Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Bužavienei, trečiajam asmeniui notarei Genutei Poškaitienei,

nedalyvaujant atsakovams V. M., K. M., J. S., A. Č., nepilnamečių E. M. ir E. M. globėjų M. L. ir R. L., trečiajam asmeniui S. V. ir ŽŪB „VG Alsa“ atstovui.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. U. ir G. U. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Dolivite“, V. M., K. M., J. S., A. Č., nepilnamečiams E. M. ir E. M., atstovaujamiems globėjų M. L. ir R. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, institucijos pažymos panaikinimo bei praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: notarė Genutė Poškaitienė, S. V., ŽŪB „VG Alsa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos šalių, jų atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų dokumentų duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra ūkininkė, ūkininko ūkį įregistravusi ir veiklą vykdanti nuo 2008 m. kovo 4 d. (1 t., b. l. 11). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 8,38 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Šis sklypas ribojasi su 6,4812 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas ir(ar) ginčo sklypas), kurį iki jo pardavimo (2017 m. lapkričio 10 d.) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė bendraturčiai V. M., nepilnamečiai E. M. ir E. M., atstovaujami jų įstatyminių atstovų globėjų R. L. ir M. L., K. M., V. Č. (mirusi 2018 m. lapkričio 3 d.; 2 t., b. l. 150). Kaip nurodė ieškovai, jie nuo 2016 m. ieškojo galimybių įsigyti papildomai žemės ūkio paskirties žemės auginamų gyvulių ganymui ir, sužinoję, kad kaimyninio sklypo bendraturčiai galimai ketina parduoti paveldėtą žemę, kreipėsi į vieną iš bendraturčių K. M., informuodami ją apie ketinimą įsigyti šį sklypą, ir su prašymu informuoti juos ateityje kai sklypas bus parduodamas, kad jie galėtų susitarti dėl pardavimo sąlygų.

Ieškovai 2017 m. pavasarį (tiksli data nežinoma) bei vėliau tų pačių metų rugpjūčio mėn. buvo nuvykę pas atsakovę K. M., patvirtino savo ketinimą įsigyti parduodamą žemės sklypą, preliminariai aptarė jo pardavimo kainą (po 1000 Eur/ha). Atsakovė K. M. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovai domėjosi ir tarėsi su ja dėl galimo ginčo sklypo pirkimo ateityje, kad derybos vyko iki 2017 m. rugpjūčio mėn., tačiau po to, kai atsakovė su kitais sklypo bendraturčiais susitarė dėl galutinės sklypo pardavimo kainos – 13000 Eur (arba 2000 Eur/ha), ir apie šią kainą informavo ieškovą G. U., ieškovas nutraukė tolesnį bendravimą su atsakove ir nepatvirtino ketinimo šį sklypą įsigyti, t. y. atsisakė sutarties. Kaip nurodė atsakovė K. M., ieškovams atsisakius pirkti sklypą jos nurodytomis sąlygomis, pardavėjai pasiūlė šį sklypą pirkti atsakovei UAB „Dolivite“, su kuria tuo pačiu momentu vyko derybos dėl (duomenys neskelbtini)miško sklypų pirkimo. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės UAB „Dolivite“ direktorius D. T., kuris nurodė, kad išankstinio ketinimo pirkti kartu su mišku ir žemės ūkio paskirties sklypą nebuvo, kad sklypą jis pirko kartu su mišku po to, kai pardavėjai nurodė, jog prarado jo preliminarų pirkėją.

