Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-591-1010/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
1-591-1010/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35373-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-591-1010/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35373-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.2; 1.1.7.2.5. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui M. S.,

kaltinamajam J. P., jo atstovui gynėjui P. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje,

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. liepos 29 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiomis;

teistas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. P. sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Jis, 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia – delnu sudavė vieną kartą dukrai A. P. į veidą, taip nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. P. teisiamajame posėdyje kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, jog su žmona V. jau 10 metų yra išsiskyrę, ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jis kaime. Tačiau buvusi žmona su dukromis atvažiuoja pas jį ir triukšmauja. 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 13 val., atvažiavo žmona su dukromis A. ir A. Jis davė 50 eurų, nes jos važiavo pas vyresnę dukrą aplankyti, žadėjo negrįžti. Joms išvažiavus išgėrė alaus. Vakare, apie 21.30 val. jos parvažiavo, J. P. buvo tvarte užsidaręs veršiuką, nes reikėjo, kad pareitų karvė, ją pamelžti. A. įpuolė ir pradėjo šaukti, kam jis įsivedė veršiuką, ir jis sudavė A. tyčia į veidą. Pripažįsta, kad buvo išgėręs. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimo ir nukentėjusiosios A. P. parodymų matyti, kad apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini) sodybos kieme neblaivus tėvas J. P. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y., vieną kartą tyčia plaštaka trenkė jai į dešinės pusės skruostą, ko pasekoje ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Parodė, kad minėtu laiku ji su mama ir seserimi A. buvo atvykusios į mamai priklausančią sodybą adresu (duomenys neskelbtini), kurioje mama laiko gyvulius, o tai pat čia nuolatos gyvena jos tėvas J. P.. Ji su sese ir mama gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykusios į sodybą ji ir mama su seserimi pamatė, kad tėvas, būdamas girtas, netinkamai rūpinasi gyvuliais, t. y. tvarte laiko pririštą veršiuką. Kadangi ji panoro veršiuką išvesti į lauką pasiganyti ant žolės, jį vedė iš tvarto, bet tuo metu prie jos iš namo išėjo nežinia dėl ko piktas girtas tėvas, pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais bei priėjęs visa jėga trenkė vieną smūgį plaštaka į dešinį skruostą. Ko pasėkoje ji pajuto labai stiprų fizinį skausmą, paraudo skruostas. Tačiau tėvas nekreipė į tai dėmesio. Visą šį konfliktą manė kieme buvusi mama ir sesuo A., kuri ir paskambino į pagalbos centrą. O tai išgirdęs tėvas pabėgo iš namų. Tėvas prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Tėvas būna konfliktiškas tik kai būna girtas, tuomet jis pradeda kabinėtis, būna linkęs į agresiją. Dėl patirto fizinio skausmo byloje civilinio ieškinio nereikš (b. l. 1-3).

2019 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (b. l. 1-3), patikslino, kad įvykis buvo sekmadienį (b. l. 30-31).

Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. P. buvo susituokę 20 metų, o jau 10 metų – išsituokę. Turi penkias dukras, iš kurių A. yra nepilnametė, o visos kitos jau pilnametės. Sodyba, kur šiuo metu gyvena J. yra registruota jo sesers vardu. Šalia sodybos yra žemė, kuri priklauso V. P.. Šioje sodyboje laiko dvi karves. Dažniausiai gyvulius prižiūri mergaitės, kartais V. P., o kartais prižiūrėdavo J. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 18 val., paskambino jam J., kuris paklausė kur yra agregatas karvėms melžti. Ji suprato, kad Jis yra neblaivus iš jo kalbos. Kai J. būna girtas, tada toje sodyboje visada bando įvesti savo tvarką. Vakare, apie 20 val., grįžo į sodybą pašerti gyvulius ir pamatė, kad lauke nebėra karvės su veršiuku, kuriuos rado tvarte. Matyt J. sugalvojo pamelžti apsiveršiavusią karvę, nors ji yra nemelžiama. Kadangi karvė jo neprisileidžia, tai jis įvedė veršiuką į tvartą, kad iš paskos eitų ir karvė. V. P. pasakė A., kad ji išvestų veršiuką, išvedė ir rišo jį lauke, tada J. pripuolė kaip ir trenkė A. delnu į veidą, veidas paraudonavo, sakė, kad jai labai skaudėjo. Tada pradėjo A. skambinti policijai, J. matyt suprato, kad jis privalės atsakyti už savo veiksmus, peršoko per elektrinį piemenį ir pasileido per laukus bėgti. Kai atvažiavo policija, J. P. jau nebebuvo. Tuo metu kieme buvo nepilnametė dukra A. P., kuri viską matė. J. smurtavo ne pirmą kartą, už tai jam buvo iškeltos dvi bylos (b. l. 34-35).

