- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2-33-904/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00646-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- B. J., R. S.
- Trečiasis asmuo
- notarei Loretai Mėčienei, A. M.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
atsakovams B. J., R. S., jų atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovams B. J., R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. M., notarė Loreta Mėčienė, VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas E. S. (toliau - ieškovas) ieškiniu pareiškė reikalavimus:
1. Panaikinti 2020 m. rugsėjo 9 d. tarp J B. S., toliau vadinama rentos gavėja ir atsakovų B. J. ir R. S., toliau vadinami rentos mokėtojai sudarytą išlaikymo iki gyvos sutartį, pagal kurią rentos gavėja perdavė nuosavybėn rentos mokėtojams su sąlyga jį išlaikyti iki gyvos galvos: 1/6 dalį Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą – Daiktą 1, tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - 1/12 dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - 1/12 dalį; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą - Daiktas 2, tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),toliau vadinamą Daiktą 3, tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį; 1/6 dalį inžinierinių statinių - Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą Daiktą 4, tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį; 0,1273 arų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą Daiktą 5, tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise- ½ dalį.
2. Panaikinti pagal 2020m. rugsėjo 9d. 1/6 dalį pastatui-gyvenamajam namui , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies inžinieriniams statiniams - Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1273 arų žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.
3. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 1/6 dalį pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies inžinieriniams statiniams- Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1273 arų žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taikyti disponavimo teisės apribojimą tai yra teisę perleisti tretiesiems asmenims.
Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. tarp J B. S., rentos gavėjos ir atsakovų B. J. ir R. S. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos sutartis, pagal kurią rentos gavėja perdavė nuosavybėn rentos mokėtojams su sąlyga ją išlaikyti iki gyvos galvos: 1/6 dalį Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - 1/12 dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - 1/12 dalį; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise-1/2 dalį; 1/6 dalį inžinierinių statinių - Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį; 0,1273 arų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. gruodžio 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3257-1025/2019, pagal ieškovės J B. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. J., R. S., A. M., A. J., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B.. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai. Teismas nusprendė pripažinti 2018 m. spalio 10 d. dovanojimą sutartį, sudarytą tarp ieškovės J B. S. ir atsakovo E. S., negaliojančia ir taikyti restituciją - ieškovei J B. S. grąžinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad iš 2018 m. liepos 17 d. gydytojos N. G. išduotos pažymos matyti, jog J. B. S. nustatyta organinė depresija, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai. Nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. nustatytas ieškovei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pateikti 2010 m. 2014 m. medicininiai dokumentai iš kurių matyti, jog ieškovei be kitų ligų nurodoma vidutinio sunkumo depresija - atminties blogėjimas, padidintas jautrumas. 2017 m. rugpjūčio 22 d. atliktas psichodiagnostinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog J. B. S. įsiminti ir atgaivinti naują informaciją galimybės ribotos, atmintis sutrikusi, nesugeba kontroliuoti savo veiksmų. 2018 m. lapkričio 19 d. - gruodžio 3 d.; 2018 m. gruodžio 20 d. - 2019 m. sausio 21 d. J. B. S. gydėsi stacionare Gargždų ligoninėje.
Ieškinyje nurodoma, kad notarė N. B. tvirtinusi nuginčytą dovanojimo sandorį teismo posėdžio metu patvirtino, kad ,,jeigu būtų turėjusi ieškovės medicininius dokumentus, tai būtų labiau atkreipusi dėmesį į asmenį ir sutarties turbūt būtų nesudariusi“. Ieškovas pažymėjo, kad išnagrinėtose bylose, abiejų instancijų teismai konstatavo, kad J B. S. dėl savo garbaus amžiaus, sveikatos būklės, nesuprato ir suklydo dėl dovanojimo objekto, ir pasirašydama dovanojimo sandorį nesuprato sandorio pasekmių. Ginčijama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 9 d. Be nurodytų ir įvertintų ankstesnėse išnagrinėtose civilinėse bylose medicininių dokumentų 2019 m. sausio 21 d. rentos mokėtojai buvo nustatyta demencija (F018). Pagrįstai manytina, kad sudaryto ginčijamo sandorio metu, rentos mokėtoja, dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančius CK 1.89 str. l d. pagrindu. Panaikinus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sudarytą 2020 m. rugsėjo 9 d., naikintina ir to pagrindu įteisinta teisinė registracija VĮ Registrų centras.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo E. S. atstovas advokatas Rimvydas Kairys prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad jam jo atstovaujamasis paaiškinęs, jog atsakovai nuo 2019 metų neleido ieškovui bendrauti su motiną. Visais būdais trukdė susitikti bei bendrauti telefonu. Jei ieškovui būtų buvę žinoma apie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymą, jis į teismą būtų kreipęsis mamai dar būnant gyvai.
