Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

4. Vartojimo kredito davėja UAB „Esto“ (pradinė kreditorė) ir vartojimo kredito gavėjas V. S. 2022 m. gruodžio 29 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Atsakovui buvo suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tvarka, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 53 proc.).

5. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą trečioje dalyje nurodyta, kad praleidus vartojimo kredito mokėjimo terminą, UAB „Esto“ turi teisę reikalauti mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai (išskyrus mokėjimo palūkanas) už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą nebus taikomi.

6. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2024 m. sausio 5 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus skolų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

7. Pradinė kreditorė 2024 m. vasario 14 d. su atsakovu sudarytą Sutartį vienašališkai nutraukė.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

8. Apeliantė UAB „Legal Balance“ skunde nurodė, kad ieškiniu prašė prievolės įvykdymo natūra, todėl negrąžinto vartojimo kredito ir mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, traktavimas kaip nuostolių yra nepagrįstas. Be to, pažymėjo, kad apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms, todėl nėra pagrindo netenkinti reikalavimo dėl iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų apeliantės paminėtų aplinkybių, neteisingai traktavo negrąžintą vartojimo kredito dalį ir mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, kaip nuostolius.

9. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliantės argumentais, pažymi, kad CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas paskolos sutarties apibrėžimas, pagal kurį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Taigi, paskolos sutarties sampratą apibrėžiančiame straipsnyje numatyta paskolos gavėjo pareiga mokėti palūkanas, dėl kurių mokėjimo pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė sudarydami kredito linijos sutartį.

10. Pažymėtina, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi dėl 638,47 Eur panaudoto ir negrąžinto kredito, 128,58 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2024-02-14), 57,46 Eur delspinigių priteisimo. Taigi, nagrinėjant ieškovės reikalavimą svarbu išskirti reikalavimą iki ir po Sutarties nutraukimo – ieškovės reikalavimą sudaro panaudoto ir negrąžinto kredito dalis bei mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo; ir atitinkamai delspinigius ieškovė skaičiavo pagal formulę: 638,47 Eur panaudota ir negrąžinta kredito suma x 0,05 proc. Sutarties bendrosiose sąlygose įtvirtintas delspinigių dydis/100x180 dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 638,47 Eur panaudoto ir negrąžinto kredito, 128,58 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2024-02-14) darė išvadą, jog 767,05 Eur (panaudotas ir negrąžintas kreditas bei mokėjimo (pelno) palūkanos) yra ieškovės patirti nuostoliai, todėl ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkino, motyvuodamas tuo, jog CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negali būti patenkintas, kadangi jų prašomas priteisti dydis (57,46 Eur) yra mažesnis už priteistus nuostolius.

14. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Taigi, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip minėta, prašė priteisti negrąžintą kredito dalį ir mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. prašė įvykdyti prievoles pagal Sutartį natūra. Svarbu pažymėti, kad pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 39 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 46 punktas). Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė aiškiai išskyrė savo reiškiamą reikalavimą, nurodydama, kad negrąžinta kredito dalis ir mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo, yra reikalavimas įvykdyti Sutartį natūra, o ne reikalavimas atlyginti jos nuostolius. Atitinkamai ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nuostolių, išreikštų kompensacinių palūkanų forma ir skaičiuojamų po Sutarties nutraukimo dienos, tačiau pasirinko Sutartyje įtvirtintą netesybų (delspinigių) formą. Remiantis nurodoma kasacinio teismo praktika, ieškovei reiškiant tik reikalavimą grąžinti kreditą ir sumokėti Sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti draudimo priteisti delspinigius kartu su negrąžintu kreditu ir mokėjimo (pelno) palūkanomis, paskaičiuotomis iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės delspinigių skaičiavimo formulę bei dydį, sprendžia, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovui 57,46 Eur delspinigius, kurie ieškovei yra priteisiami.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrindamas visus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, ieškovei priteisiant delspinigius už atsakovo įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos sprendimas už akių keičiamas, ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

17. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, keičiasi ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija, t. y. ieškovei priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 302,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Ieškovė patirtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovo.

20. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinis teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

21. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir skundžiamo sprendimo už akių dalį pakeitus, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visiškai (100 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminis mokestis, 302,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 324,50 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teisme.

23. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovė įgyja teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

24. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateikė įrodymus, kad sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kuris yra priteisiamas ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 638,47 Eur (šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 47 ct) panaudotą ir negrąžintą kreditą, 128,58 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 58 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, 57,46 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 46 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 824,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 324,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).“

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.