Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos akcininkų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4052-585/2015 pagal ieškovės Lietuvos akcininkų asociacijos ieškinį atsakovei Investuotojų asociacijai dėl draudimo naudoti ar kitaip disponuoti žymeniu „Investuotojų asociacija“ bei pavadinimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovei Lietuvos akcininkų asociacijai priklauso nacionalinis prekių ženklas „Lietuvos investuotojai“ (fig.):

paraiška registruoti ženklą pateikta 2009 m. birželio 10 d., ženklo registracijos data - 2009 m. spalio 16 d., ženklas registruotas 41 klasės paslaugoms (seminarų rengimas ir vedimas, profesinis mokymas ir rengimas, elektroninių knygų ir žurnalų publikavimas, konferencijų rengimas ir vedimas, kolokviumų rengimas ir vedimas, mokymas, knygų leidyba, švietimo informacija, televizijos ir radijo programų rengimas).

Atsakovė pavadinimu „Investuotojų asociacija“ juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. birželio 15 d., paraiška laikinai įtraukti atsakovės juridinio asmens pavadinimą į juridinių asmenų registrą pateikta 2009 m. birželio 5 d. Pagal atsakovės įstatus, asociacija turi teisę verstis inter alia knygų leidyba, švietimui būdingų paslaugų veikla, laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių, kita leidyba, naujienų agentūrų veikla, kita informacinių paslaugų veikla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nevisapusiškai išanalizavo ir palygino ieškovės ir atsakovės veiklos sritis, ir todėl padarė klaidingą išvadą, kad, atsakovei naudojant savo pavadinime žymenį „investuotojų“, nekyla grėsmė, jog atsakovės veikla suklaidins visuomenės grupes, į kurias nukreipta ieškovės veikla, susijusi su prekių ženklo „Lietuvos investuotojai“ naudojimu. Teismas neatsižvelgė į ieškovės įstatų 2.2.5 p., 2.3.6 p., kuriuose vienu iš ieškovės veiklos tikslų ir uždavinių nurodytas asociacijos narių interesų atstovavimas, taip pat ir valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, Lietuvos Respublikos bei tarptautinėse organizacijose, taigi abiejų šalių veiklos tikslai yra iš esmės tapatūs. Nežymūs šalių deklaruojamos veiklos skirtumai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimo visuomenės suklaidinimo, kadangi teismo turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas. Ieškovės prekės ženklo išskirtinumas sumažėjo, todėl atsakovės naudojimasis panašiu žymeniu kenkia ieškovės galimybėms konkuruoti. Be to, egzistuoja visuomenės suklaidinimo rizika ir užsienyje, kadangi ieškovė Europos finansinių paslaugų vartotojų federacijoje bei Pasaulinėje investuotojų federacijoje prisistato naudodama prekės ženklą „Lietuvos investuotojai“ (lietuvišką ir anglišką versijas), ieškovės prekės ženklas (angliška versija) yra pateikiamas ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoje. Atsakovė savo įstatuose taip pat deklaruoja tikslus užmegzti ir plėtoti ryšius su Lietuvos ir užsienio organizacijomis, vienijančiomis investuotojus, ar veikiančiomis su investicijomis susijusiose srityse.Ieškovės prekių ženklas gali būti naudojamas toms pačioms veiklos sritims ir paslaugoms, kokias vykdo ir atsakovė: (1) žymenys yra skirti tapačiai paslaugai – knygų leidyba, (2) prekės ženklu žymimos paslaugos „seminarų rengimas ir vedimas; profesinis mokymas ir rengimas; konferencijų rengimas ir vedimas; kolokviumų rengimas ir vedimas; mokymas; švietimo paslaugos“ yra panašios atsakovės vykdomai veiklai - „švietimui būdingų paslaugų veikla“, „kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas“, „kita, niekur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla“, (3) prekės ženklu žymimos paslaugos „elektroninių knygų ir žurnalų tiesioginis publikavimas“ yra panašios į atsakovės veiklą - „žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba“, „laikraščių leidyba“, „žurnalų ir periodinių leidinių leidyba“, „kita leidyba“, (4) prekės ženklu žymimos paslaugos „televizijos ir radijo programų rengimas“ yra sietinos su „naujienų agentūrų veikla“, „kita, niekur nepriskirtina, informacinių paslaugų veikla“.Silpnas žodinis elementas prekės ženkle savaime nereiškia, kad tokiam prekės ženklui netaikoma apskritai jokia apsauga. Prekės ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumą nulemia skirtingais linksniais vartojamas žodinis elementas „investuotojai“, kuris laikytinas dominuojančiu, esminiu, nusakančiu vartotojų ratą, nepaisant to, kad nėra saugotinas ar išskirtinai stiprus. Būtent šis žodinis elementas yra ieškovės prekės ženklą identifikuojantis žodis. Kiti žodžiai nėra laikytini dominuojančiais, lemiančiais vartotojo susikurtą bendrą įspūdį.Ieškovės registruotas prekės ženklas yra naudojamas ir jos internetiniame puslapyje (www.investuotojams.eu). Suinteresuoti asmenys, apsilankę ieškovės internetiniame puslapyje, mato būtent minėtą prekės ženklą, o ne juridinio asmens pavadinimą.

