Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (atsakovės) RUAB „Alvetos karjerai“ (toliau – pareiškėja, atsakovė) prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014 pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ieškovė, užsakovė) ieškinį atsakovei UAB „Alvetos karjerai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Alvetos karjerai“ priešieškinį ieškovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, UADBB „Socialinės garantijos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 200 000 Lt jos sumokėtą avansą, 100 000 Lt baudą ir 4 910 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės ieškovei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 300 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-107-157/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 sprendimą pakeitė, – ieškovei iš atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Alvetos karjerai“ priteistą baudą sumažino iki 14 481 Eur (50 000 Lt). Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Ieškovei iš atsakovės priteisė 206 Eur (897,73 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

3.1 Nurodo, jog atsakovė 2012 m. balandžio–birželio mėn. vykdė Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacinius valymo darbus pagal ieškovės techninę užduotį (techninio projekto ieškovė nerengė). Techninėje užduotyje buvo numatyta atkurti ir palaikyti akvatorijos projektinius gylius, įplaukos kanalo – 3 m, vidinės akvatorijos – 2 m. Dėl hidrometeorologinių sąlygų darbo tikslo pasiekti nepavyko, nes išgilintos akvatorijos dalys nedelsiant vėl buvo užnešamos, dėl to atsakovė negalėjo pasiekti techninėje užduotyje nurodytų gylių, o vėliau tai buvo pagrindas nutraukti sutartį su atsakove.

3.2 Iš 2016-02-29 dienraštyje „Klaipėda“ paskelbtos publikacijos „Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais“ atsakovė sužinojo, jog ieškovė organizuoja Šventosios uosto atstatymą, rengia planus ir projektus. Vienu iš uosto atstatymo ypatumų publikacijoje nurodoma tai, jog sėkmingas ir efektyvus uosto atstatymas ir jo išgilinimas siejamas su hidrotechninių įrenginių (molų) pastatymu, taip pat pripažįstama, jog tik tada uosto gilinimas būtų efektyvus, priešingu atveju uosto laivybos kanalas būtų greitai užneštas.

3.3 Vykdydama darbus atsakovė vadovavosi užsakovės (ieškovės) parengta technine užduotimi, pasikliovė užsakovės pateikta informacija, jog uosto akvatorijos išgilinimas užsakovės pasirinktomis ir nurodytomis priemonėmis ir metodais yra galimas. Paaiškėjus naujai ieškovės pozicijai dėl uosto atstatymo ir jo išgilinimo, atsakovė kreipėsi į prof. habil. dr. R. P. Ž., prašė jo atsakyti, ar uostas gali būti išgilintas ir naudojamas, nenaudojant jokių papildomų hidrotechninių įrenginių ar kitokių specialių priemonių, užtikrinančių, jog išgilinta uosto akvatorija dėl vietovėje egzistuojančių hidrometeorologinių, hidrodinaminių ir litodinaminių sąlygų per trumpą laiką nebus užnešta. 2016-04-05 iš prof. habil. dr. R. P. Ž. gavo atsakymą, jog: pagal pateiktą techninę užduotį Šventosios uosto baruose Al, A2, B1 ir iš dalies B2, gilinant jūrinės ir potamogeninės (upės) sąveikos zonoje negali būti pasiekti stabilūs gyliai nesant apsauginių molų; nesant apsauginių molų atsakovei 2012 m. vykdant darbus, dėl hidrometeorologinių sąlygų vyko ką tik išvalytų akvatorijų intensyvus užnešimas ir visas atliktas valymas tapdavo beprasmis; ieškovės pateikta informacija apie grunto sudėtį neatitiko realios grunto sudėties, tai trukdė gilinimo darbų atlikimui.

