Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Agnei Budzinskaitei,

atsakovės Valstybės įmonės Dubravos eksperimentinė - mokomoji miškų urėdija atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei – Dulinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Dubravos eksperimentinė - mokomoji miškų urėdija dėl žalos regreso tvarka priteisimo, tretieji asmenys ieškovės pusėje - E. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškinį tenkinti. Jo atstovė nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ruošiamas per metus perleisti patikėjimo teise atsakovei. Šis žemės sklypas patikėjimo teise dar nėra perduotas atsakovei, tačiau tvarkymas, apsauga, priežiūra yra perduoti atsakovei protokolu, raštais. Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrius raštu Nr. 43-2-884 „Dėl žalos atlyginimo“ teisingai pažymėjo, kad medis, nuvirtęs šalia (duomenys neskelbtini), augo valstybinėje miško žemėje - miesto miške, kuris priskirtas atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 10 d. lūžus ir užvirtus medžiui buvo sugadintas naudojamas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 11 d. ieškovės Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu nustatyta, kad buvo sugadintas šio ūkinio pastato vienas stogo šlaitas (reikalinga keisti dangą). Draudėja E. K. laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 12 d. iki 2015 m. liepos 11 d. buvo apdraudusi gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), standartiniu Būsto draudimu. Ieškovė lokaline sąmata apskaičiavo, kad turto remonto kaina (tiesioginės išlaidos) sudaro 367,96 Eur. Ieškovė 2015 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą išmokėti 252,11 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai ir 2015 m. birželio 15 d. išmokėjo draudėjai 252,11 Eur dydžio draudimo išmoką (367,96 Eur nuostolio suma pagal ieškovės sudarytą sąmatą – 115,85 Eur išskaita (pagal 2015 m. birželio 12 d. Draudimo išmokos apskaičiavimą)). Ieškovė siuntė 2015 m. liepos 14 d. pranešimą „Dėl išmokos išieškojimo“ atsakovei ragindama regreso tvarka atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu regreso teise (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) reikalaujama priteisti turtinė žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 236,16 Eur, tai yra 252,11 Eur draudimo išmoka – 15,95 Eur nusidėvėjimas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakingo už žalos atlyginimą asmens. Ginčo dėl būtinų sąlygų atsakingo už žalos atlyginimą asmens deliktinei civilinei atsakomybei kilti buvimo nekilo.

Ieškovės nuomone, atsakinga už minėtą įvykį asmuo yra būtent atsakovė, kadangi, kaip ir nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2015 m. liepos 2 d. pranešime ieškovei „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. 43-2-884, medis, nuvirtęs ant ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), augo valstybinėje miško žemėje – Miesto miške, kuris yra priskirtas atsakovei. Taigi atsakovė nevykdydama pareigos tinkamai prižiūrėti medį, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl ko nuvirtus šiam medžiui ant draudėjos ūkinio pastato draudėja patyrė turtinę žalą. Atsakovės teigimu, valstybinė miško žemė (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame augo nuvirtęs medis) Vyriausybės nutarimu nėra perleista patikėjimo teise valdyti atsakovei. Dėl to atsakovė negali būti atsakinga už netinkamai prižiūrėtu, nuvirtusiu medžiu iš šio žemės sklypo ant trečiajam asmeniui priklausančio ūkinio pastato padarytą turtinę žalą.

Dėl atsakingo už žalos atlyginimą asmens (atsakovo) nustatymo.

Šalys pripažįsta ir neginčija aplinkybės, kad minėtas medis augo valstybinės reikšmės specialiosios paskirties miške - žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kauno m. sav., Kauno m. sav. teritorijoje. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016 m. sausio 6 d. išrašo matyti, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 22-24).