Atsiliepimas
Atsakovų B. J., R. S. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-09 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi buvo nagrinėtas ginčas dėl 2018-10-10 tarp J. B. S. ir E. S. sudarytos dovanojimo sutarties, kuria J. B. S. padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą E. S.. Tuo tarpu šioje byloje prašoma panaikinti 2020-09-09 tarp J. B. S. (rentos gavėjos) ir Atsakovų sudarytą išlaikymo iki gyvos sutartį. Taigi, bylose nagrinėtus įvykius skiria dviejų metų laikotarpis. Todėl ankstesnėje civilinėje byloje teismų padarytos išvados dėl J. B. S. sveikatos būklės 2018-10-10 dovanojimo sutarties sudarymo momentu, negali būti savaime pritaikomos vertinant jos sveikatos būklę ir 2020-09-09 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momentu. 2018-10-10 dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ne todėl, kad sudarant šią sutartį J. B. S. dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Atsakovų atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-09 sprendime teismas nurodė, kad garbaus amžiaus J. B. S. eilę metų tinkamai rūpinasi dukra B. J.. E. S. pripažino, jog apie mamos sveikatos problemas tiksliai nežino, neišreiškė ketinimų ateityje rūpintis ir slaugyti savo mamą. Byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, jog E. S. niekada savo motina nesirūpino. J. B. S., pažinodama savo sūnų, taip pat pagrįstai nesitikėjo, kad E. S. ja rūpinsis iki gyvos galvos. Todėl dar vykstant minėtai bylai J. B. S., matydama, kaip lengvai ja pasinaudojo E. S., vis dažniau keldavo klausimą dėl rūpinimosi ja ateityje. Dovanojimo sutartis parodė, kad dėl J. B. S. amžiaus ir sveikatos būklės, ji vos neliko be turto, o turtą perėmęs E. S. net neketino rūpintis mama. Bijodama ir vėl likti apgauta, J. B. S. pati rodė norą kažkokiu būdu užsitikrinti vaikų teikiamą priežiūrą iki gyvos galvos. Todėl šeimoje bendrai buvo prieita prie nuomonės, kad labiausiai J. B. S. interesus užtikrintų išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas, nes rentos davėjas būtų įpareigotas teikti išlaikymą ir pagalbą J. B. S. (priešingai, nei, pvz., testamentu paliekant turtą ar dovanojant turtą prižiūrinčiam vaikui). Kartu J. B. S. pageidavo, kad ja rūpintųsi ne tik faktiškai daugiausia tai dariusi dukra B. J., bet ir sūnus R. S., kuris iki tol daug mamai padėjo - faktiškai R. S. ir pastatė pastatą, kuriame mama gyveno iki mirties. Tokiomis sąlygomis sudaroma išlaikymo iki gyvos galvos sutartis visiškai atitiko J. B. S. interesus. Siekdami nepažeisti J. B. S. interesų, B. J. ir R. S. kreipėsi į J. B. S. gydžiusią gydytoją N. G., kuri 2020-06-19 medicinos dokumentų išraše nurodė, kad J. B. S. ,,reikalinga pagalba buityje, socialiniuose reikaluose notarinius dokumentus pasirašyti gali“. Remiantis šia informacija ir įvertinimu 2020-09-09 buvo sudaryta ginčijama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Taigi, remiantis šio sandorio sudarymo metu buvusia aktualiausia 2020-06-19 medicinine informacija, nebuvo abejonių dėl J B. S. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi mūrininko specialybę. Santykiai su broliu E. S. yra konfliktiški. Ant brolio pyksta dėl to, jog brolis skriaudė mamą. Pastarasis piktnaudžiavo alkoholiui, gyveno iš mamos pajamų. Parsivedęs namo sugyventinę (dabartinę žmoną), išvarė motiną iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, dėl ko R. S. turėjo grįžti iš užsienio, mamai įrengė butą ūkiniame pastate. Brolis nepadėjo statybos darbuose, nors tuo metu niekur nedirbo. E. S. slapta nuo seserų ir jo, apgaudamas motiną dovanojimo sutarties pagrindu sau persirašė ūkinį pastą, kuriame be mamos gyveno ir sesuo B su šeima. Pažymėjo, jog mama norėdama apsaugoti dukros B ir jo interesus 2020 m. liepos mėnesį pasiūlė perrašyti jiems turtą. Kadangi mamai jau tada buvo reikalinga priežiūra, todėl buvo pasirinkta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Pas notarą vyko mama, jis bei abi jo seserys. Notarė klausinėjo mamos, kodėl ji nori perleisti turtą, ar supranta sandorio pasekmes. Pagal bendrą susitarimą sesuo B prižiūrėjo mamą, o jis kiekvieną mėnesį mamai siųsdavo pinigų. Patvirtino, jog mama gyveno ir pas jo seserį A. Mama abiejų jos dukrų buvo prižiūrėta tinkamai. Broliui E. S. netrukdė bendrauti su mama, jis galėjo skambinti telefonu seserims. Brolis E. S. skambindavo telefonu ar atvykdavo pas mamą neblaivus ir sukeldavo konfliktus, buvo agresyvus. Mama jo bijojo. 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesį suprastėjo mamos atmintis. Pamiršdavo, jog prieš keletą dienų bendravo su juo. Vėliau buvo inicijuota byla dėl mamos pripažinimo neveiksnia.
Teismo posėdžio metu atsakovė B. J. patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, anksčiau dirbo siuvykloje, prekyboje. Paskutinius keturis metus slaugė motiną. Paaiškino, jog ji rekonstruodama ūkinį pastatą pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame gyveno su savo šeimą bei tame pačiame name atskirai gyveno mama. Ūkinio pastato rekonstrukcijai, įrengiant mamai butą, padėjo jos brolis R. S.. Atsitiktinai sužinojusi, jog ūkinį pastatą, kuriame ji gyvena su šeima, mama padovanojo savo sūnui E. S.. Mama negalėjo paaiškinti kodėl taip pasielgė, teikdama, jog sūnui E. S. norėjo dovanoti gyvenamąjį namą (seną namą) ir žemės sklypą. Mama labai pergyveno, jog ji suklaidinta, perleido B. J. sukurtą nekilnojamąjį turtą. Dėl teisminių procesų, kuriais buvo siekiama panaikinti dovanojimo sutartį, pablogėjo mamos sveikata, dėl ko mama apie mėnesį laiko gulėjo ligoninėje. 2019 m. sausio mėnesį mama grįžo iš ligoninės, jos sveikata buvo ryškiai pagerėjusi. Mama pati nueidavo apie 0,5 km iki parduotuvės, nusipirkdavo duonos, rūkytos žuvies. Nueidavo pabendrauti pas netoliese gyvenančią savo seserį. Pati sugebėdavo pasitiekti iš šaldytuvo jai pagamintą maistą. Bute užsiminėjo namų ruoša, valė dulkes, šluodavo grindis. Pažymėjo, jog mama norėdama apsaugoti B. J., pati pasisiūlė perrašyti B. J., rekonstruotą ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą. B. J. konsultavosi su advokatu Henriku Mackevičiumi, kuris patarė pirmiausia kreiptis į medikus siekiant išsiaiškinti ar mama galės dėl savo amžiaus ir psichinės sveiktos sudaryti turto perleidimo sandorį. Advokatas pasiūlė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sandorį. Nuvykusi su mama į Gargždus pas gydytoją psichiatrę D. G. buvo atliktas mamos psichologinis tyrimas, kurio metu buvo pateikta pažyma notarui, jog mama gali sudaryti notarinį sandorį. Ši pažyma buvo pateikta notarei Loretai Mėčienei. Sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sandorį notarė klausinėjo mamos apie jos anketinius duomenis, kokį sandorį mama nori sudaryti, ar supranta jo pasekmes. Sūnui E. S. turto mama neperleido, sakydama ,,kad vis vien pragers“. Atsakovė B. J. pažymėjo, jog 2021 m. pavasarį mamos sveikata ryškiai pablogėjo, ji nebevaikščiojo, vargino širdies nepakankamumo problemos. Pažymėjo, kad mama iki pat mirties pažinojo žmones, pagal diagnozuotas jai ligas buvo pakankamai adekvati. Broliui E. S. netrukdė bendrauti su mama, tačiau buvo sąlyga, kad skambintu telefonu ar atvyktu pas mamą būdamas blaivas. Būdamas neblaivus E. S. sukeldavo konfliktus, elgdavosi labai agresyviai. Mama bijojo savo sūnaus E. S.. Apie mamos mirtį informavo brolį E. S., tačiau pastarasis į laidotuves neatvyko, su broliu ir seserimis nebendrauja.