3.4 Taigi bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, jog uosto akvatorijos išgilinimas ir gylio palaikymas yra galimas tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus). Ieškovės pozicija ir jos parengtos darbų vykdymui techninės užduoties sąlygos patvirtina, jog ieškovė taip pat nežinojo, jog uosto akvatorijos išgilinimas ir gylio palaikymas yra galimas tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus), nes techninėje užduotyje nebuvo jokių specialių darbų vykdymo sąlygų, susijusių su papildomų hidrotechninių įrenginių statyba ir naudojimu. Ieškovė turėjo turėti duomenis, kaip gali ir turi būti atliekami jūrų uosto akvatorijos išgilinimo ir gylio palaikymo darbai. Ieškovė, būdama Šventosios uosto direkcijos savininko teisių ir pareigų įgyvendintoja, laikėsi nuostatos, jog techninė užduotis gali būti įgyvendinta neįrengiant hidrotechninių įrenginių. Taigi galbūt pati ieškovė neturėjo patikimų duomenų dėl uosto akvatorijos išgilinimo ir gylio palaikymo darbų atlikimo sąlygų ir būdo, todėl atsakovė pasitikėjo ieškove ir rangos darbus vykdė pagal techninės užduoties sąlygas.

3.5 Po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo, jog techninė užduotis negalėjo būti objektyviai įvykdyta, neįrengus uoste hidrotechninių įrenginių (molų), todėl daro išvadą, jog techninės užduoties sąlygos nerealios ir neteisingų nurodymų vykdymo rizika tenka ieškovei (CK 6.62 str. 3 d.). Aplinkybių, jog uosto atstatymas ir išgilinimas gali būti atliktas tik pastačius hidrotechninius įrenginius (molus), byloje egzistavimas turėjo suponuoti būtinybę teismui vertinti ieškovės techninės užduoties realumą ir su tuo susijusią sutarties šalių atsakomybę ir jos paskirstymą. Kadangi šios aplinkybės naujos ir nebuvo nagrinėjamos bylos metu, tai lėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Atsakovė apie aplinkybes, jog Šventosios uosto atstatymas ir jo išgilinimas gali būti atliktas tik pastačius hidrotechninius įrenginius (molus), objektyviai sužinojo 2016-04-05, t. y. kai iš prof. habil. dr. R. P. Ž. gavo minėtą atsakymą (3.3).

4. Ieškovė atsiliepimu su prašymu atnaujinti bylos procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu nesutinka. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne kartą įrodinėjo, kad rangos sutartimi numatytų darbų negalėjo atlikti, nes Šventosios uoste nebuvo hidrotechninių įrenginių (molų), o tai lėmė užnešimus. Atsakovė apeliacinį skundą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Apeliantės teiginiai, susiję su galimybe realiai įgyvendinti rangos sutartį, techninio projekto netinkamumu, teismo atmesti kaip neįrodyti. Paaiškina, jog prie pirkimo dokumentų buvo pridėta 2012-02-17 techninė užduotis eksploataciniams valymo darbams Šventosios valstybiniame jūrų uoste. Ši užduotis parengta pagal UAB Baltijos tyrimų instituto atliktą poveikio aplinkai vertinimo atrankos ir 2012-01-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento galutinę atrankos išvadas, kuriose numatyta, kad Šventosios uosto akvatorijoje iškasamo grunto priekrantės papildymai bus vykdomi iki 5 metų, tol, kol bus pastatyti Šventosios avanuosto apsauginiai molai. Taigi atsakovė tikrai žinojo, kad uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbai yra užtikrinti uosto laikiną funkcionavimą 5 metams, kol bus pradėti statyti avanuosto apsauginiai molai. Taigi uosto funkcionavimas yra galimas atliekant įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus ir nepastačius molų. Pagal šalių 2012-04-05 rangos sutartį Nr. 34-2012-146 rangovė (atsakovė) turėjo atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus, o ne išgilinimo darbus, kaip teigia atsakovė. Pažymi, jog 2011 m. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas parengė Šventosios uosto akvatorijos iškasamo grunto panaudojimo priekrantės papildymui poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/docmgmt/downloadPublicDocument.asp?FMT=5&AT=3&LID=98612&DVID=2608715). Vienas iš šių dokumentų rengėjų buvo ir prof. habil. dr. R. P. Ž.. Dokumente nustatyta, kad „veiklos pradžia planuojama nuo 2012 m., grunto gramzdinimo laikas ir intensyvumas priklausys nuo valymo darbų poreikio palaikant Šventosios uosto įplaukos kanalo projektinį gylį. Planuojamas veiklos laikas 5 metai, tol, kol bus pastatyti Šventosios avanuosto apsauginiai molai“. Taigi prof. habil. dr. R. P. Ž., kaip vienas iš minėto dokumento rengėjų, žinojo, kad uoste hidrotechninių įrenginių (molų) nėra, o kol jų nėra, reikės atlikti tik įplaukos kanalo valymo darbus, o valymo darbų intensyvumas priklausys nuo poreikio valyti uostą. Todėl pareiškėjos pateiktos prof. habil. dr. R. P. Ž. išvados, esant prieš tai nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentams, vertintinos kritiškai.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

5. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: S. v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; V. v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

6. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 str. 1 d. išvardytų sąlygų.

7. CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti.

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė tai, kad iš 2016-02-29 dienraščio „Klaipėda“ paskelbtos publikacijos „Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais“ (3.2) ir 2016-04-05 iš prof. habil. dr. R. P. Ž. atsakymo (3.3) jai paaiškėjo, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos išgilinimas ir gylio palaikymas yra galimas tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus), todėl ieškovės parengta techninė užduotis eksploataciniams valymo darbams Šventosios valstybiniame jūrų uoste negalėjo būti objektyviai įvykdyta, neįrengus uoste hidrotechninių įrenginių (molų). Šios aplinkybės naujos ir nebuvo nagrinėjamos bylos metu, todėl šalių ginčas išnagrinėtas neteisingai.

9. Proceso civilinėje byloje atnaujinimo galimybė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistuoja tais atvejais, kai pareiškėjas įrodo, kad jo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių jos pareiškėjui ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Šis pagrindas gali būti taikomas, kai šios faktinės aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-27 nutartimi, išanalizavęs ir įvertinęs šalių argumentus, kaip nepagrįstus vertina atsakovės argumentus, jog naujai paaiškėjusi ir teisinę reikšmę proceso atnaujinimui šioje byloje turi aplinkybė, jog Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos išgilinimas ir gylio palaikymas yra galimas tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus).

11. Akcentuotina, jog skųsdama Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 sprendimą apeliacinės instancijos teismui, atsakovė skundą, be kita ko, grindė tuo, jog <...> dar 2003 m. mokslininkai nustatė, kad Šventosios uosto atstatymui yra būtina pastatyti molus, kurie apsaugotų uostą nuo jūros sunešamo smėlio, todėl šiuo atveju pasirinktas paprasčiausias uosto pagilinimas neturės jokios naudos ir yra tik laikinas, itin trumpalaikis ir iš esmės neracionalus sprendimo variantas.“ Šiems savo teiginiams pagrįsti apeliantė (atsakovė) teikė teismui internetiniuose portaluose publikuotus straipsnius: ,,Išleidus milijonus litų šiltajam sezonui artėjant į Šventosios uostą ir toliau gali įplaukti tik žvejų valtys“ (www.15min.lt, paskelbta 2013-01-15); ,,Klaipėdos uosto direkcija Šventosios uosto nebegilins“ (www.bns.lt, paskelbta 2013-01-23); ,,Darbą pradėjo naujasis Klaipėdos uosto direktorius“ (www.zvejugidas.lt, paskelbta 2013-02-07); ,,Šventosios uostas sulauks jau trečiojo bandymo jį atgaivinti“ (www.lrytas.lt, paskelbta 2013-02-14); ,,Šventosios uoste smėlio pilių nebebus“ (www.15min.lt, paskelbta 2013-04-10); ,,Klaipėdos ir Šventosios uostams ieškoma ES lėšų“ (www.lzinios.lt, paskelbta 2013-07-04) ir kt. Atsakovė teigė, kad analogiškus darbus pagal tokią pačią rangos sutartį, netinkamus projektinius sprendinius prieš metus laiko iki ginčo rangos sutarties sudarymo jau buvo atlikusi Latvijos bendrovė BGS, tačiau dėl netinkamų gamtinių sąlygų, tai yra jūros užnešamo smėlio, Šventosios uostas funkcionavo tik 10 dienų (t. 4, b. l. 196–208).

