Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-51-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-06
Bylos Nr.: e2A-51-254/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05171-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: K. K., S. M. K., R. K., E. A.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Rokų keramika“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-51-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05171-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4; 2.6.16.8;3.3.1.18

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. K., S. M. K., R. K., E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-286-713/2019 pagal ieškovų K. K., S. M. K., R. K., E. A. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rokų keramika“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Šilumininkas“, dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. K., S.M. K., R. K., E. A. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2012 m. lapkričio 7 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus, išnuomojo, o nuomininkas UAB „Rokų keramika“ išsinuomojo 6,5466 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento ab initio; priteisti iš atsakovės UAB „Rokų keramika“ ieškovams K. K., S.M. K., R. K., E. A. 27 360 Eur nuostolių, priteisiant kiekvienam atskirai: K. K. – 4 575,27 Eur; S.M. K. – 9 058,91 Eur; E. A. – 4 575,27 Eur; R. K. – 9 150,55 Eur. Priteisti iš atsakovės UAB „Rokų keramika“ ieškovams K. K., S.M. K., R. K. ir E. A. bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnyba (toliau–NŽT) 2013-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams K. K., S.M. K., R. K. bei E. A. atkūrė nuosavybės teises į 1,4032 ha žemės sklypą, esantį bendrame 6,5466 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ant ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies ((duomenys neskelbtini)) stovi atsakovės UAB „Rokų keramika“ gamybiniai, administraciniai bei kitos paskirties statiniai. Iki nuosavybės teisių atkūrimo, šis žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, kuri 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovei UAB „Rokų keramika“ išnuomojo visą 6,5466 ha žemės sklypą 66 m. laikotarpiui. 2014-01-02 susitarimu „Dėl 2012-01-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, buvo pakeistas sutarties 2 punktas, kuriame nurodyta, kad atsakovė išsinuomoja 6,5466 ha žemės sklypo dalį – 51434 ha. Savininkas 2014 m. kreipėsi į atsakovę UAB „Rokų keramika“ dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, 2015-05-06 pateikė sutarties projektą, tačiau atsakovė į pranešimą nereagavo. Viešame registre neįregistruotos esamos nuomos teisės į ieškovams atkurtos nuosavybės dalį. Atsakovė atsisako su ieškovais sudaryti žemės nuomos sutartį ir neatlygintinai naudojasi ieškovų žemės sklypu, todėl elgiasi nesąžiningai, siekia išvengti pareigos mokėti žemės sklypo nuomos mokestį. Ieškovams priklausanti 1,4 ha (apie 14-15 sklypų) bendro ploto teritorija neapribota trečiųjų asmenų teisėmis, atsakovė ja naudojasi, o ieškovai negali naudotis savo žeme ir gauti naudą.

3. Ieškovai pirmą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. K. iki 1940 metų žemę, turėtą (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinant natūra jos dalį, kuria naudojosi UAB „Rokų keramika“, pateikė dar 1992-01-21. Nuo 2007 metų ir anksčiau pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesą, teikė prašymus Žemės tvarkymo departamento skyriui, 2009-03-30 raštu Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieškovus, kad reikia nedelsiant imtis priemonių, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte būtų suplanuotas UAB „Rokų keramika“ pastatų ir įrenginių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, po to sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir priimti sprendimus piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra; 2010 metais Žemės tvarkymo departamento skyrius informavo, kad reikalingas piliečių rašytinis susitarimas dėl žemės dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, siūlė apsispręsti, kokiomis dalimis norėtų atkurti nuosavybės teises. Todėl 2012 m. valstybė neabejotinai žinojo, kad ieškovai yra pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nebuvo jų niekaip informavusi apie žemės sklypo formavimą, ribų paženklinimą ir atitinkamai perleidžiamas teises naikintina žemės sklypo nuomos sutartimi. Pareiškėjams 2013 m. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, atsakovės NŽT ir UAB „Rokų keramika“ 2014 metais tarpusavio susitarimu priėmė sprendimą pakeisti sutarties nuostatas. Sutartis pakeista jau po nuosavybės teisių atkūrimo, todėl prieštarauja pagrindiniams sutarčių teisės principams, pažeidžia ieškovų interesus. Ieškovams priklausančio turto dalies perdavimas (susitarimas dėl jo nuomos) nuomai prieštarauja gerai moralei, viešajai tvarkai ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams, o tokių svarbių aplinkybių slėpimas nuo ieškovų yra neteisėtas. Ieškovai, remiantis CK 6.225 straipsnio 1 dalimi, CK 1.95 straipsniu, prašo pripažinti atsakovių sudarytą žemės nuomos sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir priteisti kiekvienam iš ieškovų nuostolius, paskaičiuotus įvertinus eksperto nustatytą žemės nuomos kainą ir nuosavybės teise valdomą žemės sklypą: K. K. – 4575,27 Eur, S. M. K. – 9 058,91 Eur, E. A. – 4 575,27 Eur, ir R. K. – 9 150,55 Eur.

4. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Rokų keramika“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2012-11-07 atsakovių sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl viso 6,5466 ha žemės sklypo nuomos, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota Nekilnojamo turto registre (toliau–NTR) nuo 2012-11-08, galioja iki 2078-11-07. 2013-06-11 NŽT sprendimu ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį – 1,4032 ha viso žemės sklypo, o sprendimas įregistruotas nuo 2013-07-01. Nuo 2013-06-11 ieškovai tapo 1,4032 ha savininkais, tačiau šio fakto neišviešino NTR. 2014-01-02 tarp atsakovės ir NŽT, buvo sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo, kurio pagrindu atsakovė ir šiandien nuomoja iš Lietuvos valstybės dalį 5,1434 ha žemės sklypo, o susitarimas dėl sutarties pakeitimo NTR buvo įregistruotas nuo 2014-01-15. Ieškovai yra nuomotojai, Valstybinės žemės nuomos sutarties šalis, nuomos sutartis ir toliau yra privaloma ir galiojanti ieškovams, o atsakovę UAB „Rokų keramika“ ir ieškovus sieja faktiniai ir teisiniai žemės sklypo nuomos santykiai. Atsakovė neatsisakė sudaryti su ieškovais 1,4032 ha nuomos sutarties, ne kartą siūlė ieškovams mokėti jiems priklausančio žemės sklypo nuomą tokio dydžio, kokį moka ir valstybei, tačiau ieškovai nesutiko nurodyti sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia ir niekine žemės nuomos sutartį nuo jos sudarymo momento 2012-11-07 prieštarauja Atkūrimo įstatymo ir civilinio kodekso (toliau–CK) nuostatoms, todėl reikalavimą prašo atmesti.

5. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti ieškovams 27 360,00 Eur nuostolių. Atsakovės paskaičiavimu, ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies nuomos mokestis už 2013 – 2017 metus, 2018-01-01 dienai iš viso sudarytų 4 261,59 Eur, kuriuos patys ieškovai atsisako priimti (gauti) iš atsakovės. Pagal ieškovų 2017-09-08 atliktos ieškovams priklausančios dalies žemės sklypo Nekilnojamo turto nuomos vertės ekspertizę, nuoma sudarytų 570 Eur per mėnesį arba 6 840, Eur. Pagal atsakovės 2018-05-28 atliktos ekspertizės išvadas, valstybinės žemės nuoma yra 1223 Eur per metus, o taikant Kauno m. savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų 4 proc. tarifą – 3440 Eur metams. Todėl prašoma priteisti nuostolių suma nepagrįsta.

Atsiliepimas

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kitoje dalyje sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovei UAB „Rokų keramika“ 2012 m. buvo išnuomotas 6,5466 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 66 metų laikotarpiui. Šios sutarties 19 punkte numatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, į šio žemės sklypo dalį teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, pereina žemės savininkui, jei šalys nesutaria kitaip. 2013-06-11 NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. (sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), B. K. (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-01-02 NŽT Kauno miesto skyrius vedėjos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomos sutarties 2 ir 10 punktas pakeisti sutarties šalių 2014-01-02 susitarimu. Susitarimu atsakovei „Rokų keramikai“ išnuomota 5,1434 ha žemės sklypo dalis. Žemės sklypas yra užstatytas pastatais ir kitais statiniais, nuosavybės teise priklausančiais UAB „Rokų keramika“ ir UAB „Šilumininkas“. Ieškovai nenurodo nė vieno pagrindo, kuriam esant būtų galima nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, be to, ieškovai nėra subjektai, kurie gali ginti viešąjį interesą, todėl negali reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šilumininkas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ už kiekvieno ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nuomą 2013 m. – 2017 m. (2018-01-01 dienai) tokio dydžio nuomos mokesčio skolą: K. K. – 937,54 Eur; S. M. K. – 1411,01 Eur; E. A. – 487,75 Eur; R. K. – 1425,29 Eur, iš viso – 4261,59 Eur. Kitą ieškinio dalį netenkino. Priteisė ieškovui K. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ 96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. 2012-11-07 atsakovė UAB „Rokų keramika“ ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, sudarė Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6,5466 ha. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), kadastro numeris –(duomenys neskelbtini), nuomos 66 metų terminui. Nuomos sutartis galioja iki 2078-11-07, įregistruota NTR nuo 2012-11-08 (e. b. 1 t., b. l. 168–170; 2 t., b. l. 45, 45–58, 58). Šios sutarties 19 punkte numatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šio žemės sklypo dalį, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį pereina žemės savininkui, jei šalys nesutaria kitaip.

1.2. 2013-06-11 NŽT Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. kartu su E. A., M. K., B. K., J. K., buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,4032 ha (į dalį iš 6,5466 ha) žemės sklypo. Sprendimas NTR buvo įregistruotas 2013-07-01 (e. b. 2 t., b. l. 37–42, 43–44).

1.3. Atkūrus nuosavybės teises ieškovams į 1,4032 ha, 2014-01-02 NŽT ir atsakovė UAB „Rokų keramika“ sudarė susitarimą, kuriuo buvo sumažinta Lietuvos valstybės atsakovei nuomojamo žemės sklypo dalis iki 5,1434 ha. Tačiau atsakovei UAB „Rokų keramika“ priklausantys administracinės ir gamybinės paskirties statiniai, kuriuose vykdoma gamyba, taip pat yra trečiajam asmeniui UAB „Šilumininkas“ priklausanti katilinė, išsidėstę visame 6,5466 ha plote ir visas žemės sklypas yra naudojamas minėtų statinių eksploatacijai (e. b. l. 2 t., b. l. 54, 55). Naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, servitutai nenustatyti, ieškovai ir atsakovė UAB „Rokų keramika“ nėra susitarę dėl 1,4032 ha žemės sklypo nuomos sąlygų ir susitarimo NTR neišviešino. Tokiu būdu pasikeitė tik 1,4032 ha dalies nuomotojas, bet nepasikeitė žemės sklypo nuomos sutarties sąlygos. Nuomos sutartis nuo 2013-06-11 tapo ir yra toliau privaloma bei galiojanti ieškovams.

1.4. Pagal NTR centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui K. K. nuosavybės teise priklauso 4693/130932 dalys, S. M. K. (paveldėjo mirus J. K., e. b. 3 t., 40 b. l.) 4646/65466 dalys, E. A.–4693/130932 dalys, R. K.–4693/65466 dalys, Lietuvos Respublikai–51434/65466 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,4032 ha žemės sklypą, 2014-01-02 NŽT Kauno miesto skyrius vedėjos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuomos sutarties 2 ir 10 punktai pakeisti pagal 2014 m. sausio 2 d. susitarimą. Susitarimu atsakovei „Rokų keramikai“ išnuomota mažesnė – 5,1434 ha žemės sklypo dalis (e. b. 1 t., b. l. 171–172), o kitos 1,4032 ha žemės sklypo dalies nuomotojais tapo ieškovai.