Teismo posėdžio metu atsakovų B. J., R. S. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius, prašė ieškinį atmesti patvirtino, atsiliepime į ieškinį nurodytus teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad J B. J. atstovavo pirminėje byloje, kurioje buvo ginčijamas J B. S. nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris E. S.. Po šios bylos į jį kreipėsi B. S. konsultacijos teiraudamasi kokiu sandoriu geriausia įforminti nekilnojamojo turto perleidimą. Advokatas Henrikas Mackevičius susitiko su J B. S. ir be kitų asmenų bendravo su pastarąją siekdamas išsiaiškinti, koks sandoris geriausiai atitiktų jos interesus. Advokatas pažymėjo, jog J B. S. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl patarė sudaryti išlaikymu iki gyvos galvos sutartį. Advokatas Henrikas Mackevičius pažymėjo, jog pokalbio su J B. S. metu, supratęs, jog pastaroji yra adekvati, suvokianti sandorio esmę bei jo pasekmes. Be to, patarė B. J., kreiptis į mamos gydytoją psichiatrą dėl konsultacinės išvados pateikimo įvertinant mamos suvokimą sudarant notarinį sandorį. Tai buvo padaryta siekiant apsidrausti dėl galimų teisminių ginčų ateityje. Papildomai pažymėjo, jog ieškovo pasirinktas ieškinio pagrindas nėra įrodytas, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji kaip liudytoja dalyvavo pas notarą, kai jos mama sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, perleisdama jos broliui R. S. ir B. J. nekilnojamąjį turtą. Mamos valia buvo po mirties perleisti nekilnojamąjį turtą savo vaikams R. S. ir B. J.. Patvirtino, jog tuo metu mama J B. S. buvo adekvati, suprato savo veiksmus, kalbėjo protingai, į notarės klausimus atsakinėjo teisingai. Patvirtino, jog sesuo B. J. ir mama J B. S. gyveno ūkiniame pastate. Sesuo savo gyvenamą dalį, ūkiniame pastate, įsirengė savo lėšomis. Sesuo prižiūrėjo, rūpinosi, slaugė mamą iki pat mamos mirties. Ji rūpinosi visa sklypo žeme, kitu gerbūviu. Brolis R. S. visada domėjosi, rūpinosi mamos gyvenimu, jos sveikata, lankydavo ją, skirdavo jai pinigų, atveždavo dovanų. Brolis R. S. ūkinį pastatą pastatė pats, savo lėšomis bei darbu. Planavo šiame pastate gyventi. Pažymėjo, jog brolis E. S. nors ir daug metų gyveno kartu su mama, tačiau ja nesirūpino. Nesirūpino ir gyvenamojo namo priežiūra. Susiradęs sugyventine (dabartinę žmoną), mamą išvarė į neįrengtas ūkinio pastato patalpas: be vandens, be šildymo, be remonto, be baldų. Paaiškino, kad dvi šeimininkės negali gyventi vienoje virtuvėje. Mama būdama ramaus būdo, nesipriešino. Atvykęs brolis R. S. iš užsienio įrengė mamai už savo lėšas gyvenimui kambarį. Mama matė ir suprato, kad sūnus E. S. yra melagis, tinginys, girtuoklis, niekuo nesirūpina, nei ja pačia, nei žeme, nei namu ir ji nenorėjo jam nieko palikti. Gyventi jis gali 1/6 namo dalyje, turi jis nuosavybę. E. S. nedalyvavo mamos laidotuvėse, nelankė jos kapų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. M. prašė ieškinį atmesti nurodė, kad yra medikė, dirba medicinos slaugytoja Klaipėdos 3-iojoje poliklinikoje. Patvirtino, jog mama sirgo demencija, diagnozuotas buvo Parkinsonas, turėjo daug kitų šalutinių ligų. Brolis R. S. ir sesuo B pastatė ir įsirengė ūkinį pastatą – rekonstruodami jį į gyvenamąjį namą. Šiame name gyveno B su šeimą bei mama. Šalia ūkinio pastato (rekonstruoto į gyvenamąjį namą) stovi gyvenamasis namas, kuriame po skyrybų gyveno brolis E. S.. Šį namą pastatė jos tėvai. Broliui E. S. šiame gyvenamajame name priklauso 1/6 dalis nekilnojamojo turto. Šis gyvenamasis namas yra labai apleistas, avarinės būklės. Jame po skyrybų su pirma žmona gyveno E. S., pastarasis šio namo visiškai neprižiūrėjo, namas tapo avarinės būklės. Iš E. S. sūnaus pokalbio telefonu sužinojo, jog jo tėvas ,,pasidarė dokumentus“, įspėjo galimą tėvo klastą įgyjant nekilnojamąjį turtą. Bendraujant su mama, apie galimus sandorius, mama, negalėjo nieko konkrečiai paaiškinti. Nuvykus į RC sužinojo, jog mama padovanojo E. S. ūkinį pastatą (rekonstruotą į gyvenamąjį namą), kuriame gyveno pati mama bei B su savo šeima. Vykstant teisminiams ginčams dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, E. S. ir jo nauja žmona Inga grasino išvaryti lauk B su šeimą iš jų namų. Tvirtino, jog šis turtas dabar priklauso E. S.. Nuo dovanojimo sutarties panaikinimo teisminių ginčų labai pablogėjo mamos sveikata, dėl ko 2018 m. pabaigoje 2019 m. pradžioje mama apie mėnesį laiko gulėjo ligoninėje, po ko mamos sveikata ryškiai pagerėjo. Pažymėjo, kad mamai pasitaikydavo momentiniai atminties sutrikimai, tačiau jie buvo trumpi. A. M. dažnai atvykdavo pas mamą, su ja vaikščiodavo po kaimą, užeidavo kartu pas mamos draugus pasikalbėti. Trečiasis asmuo A. M. patvirtino, jog brolis R. S. mamai kiekvieną mėnesį skirdavo po 150 Eur, atvykęs į svečius duodavo mamai dar po 200-300 Eur. Mama gyvendavo pagrinde pas seserį B, tai pat mamą pasiimdavo ir pas save. Sesuo B labai gerai prižiūrėjo mamą. Broliui E. S. niekada nebuvo trukdoma bendrauti su mama. Vienintelė sąlyga buvo, kad jis atvyktu pas mamą blaivas, tačiau visada jis būdavo neblaivus, dėl ko sukeldavo konfliktus, triukšmą. Mama dėl brolio E. S. agresyvaus elgesio, jo bijojo, jo vengdavo. Pasibaigus teisminiams procesams dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, 2020 m. vasarą mama sukvietė brolį R. S., B ir ją ir išreiškė norą sutvarkyti turtinius reikalus. A. M. mamai pareiškusi, jog jai jokio turto nereikia, nes vertingas turtas priklauso B, tai yra ūkinis pastatas, kuriame B gyvena su šeima, kiti kieme esantys pastatai buvo beverčiai, avarinės būklės. Pas notarą dėl rentos sutarties sudarymo vyko mama, brolis R. S., sesuo B ir ji. Notarė išsiklausinėjo mamos apie sandorio sudarymą, apie jos valią. Po šio sandorio sudarymo, praėjus apie 2 savaitėms, bendraujant su mama, mama išreiškė jai palengvėjimą, jog ji apsaugojo B, jog iš jos nebus atimta ką ji pati susikūrė. Vėliau mama pradėjo mažiau kalbėti, pradėjo ryškiai blogėti mamos sveikata.