Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities VPK 2019-03-01 sprendimą atsisakyti grąžinti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui priklausantį vairuotojo pažymėjimą ir grąžinti teisę vairuoti pažymėjime nustatytos kategorijos transporto priemones. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019-03-01 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, prašydamas grąžinti teisę vairuoti transporto priemones pasibaigus teisę vairuoti transporto priemones atėmimo laikui. Su prašymu pateikė visus tam reikalingus dokumentus. Atsakovas 2019-03-01 sprendimu „Dėl asmens teisės vairuoti transporto priemones“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi (asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr.lV-418 patvirtinto 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 23 p. ,Jei nustatoma, kad teisės vairuoti atėmimo terminas nepasibaigė, nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus), pareiškėjas nepateikė Aprašo 17 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, nepabaigė papildomo vairuotojų mokymo (Aprašo 18 punkte nustatytu atveju), neišlaikė egzamino (Aprašo 19 punkte nustatytu atveju), VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą atsisakyti grąžinti teisę vairuoti“ . Nustačius , kad iš pareiškėjo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus (2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-18216-295/2015 ir 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-807-807/2016) už tai, kad jis padarė teisės pažeidimus būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, nusprendė, kad teisinis pagrindas teisei vairuoti grąžinti jam atsiras ne anksčiau kaip po 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, t.y. nuo 2026 m. vasario 10 d. ir vairuotojo pažymėjimo neišdavė. Su atsakovo priimtu sprendimu pareiškėjas nesutinka, šis Sprendimas naikintinas. Yra pagrindo manyti, kad atsakovas jo atžvilgiu neteisingai taikė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas ir be pagrindo man neišdavė vairuotojo pažymėjimo bei negrąžino teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-18216-295/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė jam 579 Eur baudą su teisės vairuoti atėmimu 2 (dvejiems) metams, kadangi nustatė, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. 2016 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-807- 817/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė jam 1158 Eur baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams, kadangi nustatė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio automobiliui, važiavusiam priešinga kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino abi transporto priemones. Skirdamas nuobaudą už pastarąjį padarytą administracinį teisės pažeidimą Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybes ir nutarime pažymėjo, kad „iš LITEKO duomenų nustatyta, kad G. S. 2015-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d., jam paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 (dvejiems) metams. Taip pat teismas įvertinęs visas aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias kaltininko atsakomybę, nutarime pažymėjo, kad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda“.

Nurodo, kad abiem atvejais teismas, išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylas , priėmė sprendimą vadovaudamasis tuo metu galiojančiais teisės aktais ir nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šių straipsnių atitinkamos dalies nustatytos sankcijos ribose, t.y. jo atžvilgiu taikė įstatymą taip, kaip jame ir yra numatyta. Tuomet galiojęs LR ATPK buvo įtvirtintas 130 straipsnis „Pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų“, kuris numatė atsakomybę vairuotojams už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaiviems ar apsvaigusiems nuo atitinkamų medžiagų, t.y. straipsnyje nustatyta, kad „transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124“ straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje. 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metu su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims - baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, - baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu“. Pareiškėjo atžvilgiu teismas 2016 m. sausio 20 d. priimdamas nutarimą Nr. A2.6.