Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo S. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. sausio 6 d. sprendimo atsisakyti grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. G. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jis buvo du kartus baustas administracine nuobauda už vairavimą esant neblaiviam ir jam buvo atimta teisė vairuoti, t. y. 2016 m. birželio 21 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu teisė vairuoti transporto priemones atimta 1 metams, o 2016 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu – 2 metams 1 mėnesiui. Specialiosios teisės atėmimo terminas baigėsi 2019 m. liepos mėn. Per visą šį laikotarpį jis naujų teisės pažeidimų nepadarė. Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, jis ėmėsi veiksmų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą – gavo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išklausė papildomo vairuotojų mokymo kursus ir VĮ „Regitra“ perlaikė teorinį bei praktinį vairavimo egzaminą. Tačiau Institucija skundžiamu sprendimu atsisakė grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones. Mano, kad toks sprendimas yra neteisėtas, nes taip jis yra antrą kartą baudžiamas už tuos pačius pažeidimus, todėl Institucijos sprendimas turi būti panaikintas ir teisė vairuoti transporto priemones jam grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei su jo įgyvendinimu susijęs teisės aktas – Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas. SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija, įsigaliojusi 2014 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (2015 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1V-100 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. vasario 20 d.), 17 punkte nurodyta, kad jei nustatoma, kad teisės vairuoti atėmimo terminas nepasibaigė ar nebuvo sutrumpintas, nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus), pareiškėjas nepateikė Aprašo 12 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, neišlaikė egzamino (Aprašo 12.5 ir 13 punktuose nustatytu atveju), policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas ar VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Institucija 2020 m. sausio 6 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo S. G. prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Sprendimas grindžiamas tuo, kad S. G. buvo du kartus atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, ir nuo paskutinio nutarimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų, taigi, yra nesuėjęs SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas 10 metų terminas (b. l. 15).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Sigitas G. Š. rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas (0,46 promilių) girtumas, 289 Eur bauda ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu pareiškėjas S. G. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis (1,65 promilių) girtumas, 700 Eur bauda ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams 1 mėnesiui (b. l. 22–26). Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2016 m. birželio 21 d. teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d., o 2016 m. birželio 22 d. nutarimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 13 d. Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas S. G. neblaivus padarė teisės pažeidimus, t. y. vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, už ką iš jo du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir tai įvyko galiojant SEAKĮ ir Aprašo normoms, kurios numatė papildomus apribojimus (10 metų terminą) grąžinant teisę vairuoti transporto priemones. Nustačius tokias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija visiškai pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas S. G. neatitinka SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatytų sąlygų, todėl atsisakė grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones. Laikytina, kad Institucijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas, ginčydamas Institucijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimą, teigia, kad tai yra jo antras nubaudimas už tuos pačius teisės pažeidimus, todėl Institucijos sprendimas pažeidžia jo Konstitucijos saugomas teises. Tuo pagrindu pareiškėjas prašė teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinklapyje skelbiamos informacijos matyti, kad Konstitucinis teismas 2019 m. birželio 17 d. priėmė nagrinėti Telšių apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-9/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija), taip pat 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-16/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams neprieštarauja SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija). Vadinasi, galima teigti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, ištyręs minėtus prašymus, spręs ir išaiškins, ar pareiškėjo skundo nagrinėjimui aktualaus teisės akto – SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Administracinių nusižengimų bylos turi būti nagrinėjamos greitai ir objektyviai, turi būti vadovaujamasi teisingo proceso ir operatyvumo principais (ANK 563, 564 straipsniai). Tuo vadovaudamasis teismas sprendžia, kad yra netikslinga teikti Konstituciniam Teismui dar vieną analogišką prašymą, todėl pareiškėjo S. G. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Kartu teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra administracinė nuobauda asmeniui už jo padarytą teisės pažeidimą; paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu asmuo praranda teisę vairuoti transporto priemones ir nuobaudos galiojimo metu negali nustatyta tvarka susigrąžinti teisės vairuoti transporto priemones; tik pasibaigus paskirtos nuobaudos galiojimo laikui, asmuo įgyja teisinę galimybę susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kuri gali būti sugrąžinta tik nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimas yra ne nuobauda, o teisinė pasekmė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl šios teisė grąžinimo apribojimas nelaikytinas antrą kartą skiriama administracine nuobauda už tą pačią veiką (Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimas byloje Nr. I-1444-428/2019, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m.. gegužės 21 d. sprendimas byloje Nr. eI-3060-535/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šiuo gi atveju, kol SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies atitiktis Konstitucijai nėra nuginčyta, teismas vadovaujasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, pagal kurią SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies taikymas pareiškėjo atžvilgiu nėra jo dvigubas nubaudimas. Tuo atveju, jei Konstitucinis Teismas nuspręs, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, pareiškėjas turės galimybę pasinaudoti teise iš naujo kreiptis į Instituciją dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo.

Taigi, išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Institucijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo S. G. yra pagrįstas bei motyvuotas ir naikinti skundžiamą Institucijos sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucijos 2020 m. sausio 6 d. sprendime aiškinant teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, remiamasi Aprašo 22 punktu, nors tokio punkto Apraše apskritai nėra, o apie teisės sugrąžinimą praėjus 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo yra nurodyta Aprašo 17 punkte (2015 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1V-100 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. vasario 20 d.). Taigi, Institucija sprendime nurodė klaidingą Aprašo punktą, reglamentuojantį teisės vairuoti grąžinimą, tačiau aiškiai išdėstė Aprašo 17 punkte keliamus teisės vairuoti grąžinimui reikalavimus, todėl pripažintina, kad nustatytas Institucijos sprendimo netikslumas nesudaro pagrindo vertinti šį sprendimą kaip neteisėtą ir jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo S. G. skundą atmesti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. sausio 6 d. sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo S. G. palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.