Atsakovė turi laiko prioritetą į savo juridinio asmens pavadinimą, kadangi 2009 m. birželio 5 d. Juridinių asmenų registrui pateikė paraišką laikinai įtraukti jos juridinio asmens pavadinimą į Juridinių asmenų registrą. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.Ankstesnėje civilinėje byloje ieškovė įrodinėjo, kad jos prekės ženklas ir atsakovės juridinio asmens pavadinimas nėra klaidinamai panašūs ir šiai išvadai pritarė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-191/2014. Tai, kad ieškovė šioje byloje teigia jau visiškai priešingai, kaip jai paranku, liudija jos nesąžiningumą. Ieškovė nesąžiningai nutyli ir savo pačios kitoje byloje pateiktus argumentus, kad egzistuoja visa eilė juridinių asmenų savo pavadinime turinčių žodį “investuotojų”. Ši aplinkybė konstatuota ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.Ieškovė nesąžiningai nutyli kilusio teisminio ginčo tikruosius motyvus. Ieškovė, siekdama susitapatinti su atsakovės veikla, pateikė Valstybiniam patentų biurui prašymą registruoti prekių ženklus “Lietuvos investuotojų asociacija” ir “LITHUANIAN INVESTORS ASSOCIATION”, kurie yra tapatūs atsakovės pavadinimui. Atsakovės protestas dėl prekių ženklų registracijos panaikinimo buvo patenkintas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.Ieškovė veiklos nevykdo, neturi savo paslaugų vartotojų, o paskutinis pranešimas apie ieškovės veiklą buvo 2006 m. Tai atsakovė nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu atsakovė yra didžiausia investuotojus vienijanti asociacija Lietuvoje, todėl ieškovės teiginiai apie klaidinimą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovės prekių ženklo ir atsakovės pavadinimo klaidinamo panašumo. Pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus, ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Konflikto prekių ženklas v. juridinio asmens pavadinimas atveju turi būti nustatyta šių sąlygų visuma: 1) prekių ženklas turi būti pareikštas registruoti anksčiau, negu teisę į juridinio asmens pavadinimą įgijo juridinis asmuo; 2) juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo tapatumas ar panašumas ir dėl to galimas klaidinimas. Suklaidinimo galimybė (taip pat ir susiejimo galimybė) atsiranda tada, kai yra rizika, kad visuomenė gali patikėti, jog atitinkamos prekės ar paslaugos (kai jos pažymėtos nagrinėjamais prekių ženklais), yra teikiamos to paties juridinio asmens, arba, atitinkamais atvejais – ekonomiškai susijusių įmonių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek prekių ženklai, tiek juridinių asmenų pavadinimai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio (ne)išskirtinumo, gali būti vadinamieji „stiprūs“ bei „silpni“; tai yra, vienų prekių ženklų skiriamoji (identifikacinė) funkcija bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“; nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso kitų prekių ženklų bei juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas, t. y. atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“; vadinamojo „stipraus“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo (sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju, kitų prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas bus griežtesnis, negu prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams ar juridinių asmenų pavadinimams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo atveju, bus skirtinga (Žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Todėl ir ankstesnio ženklo skiriamojo požymio laipsnis, ir atskirai – įvairių sudėtinių ženklų komponentų skiriamasis požymis yra svarbūs kriterijai, kurie turi būti nustatyti prieš pradedant bendrai vertinti suklaidinimo galimybę.

Žymuo arba jo elementas gali neturėti visiškai jokio skiriamojo požymio, turėti silpną, stiprų arba vidutinį skiriamąjį požymį. Žymuo arba jo elementas nėra skiriamasis, jeigu juo tik apibūdinamos pačios prekės ir paslaugos arba jų savybės (pvz., jų kokybė, vertė, paskirtis, kilmė ir kt.) ir (arba) jeigu jo naudojimas prekyboje yra įprastas šioms prekėms ir paslaugoms. Žymuo arba jo elementas turi silpną skiriamąjį požymį, jeigu juo daroma užuomina į prekių ir paslaugų savybes, tačiau jis išimtinai neapibūdina šių savybių.

