Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmens S. J., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje S. J. nubaustas 150 eurų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Subaru“, išvažiuodamas iš kelio, sukdamas į dešinę, nedavė kelio lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui V. M., kuris, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdydamas, nukrito nuo elektrinio paspirtuko ir susižalojo. Įvykio metu elektrinio paspirtuko vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadintas paspirtukas ir vairuotojo daiktai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų”.

ANK 423 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju S. J. padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 punkte, kuriame nurodyta, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“ ir 103 punkte, kuriame nurodyta „Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. J. nepripažino padaręs jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir skundė visus jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus. Duodamas parodymus teisme, jis taip pat nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir prašė teismo tenkinti pateiktą skundą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau tiek skunde, tiek teisme S. J. nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kadangi neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atvykusiems policijos pareigūnams, S. J. nurodė, jog įsukęs į (duomenys neskelbtini) pajuto nedidelį smūgį į automobilio, dešinės pusės galinę dalį. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad po automobilio galiniu buferiu guli nukritęs elektrinis paspirtukas ir šalia jo stovi žmogus, kuris važiuodamas el. paspirtuku atsitrenkė į automobilį, nukrito nuo jo ir susižalojo. Taip pat, kad paspirtuko vairuotojas įsidėjo paspirtuką į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir išvažiavo. Tokias pat aplinkybes jis nurodė ir savo duotame paaiškinime po eismo įvykio. Tačiau duodamas parodymus teisme S. J. jau nurodė, jog pasukus į dešinę pusę, išgirdo dunkstelėjimą, duslų garsą, atsitrenkimo garso negirdėjo. Sustojo, per šoninį veidrodėlį, pamatė prie automobilio galo, suklupusį žmogų. Paspirtukas gulėjo, ties automobilio galine dalimi, už užpakalinio rato. Priekinis paspirtuko ratas buvo po automobiliu. Paspirtuką paėmė greitosios pagalbos automobilio vairuotojas ir išsivežė kartu su nukentėjusiuoju. Kaip matyti, šios S. J. tik po įvykio nurodytos aplinkybės, kategoriškai prieštarauja jo nurodytoms aplinkybėms teisme ir byloje nustatytiems duomenims (transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilis eismo įvykio metu apgadintas nebuvo). Jas paneigia ir V. M. nurodytos aplinkybės, jog paspirtuką paėmė greitosios medicinos pagalbos vairuotojas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog tokia išvada buvo grindžiama administracinio nusižengimo byloje atlikta ekspertize ir pateiktomis ekspertizės akto išvadomis. Iš ekspertizės akto matyti, jog šioje eismo situacijoje automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas S. J., važiuodamas dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M. bei tikėtina sudarė kliūtį jo judėjimui, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Paspirtuko vairuotojo V. M. nurodytoje eismo situacijoje, artėdamas prie (duomenys neskelbtini), laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, todėl negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos, buvo V. M. vairuojamas paspirtukas, kai automobiliu „Subaru Outback“ važiuojantis S. J. dešiniojo posūkio kreive įvažiavo į šio paspirtuko judėjimo krypties eismo juostą; Paspirtuko vairuotojo V. M. nurodytoje eismo situacijoje, artėdamas prie (duomenys neskelbtini), laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, ir techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina; Negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos, buvo V. M. vairuojamas paspirtukas, kai automobiliu „Subaru Outback“ važiuojantis