- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eA-633-662/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02549-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras, VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. CSPR-144 „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo“ ir palikti galioti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą, įformintą įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 50/116615, kuriais buvo pakeisti pastato – stoginės, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Stoginė), duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
2. Pareiškėjas apžvelgė ginčo aplinkybes. Teigė, kad matininkės R. R. nustatyti Stoginės duomenys atitinka faktinius pastato duomenis, todėl Komisija nepagrįstai tenkino R. S. skundą. R. S. įsigytas pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebeegzistuoja (2006 m. gruodžio 14 d. fiksuotais duomenimis), todėl Komisija buvo suklaidinta dėl Stoginės savininko. Be to, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, jis šiuo metu išnuomotas R. S.. Pagal 2009 m. lapkričio 6 d. fiksuotus žemės sklypo kadastrinius duomenis, šiame sklype stovi pastatas – stoginė, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjui. Žemės sklype taip pat yra pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17 kv. m ploto, tačiau, pareiškėjo nuomone, šis pastatas nelaikytinas atskiru civilinės teisės objektu, todėl su R. S. sudaryta nuomos sutartis turėtų būti peržiūrėta. 2009 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą užsakiusi R. S. patvirtino, kad minėtame žemės sklype stovi Stoginė, priklausanti pareiškėjui. Tai patvirtino ir matininkės R. R. atlikti matavimai, kurių duomenis visiškai pagrįstai įregistravo Skyrius. Pareiškėjas teigė, kad 2010 m. liepos 6 d. sutartyje, kurios pagrindu jis įsigijo Stoginę, galbūt klaidingai nurodyta, jog ji yra 0,3651 ha valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šiame žemės sklype yra tik kelias; klaida galėjo įvykti dėl to, kad dar nebuvo atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai. Tiek žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas išnuomoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra Stoginė, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas apžvelgė ginčo aplinkybes. Pažymėjo, kad iki duomenų pakeitimo Stoginės kadastro duomenys buvo tokie: statybos pradžios ir pabaigos metai – 1980, baigtumo procentas – 100 procentų, sienos plytų, stogo danga asbestcementis, vienas aukštas, užstatytas plotas –
107 kv. m (plotis 4.10 m, ilgis 26.10 m), bendras plotas ir pagrindinis plotas – 88.50 kv. m, tūris 279 kub. m, užstatytas plotas 107 kv. m., kadastro duomenys nustatyti 1995 m. sausio 15 d. Palyginus matininkės R. R. 2020 m. gegužės 5 d. užfiksuotus Stoginės duomenis su
1995 m. sausio 15 d. ir iki 2020 m. gegužės 18 d. užfiksuotais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, nustatyta, kad šie duomenys iš esmės skiriasi. 2020 m. gegužės 5 d. kadastro duomenų byloje užfiksuota, kad Stoginė fiziškai pažeista, jos baigtumas 70 procentų, tačiau akivaizdu, kad tiek išorės matmenys, tiek plotai ir tūris akivaizdžiai padidėjo, nors kadastro duomenų byloje jokie duomenys apie statybos ar remonto darbų atlikimą neužfiksuoti, statybą leidžiantys, statybos vykdymo teisėtumą ar statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai nepateikti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pažymėta, jog Stoginė yra valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kitame žemės sklype, nei 2020 m. gegužės 5 d. nustatė matininkė R. R.. Žemės sklypo, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte
Nr. 11-005 įrašyta, kad šiame žemės sklype yra Stoginė. Šio žemės sklypo 2009 m. lapkričio 16 d. kadastro duomenų formoje Nr. 11-005 skiltyje „Duomenys apie statinius“ įrašyta pareiškėjo įgyta Stoginė. Tai, kad minėtame sklype yra ir kelias, nepaneigia šių aplinkybių. Komisija, įvertinusi anksčiau minėtas faktines aplinkybes ir taikytinas teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad Stoginės kadastro duomenų pakeitimui nepakako vien pareiškėjo pateiktos 2020 m. gegužės 5 d. kadastro duomenų bylos, nes tokiam duomenų pakeitimui turėjo būti pateikti ne tik atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantys dokumentai, bet ir valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (teritorinio padalinio) sutikimas. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo bandymas įrodyti, jog R. S. priklausančio pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebėra jos nuomojamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstas. Remiantis 2021 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašo Nr. 50/116615 duomenimis,
