- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- 1-1208-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06108-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- G. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, priėmėju-autokaristu, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
G. R. 2021 m. vasario 27 d. apie 2.45 val., Kaune, J. Basanavičiaus al., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0333 nustatytas mažiausiais 2,33 promilės neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis G. R., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. vasario 27 d. išsiskyrė su savo drauge ir savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nutarė nuvykti pas draugą. Nuvykęs pas draugą į (duomenys neskelbtini), išgėrė 3-4 butelius alaus, kurio stiprumas buvo apie 5 laipsnius, po to su draugu išgėrė 0,7 l talpos butelį viskio. Vėliau nutarė važiuoti pas kitą draugą, kuris gyvena už poros gatvelių, išsimiegoti. Jautėsi nedaug apsvaigęs, važiuodamas neparodė įspėjamojo posūkio signalo, todėl buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė daugiau nei dviejų promilių neblaivumą. Kaltinamasis sutinka su alkotesterio parodymais, vairuotojo pažymėjimą turi apie tris metus, prieš tai nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neteko pavėžėjo darbo, šiuo metu jo mėnesinės pajamos apie 1000,00 eurų, turi dvi paskolas, už kurias moka 400,00 eurų per mėnesį. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo maždaug prieš du metus, už 2000,00 eurų, šiuo metu jį vertina 1000,00 eurų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotoja skiriant jo motiną I. K..
Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja I. K., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš sūnaus kai šis jai paskambino ir paaiškino, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Su sūnumi bendrauja dažnai, kas antrą dieną matosi, pastoviai kalbasi telefonu. I. K. patikino, kad G. R. nelinkęs taip elgtis, jos manymu, tokiam kaltinamojo elgesiui galėjo turėti įtakos tai, kad susipyko su drauge. Pasiūlyta laiduotoja teigė, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, sutinka laiduoti už G. R., prašo nustatyti vienerių metų laidavimo terminą ir netaikyti užstato.
Išvada dėl G. R. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytoja G. G., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2021 m. vasario 27 d. dirbo kartu su kolega G. T.. Dirbant nustatytame maršrute, tarnybiniu automobiliu važiuodami M. Jankaus gatve, apie 2.45 val. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Minėtą transporto priemonę sustabdė J. Basanavičiaus al., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune. Kolega G. T. priėjo prie automobilio vairuotojo, ji liko sėdėti automobilyje, tikrino transporto priemonės duomenis POLIS II duomenų bazėje. Kolega G. T. sugrįžęs prie tarnybinės transporto priemonės, jai pasakė, kad nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Ji kartu su kolega nuėjo prie sustabdytos transporto priemonės, matė už vairo sėdintį vyrą, kaip nustatyta G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jis sunkiai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Ji taip pat juto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, pasiūlė G. R. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Pastarasis sutiko. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 1378312, pirmu tikrinimu 2021 m. vasario 27 d. 2.53 val. G. R. buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 3.13 val., nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 28–31).
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2021 m. vasario 27 d. pranešė Kauno apskrities VPK VP PR pareigūnas G. T., nurodęs, kad dirbant r.š. 1733, apie 2.45 val., M. Jankaus gatvėje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė ties J. Basanavičiaus al. (duomenys neskelbtini) namu, automobilį vairavo G. R., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510“ nustatytas mažiausias 2,33 promilių girtumas (b. l. 7).
Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), stovintis J. Basanavičiaus al. (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūros metu fotografuota (b. l. 10–24).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės 2021 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 2.45 val., važiuojant M. Jankaus gatve, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį BMW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius J. Basanavičiaus al. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo pusės išlipo vyras, kuriam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kaip vėliau paaiškėjo asmuo buvo G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKV-0333, pirmu pūtimu G. R. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 25).
Iš 2021 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. R. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius – 2.53 val. alkotesteriu „Alcotest 7510,“ nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 3.13 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,55 promilių girtumas (b. l. 35).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra G. R. (b. l. 40).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1730,00 eurų (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas G. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas mažiausias 2,33 promilės neblaivumas, 2021 m. vasario 27 d. apie 2.45 val. Kaune, J. Basanavičiaus al. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) d“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl to, jog vartojo alkoholį ir vairavo transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „BMW“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). G. R. paaiškino, kad vartojo alkoholį – alų, viskį, ir jausdamasis kiek apsvaigęs nuo jo vairavo minėtą automobilį, dėl ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė 2,33 promilių girtumą.