1.5. Atsakovės nuomos sutartį sudarė dėl viso 6,5466 ha žemės ploto, kai ieškovai pretendavo į 1,4032 ha, o nuosavybės teisės buvo atkurtos tik po metų laiko 2013 m., be to, sutarties sąlyga dėl išnuomoto ploto 2014 m. buvo pakeista šalių susitarimu, ieškovams atkūrus nuosavybę į 1,4032 ha. Todėl ieškovų teisės ir teisėti interesai į jiems atkurtas nuosavybės teises nebuvo pažeisti. Be to, ieškovai nebuvo NŽT ir UAB „Rokų keramika“ nei sutarties, nei susitarimų šalimi, todėl jie nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės. Ieškovai neginčijo nė vieno administracinio akto, kuriais jiems buvo atkurta nuosavybės teisė. Apie nuosavybės teisių atkūrimą, NŽT veiksmų eigą, numatomą viso žemės sklypo nuomos eigą ieškovams buvo žinoma. Be to, ieškovai nenurodo nei vieno pagrindo, kuriam esant valstybinės žemės nuomos sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia, ieškovai apsiriboja nedetalizuotu argumentu, jog sutartis prieštarauja pagrindiniams sutarčių laisvės principams. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento, atmestinas.

1.6. Ginčas dėl nuostolių šioje byloje yra kilęs tarp asmenų, kurie valdo privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, ir atsakovės UAB „Rokų keramika“, kuri turi statinius šiame žemės sklype, ir tik dėl tos žemės sklypo dalies nuomos kainos (nuostolių), kuri priklauso ieškovams asmeninės nuosavybės teise. Ieškovai, reikšdami reikalavimą atlyginti nuostolius, prašo pripažinti negaliojančia nuomos sutartį, kurios pagrindu prašo priteisti nuostolius, t. y. reiškia du vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus.

1.7. Atsakovė visu ginčo žemės sklypu teisėtai naudojosi iki ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, t. y. iki 2013-06-11, kadangi būtent iki tada galiojo terminuota Valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovės UAB „Rokų keramika“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Minėtu žemės sklypu atsakovė naudojosi ir toliau, jau atkūrus nuosavybės teises ieškovams į žemę. Atsakovės pastatai užima atitinkamą žemės sklypo dalį. Šių aplinkybių atsakovė iš esmės neginčija. Atsakovė patvirtina, jog atkūrus ieškovams nuosavybės teises į 14032/65466 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visos teisės ir pareigos, susijusios su šia žemės sklypo dalimi perėjo ieškovams, o atsakovė pasirašydama 2014-01-02 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2012-01-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, su tuo savanoriškai sutiko (e. b. 1 t., b. l. 171–172).

1.8. Atsakovė neatlygintinai nuo 2013 m. birželio 11 d. naudodamasi žemės sklypu, kuriame yra jai nuosavybės teise priklauso pastatai, stovėję iki ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Tačiau tai savaime nereiškia, jog atsakovė turi teisę neatlygintinai naudotis svetima žeme, o įrodymų, kad atsakovei suteiktos teisės neatlygintinai naudotis žeme, byloje nepateikta. Ginčo šalys pripažįsta, kad jas sieja galiojantys faktiniai ir teisiniai žemės sklypo nuomos santykiai, tačiau šalys iš esmės nesutaria dėl nuomos kainos: atsakovė pasiruošusi mokėti valstybinės žemės nuomos kainą pagal sudarytą sutartį, kurią moka savivaldybei (2017 m. sumokėjo 670 Eur už 5,1434 ha; 3 t., b. l. 69). Ieškovai į bylą pateikė UAB „Turto vertė“ turto vertintojo eksperto G. J. B. 2017-09-08 surašytą Nekilnojamo turto nuomos rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadomis remiantis prašo priteisti iš atsakovės po 570 Eur nuomos per mėn. arba 6 840 Eur per metus (e. b. 1 t., b. l. 29–30, 53, 32–56) už naudojimąsi ieškovams priklausančia 14032/65466 dalimi žemės sklypo.

1.9. Atsakovė kreipėsi į Nekilnojamojo turto vertintojų ir tarpininkų agentūrą UAB „Ober-Haus“, kurios atestuota ekspertė J. Ž. 2018-05-28 surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14032/65466 dalies fiziniams asmenims priklausančių kitos (komercinei veiklai) paskirties žemės sklypų registruotus nuomos sandorius 2015 m. gegužės mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Kauno m. ir Kauno r. teritorijoje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) (kaip geriausia alternatyva žemės sklypui), kuri labai patraukli investiciniu ir vystymo požiūriu teritorija. Šioje teritorijoje esančių žemės sklypų nuomos kaina potencialiam nuomininkui kainuotų 2 694 Eur per metus, ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies kaina teoriškai taikant Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų 4 proc. tarifą, įvertinus individualiu vertinimu ir lyginamuoju metodu, (86 000 Eur vertės ) būtų 3 440 Eur per metus (e. b. 1 t., b. l. 115, 133, 143, 108–144).

1.10. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę, siekdami abiejų šalių sutarimu sudaryti nuomos sutartį, apsiriboja tik teiginiais, jog 2015 m. teikė atsakovei sutarties projektą, skambino telefonu. Todėl pripažino, jog atsakovė ne be pagrindo tikėjosi ir turėjo teisėtą lūkestį, jog ieškovams pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį už jiems priklausančios žemės nuomą turi mokėti tokią kainą, kokią mokėjo ir savivaldybei pagal tuo metu galiojančius įkainius, kaip ir nustato sutarties 19 punktas: <...priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, į žemės sklypo dalį teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, pereina žemės sklypo savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip >. Ieškovai, būdami žemės sklypo savininkai ir nuomotojai, norėdami gauti didesnį nuomos mokestį, turi teisę pradėti derybas su atsakove dėl nuomos mokesčio dydžio, spręsti susidariusią situaciją, vadovaujantis kitomis CK, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintomis teisės normomis.