-807-817/2016, netaikė šio straipsnio, matomai dėl to, kad antrąjį pažeidimą padarė 2015 m. gruodžio 14 d, kuomet dar man nebuvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, padarytą 2015 m. lapkričio 18 d., nes dėl pastarojo Teismo nutarimas priimtas ir nuobauda paskirta 2015 m. gruodžio 17 d, tačiau net gi, jei ir už pakartotinį jo pažeidimą būtų taikęs šį straipsnį, sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti atėmimas - negalėtų būti taikytas ilgesniam, nei penkerių metų terminui. Vadovaujantis jo atžvilgiu priimtais Vilniaus miesto apylinkės nutarimais, dėl pažeidimų, padarytų esant neblaiviam, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėjo baigtis nuo paskutinio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo praėjus trijų metų laikotarpiui, t.y. 2019m.vasario 10 d. Būtent teismas, kuris taiko įstatymą, ir jame numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus , jo atžvilgiu priimdamas nutarimą nesivadovavo galiojusia LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, kuria jau nuo 2013-06-28 numatytas 24 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ir nenustatė 10 metu teisės vairuoti netekimo termino padarius antrą pažeidimą būnant neblaiviam, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, nes kitu atveju toks terminas prieštarautų tuometiniame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytoms sankcijoms ir gerokai pasunkintų pareiškėjo teisinę padėtį. Pažymi, kad galiojančio LR ANK 686 straipsnyje nustatyta specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų skaičiavimo ir jų sugrąžinimo tvarka. LR ANK 686 str. 4 ir 5 d.d. nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą. Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui ši teisė grąžinama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. LR ANK 686 straipsnyje nenustatomas ilgesnis nei sankcijoje nustatytas ir teismo paskirtas specialiosios teisės atėmimo/negrąžinimo terminas. Atsakovas ginčijamame sprendime nepateikė jokių motyvų ar argumentų, dėl kurių ėmėsi taikyti administracinio poveikio priemones ilgesniam terminui nei teismo paskirta sankcija už pareiškėjo padarytus nusižengimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, kadangi jame nėra išdėstyti visi motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė atsakovui 2018-11-08 VšĮ „Lazdynų poliklinika“ išduotą vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Vairavimo mokyklos „Eurodraivas“ 2018-11-27 Papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Dokrinas“ 2018-12-10 išduotą Sveikatos ir žinių atestavimo pažymėjimą Nr. 4A1-168, pažymint, kad yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. Atsakovui pateikė VĮ „Regitra“ 2019-02-28 pažymą apie išlaikytus kvalifikacinius egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti Nr. (3.20)-l0-160. Taigi 2019-02-28 VĮ „Regitra“ pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui (termino pabaiga 2019-02-10) leido laikyti praktinio vairavimo egzaminą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, kuri nurodo, kad „Vairavimo praktinį egzaminą asmuo gali laikyti tik sukakęs šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytą amžių, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui“. VĮ „Regitra“ neturėjo pagrindo neleisti pareiškėjui laikyti praktinio vairavimo egzamino, todėl ir leido jį laikyti, kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs ir apie tai pažymėta VĮ „Regitra“ naudojamuose registruose. Išlaikius egzaminus VĮ „Regitra“ atstovas tą pačią dieną būtų gražinęs jam vairuotojo pažymėjimą, tačiau, kadangi teisės atėmimo momentu galiojo sena tvarka, kuomet policijos paimti vairuotojo pažymėjimai nebuvo siunčiami į VĮ „Regirtra“, kaip buvo nuo 2017 metų sausio 1 d. iki 2018 metų gruodžio 31 d. teisės aktų nustatytoje tvarkoje, o paliekami saugoti policijos įstaigoje, policijos paimtą vairuotojo pažymėjimą jam pasiūlė pasiimti iš jį paėmusios policijos įstaigos - atsakovo. 2019-03-01 nuvykus pas atsakovą ir pateikus visus aukščiau išvardintus dokumentus, atsakovas ignoravo Vilniaus apylinkės teismo nutarime paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą ir įteikė sprendimą negrąžinti teisės vairuoti ir neišduoti vairuotojo pažymėjimo iki 2026 m. vasario 10 d. Nors jam 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo paskirtas trijų metų teisės vairuoti atėmimo terminas, atsakovas šį nutarimą ignoravo ir jo atžvilgiu neteisingai taikė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. nuostatas ir be pagrindo neišdavė iš jo paimto vairuotojo pažymėjimo bei negrąžino jo vairuotojo pažymėjime nustatytos ir kvalifikaciniu praktinio vairavimo egzaminu išlaikytos teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Nurodo, kad už savo padarytus teisės pažeidimus jis baudžiamas antrą kartą ir dar žymiai griežtesne nuobauda nei numatyta tuometiniame administracinių teisės pažeidimų kodekse, o tai prieštarauja bendriems teisės principams ir tai nėra proporcinga ir sąžininga priemonė jo atžvilgiu. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris nustato, kad „niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis „nusikaltimas“, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio „offence“ reikšmę), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai „galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“.