Sklypo bendraturčiai 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė NŽT Jonavos skyriui nustatytos formos bendrą pranešimą apie pasisprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nurodyta pardavimo kaina – 13000 Eur (2 t., b. l. 99). NŽT Jonavos skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka nustatęs asmenis, kurie turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ieškovę S. U., trečiuosius asmenis šioje byloje S. V. ir ŽŪB „VG Alsa“, parengė šiems asmenims nustatytos formos pranešimus, kuriais informavo apie sklypo bendraturčių pateiktą pranešimą parduoti sklypą už 13000 Eur, bei išaiškino, kad nusprendus pirkti šį sklypą ar atsisakius jį pirkti, jie turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti sklypą ar atsisakymą jį pirkti, taip pat nurodyta kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su sutikimu. Ieškovei S. U. toks pranešimas buvo parengtas 2017 m. rugsėjo 14 d. ir išsiųstas 2017 m. rugsėjo 15 d. registruotu paštu ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 33-37). Ieškovei adresuota pašto siunta buvo grąžinta NŽT Jonavos skyriui neįteikta ieškovei, t. y. ieškovė faktiškai 2017 m. rugsėjo 14 d. pranešimo (siūlymo) negavo. AB Lietuvos pašto informacinės sistemos duomenimis (1 t., b. l. 95) nustatyta, kad ieškovei adresuota pašto siunta buvo išsiųsta 2017 m. rugsėjo 15 d., Kauno 43-ojo pašto laiškininkui perduota 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 19 d. pažymėtas siuntos grąžinimo faktas, o 2017 m. spalio 23 d. siunta grąžinta siuntėjui. Grąžintos pašto siuntos įteikimo pažymoje (ant voko) nurodyta siuntos grąžinimo priežastis - gavėjas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (1 t., b. l. 36).

NŽT Jonavos skyrius, negavęs iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą, sutikimų ar atsisakymų pirkti žemės sklypą, 2017 m. spalio 10 d. parengė pažymą Nr. 5PAŽ-428-(14.5.33.) Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti (toliau – pažyma; 2 t., b. l. 2) ir ją perdavė sklypo bendraturčiams, kurie atitinkamai šią pažymą pateikė notarui.

Dėl ieškinio senaties taikymo ir prašymo jį atnaujinti reikalavimui perkelti pirkėjo teises ir pareigas.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

Esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, būtina patikrinti ir nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017ir kt.).

Be to pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo išviešinta Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registre 2017 m. lapkričio 23 d. (1 t., b. l. 42). Tokiu būdu išviešinus informaciją, ji tapo prieinama ir ieškovams, kurie į teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 18 d., t. y. ženkliai (beveik dvigubai) praleidę senaties terminą. Todėl teismas sprendžia, kad 2017 m. lapkričio 29 d. ieškovai jau žinojo ir akivaizdžiai galėjo žinoti apie žemės ūkio paskirties sklypo perleidimą, kadangi žemės sklypo perleidimas tuo metu jau buvo išviešintas viešame registre, ginčo žemės sklype tvarkėsi kiti žmonės, be to apie tai ieškovai asmeniškai buvo informuoti atsakovės K. M. ir NŽT Jonavos skyriaus darbuotojų. Teismas nesutinka su ieškovų atstovės nurodytais argumentais, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, nes nuo šio momento tik buvo pradėta rinkti reikiama informacija, o senaties termino skaičiavimas prasideda ne nuo konkrečių veiksmų pradžios, o nuo to momento, kai ieškovai sužinojo arba kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie jų teisių pažeidimą.

Konkrečiu atveju ieškovai bei jų atstovė pripažįsta, kad įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas praleistas (nors nesutinka dėl jo pradžios momento) ir prašo jį atnaujinti. Ieškovų nuomone terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes visą laiką po to, kai jie sužinojo apie jų teisės pažeidimą, jie buvo aktyvūs, kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir pan.