Šalies argumentai

1.11. Teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus procesinius dokumentus, pateiktus įrodymus ir pasisakymus teismo posėdžiuose, sprendė, jog ieškovai iš esmės prašo priteisti nuomos mokesčio skolą, o ne nuostolius. Ieškovai ieškiniu į teismą kreipėsi 2018-04-03, todėl ieškovams priteistinas nuomos mokestis už praeitą laikotarpį, t. y. už 2013 m. – 2017 m., nes teismas nuomos kainos į ateitį nenustato. Nuomos mokesčio skola už praeitą laikotarpį nustatytina pagal ieškovų nuosavybės teise valdomų sklypų dydį, bendrą ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydį ir jo vertę, tam tikru laikotarpiu buvusias kainas, paskaičiuotas atsakovės. Ieškovai valstybinio žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo neginčijo, savų paskaičiavimų neteikė.

1.12. Ieškovas K. K. iki ieškinio pateikimo teismui sumokėjo 690,60 Eur žyminio mokesčio (e. b. 1 t., 56 b. l.). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui priteistina iš atsakovės 96 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminio mokesčio dalis (4261,59 Eur patenkintas reikalavimas x 3 proc. x 75 proc. – CPK 79 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Šalys į bylą nepateikė įrodymų apie turėtas atstovavimo išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-286-713/2019, dalyje dėl reikalavimų netenkinimo ir priimti naują sprendimą. Pripažinti 2012-11-07 sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas Lietuvos Valstybė, atstovaujama NŽT Kauno miesto skyriaus išnuomojo, o nuomininkas UAB „Rokų keramika“ išsinuomojo 6,5466 ha ploto žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento ab initio. Priteisti iš atsakovės UAB „Rokų keramika“ ieškovų K. K., S. M. K., R. K. ir E. A. naudai 27 360 EUR nuostolių, priteisiant kiekvienam atskirai – K. K. - 4575,27 Eur; S. M. K. - 9058,91 Eur; E. A. - 4575,27 Eur; R. K. - 9150,55 Eur. Priteisti iš atsakovės UAB „Rokų keramika“ ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios jau buvo patirtos pirmosios instancijos proceso metu bei papildomai bus patikslintos apeliacinio proceso metu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Kauno apylinkės teismas prieštarauja pats sau konstatuodamas, kad ieškovai neturi jokios reikalavimo teisės į 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau vėliau nurodydamas, kad atkūrus nuosavybės teises jiems kartu perėjo teisės ir pareigos iš šios sutarties, todėl atsakovai neva tai pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jiems taikomi tokie patys nuomos įkainiai, kaip ir sutartyje su Lietuvos valstybe.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismas nustatė, kad buvęs visas nuomotas 6,5466 ha ploto žemės sklypas po nuosavybės teisių atkūrimo pasidalino į dvi dalis, t. y. vieną 5,4134 ha dalį, kuri ir toliau priklauso Lietuvos valstybei, o kitą 1,4032 ha dalį, kuri priklauso ieškovams. Vienos dalies nuomotoju yra Lietuvos valstybė, o kitos dalies nuomotoju tapo ieškovai. Lietuvos valstybė turi sudariusi 2012-11-07 nuomos sutartį su atsakovais, kurią po atkūrimo pakeitė, sumažindama nuomojamą plotą, pagal jai atitekusį mažesnį plotą. Tačiau ieškovai neturi sudarę nuomos sutarties dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies, bet teismas ieškovus įvardija kaip atskirus nuomotojus.

1.3. Teismas darė išvadą, kad ieškovų teisės ir teisėti interesai į jiems atkurtas nuosavybės teises nebuvo pažeisti, be to, ieškovai nebuvo NŽT ir UAB „Rokų keramika“ nei sutarties, nei susitarimų šalimi, todėl jie nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės. Taip pat teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs tarp asmenų, kurie valdo privatinės nuosavybės teise žemės sklypą ir reikalavimai gali būti reiškiami tik dėl tos žemės sklypo dalies nuomos kainos, kuri priklauso ieškovams asmeninės nuosavybės teise. T. y. teismas konstatuoja, kad ieškovai yra nepriskirtini prie 2012-11-07 nuomos sutarties, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir atsakovo, jog jie neturi jokių teisių ir pareigų, kylančių iš šios sutarties, jie nėra jos dalis, dalyviai, o dėl savo turimos asmeninės nuosavybės dalies turi patys reikšti kokius nori reikalavimus. Todėl teismo teigimu ieškovai neturi teisės ginčyti viešos sutarties, kuri jų neįpareigoja niekaip elgtis. Tačiau tolimesnėje sprendimo dalyje dėl nuostolių atlyginimo, teismas pateikia kitokius argumentus, visiškai prieštaraujančius aukščiau nurodytiems.

1.4. Teismas nurodė, kad atsakovė patvirtina, jog atkūrus ieškovams nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., visos teisės ir pareigos, susijusios su šia žemės sklypo dalimi perėjo ieškovams, o atsakovė, pasirašydama 2014-01-02 susitarimą dėl 2012-01-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, su tuo savanoriškai sutiko. Teismas vertino, jog ginčo šalys pripažįsta, kad jas sieja galiojantys faktiniai ir teisiniai žemės sklypo nuomos santykiai, atsakovė pasiruošusi mokėti valstybinės žemės nuomos kainą pagal sudarytą sutartį, kurią moka savivaldybei. Tačiau pats teismas nurodė, kad ieškovai savo asmeninę dalį turi nuomoti pagal savo taisykles.

1.5. Teismas be teisinio pagrindo taip pat nurodė: „Todėl pripažintina, jog atsakovė ne be pagrindo tikėjosi ir turėjo teisėtą lūkestį, jog ieškovams pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį už jiems priklausančios žemės nuomą turi mokėti tokią kainą, kokią mokėjo ir savivaldybei pagal tuo metu galiojančius įkainius, kaip ir nustato sutarties 19 punktas: <... priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, į žemės sklypo dalį teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, pereina žemės sklypo savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip.>“

1.6. Ieškovai yra susiję su nuomos sutartimi ir turi teisę reikšti reikalavimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, pripažinimo niekine ar negaliojančia, nes jeigu jiems, kaip nurodė teismas, pereina galiojantys sutartyje įkainiai, vadinasi, jie turi teisę remtis tokia sutartimi ir kelti ne tik reikalavimus, bet ir prašymus, skundus ir pan. Todėl pareikštas reikalavimas dėl sutarties pripažinimo niekine yra teisėtas ir turi būti vertinamas kitomis aplinkybėmis, nei nustatė teismas, kuris prieštarauja pats sau, nurodydamas skirtingus argumentus.