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė Įmonė registrų centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisinės registracijos į 1/6 dalį Gyvenamojo namo ir Kiemo statinių, Ūkinį pastatą, Garažą ir Žemės sklypą - nutraukti, o šio prašymo netenkinus minėtą reikalavimą atmesti kaip nepagrįsta. Likusioje dalyje – sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog Registrų centras yra Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, kurio funkcijų registruojant nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikiant oficialią informaciją apie sukauptus registro duomenis. Šioje civilinėje byloje Registrų centras yra įtrauktas trečiuoju asmeniu ir jo atžvilgiu pareikštas reikalavimas - panaikinti pagal 2020-09-09 sutartį atliktą teisinę registraciją nurodytiems 1/6 daliai Gyvenamojo namo ir Kiemo statinių, Ūkiniam pastatui, Garažui ir Žemės sklypui. Toks reikalavimas Teismo negali būti patenkintas, kadangi reikalavimas pareikštas trečiajam asmeniui, todėl negali būti patenkintas. Registrų centro atžvilgiu pareikštas ieškinio reikalavimas yra išvestinis bei perteklinis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė Loreta Mėčienė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad šio sandorio neprisimena, todėl mano, kad šis sandoris vyko sklandžiai, kaip įprasta. Pažymėjo, jog sandorio sudarymo metu asmens yra klausiama koks jo vardas, pavardė, gimimo data, kokį sandorį nori sudaryti, kokį turtą nori perleisti, kokio išlaikymo pageidauja ir kitų klausimų. Tokiu būdu yra patikrinamas žmogaus suvokimas apie pageidaujamą sandorį. Be to, yra patikrinamas neveiksnių asmenų registras. Pažymėjo, kad jokių duomenų nebuvo gauta, kad šis sandoris negalėtų būti sudarytas.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. G. patvirtino, jog ji dirba Gargždų pirminės priežiūros skyriuje gydytoja psichiatre. Taip pat yra Neveiksnių asmenų būsenos pervertinimo komisijos narė prie Klaipėdos rajono savivaldybės. Pacientės J B. S. asmeniškai neprisimena, pamena dukrą, kaip pacientės lydintį asmenį. Pažymėjo, jog prieš teismo posėdį susipažino su pacientės ligos istorija nuo 2017 metų. Pažymėjo, jog pacientė turėjo dvigubą patologiją: organinė depresija ir pažinimo sutrikimas. Paskirtais vaistai buvo gydoma depresija bei miego sutrikimas. Pažymėjo, jog 2020 m. liepos mėnesį, atliekamo tyrimo metu, naudojant testus, pacientės depresija buvo įvertinta vidutinio lygio. Pažinimo sutrikimas taip pat buvo įvertintas vidutinio laipsnio. Pacientės psichinė būklė buvo tokia, jog ji galėjo suvokti sudaromo sandorio esmę ir pasekmes. Patvirtino, jog pažymos notarui išdavimo metu J B. S. buvo galinti suvokti sandorių esmę ir pasekmes. Galėjo išreikšti savo valią dėl atliekamo sandorio.
Teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertė Laurina Šliožienė patvirtino atliktos ekspertizės išvadas. Nurodė, kad atliktos ekspertizės tikslas buvo įvertinti sandorio sudarymo metu žmogaus gebėjimus. Pažymėjo, jog sandorio veiksnumo vertinimui svarbu yra kognityvinė simptomatika. Patvirtino, jog iš tirtų medicininių dokumentų prieš sandorio sudarymą bei po sandorio sudarymą nebuvo nustatytų J B. S. psichinėje būsenoje kognityvinių funkcijų pablogėjimo ar depresinės simptomatikos pablogėjimo. Medicininiai duomenys patvirtina, jog J B. S. sveiktos pablogėjimas nustatytas tik 2021 m. kovo mėnesį. Prieš sandorio sudarymą J B. S. buvo gydyta ligoninėje, išleista iš ligoninės koregavus depresinę simptomatiką. Ekspertė pažymėjo, jog depresinė simptomatika sumažėjo dėl pasibaigusių teisminių procesų bei gydymo ligoninėje. Pacientės būsena reikšmingai pagerėjo, tai patvirtina medicininiai dokumentai. Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų teigti priešingai, nei padarytai išvadai ekspertizės akte, kad J B. S. 2020-09-09 sandorio sudarymo metu dėl psichikos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės. 2019 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja priėmė sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-3257-1025/2019, pagal ieškovės J B. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. J., R. S., A. M., A. J., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B., priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti. Teismas pripažino 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės J B. S. ir atsakovo E. S., negaliojančia ir taikė restituciją – ieškovei J B. S. grąžino ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2020 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2020 m. rugsėjo 9 d. tarp J B. S., rentos gavėja ir atsakovų B. J. ir R. S., rentos mokėtojai buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos sutartis, pagal kurią rentos gavėja perdavė nuosavybėn rentos mokėtojams su sąlyga ją išlaikyti iki gyvos galvos: 1/6 dalį Pastatą-Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - 1/12 dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - 1/12 dalį; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį; 1/6 dalį inžinierinių statinių-Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį; 0,1273 arų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: Rentos mokėtojui 2 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį, Rentos mokėtojui 1 asmeninės nuosavybės teise - ½ dalį.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,1273 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2020-09-09 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-09-22 įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį B. J. ir R. S..