R. S. nuosavybės teisė yra įregistruota į pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. MV7-23839 ir 2004 m. gruodžio 17 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu (įrašas galioja nuo 2006 m. gruodžio 18 d.). Nors kadastre yra žyma, kad 2006 m. gruodžio 18 d. nustatyti nauji stoginės duomenys, kuriais remiantis ji sunaikinta, tačiau R. S. nepateikė prašymo pakeisti šiuos duomenis Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašo
Nr. 50/116615 duomenimis, tiek Stoginės (plane pažymėtos 9F1/p), tiek pastato – stoginės, plane pažymėtos 7F1/p, kadastro duomenys nustatyti 1995 m. sausio 15 d.; šie statiniai išsidėstę vienas greta kito, bet akivaizdžiai nutolę nuo pastato – kiemo rūsio, plane pažymėto 13I1/p, dėl kurio buvimo R. S. nuomojamame 0,1937 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo nėra. Vadinasi, matininkės R. R. 2020 m. gegužės 5 d. parengtoje kadastro duomenų byloje nurodytas statinys nėra Stoginė arba šis statinys rekonstruotas į kitą statinį (remonto atlikimo faktas nėra užfiksuotas, o galbūt ant pastato užgriuvęs medis negalėjo pakeisti visų jo išorinių matmenų). Papildomai pastebėta, kad, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus įsakymais Komercinių paslaugų skyriaus Vakarų Lietuvos 1 grupės matininkei R. R. už netinkamą darbo pareigų atlikimą – kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės norminių aktų nesilaikymą ir netikslių, neteisingų kadastrinių matavimų duomenų pateikimą bei Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Nekilnojamojo turto kadastro Klaipėdos skyriaus Klaipėdos 1 kadastro duomenų tvarkymo grupės vyresniajai kadastro specialistei D. G. dėl sprendimo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo buvo paskirti įspėjimai. Pareiškėjas, manydamas, kad nurodyti R. S. veiksmai pažeidžia jo teises ir (ar) teisėtus interesus, juos gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas ieškinį, o ne įrodinėdamas, kad toks jam palankus duomenų pakeitimas yra atsakovo pareiga, ypač šiuo atveju, kai ginčo dalykas yra atsisakymas pakeisti Stoginės duomenis.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad Stoginė niekada nestovėjo tame žemės sklype, kurį ji daugelį metų nuomoja iš valstybės. Kaip matyti iš sutarties, kuri buvo patvirtinta sandorio teisėtumą ir duomenų tikrumą bei teisingumą patikrinusios notarės, pareiškėjo įsigytas pastatas buvo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kitame žemės sklype. R. S. manė, kad matininkės R. R. atlikti pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų matavimai bei 2020 m. gegužės 21 d. statinių išdėstymo planas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai klaidinantys, nes Stoginė nepagrįstai ir neteisėtai „perkelta“ iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į jos nuomojamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai žinant ir suprantant, kad šie žemės sklypai yra nesusiję ir netgi nesiribojantys. Pareiškėjas, siekdamas savo tikslų, net kvestionuoja savo paties pasirašytą Stoginės pirkimo-pardavimo sutartį ir joje užfiksuotus duomenis, tačiau teismui pateikti dokumentai (pvz., 2009 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų Nr. 11-002 byla) paneigia jo keliamas abejones. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad įrašas apie pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimą buvo atliktas nepagrįstai, nesant tam būtinų dokumentų, ir šie klaidingi duomenys buvo ištaisyti, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. M. skundą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti pakeistus Stoginės kadastro duomenis ir išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą be istorijos. Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ buvo pateikta Stoginės kadastrinių matavimų, kuriuos atliko VĮ Registrų centro matininkė R. R., byla.
9. Skyrius tenkino pareiškėjo 2020 m. gegužės 18 d. prašymą, 2020 m. gegužės 18 d. įrašydamas 2020 m. gegužės 5 d. matininkės R. R. nustatytus Stoginės duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, registro įraše Nr. 50/116615.