Pažymėtina, kad minėto žemės sklypo priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą įvykio metu vykdė ir šiuo metu vykdo atsakovė. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. sausio 11 d. rašto Nr. (12-2)-D8-264 „Dėl valstybinės reikšmės miškų patikėjimo teisės suteikimo“ turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 3 d. pasitarime Lietuvos Vyriausybė pavedė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija bei Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įvertinti savivaldybių poreikį valdyti valstybinės reikšmės miškus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įpareigojo išnagrinėjus savivaldybių poreikius valdyti valstybinės reikšmės miškus, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise neperduotos kitiems subjektams visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kurioje būtų pažymėti valstybinės reikšmės miškai, kuriuos pageidauja valdyti savivaldybės ir kurie turi būti perduoti valdyti patikėjimo teise VĮ miškų urėdijoms. Taigi matyti, kad visa Lietuvos Respublikos valstybinė žemė patikėjimo teise 2012 m. gruodžio 3 d. pasitarimo metu nebuvo perduota valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams. Iš vėlesnių susijusių dokumentų matyti, kad savivaldybės ir VĮ miškų urėdijos galėjo vykdyti miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, nors valstybinės reikšmės miško žemės sklypai neperduoti savivaldybėms ir VĮ miškų urėdijoms patikėjimo teise. O būtent, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. liepos 15 d. rašte Nr. (12-2)-8D-5988 „Dėl miestuose esančių valstybės reikšmės miškų“ nurodyta, kad dėl užsitęsusių valstybinės reikšmės miškų kadastrinių matavimų, siekiant užtikrinti tinkamą miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatomis ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 3 d. pasitarime išdėstytą pavedimą dėl valstybinės reikšmės perdavimo valdyti patikėjimo teise savivaldybėms arba VĮ miškų urėdijoms, prašo Lietuvos savivaldybių asociaciją ir Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos įpareigoti savivaldybes ir VĮ miškų urėdijas, pagal suderintus valstybės reikšmės miškų perdavimo valdyti patikėjimo teise savivaldybėms ar VĮ miškų urėdijoms siūlymus, atitinkamuose valstybinės reikšmės miškų plotuose vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, kol teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės nutarimais valstybės reikšmės miško žemės sklypai bus perduoti valdyti joms patikėjimo teise. Pasitarimo dėl miestų miškų priežiūros, apsaugos bei tvarkymo ir žemės pirkimo miškui įveisti, vykusio 2013 m. rugsėjo 2 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, 2013 m. rugsėjo 2 d. protokole nurodyta, kad, siekiant užtikrinti tinkamą miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 3 d. pasitarime (protokolas Nr. 77) išdėstytą pavedimą, kol teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės reikšmės miško žemės sklypai bus perduoti valdyti patikėjimo teise, miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, pagal protokolinius susitarimus, galėtų atlikti atitinkamos VĮ miškų urėdijos ar savivaldybės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. lSD-(8.2.)-2432 „Dėl miestų miškų priežiūros, apsaugos ir tvarkymo“ nurodė, jog neprieštarauja, kad iki kol teisės aktų nustatyta tvarka miestuose esantys valstybinės reikšmės miško žemės sklypai bus perduoti valdyti patikėjimo teise savivaldybėms ar VĮ miškų urėdijoms, atitinkamuose valstybinės reikšmės miškų plotuose priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą vykdytų urėdijos ar savivaldybės, kadangi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi šios funkcijos nepriskirtinos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių vedėjai kartu su savivaldybių ir VĮ miškų urėdijų atstovais aptarė pasiūlymus dėl savivaldybių ir VĮ miškų urėdijų poreikio valdyti miestuose esančius valstybinės reikšmės miško žemės sklypus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. (12-2)-D8-754 „Dėl miestuose esančių miškų priežiūros, apsaugos ir tvarkymo“ Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Valstybinei miškų tarnybai, siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės miškų tinkamą priežiūrą ir apsaugą, prašė organizuoti, kad, pagal minėtus protokolinius susitarimus miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą ir apsaugą vykdytų atitinkamos VĮ mišku urėdijos ar savivaldybės. Tačiau atkreipė dėmesį, kad planuojant ūkinę veiklą šiuose miškuose, darbus reikėtų derinti su atitinkamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyriumi. Aplinkybę, kad atsakovei buvo priskirtas prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti žemės sklypas, taip pat įrodo byloje esanti pažyma. Atsakovės 2015 m. rugsėjo 16 d. pranešime „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų perdavimo“ Nacionalinei žemės tarnybai nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 3 d. pasitarimo protokole Nr. 77 išdėstytu pavedimu 2013 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracija, VĮ Dubravos eksperimentinė – mokomoji miškų urėdija bei VĮ Kauno miškų urėdija sudarė protokolinį susitarimą. Pagal šį protokolinį susitarimą VĮ Dubravos eksperimentinei – mokomajai miškų urėdijai numatyta priskirti valdyti 61 ir kitus Kauno miesto valstybinių miškų kvartalus. Be to, atsakovė 2013 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 5D-517(8.4.) „Dėl miestuose esančių valstybinės reikšmės miškų“, kuriuo prašė Nacionalinės žemės tarnybos suteikti įgaliojimą vykdyti priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą numatytuose perduoti atsakovei Kauno miesto valstybinės reikšmės miškų plotuose.