Ieškovės registruotą prekių ženklą sudaro žodiniai elementai „Lietuvos“ ir „investuotojai“, taip pat vaizdinis elementas. Ženklas registruotas 41 klasės paslaugoms, iš esmės informacinių paslaugų ir švietėjiškai veiklai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, kilus ginčui dėl ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisių galimo pažeidimo, paslaugos, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, turi būti vertinamos neatsiejant jų nuo veiklos, kuria ieškovė gali verstis pagal savo įstatus. Pagal ieškovės įstatus asociacijos misija – puoselėti investavimo į vertybinius popierius kultūrą Lietuvoje, ieškovės veiklos tikslai vienaip ar kitaip susiję su dalyvavimu ir narių interesų apsauga vertybinių popierių rinkoje, o teisė verstis ūkine komercine veikla (ir tuo pačiu naudoti prekių ženklus teikiamoms paslaugoms žymėti) ieškovei suteikta tik įgyvendinant savo tikslus bei uždavinius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „investuotojai“, nors per se nėra aprašomasis paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, konkrečiu atveju vertintinas kaip silpnas ženklo elementas, kadangi juo duodama užuomina į ieškovės teikiamų paslaugų savybes. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-191/2014 jau konstatuota, kad šis elementas yra silpnas ir dėl dažno jo atsikartojimo skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose.

Apeliantės vertinimu, jos prekių ženklo ir atsakovės pavadinimo klaidinantį panašumą lemia būtent žodinio elemento „investuotojai“ (ieškovės prekių ženkle) ir „investuotojų“ (atsakovės pavadinime) sutaptis, t. y. klaidinantis panašumas, apeliantės vertinimu, yra nulemtas silpno prekių ženklo elemento. Apeliantė taip pat pažymi, kad silpnas prekių ženklo (ar jo elemento) skiriamasis požymis nereiškia, kad tokiam prekės ženklui netaikoma apskritai jokia apsauga. Pastarasis apeliantės argumentas neginčytinas, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenurodė, kad ieškovės prekių ženklas apskritai neturi būti saugomas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo kilusį konfliktą tarp dviejų konkrečių žymenų ir konstatavo, kad ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisės nėra pažeidžiamos atsakovei naudojant juridinio asmens pavadinimą „Investuotojų asociacija“. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nenaudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, todėl klaidinimo galimybei konstatuoti vien silpno žymenų elemento sutaptis nėra pakankama (Žr. pvz., Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės, C dalis, II skirsnis, 4 skyrius „Skiriamasis požymis“, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-177/2014). Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybų 2014 m. spalio 2 d. paskelbtame Bendrajame pranešime dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų ir suklaidinimo galimybės (skiriamojo požymio neturinčių ir (arba) silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų įtaka) nurodoma, kad tais atvejais, kai sutampantis prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę daugiausia dėmesio turi būti skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą, bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus/skirtumus ir šių elementų skiriamąjį požymį. Sutampant silpną skiriamąjį požymį turintiems ženklų elementams suklaidinimo galimybė gali būti konstatuojama tik tada, jei kiti žymenų elementai turi dar silpnesnį (arba vienodai silpną) skiriamąjį požymį, arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui, arba bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus.

Nurodytos taisyklės taikomos nepriklausomai nuo to, ar silpnas prekių ženklo elementas yra pripažįstamas dominuojančiu, ar ne. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad būtent žodinis elementas „investuotojai“ yra dominuojantis ieškovės prekių ženklo elementas. Apeliantė pagrįstai pažymi, kad pagal susiklosčiusią prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktiką žodinis elementas paprastai laikomas svarbesniu, nei vaizdinis, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti ir turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečias faktines kilusio ginčo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad žodinis elementas „investuotojai“ nei pats savaime, nei kartu su nesaugomu elementu „Lietuvos“ neatlieka vartotojui identifikacinės funkcijos paslaugoms, susijusioms su investuotojais ir/ar vertybinių popierių rinka, t. y. neleidžia vartotojui susieti teikiamas paslaugas su konkrečiu jas teikiančiu juridiniu asmeniu. Būtent vaizdinis ieškovės prekių ženklo elementas yra originalus, neatsikartojantis kitų subjektų ženkluose, ir suteikiantis ieškovės prekių ženklui skiriamąjį požymį, juolab, kad šis elementas ženklo kompozicijoje nėra nereikšmingas ir vizualiai užima dominuojančią poziciją žodinių elementų atžvilgiu.

Kadangi ieškovės prekių ženkle ir atsakovės pavadinime iš esmės sutampa tik silpnas elementas, o kiti prekių ženklo ir pavadinimo elementai, įskaitant stipresnį skiriamąjį požymį turintį ieškovės prekių ženklo vaizdinį elementą, skiriasi, šis skirtumas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas pakankamu konstatuoti suklaidinimo galimybės, o tuo pačiu ir ieškovės teisių pažeidimo, nebuvimą.

Nustačius, kad lyginamieji žymenys per se nėra klaidinančiai panašūs, apeliantės argumentai, susiję su neva neteisingai pirmosios instancijos teismo įvertintu atsakovės veiklos tapatumu paslaugoms, kurioms įregistruotas ieškovės prekių ženklas, netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų detaliau neanalizuoja. Taip pat kolegija nepasisako dėl kitų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kadangi jie neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliantės apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Atsakovė yra pateikusi duomenis apie 1 000 EUR išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nurodyta suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažina iki 900 EUR.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos akcininkų asociacijos 900 EUR (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovės Investuotojų asociacijos naudai.