Nekilnojamojo turto registro duomenimis registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti nekilnojamieji daiktai - statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2020-09-09 sutartį nuo 2020-09-22 įregistruoti: B. J. 1/12 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Gyvenamas namas), ½ dalis pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Ūkinis pastatas), ½ dalis pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Garažas), 1/12 dalis kitų statinių - kiemo statinių (lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Kiemo statiniai); R. S. 1/12 dalis Gyvenamojo namo, ½ dalis Ūkinio pastato, ½ dalis Garažo, 1/12 dalis Kiemo statinių. Kita dalis nekilnojamojo turto - statinių, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota: A. M., B. J. ir R. S. po 2/9 dalis Gyvenamojo namo ir Kiemo statinių, įregistravimo pagrindas: 1975-03-12 Teismo nutartis Nr. 2-113 ir 1991-10-02 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); bei E. S. 1/6 dalis Gyvenamojo namo ir Kiemo statinių, įregistravimo pagrindas: 1975-03-12 Teismo nutartis Nr. 2-113.
2021 m. gegužės 18 d., B. J. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl J B. S. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo bei turto administratoriaus paskyrimo. Civilinėje byloje e2YT-6171-941/2021 dėl neveiksnumo J B. S. nustatymo 2021-07-01 sprendžiant veiksnumo klausimą buvo atlikta ambulatorinė, pirminė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje buvo nustatyta, kad J B. S. buvo konstatuojami lėtiniai psichikos sutrikimai: kraujagyslinė demencija ir organinė depresija. Išvadoje nurodoma, kad J B. S. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodoma, kad J B. S. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiama.
2021 m. rugpjūčio 19 d. teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6171-941/2021 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino J B. S., neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nustatė globą J B. S.. J B. S. globėja ir turto administratore paskyrė B. J..
(duomenys neskelbtini) d. J B. S. mirė.
Dėl ieškinio.
Ieškovas prašo panaikinti 2020-09-09 tarp J. B. S. (rentos gavėjos) ir Atsakovų (rentos mokėtojų) sudarytą išlaikymo iki gyvos sutartį, kuria J. B. S. perdavė nuosavybėn Atsakovams rentos gavėjai priklausiusį nekilnojamąjį turtą su sąlyga ją išlaikyti iki gyvos galvos.
Ieškinio reikalavimas grindžiamas LR CK 1.89 str., pagal kurį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-3257-1025/2019 pagal ieškovės J B. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu nusprendė pripažinti 2018-10-10 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. B. S. ir atsakovo E. S., negaliojančia ir taikyti restituciją - ieškovei J. B. S. grąžinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2020-05-07 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-09 sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad iš 2018-07-17 gydytojos N. G. išduotos pažymos matyti, jog J. B. S. nustatyta organinė depresija, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai. Nuo 2011-05-21 iki 2020-05-20 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pateikti 2010 m., 2014 m. medicininiai dokumentai iš kurių matyti, jog ieškovei be kitų ligų nurodoma vidutinio sunkumo depresija - atminties blogėjimas, padidintas jautrumas. 2017-08-22 atlikto psichodiagnostinio tyrimo metu nustatyta, jog J. B. S. įsiminti ir atgaivinti naują informaciją galimybės ribotos, atmintis sutrikusi, ji nesugeba kontroliuoti savo veiksmų. 2018-11-19 - 2018-12-03; 2018-12-20 - 2019-01-21 J. B. S. gydėsi stacionare Gargždų ligoninėje. Išnagrinėtoje byloje abiejų instancijų teismai konstatavo, kad J B. S. dėl savo garbaus amžiaus, sveikatos būklės, nesuprato ir suklydo dėl dovanojimo objekto, ir pasirašydama dovanojimo sandorį nesuprato sandorio pasekmių.
Ieškovo atstovas pažymėjo, kad ieškiniu ginčijama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta 2020-09-09. Be nurodytų ir įvertintų ankstesnėse išnagrinėtose civilinėse bylose medicininių dokumentų 2019-01-21 rentos mokėtojai buvo nustatyta demencija (F018). Ieškovas mano, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu J B. S. (rentos gavėjos) dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Panaikinus 2020-09-09 sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, naikintina ir jos pagrindu įteisinta teisinė registracija VĮ Registrų centras.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
Sandoris, kurį sudarė asmuo, negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, prieštarauja teisės normoms ir gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.89 straipsniai).
Teismas pažymi, kad ginčydamas sandorį LR CK 1.89 str., šiuo pagrindu ieškovas turi įrodyti, kad J. B. S. sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-3257-1025/2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi. Ieškovas teigia, kad minėtoje byloje teismai konstatavo, kad J. B. S. dėl savo garbaus amžiaus, sveikatos būklės, nesuprato ir suklydo dėl dovanojimo objekto, ir pasirašydama dovanojimo sandorį nesuprato sandorio pasekmių. Ieškovas įrodinėjo, kad J B. S. sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tam pagrįsti bylos nagrinėjimo metu prašė skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra jokio pagrindo remtis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-09 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi, nes minėti procesiniai teismų sprendimai neatitinka prejudiciniam faktui keliamų reikalavimų.
Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-09 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi buvo nagrinėtas ginčas dėl 2018-10-10 tarp J. B. S. ir E. S. sudarytos dovanojimo sutarties, kuria J. B. S. padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą E. S.. Tuo tarpu šioje byloje prašoma panaikinti 2020-09-09 tarp J. B. S. (rentos gavėjos) ir atsakovų sudarytą išlaikymo iki gyvos sutartį. Taigi, bylose nagrinėtus įvykius skiria dviejų metų laikotarpis. Todėl ankstesnėje civilinėje byloje teismų padarytos išvados dėl J. B. S. sveikatos būklės 2018-10-10 dovanojimo sutarties sudarymo momentu, negali būti savaime pritaikomos vertinant jos sveikatos būklę ir 2020-09-09 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momentu.
Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-09 sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-07 nutarties, minėtose byloje 2018-10-10 dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ne todėl, kad sudarant šią sutartį J. B. S. dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-09 sprendime nurodoma, kad teismo vertinimu E. S. tiek aktyvūs veiksmai, t. y., asmens tapatybės kortelės padarymas, esant galiojančiai J. B. S. tapatybės kortelei, dokumentų sandorio sudarymui rinkimas, ypatingo dėmesio rodymas motinai, taip pat nutylėjimas ir neatskleidimas J. B. S. bei notarei sudaromo sandorio esminių aplinkybių, tiek dėl dovanojimo objekto, J. B. S. realios gyvenamosios vietos ir J. B. S. sveikatos būklės, vertinami kaip tyčiniai nesąžiningi E. S. atlikti veiksmai J. B. S. atžvilgiu. Tokie E. S. veiksmais vertinami kaip apgaulės panaudojimas sąmoningai siekiant galutinio tikslo - kuo skubiau sudaryti dovanojimo sandorį. Nurodytą bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog E. S., pasinaudodamas J. B. S. sveikatos būkle, amžiumi, rodydamas perdėtą dėmesį J. B. S. labai trumpą laikotarpį, įtakojo J. B. S. valią sudaryti sutartį, nuslėpdamas tikruosius ketinimus tiek nuo J. B. S., tiek nuo trečiųjų asmenų ir tokiais veiksmais apgavo ir savanaudiškai suklaidino J. B. S., kuri dėl savo garbaus amžiaus, sveikatos būklės, nesuprato ir suklydo dėl dovanojimo objekto, ir pasirašydama dovanojimo sandorį nesuprato sandorio pasekmių, todėl pripažinta, jog J. B. S. valios padovanoti tokį turtą, kuris buvo perleistas, nebuvo. Tai įvertinęs Klaipėdos apygardos teismas nusprendė ginčo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia LR CK 1.90 str. pagrindu kaip sudarytą dėl suklydimo.
Pažymėtina, kad aukščiau nurodytoje byloje dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ne todėl, kad J. B. S. dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, o todėl, kad E. S. atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus J. B. S. atžvilgiu, kurie nulėmė J. B. S. valios neatitinkančios dovanojimo sutarties sudarymą. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose J. B. S. sveikatos būklė įvardinama tik kaip vienas iš veiksnių, dėl kurių J. B. S. buvo lengviau paveikiama nesąžiningo E. S. elgesio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-09 sprendime, nurodoma, kad J B. S. dėl garbingo amžiaus, teisinio neišprusimo, sveikatos būklės pilnai nesuvokė, kad dovanoja sūnui savo paskutinįjį gyvenamąjį būstą, be to E. S. ir jo sutuoktinės veiksmai galėjo turėti įtakos J B. S. valios formavimuisi.
Teismo posėdžio metu atsakovai B. J., R. S., trečiasis asmuo A. M. patvirtino, kad 2020 m. liepos – rugsėjo mėnesį mamos J B. S. valia buvo po mirties perleisti nekilnojamąjį turtą savo vaikams R. S. ir B. J.. Patvirtino, jog šio sandorio sudarymo metu 2020 m. rugsėjo 9 d. mama J B. S. buvo adekvati, suprato savo veiksmus, kalbėjo protingai, į notarės klausimus atsakinėjo teisingai.
Teismo posėdžio metu notarė Loreta Mėčienė nurodė, kad šio sandorio neprisimena, todėl mano, kad šis sandoris vyko sklandžiai, kaip įprasta. Pažymėjo, jog sandorio sudarymo metu asmens yra klausiama koks jo vardas, pavardė, gimimo data, kokį sandorį nori sudaryti, kokį turtą nori perleisti, kokio išlaikymo pageidauja ir kitų klausimų. Tokiu būdu yra patikrinamas žmogaus suvokimas apie pageidaujamą sandorį. Be to, yra patikrinamas neveiksnių asmenų registras. Pažymėjo, kad jokių duomenų nebuvo gauta, kad šis sandoris negalėtų būti sudarytas.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. G., Gargždų pirminės priežiūros skyriaus gydytoja psichiatrė, patvirtino, kad 2020 m. liepos mėnesį pacientės J B. S. psichinė būklė buvo tokia, jog ji galėjo suvokti sudaromo sandorio esmę ir pasekmes. Galėjo išreikšti savo valią dėl atliekamo sandorio.