1.7. Teismas nurodė, kad ieškovai valstybinio žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo neginčijo, savų paskaičiavimų neteikė. Tačiau šios teismo išvados nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių, o teismas vėlgi prieštarauja pats sau. Teismas toje pačioje sprendimo dalyje nurodė, kad ieškovai į bylą pateikė UAB „Turto vertė“ turto vertintojo eksperto G. J. B. 2017-09-08 surašytą Nekilnojamojo turto nuomos rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadomis remiantis prašo priteisti iš atsakovės po 570 Eur nuomos per mėn. Taigi, ieškovai pateikė savo argumentus, įrodymus, atliko ekspertizę, prašomą sumą pagrindė eksperto paskaičiavimais.

Šalies argumentai

1.8. Ieškovai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ieškovams iki šios bylos inicijavimo už naudojimąsi ginčo žemės sklypu nesumokėjo nė cento, taip pat įvertinus tai, kad atsakovui priklausančių pastatų buvimas ginčo žemės sklype objektyviai apriboja sklypo savininkų (ieškovų) teises ne tik naudotis pačiu sklypu pagal jo tikslinę paskirtį, bet ir juo disponuoti, taip pat atsižvelgiant į žemės sklypo vertę, į panašių žemės sklypų nuomos kainą rinkoje, atliktą žemės sklypo vertinimą, taip pat žemės sklypo naudojimo paskirtį ir jo specifiką, šalių elgesį, jų lūkesčius, ieškovų nuosavybės teisių ribojimo apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, nustatant nuostolių dydį, reikia remtis 2017-09-08 Nekilnojamojo turto nuomos rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 14032/65466 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos rinkos verte, kuri 2017-09-08 buvo 570 Eur/mėn. arba 6840 Eur/metams. Iš atsakovo ieškovams už neatlygintiną naudojimąsi svetimu žemės sklypu 4 metus, skaičiuojamus nuo 2014-01-01 iki 2018-02-15, buvo padaryta 27 360 EUR turtinė žala (nuostoliai) (6840 EUR x 4 metai).

1.9. Aplinkybė, kad atsakovė ginčo žemės sklypą nuomojosi iš valstybės, nustatant ieškovų negautų pajamų dydį, esminės įrodomosios reikšmės neturi bei pati savaime negali lemti, ignoruojant visų nustatytų faktinių aplinkybių visetą (ieškovo nuosavybės teisių varžymo mastą, sklypo paskirties, vertės, atsakovo gaunamos naudos iš naudojimosi sklypu ir pan.), ieškovams priteistinos kompensacijos dydžio. Kadangi abi šalys byloje pateikė savo ekspertų išvadas dėl galimos nuomos kainos, todėl abi turėjo būti palygintos, išvestas bent jau vidurkis ir rastas bendras variantas tenkinantis abiejų šalių poreikius, kadangi pasirinkti vienos ekspertizės tikslingumo šiuo atveju neįmanoma, nes jos abi yra atliktos specialistų, turinčių žinių bei kompetencijos, todėl kuria nors viena pasitikėti daugiau ar mažiau nėra teisinio pagrindo yra neteisinga, nes tokiu būdu yra pažeidžiamos asmens teisės ir laisvės.

1.10. Pažymi, kad sprendime yra padaryta klaida, skaičiuojant plotus ir jiems tenkančią nuomos kainą. Sprendimo 12 punkte yra nurodyta, kad ieškovui K. K. nuosavybės teise priklauso 4693/130932 dalys, taip pat ir E. A. tokios pat dalys – 4693/130932. Mirus B. K. jos dalį abi šalys paveldėjo po lygiai. Tačiau pateiktoje teismo lentelėje su paskaičiavimais yra nurodyta, kad K. K. turi 0,3087 ha ploto, o E. A. turi 0,1606 ha sklypo ploto. Plotas jau yra nurodytas skirtingas. Todėl yra netinkamai paskaičiuota ir galutinė priteistina suma šiems ieškovams, kadangi jų turimi plotai neatitinka tikrovės.

1.11. Pirmosios instancijos teismas neįvertino teisinio fakto, jog po savo vyro J. K. mirties palikimą priėmusiai S. M. K. nėra ir negali būti taikoma viešame registre neįregistruota (jos paveldėtai turto daliai) nuomos sutartis ir/ar iš jos išplaukiančios teisinės pasekmėmis. Tas pats pasakytina ir apie kitus ieškovus, dėl kurių nuosavybės teisių ir pareigų nusprendė pirmosios instancijos teismas, visiškai nepasisakydamas dėl to, kaip asmeniui, be jokių apribojimų įgijus turtą, gali kilti prievolė jį išnuomoti už slaptą ir sutarties uždarumo principu saugomą nuomos kainą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ginčas byloje yra kilęs tarp asmenų, kurie valdo privatinės nuosavybės teise žemės sklypą ir atsakovo, kuris turi statinius šiame žemės sklype ir tik dėl tos žemės sklypo dalies, kuri priklauso ieškovams asmenine nuosavybės teise.