10. Komisija, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens R. S. atstovo advokato skundą, 2020 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. CSPR-144 panaikino Skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą, įformintą įrašais Nekilnojamojo turto įraše Nr. 50/116615, kuriais pakeisti Stoginės duomenys Nekilnojamojo turto registre. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus Stoginės kadastro duomenų pakeitimus: išorinių ir vidinių matmenų, pastato konfigūracijos, angų išsidėstymo pastato sienose, tai, kad nepateikti jokie atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantys dokumentai, nepakeisti žemės sklypo, kuriame stovi Stoginė, kadastro duomenys, nepateiktas valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas įregistruoti Stoginę kitame žemės sklype nei nurodytasis 2010 m. liepos 16 d. Stoginės pirkimo-pardavimo sutarties 1.5 papunktyje ir šio sklypo kadastro duomenų byloje.
11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Stoginės kadastro duomenys neatitinka duomenų, nustatytų 1995 m. sausio 15 d. 2020 m. gegužės 5 d. parengtoje Stoginės kadastro duomenų byloje nurodyta, jog Stoginė turi visas keturias sienas bei angas jose, todėl vertintina, jog toks statinys neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 papunktyje reglamentuoto stoginės apibrėžimo. Kadangi ginčo statinys nelaikytinas stogine ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis rekonstruotas į kitą statinį, sudarantys teisinį pagrindą tokių statinio duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašymui, sutiktina su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju neužteko Stoginės kadastro duomenų bylos pateikimo – su Stoginės kadastro duomenų byla turėjo būti pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 84¹.2 papunktyje nurodyti atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantys dokumentai.
12. Teismas pabrėžė, kad Stoginės matmenys (ilgis, plotis) bei konfigūracija pasikeitė iš esmės, tačiau byloje nėra duomenų, jog buvo atliktas žemės sklypo, kuriame stovi šis statinys, kadastro duomenų pakeitimas bei tam gautas valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas. Priešingai, bylos duomenimis, atsižvelgiant į 2016 m. vasario 16 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-30-(14.13.73.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13VĮ-640-(14.13.2.) nuspręsta nutraukti prieš terminą valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. N21/2000-0149 dalį (0,3651 ha), 2008 m. vasario 29 d. susitarimą Nr. 21/2008-0024 „Dėl 2000 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0149 papildomo susitarimo“ 1.1. punktą ir 2010 m. birželio 21 d. susitarimą Nr. N21/2010-0072 „Dėl 2000 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0149 pakeitimo“.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas konstatavo, jog kadangi nėra duomenų apie Stoginės statybos ar remonto darbų atlikimą po pirminio Stoginės duomenų Nekilnojamojo turto registre įrašymo bei duomenų, jog buvo atliktas žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statinys, kadastro duomenų pakeitimas su tam gautu valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, nebuvo pagrindo ginčo įrašų atlikimui pagal matininkės R. R. nustatytus Stoginės duomenis, todėl ginčijamas Komisijos sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo panaikinimui nėra pagrindo.
III.
14. Pareiškėjas L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
15. Pareiškėjas mano, kad teismas neįsigilino į ginčo esmę ir pobūdį, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamu Komisijos sprendimu iš esmės buvo išspręstas civilinio pobūdžio ginčas dėl statinio nuosavybės ir sukurti (įregistruoti) du statiniai, priklausantys skirtingiems asmenims, nors vienas iš jų realiai neegzistuoja mažiausiai nuo 2006 metų (tai patvirtina ir 2009 m. lapkričio 6 d. atlikti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai). Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis ir pastebi, kad valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos net nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Skyriaus sprendimas pakeisti Stoginės duomenis atitiko teisės aktų reikalavimus, be kita ko, jam buvo pateikta kadastro duomenų byla, todėl Komisija ginčijamu sprendimu nepagrįstai panaikino Skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
17. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjo teiginys, jog Komisija faktiškai išnagrinėjo civilinį ginčą dėl statinio nuosavybės teisės, nepagrįstas. Pažymi, kad nei Komisija, nei teritoriniai registratoriai nekilnojamųjų daiktų faktinio kadastro duomenų nustatymo neatlieka, o tik įvertina matininkų parengtų nekilnojamųjų daiktų kadastro bylų ir kitų pateiktų dokumentų atitikimą nekilnojamųjų daiktų registravimą reglamentuojantiems teisės aktams. Nagrinėjau atveju Komisija nepanaikino nei pareiškėjo ar R. S. nuosavybės teisių į jiems priklausančias stogines, nei jų registracijos. Civilinis ginčas tarp L. M. ir R. S. dėl aptariamo pastato yra nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teisme.