2023 m. gruodžio 4 - gruodžio 29 dienomis teismo psichiatrijos ekspertė Laurina Šliožienė atliko J B. S., gimusios (duomenys neskelbtini) m., mirusios (duomenys neskelbtini) ambulatorinę pirminę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertizės akte konstatuojama, kad J B. S. 2020-09-09 sandorio sudarymo metu konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas. Su labai didele tikimybe galima teigti, kad J B. S. 2020-09-09 sudarydama išlaikymo iki gyvos sutartį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Ekspertizės akte nurodoma, jog ekspertinėje praktikoje vertinant mirusio žmogaus sandorinį veiksnumą, objektyviausiu ir patikimiausiu informacijos šaltiniu laikoma medicininė dokumentacija, aprašanti tiriamojo psichikos būseną ir psichologinius ypatumus konkrečiu sandorio sudarymo laikotarpiu arba neužilgo prieš ar po sandorio sudarymo, leidžiantys tiksliai diagnozuoti buvusį tiriamojo psichikos sutrikimą ir įvertinti jo progresavimą. Apibendrinus turimus duomenis žinoma, kad J. B. S. išsilavinimas 8 klasės, dirbusi darbininke. Žinoma, kad objektyvūs duomenys apie J. B. S. nustatytus psichikos sutrikimus yra nuo 2017-10-20 (81 m. amžiaus), kuomet stebėta depresinė simptomatika, būsena vertinta kaip organinė depresija. Nepaisant pastoviai skiriamo medikamentinio gydymo depresijos ir nerimo korekcijai, būsena vertinta kaip nestabili, stebėta išliekanti depresinė simptomatika. Objektyviai kognityvinių funkcijų sutrikimai stebimi nuo 2018-05-02 (81,5 m. amžiaus), tuomet stebint apsunkintą orientaciją laike ir vietoje, pablogėjusią trumpalaikę atmintį, apsunkintą gebėjimą įsiminti naują informaciją, dėmesio sutrikimus bei atlikus kognityvinių funkcijų vertinimą MMSE tyrimu gauta 17 balų (kas įvertinus tiriamosios amžių bei išsilavinimą atitiktų 20 balų, t. y. ribą tarp lengvo kognityvinio sutrikimo ir prasidedančios įgytos silpnaprotystės). J. B. S. nustatyta kita kraujagyslinė demencija. J. B. S. psichikos būsenoje gana reguliarių apsilankymų pas psichiatrą metu stebėta ir toliau išliekanti depresinė simptomatika (sulėtėjęs mąstymas, pažeminta nuotaika, emocinis labilumas, miego sutrikimai) bei susilpnėjusios pažintinės funkcijos (užmaršumas, pablogėjusi orientacija laike, apsunkintas dėmesio sukaupimas). Depresinis nuotaikos sutrikimo fonas kaip somatinės būsenos pablogėjimai (med. dokumentacijoje aprašomas AKS padidėjimas) gali būti siejami su kognityvinių funkcijų prastesniais rodikliais ir jų svyravimu. Dėl pablogėjusios būsenos J. B. S. 2018-12-20 - 2019-01-21 buvo gydyta Všį Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, kur jai buvo diagnozuotas tiek nuotaikos sutrikimas (organinė depresija) tiek ir įgyta silpnaprotystė (kraujagyslinė demencija). Vertinant kognityvines funkcijas reikšmingo pažintinių funkcijų blogėjimo nenustatyta (MMSE - 16 balų (perskaičiavus pagal amžių ir išsilavinimą 19 balų). Išrašyta koregavus depresinę simptomatiką. 2019-02-12 J. B. S. pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus pripažinti 2018 m. spalio 10 d. tarp jos ir jos sūnaus (atsakovo E. S.) sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Įvyko keli teismo posėdžiai, kurių metu buvo apklausta J. B. S. (paskutinis posėdis įvyko 2019-11-19). Teismo posėdžio metu J. B. S. buvo apklausta, vertinat jos parodymus akivaizdu, kad J. B. S. pakankamai adekvačiai orientavosi savyje, situacijoje, išreiškė savo norus ir valią, juos motyvavo. J. B. S. nurodė, kad ji gyvena naujai pastatytame name, viename gale ji, o kitame - dukra B. J.. Šalia stovi avarinės būklės gyvenamasis namas, kuriame gyveno anksčiau su savo keturiais vaikais, o šiuo metu gyvena sūnus E. S.. Santykiai su vaikais geri, nesipyksta. Po savo mirties žadėjo vaikams palikti visą savo turtą, norėjo padalinti po lygiai. Sūnui E užrašė gyvenamąjį namą, kaip tai įvyko pati nesupranta. Nepamena, kad būtų dovanojusi, tik iš dukros ir anūkės sužinojo, kad yra padovanojusi namą. Sūnaus E draugė Inga vežėsi ją į Gargždus, Inga sakydavo, kad tvarkosi savo reikalus, jai liepdavo sėdėti mašinoje, Inga buvo labai lipšni. Nuvykus į Gargždus, ji iš automobilio neišlipo, darbuotojai pasižiūrėjo iš tolo, kad ji tokia yra, todėl dokumentus ruošė sūnaus draugė. Žino, kad turi dvi asmens tapatybės korteles. Naują asmens tapatybės kortelę gavo už ją sūnaus draugė. Vėliau atsirado dingusi asmens tapatybės kortelė. Nepamena, kad su sūnumi E būtų kur važiavusi. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gyvena šalia sename gyvenamajame name, o ji naujai pastatytame name, bet tame pačiame kieme. Namas, kuriame gyvena, pastatytas sūnaus R, o E tik padėjo, vidų įsirengė dukros. Nelabai pamena, kaip sudarė dovanojimo sutartį, ar notarė buvo atvažiavusi, ar ji važiavo pas notarę. Nepamena ką notarė jos klausinėjo. Lyg ir su sūnaus drauge pas notarę važiavo, nepamena. Lyg ir notarė nuo kontoros laiptų, atidariusi duris ir pamačiusi ją, pasisveikino. Sūnus žadėjo tvarkytis namo langus, duris, todėl galėjo dovanoti senąjį namą. Naujo pastato negalėjo padovanoti, nes ji ten gyvena. Sveikata jos prasta, sutrinka atmintis. Ją prižiūri dukra B. Advokatui priminus, pamena, jog anūkei Aistei padovanojo žemės sklypą, nes ši ketino pasistatyti namą. Anūkė Aistė labai gera, ją prižiūri, todėl jai ir dovanojo. Sūnus E vartoja alkoholį, todėl jam nebūtų dovanojusi turto, be to, senai sutarta, jog po jos mirties visą turtą pasidalins patys vaikai. Žino, kad jai priklauso žemė, senasis gyvenamasis namas ir namas, kuriam ji gyvena. Ką konkrečiai ji padovanojo, nežino. Tik vėliau, sveikatai pagerėjus, suprato, kad padariusi kažkokią klaidą, bet nepamena. Ji suklydo pasirašydama dokumentą. Mano, kad sūnus E ją apgavo.“