2.2. 2012 m. lapkričio 7 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, ir UAB „Rokų keramika“ sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei UAB „Rokų keramika“ išnuomotas 6,5466 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 66 metų laikotarpiui. Šios sutarties 19 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šio žemės sklypo dalį, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį pereina žemės savininkui, jei šalys nesutaria kitaip. 2014 m. sausio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius vedėjos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomos sutarties 2 ir 10 punktai pakeisti pagal 2014 m. sausio 2 d. susitarimą. Susitarimu atsakovei „Rokų keramikai“ išnuomota 5,1434 ha žemės sklypo dalis. 2013 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, buvo atkurtos nuosavybės teisės K. K. (sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. (sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), B. K. (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)0. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui K. K. nuosavybės teise priklauso dalys 4693/130932 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), E. A. – 4693/130932 dalys, R. K. – 4693/65466 dalys, Lietuvos Respublikai – 51434/65466 dalys. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra užstatytas pastatais ir kitais statiniais, nuosavybės teise priklausančiais UAB „Rokų keramika“ ir UAB „Šilumininkas“. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp žemės sklypo bendraturčių nenustatyta, t. y. bendraturčiai nėra susitarę, kuri konkreti sklypo dalis kiekvienam iš jų priskiriama teisiniam naudojimui ir kurią konkrečią žemės sklypo dalį kiekvienas iš jų galėtų išnuomoti asmenims, kurie faktiškai naudojasi žemės sklypu.

2.3. Ieškovai nenurodė nei vieno pagrindo, kuriam esant valstybinės žemės nuomos sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Jie tik apsiribojo visiškai nedetalizuotu argumentu, jog sutartis prieštarauja pagrindiniams sutarčių teisės principams, tačiau neįvardijo kokiems konkrečiai.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Rokų keramika“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas pagrįstai nurodė argumentus, susijusius su ieškovų tapimu 2012-11-07 tarp atsakovo ir Lietuvos valstybės sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), kadastro numeris - (duomenys neskelbtini), visas plotas - 6,5466 ha, šalimi (nuomotoju).

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad 2013 m. birželio 11 d. NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, buvo atkurtos nuosavybės teisės K. K., E. A., B. K. ir M. K. 1,4032 ha žemės sklypą. Tokiu būdu pasikeitė tik 1,4032 ha dalies nuomotojas, bet nepasikeitė žemės sklypo nuomos sutarties sąlygos. Nuomos sutartis nuo 2013-06-11 tapo ir yra toliau privaloma bei galiojanti ieškovams. Apeliaciniame skunde ieškovai ir vėl nenurodo jokio pagrįsto ir aiškaus teisinio pagrindo, remiantis kuriuo nuomos sutartis turėtų būti pripažinta niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento.

3.3. 2012-11-07 tarp atsakovo ir NŽT, buvo sudaryta iki 2078-11-07 galiojanti nuomos sutartis dėl viso žemės sklypo nuomos ir ji NTR buvo įregistruota nuo 2012-11-08. Taigi, 2013-06-11, kuomet NŽT Kauno skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo (t. y. bendrai į 1,4032 ha), žemės sklypo nuomos sutartis galiojo ir ji buvo ir yra įregistruota NTR, todėl nuomos sutartis galioja ir ieškovų atžvilgiu (CK 6.494 str. 1 d., CK 6.559 str. ir Atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d.), nepaisant to, kad patys ieškovai vengia NTR įregistruoti (išviešinti, atskleisti) faktą, kad jie yra 1,4032 ha žemės sklypo dalies nauji nuomotojai.

3.4. Teismas savo sprendime pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti nuomos sutartį niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento, kadangi minėta nuomos sutartis nepažeidžia jokių ieškovų interesų. Ieškovai nei ieškinyje, nei skunde nenurodė nei vienos teisės akto nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, kuri buvo pažeista, 2012-11-07 sudarant tarp atsakovės ir Lietuvos valstybės nuomos sutartį.

3.5. Žemės sklypo dydis buvo nustatytas ir pats žemės sklypas buvo suformuotas, teisės aktų nustatyta tvarka parengus žemės sklypui teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą), kurio sprendinių ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka taip pat neskundė.

3.6. Nuo 2013-07-01 ieškovų ir atsakovo santykius dėl 1,4032 ha žemės sklypo dalies nuomos reguliuoja 2012-11-07 nuomos sutartis ir jos sąlygos, įskaitant nuomos terminą, nuomos kainą ir kitas sąlygas. CK 6.559 straipsnis nustato, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymu nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nuomos sutartis NTR įregistruota nuo 2012-11-08.

3.7. Teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog nuo 2013-07-01 ieškovų ir atsakovės santykius dėl 1,4032 ha žemės sklypo dalies nuomos reguliuoja 2012-11-07 nuomos sutartis ir jos sąlygos, o po to nuosekliai, logiškai ir pagrįstai pasisakė, jog atsakovo skola už ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies nuomą už 2013 - 2017 metus iš viso 2018-01-01 dienai bendrai sudaro 4261,59 EUR sumą, nes ieškovus ir atsakovus sieja nuomos sutartis ir jos nuostatos dėl nuomos mokesčio. O ieškovai siekia prisiteisti ne nuostolius, tačiau realiai (faktiškai) siekia be atsakovo sutikimo pakeisti nuomos sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio dydžio už praėjusį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

13. Byloje kilo ginčas dėl 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekine ir negaliojančia bei nuomos mokesčio (ieškovai jį vadina nuostoliais) priteisimo.

14. Byloje nustatyta, kad 2012-11-07 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas Lietuvos Valstybė, atstovaujama NŽT Kauno miesto skyriaus 66 m. terminui išnuomojo UAB „Rokų keramika“ 6,5466 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168-170). Ginčo žemės sklypas yra užstatytas pastatais ir kitais statiniais, nuosavybės teise priklausančiais UAB „Rokų keramika“ ir UAB „Šilumininkas“. Šios sutarties 19 punkte numatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, į šio žemės sklypo dalį, teisė ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, pereina žemės savininkui, jei šalys nesutaria kitaip. Ši sutartis Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR) buvo įregistruota nuo 2012-11-08, galioja iki 2078-11-07.

15. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-06-11 NŽT sprendimu ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,4032 ha dalį pirmiau paminėto atsakovės nuomojamo žemės sklypo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentais ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad priėmus šį sprendimą, teisės ir pareigos, kylančios iš 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe, ir dėl nuomos termino, nuomos kainos ir kitos sąlygos, 1,4032 ha dalies žemės sklypo atžvilgiu perėjo ieškovams, kadangi ši sutartis dar iki atkuriant ieškovams nuosavybės teises buvo įregistruota NTR, o ieškovai su atsakove dėl nuomos sąlygų nesusitarė kitaip. Pastebėtina, kad CK 6.599 straipsnis nustato, jog pasikeitus savininkui, nuomos santykiai nesikeičia, pirmesnio savininko teisės ir pareigos pereina paskesniam savininkui. 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies yra galiojanti, nenutraukta ir sutarties sąlygos, kurios yra susijusios su nuomos mokesčio dydžiu, nėra pakeistos. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas ginčas tik dėl šios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad nuomos teisiniai santykiai sieja tik atsakoves, yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

16. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) niekine ir negaliojančia, remiantis CK 6.225 straipsnio 1 dalimi, CK 1.95 straipsniu. Nurodė, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į P. K. iki 1940 metų turėtą žemę (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinant natūra jos dalį, kuria naudojosi UAB „Rokų keramika“, pateikė dar 1992-01-21, 2009-03-30 raštu NŽT informavo ieškovus, kad reikia nedelsiant imtis priemonių, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte būtų suplanuotas UAB „Rokų keramika“ pastatų ir įrenginių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, todėl 2012 m. sudarant ginčijamą nuomos sutartį Lietuvos valstybė neabejotinai žinojo, kad ieškovai yra pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nežiūrint į tai, kad ieškovai nuolat domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu, nei apie nuomos sutarties sudarymą, jos sąlygas, nei apie 2014 metais tarpusavio susitarimu priimtą sprendimą pakeisti sutarties sąlygas, nors jau 2013 m. ieškovams buvo atkūrtos nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, jie nebuvo informuoti. Ieškovų nuomone, ginčijama sutartis prieštarauja pagrindiniams sutarčių teisės principams, pažeidžia ieškovų interesus, prieštarauja gerai moralei, viešajai tvarkai ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams, o tokių svarbių aplinkybių slėpimas nuo ieškovų yra neteisėtas.

17. Byloje nustayta, kad ieškovams tapus 1,4032 ha dalies žemės sklypo savininkais, 2014-01-02 NŽT Kauno miesto skyrius vedėjos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172) buvo pakeisti 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 ir 10 punktai pagal prie jo pridedamą 2014-01-02 Susitarimo projektą. Šis įsakymas ir Susitarimas NTR buvo įregistruoti nuo 2014-01-15. Pastebėtina, kad paminėtas įsakymas galėjo būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka visų suinteresuotų asmenų, tame tarpe, ir ieškovų, tačiau byloje nėra duomenų apie jo panaikinimą, todėl jis yra galiojantis ir teisėtas. 2012-11-07 sutarties 2 punktas reglamentavo iš Lietuvos valstybės nuomojamo žemės sklypo plotą, kuris priėmus šį įsakymą sumažėjo nuo 6,5466 ha iki 5,1434 ha. O 2012-11-07 sutarties 10 punktas reglamentavo žemės sklypo vertę, apskaičiuotą pagal žemės verčių žemėlapį, bei nuomotojo teisę ją perskaičiuoti kas tris metus pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 nustatytas išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimo taisykles. Pakeistus sutarties sąlygas buvo nustatyta žemės sklypo dalies, o ne viso žemės sklypo, vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapį – 734592 Lt. Tokiu atveju apeliantų argumentai, kad jie nebuvo informuoti ir nebuvo kviečiami dalyvauti paminėto įsakymo pagrindu sudarant Susitarimą dėl Lietuvos valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos, yra nepagrįsti. Pastebėtina, kad nors šis Susitarimas yra neatskiriama ieškovų ginčijamos 2012-11-07 nuomos sutarties dalis, tačiau pakeistos sutarties sąlygos dėl tos žemės sklypo dalies, kuri priklauso Lietuvos valstybei.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. CK 6.225 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginčijama sutartis), jeigu ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.225 straipsnio normos neįtvirtina konkrečių absoliučiai ar santykinai negaliojančios sutarties negaliojimo ar nuginčijimo pagrindų, todėl jos nėra ir negali būti savarankiškas sutarties negaliojimo ar nuginčijimo pagrindas. Konkrečius sutarties negaliojimo dėl valios ar išorinės valios išraiškos formos trūkumų pagrindus nustato kitos CK normos, įtvirtinančios konkrečius sutarties negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 40 punktas). Tokiu atveju ieškovų nurodoma CK 6.225 straipsnio 1 dalis negali būti sandorio pripažinimo niekiniu teisiniu pagrindu.

19. Ieškovai 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laiko niekiniu sandoriu. Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, jog sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Apie tai, ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovai nenurodė 2012-11-07 nuomos sutarties negaliojimo teisinio pagrindo, o teisėjų kolegijos vertinimu jų nurodytos faktinės aplinkybės, kad dar iki išnuomojant atsakovei ne aukciono tvarka žemės sklypą jie buvo padavę prašymą atkurti nuosavybės teises, aktyviai domėjosi atkūrimo procesu, nepaneigia NŽT teisės išnuomoti Lietuvos valstybei priklausantį žemės sklypą atsakovei, reikalingą šiame žemės sklype esančių, jai nuosavybės teise priklausančių, teisėtai pastatytų statinių ir pastatų, kuriuose ji vykdo veiklą, eksploatavimui (Žemės įstatymo 9 straipsnis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų – valstybės (savivaldybės) – savitumo ir objekto – valstybės (savivaldybės) turto – specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus priešingai, būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; kt.). Reikalavimas, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir (ar) savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais, yra imperatyvus. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad 2012-11-07 nuomos sutartis buvo sudaryta NŽT Kauno miesto skyrius vedėjos 2012-11-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 173) pagrindu. Šis įsakymas nėra nuginčytas. Jame nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl ginčo žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka. Ieškovai nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir argumentų dėl šių teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepripažino 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniu sandoriu bei ieškovų ieškinį šioje dalyje atmetė. Todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo visiškai, nes neteisingai nustatė, kad ieškovai nepateikė savo paskaičiavimų. Apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė iki bylos iškėlimo už naudojimąsi ginčo žemės sklypu nesumokėjo nė cento, todėl atsižvelgus į žemės sklypo vertę, į panašių žemės sklypų nuomos kainą rinkoje, atliktą žemės sklypo vertinimą, taip pat žemės sklypo naudojimo paskirtį ir jo specifiką, ieškovų lūkesčius, jų nuosavybės teisių ribojimo apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, nustatant nuostolių dydį, reikia remtis 2017-09-08 Nekilnojamojo turto nuomos rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 14032/65466 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos rinkos verte, kuri 2017-09-08 buvo 570 Eur/mėn. arba 6840 Eur/metams. Todėl už neatlygintiną naudojimąsi svetimu žemės sklypu 4 metus, skaičiuojamus nuo 2014-01-01 iki 2018-02-15, ieškovams buvo padaryta 27 360 EUR turtinė žala (nuostoliai) (6840 EUR x 4 metai).