Atsiliepimas
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pabrėžia, kad daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, todėl pareiškėjo argumentai, jog Komisija peržengė jai suteiktos kompetencijos ribas ir išnagrinėjo civilinį ginčą, nepagrįsti. Šiuo atveju daugybė galiojančių dokumentų patvirtina, jog ginčo pastatas niekada nestovėjo žemės sklype, kurį nuomoja trečiasis suinteresuotas asmuo, o pareiškėjo pateiktoje kadastro duomenų byloje ir anksčiau užfiksuotuose duomenyse Stoginės duomenys akivaizdžiai skiriasi. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjo pateiktoje kadastro duomenų byloje pasikeitę Stoginės duomenys nėra pagrįsti atliktų statybų darbų teisėtumą patvirtinančiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. CSPR-144, kuriuo panaikintas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas, įformintas įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 50/116615, kuriais buvo pakeisti pastato – stoginės, (duomenys neskelbtini), duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys neatitinka duomenų, nustatytų 1995 m. sausio 15 d. (be kita ko, šiuo metu Stoginė turi keturias sienas bei angas jose, Stoginės matmenys ir konfigūracija yra pasikeitę), byloje nėra duomenų, jog buvo atliktas žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statinys, kadastro duomenų pakeitimas bei tam gautas valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Komisijos sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės tik pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, deklaratyviai nesutikdamas su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, bei tvirtindamas, kad Komisija realiai išnagrinėjo civilinį ginčą, o teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo, jog Lietuvos valstybė neturi nuosavybės ar kitų teisių į Stoginę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokią įtaką Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisėms ir pareigoms turės šios administracinės bylos išsprendimas. Tokios įtakos nenustatė ir teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).
24. Teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo pozicijai, kad Komisija faktiškai išsprendė civilinį ginčą dėl statinio nuosavybės bei sukūrė situaciją, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du statiniai, priklausantys skirtingiems asmenims, nors vienas iš jų realiai neegzistuoja mažiausiai nuo 2006 metų. Akcentuotina, kad byloje kilo ginčas dėl Stoginės kadastro duomenų pakeitimo pagal matininkės R. R. nustatytus Stoginės duomenis. Vadovaujantis šiais duomenimis, Skyrius 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu pakeitė Stoginės duomenis Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, nurodant kitokius Stoginės matmenis, konfigūraciją, baigtumo procentą, taip pat kitą vietą, t. y. perkeliant pareiškėjui priklausančią stoginę iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į trečiojo suinteresuoto asmens nuomojamą valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens vyksta ginčas dėl to, kam nuosavybės teise priklauso stoginė, esanti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ar minėtame žemės sklype yra aptariama Stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausanti stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iki Skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo taip pat egzistavo (buvo įregistruoti) du atskiri nekilnojamojo turto objektai – stoginės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai tvirtina, jog Skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas buvo teisėtas, kadangi Skyriui buvo pateikta Stoginės kadastro duomenų byla, ir neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų ir pakankamai išsamiai motyvuotų išvadų dėl 2020 m. gegužės 5 d. parengtos kadastro duomenų bylos trūkumų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei išanalizavusi ginčijamo Komisijos sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija nesprendė kilusio civilinio ginčo dėl nuosavybės teisių į statinį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir veikė jai suteiktos kompetencijos ribose. Pareiškėjas nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvadas, kad Stoginės kadastro duomenys buvo pakeisti nepagrįstai, nes nebuvo pateiktas valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas dėl minėto statinio perkėlimo (įregistravimo) į šį žemės sklypą, taip pat statybą leidžiantys, statybos vykdymo teisėtumą ar statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai.
25. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo nurodyta konkreti prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma bei pateikti ją pagrindžiantys įrodymai, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.