S. J. dešiniojo posūkio kreive įvažiavo į šio paspirtuko judėjimo krypties eismo juostą. Ekspertizės akto išvadas, patvirtino ir teisme paaiškinimus davusi ekspertė K. N.. Teisme ekspertė E. N. patvirtindama savo pateiktas išvadas, taip pat nurodė, jog tyrimą atliko pagal jai policijos pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Paspirtukui padarytus apgadinimus vertino iš turimų nuotraukų, pati jo neapžiūrėjo. Tyrimui pateiktuose duomenyse, nebuvo duomenų, kad paspirtukas būtų pervažiuotas ar jam būtų padaryti kažkokie kitokie pažeidimai. Įvykio schemoje paspirtuko padėties nėra nurodyta. Pagal bylos medžiagą, S. J. matomumo niekas neužstojo. V. M. vairuotas el. paspirtukas pagal jo techninius rodiklius priskiriamas dviračiui, todėl jis galėjo važiuoti šaligatvio dešine puse. Tačiau teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu nutarimu V. M. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, pripažintas nekaltu ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, nes asmuo nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, t. y. pirmiau paminėtu teismo nutarimu buvo nustatyta, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas V. M., nėra kaltas dėl eismo įvykio dėl kurio šioje byloje yra kaltinamas S. J.. Pirmiau teismo paminėtame (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytos aplinkybės teismui taip pat duoda pagrįstą pagrindą abejoti ekspertizės akte nurodytų išvadų teisingumu, nes ekspertė atliko ekspertizę tik iš jai pateiktos rašytinės medžiagos, kuri buvo surašyta pagal S. J. nurodytas ir pateiktas aplinkybes. Taip pat medžiagoje nebuvo tikslių duomenų apie el. paspirtukui padarytus apgadinimus; jo tvarkymo mąstą, bei nurodytų aplinkybių, jog transporto priemonė galėjo būti buvo judinta.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog nukentėjusysis V. M., duodamas parodymus teisme, nurodė, jog jo pirminiame paaiškinime, duotame policijos pareigūnui įvykio dieną, nurodytos aplinkybės nėra tikslios, kadangi jis jį davė išėjęs iš ligoninės ir būdamas streso būsenoje. Paspirtuko apžiūroje pats nedalyvavo, tačiau jo žmona, paspirtuko apžiūrą atlikusiai policijos pareigūnei nurodė, jog paspirtuko vairo mechanizmas stringa. Ir nors šis faktas nuotraukose užfiksuotas nebuvo, tačiau tiek 2022-03-26 transporto priemonės techninės apžiūros akte buvo užfiksuota aplinkybė, jog nustatyti techniniai defektai – vairo mechanizmas, tiek parodymus teisme davusi policijos pareigūnė A. V. patvirtino, jog atliko V. M. priklausiusio el. paspirtuko apžiūrą komisariato teritorijoje, darė nuotraukas. Kiek pamena, strigo paspirtuko vairas po įvykio. Paspirtuką jai pristatė paspirtuko vairuotojo žmona ar sugyventinė. Kad paspirtuko vairas strigo, nurodė ir paspirtuką pristačiusi moteris. Teisme nukentėjusysis V. M. taip pat nurodė, jog pravažiavęs „(duomenys neskelbtini) sulėtino greitį iki 5 km/val., kadangi baigėsi šaligatvis. Norėjo apvažiuoti bortelį, todėl pasuko į (duomenys neskelbtini). Kai pastebėjo į jį važiuojantį automobilį, buvo įvažiavęs į gatvę, apie pusę metro. Norėdamas išvengti smūgio, stabdė ir krito ant žemės. Nukrito ties automobilio priekiu. Paspirtuką automobilis pervažiavo, priekiniu ratu, ir paspirtukas atsidūrė po užpakaliniu ratu. Paspirtukas į automobilį atsitrenkęs nebuvo. Vairuotojas negalėjo ištraukti paspirtuko, todėl pavažiavo į priekį, ištraukė paspirtuką ir pastatė jį už 2 metrų. Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas kartu į automobilį įkėlė paspirtuką ir jie išvažiavo. Jis greitosios medikų, neprašė paimti paspirtuko. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės paneigia S. J. nurodytas aplinkybes.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota S. J. automobilio padėtis ir byloje esanti įvykio vietos schema, braižyta policijos pareigūnų pagal S. J. nurodytas įvykio aplinkybes, taip pat neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, jog eismo įvykis įvyko būtent taip, kaip nurodė S. J. ir kad dėl jo yra kaltas neatsargus V. M. elgesys.

