Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) 2022 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) S. J. nubaustas 150 eurų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru“, išvažiuodamas iš kelio, sukdamas į dešinę, nedavė kelio lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui V. M., kuris, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdydamas, nukrito nuo elektrinio paspirtuko ir susižalojo. Įvykio metu elektrinio paspirtuko vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadintas paspirtukas ir vairuotojo daiktai.

4. S. J. 2022 m. spalio 24 d. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2023 m. kovo 9 d. Institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. buvo nubaustas 225 Eur bauda už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nes, sukdamas į dešinę automobiliu „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nedavė kelio lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui V. M., o pastarasis, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė, nukrito ir susižalojo. Apgadintas paspirtukas ir paspirtuko vairuotojui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 103 punktus.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo nutarimo nutraukti S. J. administracinio nusižengimo teiseną teisėtumo ir pagrįstumo, bylos išnagrinėjimo objektyvumo ir išsamumo klausimai. Nukentėjusysis V. M. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija apylinkės teismo padarytą išvadą, kad S. J. veiksmuose nėra ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jam pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarime, nukentėjusiojo V. M. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas panaikinti Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimą, kuriuo S. J. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną S. J. nutraukti, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

11. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir tinkamai išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. P. 2023 m. kovo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamas procesinis sprendimas negali būti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisėtas.

12. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo teisena S. J. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nutraukta konstatavus, kad S. J. veiksmuose (neveikime) nėra visų būtinų administracinės atsakomybės sąlygų – neteisėtumo, kaltės, ir jis pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nubaustas nepagrįstai. Tokią išvadą apylinkės teismas grindė tuo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje įrengtas dviračių takas būtų netinkamas važiuoti, todėl V. M. privalėjo juo važiuoti, o kadangi V. M. važiavo ne dviračių taku (kaip priklauso), o šaligatviu, tai yra toje situacijoje neleistinoje vietoje, negaliojo „dešinės rankos“ taisyklė ir todėl nukentėjusysis neteko teisės į KET 60 punkte įtvirtintą išimtį, susijusią su pirmumo teise, kai kerta važiuojamąją dalį ((duomenys neskelbtini)), į kurią kiti vairuotojai suka, todėl kitaip, nei konstatuota ekspertizės akte, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. neturėjo duoti V. M. kelio (praleisti). Tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

13. S. J. skundžiamu Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis pažeidė KET 9 ir 103 punktų reikalavimus. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 103 punktas numato, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Byloje nustatyta, kad S. J. įvykio metu vairavo automobilį „Subaru Outback“ ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, suko į dešinę, į kelią už „(duomenys neskelbtini) kavinės“, o nukentėjusysis V. M. elektriniu paspirtuku taip pat važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu link (duomenys neskelbtini) gatvės, kirsdamas tiesiai tą patį įvažiavimą į kelią už „(duomenys neskelbtini) kavinės“, tačiau dėl jo kelyje atsiradusio automobilio „Subaru Outback“ jis staigiai stabdė, praradęs pusiausvyrą nukrito nuo paspirtuko ir susižalojo.

14. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo, teismas konstatavo, kad nukentėjusysis V. M. neturėjo teisės važiuoti toje kelio pusėje esančiu šaligatviu, todėl automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas S. J. neprivalėjo duoti nukentėjusiajam kelio (jį praleisti).

15. Pažymėtina, kad pagal byloje esantį ekspertizės aktą Nr. 11Š-147(22) elektrinis paspirtukas, kuriuo įvykio metu važiavo nukentėjusysis V. M., yra priskiriamas motoriniam dviračiui, todėl tokio paspirtuko vairuotojas turi laikytis KET reikalavimų, kurie taikomi dviračio vairuotojams. Pagal KET 57 punktą važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu; kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Taigi, pagal šį KET punktą važiuoti šaligatviu leidžiama.