Ieškinio senaties terminas yra atnaujinamas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Byloje nustatyta, kad ieškovai termino pradžioje 2017 m. lapkričio 29 d. su žodine pretenzija kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, tačiau tuo momentu raštu pretenzijos (skundo) nepateikė ir nepareikalavo jokių dokumentų, kurių pagrindu jie ateityje galėtų pareikšti reikalavimus teisme arba kitose institucijose. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad teisinės pagalbos į advokatą jie kreipėsi tik 2018 m. sausio 30 d., t. y. praėjus dvejiems mėnesiams nuo termino pradžios ir likus vienam mėnesiui iki jo pabaigos. Duomenys iš NŽT Jonavos skyriaus ieškovų paaiškinimu buvo gauti 2018 m. kovo 5 d., jau pasibaigus senaties terminui, o pirkimo-pardavimo sutarties kopiją iš VĮ Registrų centro ieškovai gavo tik 2018 m. gegužės 10 d. (kaip nurodė patikslintame ieškinyje). Be to kitas prašymas pateikti informaciją ir paaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovai nebuvo informuoti apie parduodamą sklypą NŽT Jonavos skyriui buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 23 d., taip pat pasibaigus senaties terminui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpyje nuo 2017 m., lapkričio 29 d. iki 2018 m. sausio 30 d. ieškovai buvo aktyvūs gindami savo teises ir kad per visą senaties terminą (iki 2018 m. vasario 28 d.) jie ėmėsi kokių nors veiksmų ir (ar) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovų valios, kurios kliudė jiems laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, todėl ieškovų nurodytos aplinkybės, kad jie buvo aktyvūs visą šį laikotarpį, laikytinos nepagrįstomis. Pažymėtina, kad net per likusį mėnesį (nuo 2018 m. sausio 30 d.) ieškovai, veikdami per savo atstovą, turėjo galimybę iš karto kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl informacijos ir jiems niekas nekliudė šią informaciją gauti laiku, tačiau nei ieškinyje, nei teismo posėdyje ieškovai jokių svarbių priežasčių nenurodė. Bet kokie aktyvesni ieškovų ir jų atstovės veiksmai buvo atlikti arba termino pabaigoje, arba jau pasibaigus senaties terminui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas atnaujinti ieškinio senaties terminą yra atmestinas, kaip nepagrįstas, o atmetus šį reikalavimą, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Dėl ieškinio senaties taikymo ir prašymo jį atnaujinti reikalavimui panaikinti 2017 m. spalio 10 d. pažymą Nr. 5PAŽ-428-(14.5.33.) ir šio reikalavimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, o tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas vieno mėnesio senaties terminas skundui dėl atitinkamo administracinio akto teisėtumo paduoti.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. ieškovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti NŽT Jonavos skyriaus 2017 m. spalio 10 d. pažymą Nr. 5PAŽ-428-(14.5.33.). Teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, nes skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą jam paduoti. Šiuo atveju ieškinio senaties termino praleidimo faktas yra konstatuotas įsiteisėjusia minėta teismo nutartimi, todėl papildomai teismas dėl šio fakto nepasisako.

Ieškovai prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, remdamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Regionų apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad ieškovė apie ginčijamą pažymą sužinojo 2018 m. gegužės 10 d. Reikalavimą civiliniame ieškinyje panaikinti pažymą ieškovai pareiškė tik pateikę teismui patikslintą ieškinį – 2019 m. balandžio 25 d., akivaizdžiai ir ženkliai praleidę terminą. Kaip jau minėta, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Šiuo atveju ieškovai nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios kliudė jiems pareikšti reikalavimą teisme nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 10 d. ir vėliau iki 2019 m. balandžio 25 d., todėl reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Atmetus reikalavimą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taikytina ieškinio senatis reikalavimui panaikinti 2017 m. spalio 10 d. pažymą Nr. 5PAŽ-428-(14.5.33.) ir šis reikalavimas tuo pagrindu atmestinas. Be to papildomai teismas pažymi, kad minėta pažyma yra susijusi su vykdyta žemės įsigijimo procedūra, įtvirtinta ŽŪPŽĮĮ, tačiau aplinkybė, kad šis individualus administracinis yra priimtas ir nenuginčytas, nedaro jokios įtakos ieškovų galimybei ginti jų pažeistas teises bei pasinaudoti pačiame įstatyme įtvirtintomis gynybos priemonėmis – reikalavimu perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Pažyma (individualus administracinis aktas) pati savaime jokių teisių ar pareigų į ginčo žemės sklypą nesukuria, todėl aplinkybė, kad šis individualus teisės aktas nėra nuginčytas, nedaro jokios įtakos nagrinėjant ieškovų reikalavimą dėl jų teisių pažeidimo.