Kaltinime nurodytas ir paties G. R. pripažintas aplinkybes visiškai įrodo ne tik Kauno apskrities VPK VP PR pareigūno G. T. pranešimas, liudytojos G. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad J. Basanavičiaus al., prie pastato, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), Kaune, liudytojai G. G. patikrinimui sustabdžius kaltinamojo vairuojamą automobilį ir patikrinus jį alkotesteriu, G. R. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatyto aktas, kuriame įvykio metu, užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, dėl ko 2.53 val. patikrinus kaltinamąjį G. R. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0333 jam nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 3.13 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,55 promilių girtumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti G. R. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis G. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas mažiausias 2,33 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairo ir juo važiavo Kauno mieste iki kol J. Basanavičiaus al. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad G. R. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pats pripažino. G. R. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis nepaisydamas apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį juo važiavo dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė ne tik realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Teismo išvados dėl G. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlyta laiduotoja I. K., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, kartu taikant BK 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „BMW 320d“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo gynėja palaikydama prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė teismo paskirti 1 metų laidavimo terminą bei paskirti trumpesnį specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, atėmimo laikotarpį, atsižvelgti į kaltinamojo turimus įsipareigojimus.
Liudytoja I. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį G. R., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra neteista, administracine tvarka bausta, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbovietės charakterizuojama teigiamai, yra gavusi ilgamečio darbuotojo įvertinimą, darbšti, atsakinga, komunikabili, lengvai priima pokyčius. I. K. yra kaltinamojo mama, kurie nors ir kartu negyvena, tačiau palaiko glaudų ryšį, kaltinamasis jos klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su G. R., kuris labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką G. R., dėl to už jį laiduoja.
Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad I. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. I. K. neteista, administracine tvarka bausta tris kartus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomos laiduotojos tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo G. R. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis pilnai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, turtinė žala nebuvo padaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 54), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 55–56), nėra įrašytas psichiatrinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. l. 60), o laiduotoja I. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą I. K. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,33 promilių neblaivumas), nustatytinas 2 (dviejų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir G. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,33 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 54), baustas administracine tvarka (b. l. 55–56), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realių ir didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).
BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė G. R. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti G. R. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos G. R. pripažino pilnai, yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, šiuo atveju vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (nustatytas 2,33 promilių girtumas). Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam G. R. nustatytinas dviejų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės– specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – tai yra nuo 2021 m. kovo 5 d. (b. l. 77–78).
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą ir jam priklausantį automobilį „BMW 320d“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė G. R., buvo įvykdytas jam vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1730,00 eurų su PVM. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.
Nors kaltinamasis teigia, kad transporto priemonė jam yra reikalinga vykdyti darbus, tačiau akivaizdu, kad ja galėjo laisvai pasinaudoti ir nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šios transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijoje prieštarautų teisingumo principui, todėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, vertintina kaip viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jo galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad jis daugiau nebenusikals, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebus suformuotas asmens nebaudžiamumo jausmas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nagrinėjamoje byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus prašymu, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam G. R. buvo paskirtas gynėjas (b. l. 95), kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę I. M., kuri pateikė 2021 m. kovo 9 d. advokato orderį LA Nr. 776879 (b. l. 100). Kaltinamasis sutiko su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme pagreitinto proceso tvarka.
Iš 2021 m. kovo 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (12.33 Mr) PT-1693, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. R. buvo patirta 99,00 eurų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (b. l. 98). Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba, gauną pastovias pajamas, yra jauno amžiaus darbingas asmuo, be to prašoma išieškoti 99,00 eurų suma yra sąlyginai nedidelė. Įvertinus šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo G. R. valstybės naudai.
Kaltinamajam G. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74–76, 77–79) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. R. atėmimą dvejiems metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam G. R. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 38), paliktinas nepakeistu iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke (b. l. 86), perduotinas VĮ „Regitra“; automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas voke (b. l. 86), perduotinas ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti G. R., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per du metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per du metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti G. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 5 d. (b. l. 77–78), apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, konfiskuoti kaltinamajam G. R. priklausantį automobilį „BMW 320d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 38).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam G. R. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke (b. l. 86), perduoti VĮ „Regitra“; automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą voke (b. l. 86), perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Išieškoti iš G. R. 99,00 (devyniasdešimt devynis) eurus valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba kitas) nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.