12. Atsakydama į nurodytus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2015-02-27 nutartyje motyvavo, jog apeliantės nurodyti duomenys galėtų sukelti abejonių dėl ieškovės vykdyto projekto realumo, jo įgyvendinimo galimybių ir atitinkamai šalių kaltės dėl rangos sutarties neįvykdymo, tačiau kartu atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė – nuo 2007 m. veikiantis pelno siekiantis juridinis asmuo, taigi kvalifikuotas, turintis specialios patirties, kuriam žinoma/turi būti žinoma ne tik su verslo rizika susijusios pasekmės, bet ir pažeistų teisių, interesų gynimas teisme. Nusprendė, kad apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl netinkamo techninio projekto ar rangos sutarties įgyvendinimo nerealumo ir atitinkamai ieškovės kaltės dėl neįvykdytos sutarties. Vien pateiktas internetiniuose portaluose esančias viešas publikacijos šiais klausimais ar aplinkybę, kad tokiems darbams atlikti jau buvo pasitelkta Latvijos įmonė, vertino kaip nepakankamus įrodymus minėtiems apeliantės teiginiams pagrįsti. Apeliantė teismų neprašė skirti teismo ekspertizės, kuri galėtų atsakyti į jos keliamus klausimus, susijusius su ieškovės netinkamai pasirinktu uosto gilinimo būdu, techninio projekto tinkamumu ir kt. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantė yra verslą plėtojantis ir pelno siekiantis asmuo, profesionaliai teikiantis minėtas paslaugas, juridinis asmuo, kuriam taikytini didesni protingumo, apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo reikalavimai, teigdama, jog rangos sutartis apskritai negalėjo būti įgyvendinta, pati teikė pasiūlymą dalyvauti ieškovės organizuojamame konkurse. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kėlusi klausimų dėl konkurso sąlygų tinkamumo, pati siekė sudaryti rangos sutartį ir nepaisydama jos nurodomų aplinkybių, 2012-04-05 ją sudarė, įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus pagal užsakovės techninę užduotį, vykdyti darbus ir juos organizuoti taip, kad iki birželio 1 d. po žiemos sezono būtų atkurtas ir užsakovės batimetriniais matavimais patvirtintas Šventosios uosto projektinis gylis (rangos sutarties 1 p., 2.2 p., t. 1, b. l. 130–138, t. 4, b. l. 196–208).

13. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad pareiškėjos argumentai dėl civilinio proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindų egzistavimo yra neįrodyti, todėl atmetami. Teismas konstatuoja, jog objektyviai tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme atsakovė, kaip verslininkė bei ginčo rangos darbų profesionalė, žinojo, jog Šventosios uosto atstatymas ir jo išgilinimas gali būti atliktas tik pastačius hidrotechninius įrenginius (molus), ir tai patvirtina minėti jos skundo argumentų, teiktų Lietuvos apeliaciniam teismui, turinys (žr. 11 p.). Apeliantės argumentai, jog rangos sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nebendradarbiavimo, jog sutartis negalėjo būti įvykdyta apskritai dėl pasirinktų netinkamų sprendimų, paties projekto neįgyvendinamumo, techninio projekto, per mažo finansavimo, gamtinių sąlygų, todėl ieškovei tenka su sutarties neįvykdymu susijusi rizika ir pasekmės, atmesti kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti minėta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2015-02-27 nutartimi. Taigi visos atsakovės kaip neva naujos nurodomos aplinkybės atsakovei buvo arba turėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-326-253/2014 nagrinėjimo metu (CPK 185 str.).

14. Teismas pažymi, jog pagal 2012-04-05 rangos sutartį Nr. 34-2012-146 rangovė (atsakovė) įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo, o ne išgilinimo darbus (rangos sutarties 1.1 p.). Be to, rangos sutarties 2.3 p. aiškiai nurodytas projektinio gylio palaikymo terminas – nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog uosto akvatorijos išgilinimas ir gylio palaikymas buvo (yra) galimas tik įrengus hidrotechninius įrenginius (molus) ir tai laikytina nauja byloje paaiškėjusi aplinkybė, savo turiniu ir esme neatitinka tiek minėtos šalių rangos sutarties objekto, šalių įsipareigojimų turinio bei techninės užduoties sąlygų (t. 1, b. l. 130–138, 139–143).

15. Esant nustatytų ir aptartų aplinkybių, išvadų ir argumentų visetui, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014 netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (atsakovės) RUAB „Alvetos karjerai“ prašymo dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.