22. Teisėjų kolegija šios nutarties 15 punkte nurodė faktinius ir teisinius argumentus, kurie pagrindžia tai, kad ieškovams, atkūrus nuosavybės teises į 1,4032 ha ginčo žemės sklypą, perėjo teisės ir pareigos pagal 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes kitaip ieškovai su atsakove UAB „Rokų keramika“ nesusitarė. Todėl ši atsakovė pagrįstai nurodė, kad ieškovus ir atsakovę sieja ne tik faktiniai, tačiau ir teisiniai žemės sklypo nuomos santykiai. UAB „Rokų keramika“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad neatsisakė sudaryti su ieškovais 1,4032 ha žemės sklypo nuomos sutarties, ne kartą siūlė ieškovams mokėti jiems priklausančio žemės sklypo nuomą tokio dydžio, kokį moka ir valstybei, tačiau ieškovai nesutiko nurodyti sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant kitokio abiejų šalių susitarimo dėl nuomos kainos, pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies, remdamasis atsakovės atliktu nuomos mokesčio paskaičiavimu, kuris atliktas pagal 2012-11-07 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas. Kadangi ieškovai savo skaičiavimus atliko ne pagal šios sutarties nuostatas, tai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad ieškovai savo paskaičiavimų nepateikė.

23. Pastebėtina, kad ieškovai 2017-09-08 Nekilnojamojo turto nuomos rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada galėtų remtis, šalims tariantis dėl 2012-11-07 nuomos sutarties sąlygų arba spręndžiant tokį ginčą įstatymų nustatyta tvarka. Lygiai taip pat šiam ginčui spręsti nėra reikšminga ir atsakovės pateikta 2018-05-28 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kuria atsakovė norėjo paneigti ieškovų iniciatyva atliktos ekspertizės išvadą apie 6840 Eur per metus nuomos rinkos kainą, kai pagal atsakovės pateiktą ekspertizės išvadą ji yra tik 3440 Eur.

24. Ieškovai nurodė, kad sprendime yra padaryta klaida, skaičiuojant plotus ir jiems tenkančią nuomos kainą. Sprendimo punkte Nr. 12 yra nurodyta, kad ieškovui K. K. nuosavybės teise priklauso 4693/130932 dalys, taip pat ir E. A. tokios pat dalys – 4693/130932. Mirus B. K. jos dalį abi šalys paveldėjo po lygiai. Tačiau pateiktoje teismo lentelėje su paskaičiavimais yra nurodyta, kad K. K. turi 0,3087 ha ploto, o E. A. turi 0,1606 ha ploto sklypą. Todėl yra netinkamai paskaičiuota ir galutinė priteistina suma šiems asmenims, kadangi jų turimi plotai neatitinka tikrovės. Su šiais ieškovų argumentais sutiktina.

25. Ieškovai patikslintame ieškinyje (3 t., b. l. 2-8) nurodė, kad K. K. nuosavybės teise priklauso 4693/130932 dalys, S. M. K. 4646/65466 dalys, E. A. – 4693/130932 dalys, R. K. – 4693/65466 dalys, Lietuvos Respublikai – 51434/65466 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas su tuo sutiko, remdamasis byloje esančiu 2019-04-30 NTR centrinio duomenų banko išrašu (3 t., b. l. 48-58). Tuomet ieškovui K. K. nuosavybės teise priklauso ne sprendimo 22 punkte esančioje lentelėje nurodytas 0, 3087 ha, bet – 0, 23465 ha žemės sklypo plotas (6,5466 : 130932 x 4693). Tokio pat dydžio žemės sklypo plotas priklauso ir ieškovei E. A., bet paminėtoje lentelėje neteisingai nurodyta, kad jai priklauso tik 0,1606 ha žemės sklypo plotas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas, dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo ieškovui K. K. ir E. A., pakeistinas ir šiems ieškovams iš atsakovės priteistina po 712,65 Eur nuomos mokesčio skolos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3.p.). Pastebėtina, kad daugiau argumentų dėl lentelėje nurodyto nuomos mokesčio už ginčo laikotarpį paskaičiavimo aplinkybių ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu neturi pagrindo plačiau pasisakyti.

26. Perskirsčius ieškovams iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ priteistą nuomos mokesčio skolą, ieškovų apeliaciniu skundu ginčijama suma nepasikeitė, todėl apeliantai nelaikomi laimėję apeliaciją ir jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1,5 dalis, 302 straipsnis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio priteisimo pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovams iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“, juridinio asmens kodas 159700872, už kiekvieno ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nuomą 2013 m. – 2017 m. (2018-01-01 dienai), tokio dydžio nuomos mokesčio skolą:

– K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 712,65 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 65 ct);

– S. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1411,01 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vienuolika eurų 1 ct);

– E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 712,65 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 65 ct);

– R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1425,29 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 29 ct).“

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas