- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-236-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01051-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- R. F., D. R.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- E. F.
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16106-736/2019 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. F., D. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo E. F..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovams R. F. motinos valdžią, D. R. tėvo valdžią dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti S. R. nuolatinę globą; skirti E. F. S. R. globėja ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja; priteisti iš atsakovų dukters S. R. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją.
2. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 24 d. atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. 2018 m. sausio 3 d. socialinei darbuotojai apsilankius atsakovų šeimoje, pastebėta, kad S. R. buvo apgyvendinta pas močiutę (D. R. motiną) R. R.. 2018 m. sausio 5 d. S. R. paimta policijos pareigūnų iš R. R. namų dėl nesaugių sąlygų namuose (R. R. buvo neblaivi, smurtavo prieš sugyventinį). Policijos pareigūnai norėjo S. R. perduoti jos tėvams, tačiau jie taip pat buvo neblaivūs. Vaikas apgyvendintas Vaikų gerovės centre „Pastogė“. R. F. atsisakė kartu apsigyventi Kėdainių Pagalbos šeimai centre Laikinojo apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams, taip pat atsisakė gauti socialines paslaugas bei pagalbą, kad pati galėtų auginti vaiką. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. AD-1-41 S. R. pakeistas globėjas, juo paskirta vaiko močiutė E. F.. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. gautas raštas iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“, kuriame nurodoma, kad atsakovams socialinės paslaugos VGC „Pastogė“ teikiamos nuo 2018 m. balandžio 3 d. Socialinis darbas su minėta šeima apsunkintas, į paskirtas konsultacijas bei tėvystės įgūdžių mokymus neatvyksta, gyvenamojo adreso namų durų neatidaro“. 2018 m. birželio 12 d. gautas raštas iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ apie atsakovų šeimą ir jai teikiamą pagalbą. Rašte nurodytos šeimos problemos: gyvenimo būsto problema; piktnaudžiavimas alkoholiu; supratimo apie vaiko poreikius, vaiko poreikių užtikrinimo problema; pajamų trūkumo, nedarbo problema. Socialinio darbo metu buvo pastebėta, kad šeimai trūksta tėvystės įgūdžių, tvarkos ir švaros palaikymo namuose įgūdžių, abu tėvai periodiškai vartojo alkoholį, ryšio su savo vaiku, esančiu globoje, beveik nepalaikė, tėvystės įgūdžių grupės, psichologo konsultacijų nelankė. Atsakovai nelinkę bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir neterminuotai apribojo atsakovei motinos valdžią, atsakovui tėvo valdžią dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini); nustatė S. R. nuolatinę globą; paskyrė E. F. S. R. globėja ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė su globėja; priteisė iš atsakovų dukters S. R. išlaikymui po 150 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2019 m. gegužės 27 d. iki S. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšas pavedė tvarkyti globėjai; priteisė iš atsakovų po 110,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad atsakovai yra S. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nuo 2015 m. liepos 24 d. atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. AD-1-41 S. R. pakeistas globėjas, juo paskirta močiutė E. F.. 2019 m. sausio 22 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ rašte apie šeimai suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje 7 punkte teigiama, kad „R. F. ir D. R. oficialiai nedirba, nėra duomenų apie įsiskolinimų mažinimą; duomenų apie teigiamus pokyčius nėra; duomenų, jog būtų spręsta problema dėl alkoholio vartojimo nėra“. Padaryta išvada 9 punkte, kad „2018 m. spalio 4 d. posėdžio metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl motinos ir tėvo valdžios ribojimo S. R.. Teikiant socialines pagalbas šeimai motinos ir tėvo motyvacija buvo silpna. Nėra duomenų, jog padėtis šeimoje galėtų pasikeisti dėl to siūloma: toliau teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas iki teismo“. 2019 m. sausio 31 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ akto Nr. 4 ketvirtame punkte nurodyta, kad „pagrindinės šeimos problemos yra pajamų trūkumo, priklausomybės nuo alkoholio bei gyvenamojo būsto problema, vaiko poreikių užtikrinimo problema, konfliktiniai santykiai“. Šio akto 6 punkte nurodyta „kadangi tėvai nevykdė jiems paskirtų įpareigojimų dėl dukros poreikių užtikrinimo. 2018 m. spalio 5 d. priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl motinos ir tėvo valdžios ribojimo.“
5. Teismas nurodė, kad atsakovai tinkamai nevykdė tėvų pareigų ne tik iki vaiko laikinosios globos nustatymo, bet ir globos periodu nesiekė iš esmės pakeisti padėtį ir parodyti pastangas dukrą susigrąžinti į šeimą, tokiais savo veiksniais darydami ypatingą žalą jos vystymuisi. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais - dėl savo kaltės, nesant jokių objektyvių priežasčių atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė šiuo metu grąžinti S. R. į biologinę šeimą. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti motinos ir tėvo valdžią (CK 3.180 str. 2 d.), o S. R. nustatyti nuolatinę globą (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str. 1 d., 3.256 str., 3.257 str. 1 d. 3 p.) ir paskirti globėją (CK 3.264 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad E. F. yra visiškai tinkama būti savo anūkės globėja.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nėra didelė, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei joje nurodomus orientacinius kriterijus, vaiko amžių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:
1.1. Priimant teismo sprendimą, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad atsakovų būsto problema, kuri buvo nurodyta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ rašte, išspręsta dar 2019 m. balandžio 23 d., kuomet buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis iki 2020 m. balandžio 23 d. Dabartinės gyvenimo sąlygos suteikia galimybę gyventi dukrai su tėvais, gyvenamosios patalpos nebuvo apžiūrėtos ir įvertinta jų būklė;
1.2. Nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovų piktnaudžiavimą alkoholiu. Vienintelis atvejis, kuomet S. R. nebuvo grąžinta atsakovams 2018 m. sausio 3 d., nes jie buvo neblaivūs, nepatvirtina sistemingo atsakovų piktnaudžiavimo alkoholiu;
1.3. Nėra konstatuotos aplinkybės, kad nepilnamečiu vaiku buvo netinkamai rūpinamasi. Turėtų būti vertintina ir šiuo metu susiklosčiusi situacija, kuomet yra įsigytas kitas gyvenamasis būstas, pasikeitęs požiūris į gyvenimą ir siekiama suteikti nepilnamečiui vaikui galimybę gyventi pilnavertėje šeimoje;
1.4. Atsakovų nedarbo problema išspręsta. 2019 m. sausio 28 d. darbo sutartis Nr. 301/2019 patvirtina, kad R. F. nuo 2019 m. sausio 29 d. dirba UAB „Doriteksas“, o 2019 m. liepos 8 d. darbo sutartis Nr. 72 patvirtina, kad D. R. nuo 2019 m. liepos 9 d. dirba UAB „RePlaza“;
1.5. Priimant teismo sprendimą, buvo taikyta pati griežčiausia priemonė - neterminuotas apribojimas į tėvų valdžią, tačiau nebuvo vertinamos aukščiau minėtos aplinkybės, ir, esant būtinumui, yra išlikusi galimybė taikyti tik laikiną tėvų valdžios apribojimą;
Atsiliepimas
1.6. Atsakovė, kaip nepilnamečio vaiko motina, nebuvo kviečiama į teismo posėdį ir negalėjo duoti savo paaiškinimų bei pateikti rašytinius įrodymus. Teismas neatskleidė bylos esmės ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliantei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau ji atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų nereiškė, nors tokią galimybę turėjo. Į teismo posėdį atsakovai neatvyko, nors šaukimų į teismą nėra grįžusių;
2.2. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė vaiką lankė retai ir nereguliariai, nesirūpino jo sveikata, ugdymu, priežiūra, materialiai neišlaikė. Apeliantės išvardintos aplinkybės apeliaciniame skunde neturi teisinės reikšmės, tai yra tik jos gynybinė pozicija, siekiant pateisinti savo netinkamą elgesį;
2.3. Apeliantės pateikti nauji įrodymai neturėtų būti prijungti prie bylos, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantė R. F. pateikė į bylą naujus įrodymus: 2019-04-23 gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, 2019-01-28 darbo sutartį Nr. 301/2019, sudarytą tarp UAB „Doriteksas“ ir R. F., 2019-07-08 darbo sutartį Nr. 72 sudarytą tarp UAB „RePlaza“ ir D. R.. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija priima į bylą pateiktus įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir apeliacijos dalyko
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovei R. F. neterminuotai apribota motinos valdžia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovams R. F. motinos valdžią, D. R. tėvo valdžią dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti S. R. nuolatinę globą; skirti E. F. S. R. globėja ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja; priteisti iš atsakovų dukters S. R. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją.
13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovai tinkamai nevykdė tėvų pareigų ne tik iki vaiko laikinosios globos nustatymo, bet ir globos periodu nesiekė iš esmės pakeisti padėtį ir parodyti pastangas dukrą susigrąžinti į šeimą, savo veiksniais darydami ypatingą žalą jos vystymuisi. Teismas padarė išvadą, kad tokiais veiksmais - dėl savo kaltės, nesant jokių objektyvių priežasčių atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
14. Atsakovė R. F. pateikė apeliacinį skundą ir nesutikdama su priimti teismo sprendimu be kitų apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį.
15. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., Strizhak v. Ukraine, no. 72269/01, 8 November 2005, Prokopenko v. Russia, no. 8630/03, 3 May 2007; Ovus v. Turkey, no. 42981/04, 13 October 2009, ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo defektai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr., mutatis mutandis, Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30, 34). Kasacinis teismas, remdamasis pirmiau nurodyta EŽTT jurisprudencija, yra nurodęs, kad net jei ir buvo nustatyti tam tikri informavimo defektai, jie gali būti vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys pagrindinių nacionalinio civilinio proceso principų bei žmogaus teisių esmės, jei, analizuojant procesą bendrai, matyti, kad asmuo turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje ir pirmiau įvardyti trūkumai nelėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos energetikos ministerija v. V. G. ir kt., bylos Nr.3K-3-548/2013). Kaip jau nurodyta pirmiau, proceso, kaip visumos, vertinimas pripažįstamas taip pat ir EŽTT praktikoje (žr. cituotą Zagorodnikov v. Russia, par. 28–35) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015).
17. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų (toks yra ir teismo šaukimas) įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris, pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus.
18. CPK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ar asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai.
19. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas buvo įteikti 2019 m. birželio 20 d. siunčiant juos darbovietės UAB „Doriteksas“ adresu. Pirmosios instancijos teismas apie paskirtą teismo posėdį 2019 m. liepos 22 d. atsakovei išsiuntė teismo šaukimą 2019 m. liepos 9 d. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad iki teismo posėdžio pradžios atsakovei R. F. teismo šaukimas buvo įteiktas ir ji būtų tinkamai informuota apie teismo posėdį, nes iš 2019-07-22 pašto sugrąžinto teismui procesinio dokumento matosi, kad išsiųstas šaukimas adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įteiktas. Teismo šaukimas atsakovei jos darbovietės adresu siunčiamas nebuvo. Iš byloje esančios 2019-07-25 pažymos matosi, kad R. F. 2019-07-25 buvo įteiktas skundžiamas teismo sprendimas.
20. Teisėjų kolegija, nors ir įžvelgdama nepakankamą atsakovės pareigų, nustatytų CPK 42 straipsnio 5 dalyje (veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir kt.) vykdymą (atsakovė žinojo apie priimtą ieškinio pareiškimą teisme), todėl galėjo bei turėjo pasidomėti tolesne bylos eiga, tačiau įvertinus tai, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pirmame teismo posėdyje ir nesiaiškinus tikrosios atsakovės gyvenamosios vietos bei nesiuntus atsakovei šaukimo į teismui žinomą jos darbovietę, kur pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti, pripažįsta, kad atsakovė apie 2019 m. liepos 22 d. vyksiančio teismo posėdžio laiką nebuvo tinkamai informuota. Duomenų, kad faktiškai atsakovei buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdžio datą, byloje nėra. Trečiojo asmens E. F. 2019 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad atsakovei buvo žinoma teismo vieta, data ir laikas nelaikytina tinkamu atsakovės informavimu apie teismo posėdį. Kadangi atsakovė neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, o apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia remdamasi ir aplinkybe dėl netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą bei sprendimo priėmimą, konstatuotinas civilinio proceso kodekso nuostatų pažeidimas, kuris yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl atsakovės R. F. teisių ir pareigų, naikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsakovas D. R. apeliacinio skundo nepateikė, todėl kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.
21. Pripažinus, kad absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą (nesant tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme), teisėjų kolegija dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Siekiant, kad būtų ištaisytas atsakovės teisės į tinkamą procesą pirmojoje instancijoje pažeidimas, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei R. F. neterminuotai apribota motinos valdžia į dukrą S. R., gim. (duomenys neskelbtini), S. R. nustatyta nuolatinė globa, E. F. paskirta S. R. globėja ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja, iš atsakovės R. F. dukters S. R. išlaikymui priteista po 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2019-05-27 iki S. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei priteista 110,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Bylos dalį pagal šiuos ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio reikalavimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.