Ekspertizės akte nurodoma, kad jau po sprendimo priėmimo J. B. S. (2019-12-17 - 2020-01-17) esant pablogėjusiai psichikos būsenai vėl buvo gydyta Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale dėl organinės depresijos, jai nustatyta kita kraujagyslinė demencija vertinta kaip gretutinė diagnozė. Šis J. B. S. psichikos ir somatinės būsenos pablogėjimas (pablogėjusi nuotaika, motyvacijos veikti stoka, nemiga, padidėjęs AKS), o to pasėkoje ir kognityvinių funkcijų svyravimas, sietinas su užsitęsusią psichotraumuojančia situacija dėl beveik visus 2019 m. trukusių aukščiau minėtų teisminių procesų. J. B. S. po šio stacionarinio gydymo toliau tęsė gydymą ambulatoriškai. Tęstas medikamentinis gydymas antidepresantais ir benzodiazepinais. 2020-07-07 (2 mėn. iki sandorio sudarymo) buvo objektyviai vertintos J. B. S. kognityvinės funkcijos, vertinat dinamiką progresuojančio kognityvinių funkcijų blogėjimo nenustatyta, atvirkščiai, gautas geresnis rezultatas: MMSE - 18 balų, kas įvertinus tuometinį tiriamosios amžių (85 m.) ir išsilavinimą 8 kl. atitinka 21 balą ir nurodo lengvą pažinimo sutrikimą. Kognityvinių funkcijų stabilizacija ir net pagerėjimas gali būti sietinas su pagerėjusia tiriamosios emocine būsena po stacionarinio gydymo ir užsibaigus psichotraumuojančiai situacijai (teisminiam procesui) bei stabilizuota somatine būsena, paskutinio stac. gydymo metu 2019-12-17 - 2020-01-17 paskyrus kardiovaskulinės funkcijos gerinimui bei AKS korekcijai skirtus medikamentus, kuriuos rekomenduota tęsti ambulatoriškai. 2020-09-09 J. B. S. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tarp savęs kaip rentos gavėjos ir atsakovų B. J. ir R. S. (rentos mokėtojų), pagal kurią J B. S. perdavė nuosavybėn atsakovams su sąlyga ją išlaikyti iki gyvos galvos. Po sandorio sudarymo 2020-09-21 ir 2020-12-07 J. B. S. konsultuota psichiatro ambulatoriškai, pratęsti medikamentai bei tos pačios diagnozės, būsena vertinat kaip patenkinama, duomenų apie kokius nors būsenos pablogėjimus nėra. J. B. S. psichikos būsenos pablogėjimas fiksuotas nuo 2021-03-23, 2021-05-08 J. B. S. dukra B. J. kreipėsi į teismą dėl J. B. S. veiksnumo vertinimo. 2021-06-28 (10 mėn. po šioje byloje nagrinėjamo sandorio sudarymo) VšĮ Nepriklausomoje teismo psichiatrijos tarnyboje J B. S. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatytas vidutinį pažinimo sutrikimą siekiantis kognityvinių funkcijų regresas (MMSE -12 balų), sulėtėjęs, ne visai nuoseklus, mažai produktyvus mąstymas, labilios emocijos, pažeminta nuotaika, sutrikę atmintis, dėmesys ir valia, orientacija savyje, vietoje, laike. J B. S. konstatuota kita kraujagyslinė demencija bei organinė depresija. Nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa.
2021-09-20, 2021-11-12 gydytojo psichiatro įrašuose nurodoma ryškiai blogėjanti J. B. S. psichikos ir fizinė-somatinė būsena. Vertinat nurodomą simptomatiką galima galvoti, kad J. B. S. toks ryškus psichikos ir somatinės būsenos blogėjimas sietinas su progresuojančiais kardiovaskulinės ir cerebrovaskulinės sistemos sutrikimais. (duomenys neskelbtini) J. B. S. mirė, mirties priežastis: širdies nepakankamumas. Ekspertizės akte nurodoma, kad nesant objektyvių duomenų apie tiriamosios psichikos būseną, tiksliu byloje nagrinėjamo įvykio metu, šio laikotarpio vertinimas remiasi artimiausiu juridiniam laikotarpiui turimu objektyviu tiriamosios kognityvinių funkcijų vertinimu, t. y. 2020-07-07 (2 mėn. iki sandorio sudarymo) nustatytu lengvu pažinimo sutrikimu. Apibendrinus aukščiau pateiktus duomenis, yra pakankamai objektyvių duomenų, kad J B. S. psichikos būsena juridiškai reikšmingu laikotarpiu (2020-09-09 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu) atitiko įgytos silpnaprotystės - (F06.7) lengvo kognityvinio sutrikimo - kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad šio laikotarpio J. B. S. psichikos būsenos vertinimas remiasi ne tiksliu sandorio sudarymo metu, o artimiausiu juridiniam laikotarpiui turimu objektyviu psichikos būsenos vertinimu, sandorio pobūdį (rentiniai sandoriai priskiriami pakankamai pagrįstiems ir rentos gavėjui naudingiems sandoriams) formuluojama tikimybinė išvada, kad: su labai didele tikimybe galima teigti, kad J B. S. 2020-09-09 sandorio sudarymo metu dėl psichikos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertė Laurina Šliožienė patvirtino atliktos ekspertizės išvadas. Nurodė, kad atliktos ekspertizės tikslas buvo įvertinti sandorio sudarymo metu žmogaus gebėjimus. Pažymėjo, jog sandorio veiksnumo vertinimui svarbu yra kognityvinė simptomatika. Prieš sandorio sudarymą J B. S. buvo gydyta ligoninėje, išleista iš ligoninės koregavus depresinę simptomatiką. Ekspertė pažymėjo, jog depresinė simptomatika sumažėjo dėl pasibaigusių teisminių procesų bei pacientės gydymo ligoninėje. Pacientės būsena reikšmingai pagerėjo, tai patvirtina medicininiai dokumentai. Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų teigti priešingai, nei padarytai išvadai ekspertizės akte, kad J B. S. 2020-09-09 sandorio sudarymo metu dėl psichikos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad 2020-09-09 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta J B. S. sandorio sudarymo metu esant tokios būsenos, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2020-09-09 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo faktiškai visiškai įvykdyta, tai yra atsakovė B. J. prižiūrėjo ir globojo savo motina, o atsakovas R. S. kiekvieną mėnesį prisidėjo prie mamos išlaikymo finansiškai. Atsižvelgiant į tai preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, o tai, kad J. B. S. globėja ir turto administratorė B. J. toliau vykdė sandorį rodo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo naudinga J. B. S., atitiko jos valią ir interesus, buvo skirta užtikrinti jos gyvenimo sąlygas, todėl šio sandorio naikinti ieškovo ieškinyje nurodytais pagrindais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė B. J. patyrė 2420,00 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus atsakovės B. J. teisinės atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Byloje yra susidariusių 62,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
2022 m. balandžio 15 d. teismas ieškovo E. S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - atliko viešą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovams B. J. ir R. S. pagal 2020-09-09 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį priklausančio turo: 0,1273 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalies inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisės suvaržymo draudimo.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestas, todėl sprendimui įsiteisėjus 2022 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428-430 straipsniais, 259- 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 62,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimui įsiteisėjus 2022 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo archyvui civilines bylas: Nr. e2YT-6171-941/2021, 1 tomas ir Nr. e2-3257-1025/2019, 1 tomas.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrui J B. S. sveikatos istoriją.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.