Teismo vertinimu, tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2015 m. liepos 2 d. pranešime ieškovei „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. 43-2-884 nurodyta, kad medis, nuvirtęs ant ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), augo valstybinėje miško žemėje – Miesto miške, kuris yra priskirtas atsakovei, reiškia, kad priskirta būtent žemės sklypo priežiūra, apsauga ir tvarkymas, tačiau žemės sklypas neperduotas patikėjimo teise valdyti atsakovei. Šią išvadą patvirtina tai, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame augo vėliau nuvirtęs medis, pagal Kauno miesto valstybinės reikšmės miškų plotų, siūlomų perduoti VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija suderintą planą, yra kvartale Nr. 61. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje 2013 m. kovo 7 d. vykusiame posėdyje nutarta, kad VĮ Dubravos eksperimentinė - mokomoji miškų urėdija sutinka perimti valdyti patikėjimo teise valstybinės reikšmės miškų sklypus (kvartalų numeriais pagal scheminę medžiagą), tame tarpe ir valstybinės reikšmės miškų sklypus 61 kvartale. Kaip minėta, 2013 m. kovo 15 d. buvo sudarytas protokolinis susitarimas, pagal kurį atsakovei numatyta priskirti valdyti 61-ąjį Kauno miesto valstybinių miškų kvartalą. Teismo posėdyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patvirtino, kad šis žemės sklypas patikėjimo teise dar nėra perduotas atsakovei, žemės sklypą ruošiamąsi per metus perleisti patikėjimo teise atsakovei, tačiau žemės sklypo tvarkymas, apsauga, priežiūra yra perduoti atsakovei.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią patikėjimo teise žemė gali būti perduodama kitiems subjektams - Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Analogiškai, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė įstatymais patikėjimo teise perduota Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau tais pačiais įstatymais įtvirtinta, kad Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Taigi tuo atveju, kai Vyriausybės nutarimu valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduoti urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, nacionalinių parkų direkcijoms, savivaldybėms, valstybės įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims, pastarieji subjektai tampa atsakingi už kilusios žalos dėl jų netinkamai valdomo valstybinės miško žemės sklypo atlyginimą. Tačiau pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, jeigu atsakovui priskirta prižiūrėti valstybinės reikšmės miško žemės sklypą, kuriame augo turtą apgadinęs medis (organizuoti priskirtų valstybinės reikšmės miško žemės sklypo apsaugą, tvarkymą ir priežiūrą), atsakovas taip pat atsakingas už padarytos žalos atlyginimą, nepaisant to, kad valstybinės miško žemės sklypas jam nebuvo perduotas valdyti patikėjimo teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-308-525/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-970-602/2015). Taigi spręstina, kad ieškovė pareiškė ieškinį tinkamai atsakovei.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Kadangi atsakovė turėjo įvertinti aptariamoje teritorijoje augusių medžių būklę, ir grėsmės atveju juos pašalinti, kad asmenims ar jų turtui nebūtų keliamas pavojus, t. y. atlikti medžių kirtimus. Tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovė ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog jai priskirtame prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti valstybiname miške (jo pakraščiuose, prie ūkinio pastato) būtų vykdoma tinkama augančių medžių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl grėsmę keliančio medžio pašalinimo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų nuostatas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad medis lūžo dėl kitų, su atsakovės veiksmais (neveikimu) nesusijusių priežasčių, byloje taip pat nėra duomenų, kad įvykio metu aplink įvykio vietą yra lūžę ir kitų medžių, todėl spręstina, jog medis buvo pavojingos būklės, pažeistas ir lūžo būtent dėl šios priežasties, atsakovei to neįvertinus, nenustačius, nesiėmus priemonių dėl to galimai kilsiančios žalos išvengimui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė privalėjo prižiūrėti medį, augusį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu galėjo ir turėjo numatyti savo neveikimo pasekmes, t. y. galimą žalą dėl tinkamo pareigų nevykdymo. Žala atsirado, nes nuvirtęs medis kliudė trečiajam asmeniui draudėjai priklausantį ūkinį pastatą, o medis nuvirto dėl atsakovės neteisėtos veikos (neveikimo), taigi, atsakovės neveikimas lėmė, jog nuvirto medis ir jis apgadino minėtą ūkinį pastatą. Neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys – civilinei atsakomybei kilti šioje byloje yra įrodytos ir teismui nekeliančios abejonių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistini 236,16 Eur turtinės žalos atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.263 straipsnio 2 dalis), 8,70 Eur kompensacinės palūkanos (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.260 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 70,08 Eur (b. l. 14) dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis), 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, atsakovės prašomos priteisti iš ieškovės 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (b. l. 77) nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje valstybė taip pat patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Atsakovei išaiškintina, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija, juridinio asmens kodas 191801382, registruotos buveinės adresas Kauno r. sav. Girionių k. Liepų g. 12, 236,16 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 16 ct) turtinės žalos atlyginimą, 8,70 Eur (aštuonis eurus 70 ct) kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (244,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija, juridinio asmens kodas 191801382, registruotos buveinės adresas Kauno r. sav. Girionių k. Liepų g. 12, valstybei 7,93 Eur (septynis eurus 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.