Nepilnametė liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos apklausos metu teisme parodė, kad buvo 2019 m. rugpjūčio 18 arba 17 diena sekmadienis, vakaras, apie 20-21 valanda, (duomenys neskelbtini) kaime, kai sugrįžo iš sesers. Tėvas buvo visiškai girtas. Kai grįžo, gyvuliai buvo paleisti, veršiukas įvarytas į tvartą, kuris tėvui nepriklauso. Tėvas buvo pasiėmęs pagalį, kurį nulaužė ir pradėjo juo mosikuoti. Sesuo bandė veršiuką išvesti iš tvarto prie karvės, bet tėvas išbėgo ir trenkė seseriai. Įvykį matė mama ir sesuo. Buvo trys ir dar J. P.. Visos trys grįžo namo, o J. P. jau ten buvo. Tėvas buvo agresyviai nusiteikęs, nes kai jis išgeria būna visuomet agresyvus. Iš viduje esančių tuščių butelių suprato, kad tėtis yra išgėręs. Daugybę kartų yra mačiusi jį išgėrusį. Prieš tai su tėvu turėjo ginčą, sakė, „ką tu čia darai“, turėjo pagalį , kurį nusilaužė ir metė į šoną. Ginčas kilo dėl veršiuko. Sesuo A. P. norėjo veršiuką išvesti į lauką. Tada tėtis apimtas pykčio trenkė seseriai iš delno vieną kartą į skruostą. Jai smūgis pasirodė stiprus, nes sesers veidas buvo raudonas, ji skundėsi, kad labai skauda. Paskui A. P. iškvietė policiją. Prieš tai atsisuko į mamą ir jai pasakė, kad kviečia policiją, o mama sakė kviesti. Tėvas netikėjo, kad yra iškviesta policija, o paskui suprato, kad nejuokauja, o iš tikrųjų iškviesta policija. Jos nepradėjo priekaištauti tėvui, nepradėjo kelti konflikto, kai sugrįžo į sodybą. Tėvas pirmas išėjo į lauką. Visada jo vengia, kai yra girtas. Jis pirmas čiupo pagalį. Prieš tai buvo skambutis, nes tėvas kažko ieškojo. Sesuo policijos mašinoje rašė pareiškimą. Tėvui gyvuliai nepriklauso ir nežino ką jis ten veikia (b. l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. P. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, teisiamajame posėdyje pagarsintais liudytojų, nukentėjusiosios parodymais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pažymėtina, jog tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, tai yra nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pakanka, kad kaltininkas šeimos nariui ar artimam giminaičiui tyčiniais veiksmais sukeltų tik fizinį skausmą, nebūtinai pasireiškiantį per sužalojimus su akivaizdžiais liekamaisiais padariniais.

Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtini padariniai – fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji A. P. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, jos tėvas J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia – delnu sudavė vieną kartą jai į veidą, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis J. P. pripažino atlikęs šiuos veiksmus, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnyje yra ta, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jo padarymo, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje yra tos, kad nusikalstamą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skirdamas bausmę J. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau J. P. paskirta bausmė neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą, bus pasiekti J. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį negu straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., 8 val. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., 15.21 val. (b. l. 58-60).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-63/2010, 2K-157/2010).

Šioje byloje teismas mano, kad yra galimas BK 75 straipsnio taikymas, tokiu būdu suteikiant paskutinę galimybę kaltinamajam pasitaisyti ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis J. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, jog kaltinamojo J. P. padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybė visgi nėra dar tiek pavojingi, jog leistų suabejoti tuo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai negalės būti pasiekti neatidėjus jam skirtos bausmės vykdymo, todėl darytina išvada, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 10 punkte bei 6 punkte numatytas pareigas – įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3 (tris) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Kompaktinis diskas su apklausos įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devynis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3 (tris) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., 8 val. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., 15.21 val., t. y. dvi dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Kompaktinį diską su apklausos įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti nuteistajam, jog:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė