Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujat traukiamai administracinėn atsakomybėn G. P., jos atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, lietuvės, neteistos, nebaustos administracine tvarka, aukštojo išsilavinimo, netekėjusios, nedirbančios gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusios išvykimą į (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2015-12-17 d. 10.19 val., Vytenio g. 41, Vilniuje, vairuodama savo automobilį „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. K., ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais G. P. pažeidė KET 9, 114, punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Liudytojas A. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-12-17 d. 10.19 val., Vytenio g. 41, Vilniuje, vairavo tėvo P. K. automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas jį priparkavo aikštelėje ir nuvedė vaiką į darželį. Beeidamas darželio teritorijoje išgirdo stiprų trenksmą ir atsiskęs pamatė, kad baltos spalvos visureigis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį „BMW 320“, 2-3 sekundes pastovėjo ir išvažiavo. Liudytojas greitu žingsniu grįžo prie automobilio, tačiau pamatė tik nuvažiuojantį visureigį, įsidėmėjo jo valstybinius numerius. Pamatė savo automobilio sudaužytą galinį bamperį ir pranešė BPC 112 (b.l. 5).

Liudytojas V. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-12-17 d. apie 10.15 val., pro namo langą pamatė, kaip baltos spalvos automobilio šviesiaplaukė vairuotoja „Range Rover“, kurio valst. Nr. baigiasi (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į aikštelėje stovintį juodą automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po smūgio neišlipo ir nuvažiavo (b.l. 6).

Eismo įvykio vietos schemoje, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį ir fotonuotraukose pažymėti automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai galiniame bamperyje, atvaizduotas eismo įvykio mechanizmas (b.l. 8-12).

Iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės os kuopos 1-ojo būrio policijos pareigūno A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2015-12-17 apie 10.19 val. gavus pranešimą, atvykęs į įvykio vietą Vytenio g. 41, Vilniuje, rado automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją A. K.. Šis pareigūnui paaiškino, kad nuėjęs į darželį, jo teritorijoje išgirdo trenksmą ir atsisukęs pamatė, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė baltos spalvos visureigis, kuris po atsitrenkimo sustojo ir pastovėjęs kelias sekundes nuvažiavo. Forminant įvykį, į pareigūną kreipėsi liudytojas V. J., kuris byloje parašė paaiškinimą (b.l. 4).

Šie įrodymai patvirtina, jog G. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), nes ji atbuline eiga vairuodama automobilį „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. P. buvo surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji po eismo įvykio padarymo iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Byloje nustatyta, kad G. P. pradėjo važiuoti atbuline eiga, atsitrenkė į kito automobilio galinį bamperį. Po šio įvykio, ji iškart nuvažiavo, iš savo automobilio išlipusi nebuvo. Žiūrint formaliai tokie pažeidėjos veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės) turi būti atsižvelgta į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, jau yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012, Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-704-658/2013, ATP-578-317/2013).

Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo P. K. automobiliui buvo padaryti nežymūs apgadinimai - įtrūkęs galinis bamperis, padaryta turtinė 209,84 Eur žala draudimo kompanijos jau atlyginta (b.l. 30). Tai, kad pati G. P. apie įvykį nesuprato, rodo ir ta aplinkybė, kad ji tik gavusi tokią informaciją iš policijos, nedelsdama atvyko, davė paaiškinimus, parodė apžiūrai savo automobilį. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad G. P. iš įvykio vietos pasišalino, siekdama išvengti atsakomybės. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad G. P., išvažiuodama iš eismo įvykio vietos (daugiabučio namo aikštelės) pagrįstai manė, kad jokio įvykio nesukėlė, vadinasi, nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Vadinasi, nagrinėjamu atveju G. P. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

G. P. administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos veikos (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į G. P. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ji baustina minimalia ATPK 127 str. 2 d. nustatyto teisės pažeidimo sankcijoje numatyta švelniausia nuobaudos rūšimi – bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir ją už tai nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiai institucijai – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.