KET yra įtvirtinta visa eilė taisyklių važiuojamąją kelio dalį kertantiems dviratininkams – važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 57); reikalavimas artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59).

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Ekspertė atlikusi ekspertizę byloje negalėjo konstatuoti, kurio konkrečiai iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Ekspertizės akto išvadose, be kitų išvadų, buvo padarytos ir šios išvados, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys neduoda pagrindo teigti, kad automobilio vairuotojas S. J., stebėdamas aplinką, neturėjo objektyvios galimybės matyti šaligatviu, link kelių sankirtos artėjančio paspirtuko vairuojamo V. M.; Tikėtina, kad automobilio vairuotojas S. J., važiuodamas dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M.. Tiek ekspertizės akte, tiek ekspertės teisme nurodytuose paaiškinimuose yra užfiksuota, jog byloje nebuvo objektyvių duomenų, pagrindžiančių S. J. pateiktą poziciją, jog jis nematė atvažiuojančio šaligatviu paspirtuko. Iš bylos duomenų matyti, jog abu eismo dalyviai važiavo lygiagrečiai vienas kito, (duomenys neskelbtini) Jeigu prieš sukdamas į dešinę pusę, S. J. tikrai būtų įsitikinęs, kad dešinėje pusėje nieko nėra (prieš atlikdamas posūkio manevrą, būtų pažiūrėjęs į dešinę), tikrai būtų pamatęs važiuojantį paspirtuką. Tuo labiau, kad visi proceso dalyviai patvirtino, kad toje vietoje matomumas yra labai geras, niekas jo neužstoja. Todėl kritiškai vertintina S. J. nurodyta aplinkybė, kad jis atvažiuojančio V. M. tikrai nematė. Tai paneigia byloje nustatyti duomenys. Taip pat abejotina ir kita S. J. nurodyta aplinkybe, jog V. M. atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės galinę dalį, kadangi jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, tik jo paties parodymai ir pagal jo parodymus užfiksuotos bylos aplinkybės. Vertinant byloje surinktus objektyvius duomenis bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad būtent S. J. padaryti KET įtvirtintų taisyklių pažeidimai, neabejotinai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu V. M. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu bei paspirtuko ir kitų nukentėjusiojo daiktų apgadinimu. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog S. J. važiuodamas (duomenys neskelbtini) V. M., turėjo visas objektyvias galimybes, matyti šaligatviu važiuojantį paspirtuką, tačiau jam darant posūkio manevrą į dešinę ir neįsitikinus ar tai daryti yra saugu, sukdamas į dešinę pusę sudarė kliūtį, dėl ko V. M. privalėjo staigiai stabdyti ir ko pasėkoje nukrito nuo paspirtuko. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teismui abejoti V. M. nurodytomis aplinkybėmis, kaip ir nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių S. J. poziciją.

Pasisakant tiek dėl S. J. skunde, tiek dėl Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodytų aplinkybių, jog nėra aišku iš kur administracinio nusižengimo byloje atsirado duomenys apie elektrinio paspirtuko specifikaciją; ar jis tikrai buvo įsigytas iš (duomenys neskelbtini) ir ar V. M. važiuodamas el. paspirtuku, galėjo važiuoti šaligatviu, teismas gali nurodyti, jog visos šios aplinkybės buvo ištirtos teismo posėdžių metu. Iš liudytojos, policijos pareigūnės I. P. parodymų matyti, jog V. M. el. paspirtuko dokumentus pateikė jos prašymų ir šie duomenys buvo pateikti prie bylos medžiagos ekspertizei. Aplinkybę, kad V. M. tikrai pirko el. paspirtuką iš UAB „(duomenys neskelbtini) patvirtina jo pateikti teismui objektyvūs duomenys (PVM sąskaita faktūra). Aplinkybę, jog V. M. vairuotas el. paspirtukas yra priskiriamas motoriniam dviračiui ir galėjo važiuoti šaligatviu, patvirtino ekspertė E. N.. Todėl teismui nesuprantama S. J. skunde nurodyta aplinkybė, jog V. M. negalėjo važiuoti šaligatviu, o privalėjo važiuoti kitoje gatvės pusėje esančiu dviračių taku. Kaip matyti, bylos nustatytos aplinkybės ir KET įtvirtintos normos, tą daryti leidžia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės.

Paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, yra lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, nes byloje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančios nei sunkinančios aplinkybės. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti S. J. skunde išsakytais argumentais.

Pareiškėjos atstovas advokatas teismui pateikė prašymą priteisti 1 890 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Kartu pateikti ir banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad S. J. neatitinka ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų, kada asmeniui gali būti apmokėtos jo patirtos išlaidos, prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-

nutaria:

S. J. skundo netenkinti.

Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)

Netenkinti prašymo dėl išlaidų už advokato suteiktą pagalbą priteisimo.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.