Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. F., D. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo E. F..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kauno apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. gautas atsakovės R. F. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi atsakovė praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašė praleisto termino atnaujinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

10. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas. Pažymėtina, kad konkrečių ,,svarbių priežasčių“, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

11. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių dokumentų pateikimo teismui terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2299/2013).

12. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, taip pat labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Taigi, sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą svarbu vertinti ne tik nurodytų ,,svarbių priežasčių“ terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės R. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo, konstatavęs, jog apeliantė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, praleisto termino neprašė atnaujinti bei nenurodė svarbių priežasčių dėl ko terminas praleistas. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė pripažįsta, jog terminą praleido, tačiau nežymiai, prašo terminą atnaujinti atsižvelgus į aplinkybę, jog apeliantė nesinaudojo kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2019 m. liepos 25 d., paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2019 m. rugpjūčio 25 d. (šeštadienis), todėl pagal CPK 74 straipsnio 5 dalį apeliaciniam skundui paduoti paskutinė termino diena persikėlė į 2019 m. rugpjūčio 26 d. (pirmadienį). Apeliacinis skundas paštu išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 27 d., todėl apeliantė praleido 1 dieną apeliaciniam skundui paduoti.

14. Apeliacinio teismo nuomone, bylos duomenimis nenustatyta, kad apeliantė elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė (atsakovė) advokato neturėjo, savo teises gynė pati. Apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praleidus 1 kalendorinę dieną.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013). Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių. Nagrinėjamuoju atveju apeliacinis skundas yra paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo yra neterminuotai apribota motinos ir tėvo valdžia dukros atžvilgiu, t. y. byloje buvo spendžiamas klausimas, susijęs su viešuoju interesu, todėl toks sprendimas turėtų būti peržiūrėtas aukštesnės instancijos teisme. Atsižvelgus į praleisto termino trukmę, į apeliantės sąžiningą procesinį elgesį, į viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad prioritetas teiktinas teisminės gynybos aspektui, įvertinant galimas termino neatnaujinimo pasekmes – iš esmės būtų atimta apeliantei galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, t. y. paduoti apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atnaujintinas terminas atsakovės R. F. apeliaciniam skundui paduoti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

17. CPK 307 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismui atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju apeliacinis skundas su byla grąžintinas pirmosios instancijos teismui išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir CPK 317 straipsnyje numatytiems veiksmams atlikti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti, atsakovės R. F. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.