16. Byloje nustatyta, kad dviračių takas yra (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje (žiūrint transporto priemonių važiavimo kryptimi), o (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje yra šaligatvis, už jo yra automobilių stovėjimo vieta šalia „(duomenys neskelbtini) kavinės”. Apylinkės teismo padaryta išvada, jog elektrinio paspirtuko vairuotojas V. M. privalėjo važiuoti tik dviračių taku, esančiu kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, ir neturėjo teisės važiuoti šaligatviu, prieštarauja aukščiau paminėtai ekspertizės akto Nr. 11Š-147(22) išvadai, kad tuo atveju, kai nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dviračių juostos, leidžiama važiuoti šaligatviu. Skundžiamame nutarime neatsakyta į nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamą klausimą, kodėl jis negalėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje esančiu šaligatviu, kai dviračio takas yra minėtos gatvės pusėje. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visus neaiškumus ir pašalinti prieštaravimus, privalėjo apklausti nukentėjusįjį V. M. ir ekspertizės aktą surašiusį ekspertą. To nepadarius, S. J. atžvilgiu tirtoje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė nukentėjusiojo V. M. galbūt atliktų neteisėtų veiksmų teisėtumo klausimą, nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad dėl to paties eismo įvykio metu atliktų galbūt neteisėtų nukentėjusiojo V. M. veiksmų (pažeidus KET 9, 59 punktų reikalavimus) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-141-1007/2023.

17. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, dėl kurio eismo dalyvio neteisėtų veiksmų (S. J. ar V. M.) kilo byloje nagrinėjamas eismo įvykis, 2023 m. sausio 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atlikta ekspertizė, kurios akto Nr. 11Š-147(22) 1 punkto išvadoje nurodyta, kad „šioje eismo situacijoje automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas S. J., važiuodamas dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M. bei tikėtina sukėlė kliūtį jo judėjimui, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“. Taip pat šio punkto išvadoje nurodyta, kad „paspirtuko vairuotojo V. M. nurodytoje eismo situacijoje, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir šalutinio kelio sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“. Taigi, dėl to paties įvykio kilimo ekspertas davė kategorišką (dėl V. M. veiksmų) ir tikėtiną (dėl S. J. veiksmų) išvadas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad nors byloje ir nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga byloje nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, tačiau nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

19. Apylinkės teismas, spręsdamas S. J. kaltės klausimą išklausė tik jo paties ir jo atstovo bei Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo paaiškinimus, tačiau nei nukentėjusiojo, nei eksperto, juo labiau į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ar greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistų, kuriems pirmiesiems nukentėjusysis ir administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. nurodė įvykio aplinkybes, neapklausė, neperžiūrėjo policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotų aplinkybių įvykio vietoje, nesiaiškino, kaip nukentėjusiojo paspirtukas atsirado po automobilio galiniu ratu (buferiu), ar automobilis įvykio vietoje buvo judinamas. Be to, kaip skunde apylinkės teismui nurodė S. J., byloje yra dvi skirtingos elektrinio paspirtuko techninės specifikacijos, vieną jų pateikė apylinkės teisme paties S. J. atstovas advokatas Valdas Kairys, bet nebuvo aiškintasi, kokiu būdu byloje atsirado kita. Iš bylos matyti, kad kitą elektrinio paspirtuko techninę specifikaciją pateikė UAB „RS-Tech“, iš kurios, neva, nukentėjusysis įsigijo paspirtuką, tačiau, pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo įvykio metu vairuotas elektrinis paspirtukas buvo įsigytas iš UAB „RS-Tech“.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, darydamas išvadas dėl S. J. nekaltumo dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir nukentėjusiojo V. M. padaryto KET pažeidimo (važiavo neleistinoje vietoje), nepašalino byloje esančių prieštaravimų, ar įvykio vietoje nukentėjusysis turėjo teisę važiuoti šaligatviu, kodėl jis ta kelio puse važiavo, elektrinio paspirtuko techninių specifikacijų. Atsiradusius neaiškumus, prieštaravimus apylinkės teismas privalėjo pašalinti apklausdamas nukentėjusįjį, ekspertą, į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, greitosios medicinos tarnybos specialistus, tyrimą šioje administracinio nusižengimo byloje atlikusią tyrėją. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti nagrinėjamą nusižengimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo/nukentėjusiojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik byloje esančio rašytinio nukentėjusiojo V. M. paaiškinimo dėl eismo įvykio aplinkybių, ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. paaiškinimų teisme, akivaizdžiai nepakanka. Apylinkės teismas, neapklausęs teisme nukentėjusiojo, galbūt ir liudytojų, eksperto, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

21. Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje išsamiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes pasisakydamas dėl jų gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams perduoti S. J. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, bylą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.