Dėl reikalavimo perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas pagrįstumo.

Šioje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovė atitinka ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. kad ji turėjo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę kaip asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Be to ieškovei, kaip turinčiai pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą (kai nėra 1 ir 2 eilės pretendentų, pageidaujančių ją įsigyti) buvo išsiųstas atitinkamas pranešimas apie parduodamą sklypą ir pardavimo sąlygas.

Ieškovai savo, kaip asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti sklypą, teisių pažeidimą grindžia ta aplinkybe, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie parduodamą sklypą, negavo pranešimo ir dėl to neturėjo galimybės laiku pateikti savo sutikimo jį pirkti.

ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje (iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad NŽT teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui ir administracijos direktoriui, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Gavęs šių asmenų sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise, apie parduodamą sklypą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo ar atsisakymo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis).

Ši pažymos išdavimo procedūra detalizuota Apraše, kurio 4 punktas nustato, kad NŽT teritorinis padalinys, gavęs tiesiogiai iš žemės savininko arba persiųstą notaro žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą, per 5 darbo dienas: sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką, raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas naudotojams arba asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu (Aprašo 4.4 punktas) ir (ar) kitiems subjektams. Aprašo 6 punktas taip pat nustato 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą pateikti sutikimą pirkti žemės sklypą. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti parduodamą žemės sklypą, arba pateikė sutikimus pirkti parduodamą žemės sklypą, bet nepateikė dokumentų ir (arba) neatitinka reikalavimų, nurodytų įstatyme, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (Aprašo 12 punktas).

Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalis).

Konkrečiu atveju NŽT Jonavos skyrius, gavęs pardavėjų bendrą pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nustatęs asmenis, kurie turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovei S. U. 2017 m. rugsėjo 15 d. registruotu paštu ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 33-37) išsiuntė pranešimą apie parduodamą žemės sklypą, jo pardavimo sąlygas, kuriame išaiškino, kad nusprendus pirkti šį sklypą ar atsisakius jį pirkti, jie turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti sklypą ar atsisakymą jį pirkti. Ieškovei adresuota pašto siunta buvo grąžinta NŽT Jonavos skyriui 2017 m. spalio 23 d. neįteikta ieškovei, pašto siuntos įteikimo pažymoje (ant voko) nurodyta siuntos grąžinimo priežastis - gavėjas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (I t., b. l. 36). Praėjus 25 kalendorinėms dienoms ir(ar) 17 darbo dienų nuo siuntos išsiuntimo, NŽT Jonavos skyrius, negavęs iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą, sutikimų ar atsisakymų pirkti žemės sklypą, 2017 m. spalio 10 d. parengė pažymą Nr. 5PAŽ-428-(14.5.33.) (II t., b. l. 2) ir ją perdavė sklypo bendraturčiams, kurie atitinkamai šią pažymą pateikė notarui.

Nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo redakcijose, galiojusiose iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo numatyta procedūra ir NŽT veiksmai tuo atveju, jeigu pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turintiems asmenims registruotu paštu išsiųsti pranešimai yra faktiškai neįteikiami, neradus gavėjų jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir kaip tokiu atveju turėtų būti skaičiuojamas pažymos išdavimo laikotarpis. Kaip teisingai nurodė NŽT Jonavos skyriaus atstovas, pažymos išdavimo procedūrą vykdantis NŽT teritorinis padalinys neturi pareigos užtikrinti, kad išsiųsta pašto siunta būtų tinkamai įteikta jos gavėjui. Jeigu siunta yra grąžinama jos siuntėjui, skyrius neturi pareigos ieškoti kitų galimų jos įteikimo būdų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pažymos Nr. 5PAŽ-428-(14.5.33.), kurios pagrindu pardavėjai įgijo teisę perleisti sklypą kitiems asmenims, išdavimo procedūra konkrečiu atveju nebuvo pažeista.

Kaip jau minėta, pašto siuntos įteikimo pažymoje (ant voko) nurodyta siuntos grąžinimo priežastis - gavėjas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą, t. y. gavėjui nepavykus įteikti registruotos pašto siuntos asmeniškai (neradus jo gyvenamojoje vietoje), pašto dėžutėje turėjo būti paliktas atitinkamas pranešimas apie gautą ir pašto skyriuje saugomą pašto siuntą, kurią gavėjas turėjo teisę atsiimti per tam tikrą laikotarpį. Iš pašto siuntoje nurodytų duomenų, darytina išvada, kad toks pranešimas ieškovei buvo paliktas, tačiau ieškovė šio pranešimo gavimo faktą neigia. Kitų įrodymų, patvirtinančių pranešimo palikimo ir (ar) jo (ne)gavimo faktą byloje nėra. Kaip nurodė ieškovai, jų gyvenamoji vieta deklaruota Kaune, tačiau didelę laiko dalį jie praleisdavo Jonavos r., (duomenys neskelbtini) kaime, kur ieškovas gyvena pastoviai, o ieškovė (jos paaiškinimu) persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą 2018 m. viduryje, prieš tai gyveno ir dirbo Kaune (nurodytu adresu).

Aiškindamas jau minėtas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, liečiančias pirmumo teisę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013). Tačiau įstatymo nustatyti apribojimai nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, įstatymas nustato konkrečią procedūrą ir gana glaustus terminus, per kuriuos asmenys gali pasinaudoti savo pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šiems asmenims atsisakius pirkti arba nustatytu laiku nepateikus sutikimo pirkti, arba nepateikus reikiamų dokumentų NŽT teritorinis padalinys privalo išduoti Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, tam, kad žemės savininkas šį žemės sklypą galėtų perleisti kitiems asmenims (Aprašo 12 punktas). Priešingu atveju, negavus asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti sklypą, sutikimo ir nepagrįstai delsiant išduoti pažymą, būtų pažeistas jau minėtas sutarties laisvės principas ir nepagrįstai ribojama savininko teisė disponuoti savo turtu. Konkrečiu atveju NŽT Jonavos skyrius, per įstatymo nustatytą terminą negavęs ieškovės ir kitų suinteresuotų asmenų sutikimo, atitinkamą Pažymą, kurios pagrindu vėliau buvo sudarytas sandoris, savininkams išdavė pagrįstai, ieškovų teisių pažeidimas, sudarantis pagrindą perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas į ginčo sklypą nenustatytas, todėl teismas sprendžia, kad nėra prielaidų pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų patikslintas ieškinys visoje jo apimtyje yra atmestinas pritaikius ieškinio senatį ir nustačius, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi ir CK 3.109 straipsniu, iš ieškovų atsakovų naudai solidariai priteistina atsakovų turėtos išlaidos advokato padėjo pagalbai apmokėti: K. M. - 211,75 Eur, V. M. – 211,75 Eur, nepilnamečių E. M. ir E. M. globėjui M. L. - 211,75 Eur, J. S. – 136,12 Eur (iš Jų: 75,62 Eur buv. atsakovės V. Č. turėtų išlaidų ½ dalis), A. Č. – 75,63 Eur (buv. atsakovės V. Č. turėtų išlaidų ½ dalis), UAB „Dolivite“ – 847,00 Eur. Iš atsakovų valstybei solidariai priteistina 58,24 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje (CPK 96 straipsnis).

Teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi (Nr. 2-15490-559/2018) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre (Nekilnojamojo turto) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į UAB „Dolivite“, įmonės kodas: 302345667, priklausantį (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Šiuo sprendimu atmetus ieškinio reikalavimus, minėta teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus, jos yra naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 150, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų S. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. U. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės K. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš ieškovų S. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. U. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš ieškovų S. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. U. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų nepilnamečių E. M. ir E. M. globėjo M. L. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš ieškovų S. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. U. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 136,12 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš ieškovų S. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. U. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75,63 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš ieškovų S. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. U. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Dolivite“, juridinio asmens kodas: 302345667, naudai 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei solidariai iš ieškovų S. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. U. a. k. (duomenys neskelbtini) 58,24 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamosios sąskaitos atitinkamuose bankuose, įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.