodymų byloje nėra.

25. Byloje nustačius, kad ginčo žemės sklype yra pastatas – garažas, kuris nėra nei R. S., nei L. M. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įgyta stoginė 7F1p ar 9F1p, nekyla abejonių, kad L. M. naujais matavimais siekė įsiteisinti ne stoginę, o galimai savo lėšomis ir darbu pastatytą statinį – garažą, tačiau dėl šių ir kitų aplinkybių teismas dar tik spręs minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-107-971/2023. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog, beje, garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pensininkas neteistas L. M. kuriais nors jam inkriminuotais veiksmais sąmoningai, turėdamas išankstinę tyčią, sudarė tokią situaciją, kad nukentėjusioji R. S. (ar kiti asmenys) negalėtų administracinėmis ir (ar) civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti, jos manymu, pažeistos teisės arba tokius pažeistų teisių gynimo būdus esmingai pasunkino. L. M. inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-107-971/2023 pareikštas reikalavimas leidžia pagrįstai manyti, kad aktualioje situacijoje jis siekė kadastro duomenų pakeitimo statiniui, būdamas įsitikinęs, jog tokį statinį įsigijo minėta 2010 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Kartu pažymėtina, jog nukentėjusioji R. S. ir jos atstovas neginčija minėtų Ekspertizės akto išvadų, jog ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), be jai (R. S.) priklausančio pastato – kiemo rūsio, pažymėto plane 13I1p, taip pat yra ir faktinis ginčo statinys – garažas, tačiau nepagrįstai nevertina ir nutyli aplinkybę, jog pastatas – stoginė 7F1p, kurią ji įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004 m. gruodžio 14 d. sutartį, nėra ir niekada nebuvo ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jo teritorijoje, o 1995–2005 m. laikotarpiu (iki ją nugriaunant) faktiškai stovėjo buvusio (istorinio) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu esamo gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje.

26. Apylinkės teismas pagrįstai nepriteisė policijai 2 000 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. L. M. priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl visų jam pareikštų kaltinimų, todėl nebuvo ir nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ekspertizės išlaidų atlyginimo iš jo išieškojimo valstybės naudai.

27. Galiausiai pažymėtina, jog teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje pasisakė dėl išteisintojo L. M. gynėjo advokato O. Martinkaus atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomų teiginių dėl galbūt netinkamo nukentėjusiosios R. S. atstovavimo apeliaciniame procese. Teisėjų kolegija protokoline nutartimi nutarė, jog nukentėjusiosios R. S. atstovo advokato G. G. pasirašytas ir pateiktas apeliacinis skundas yra tinkamas ir atitinka įstatymų reikalavimus. Pažymėtina, kad advokatas G. G. ir nukentėjusioji R. S. 2020 m. vasario 8 d. sudarė atstovavimo sutartį, kuria, be kita ko, advokatui pavesta atstovauti ją ikiteisminio tyrimo įstaigose, apylinkės ir apygardų teismuose, paduoti jos vardu skundus (t. 1, b. l. 15). Jokių proceso dalyvių teisių į objektyvų apeliacinį procesą pažeidimų teisėjų kolegija neįžvelgia.

28. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, jų visetą ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl L. M. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 304 straipsnio 1 dalį. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir daryti priešingas išvadas dėl L. M. kaltės. Todėl panaikinti nuosprendį ar jį pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio ir nukentėjusiosios R. S. atstovo advokato G. G. apeliacinius skundus atmesti.