Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemira“ dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas pakeistinas.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2552-840/2020 buvo nustatyta, kad UAB „Klaipėdos transekspedicija“ suteikė atsakovei UAB „Nemira“ krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovė pagal atsakovės užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė krovinio pervežimo paslaugą ir už suteiktą paslaugą išrašė ir pateikė atsakovei 2019 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 605,00 Eur už suteiktas paslaugas iki 2019 m. rugpjūčio 17 d.; taip pat pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė krovinio pervežimo paslaugą ir už suteiktą paslaugą išrašė ir pateikė atsakovei 2019 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 1 028,50 Eur už suteiktas paslaugas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; bei pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė krovinio pervežimo paslaugą ir už suteiktą paslaugą išrašė ir pateikė atsakovei 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 1 452,00 Eur už suteiktas paslaugas iki 2019 m. rugsėjo 22 d. UAB „Klaipėdos transekspedicija“, atsakovei laiku neatsiskaičius, su ieškove UAB „Juris LT“ 2019 m. spalio 28 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Klaipėdos transekspedicija“ perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Nemira“ 3 085,50 Eur skolą. Atsakovė apmokėjo pradinei kreditorei 3 085,50 Eur skolą, tačiau ieškovės reikalautų palūkanų ir ikiteisminio išieškojimų išlaidų neapmokėjo.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (CK 1.63 straipsnio 3 dalies), pagrindu ir sutartyje nenustačius jos galiojimo termino advokato įgalinimai nesibaigia praėjus vieneriems metams nuo sutarties sudarymo. Advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1321-117/2015 ir kt.). Taigi, advokatas su klientu gali sudaryti tiek terminuotą, tiek neterminuotą, tiek vienkartinę teisinių paslaugų teikimo sutartį. Advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga. Jei pasirašytoje atstovavimo sutartyje nėra numatyta, kad ji galioja tam tikram terminui, tuomet ji galioja neterminuotai.

Iš ieškovės UAB „Juris LT“ ir advokato V. V. 2018 m. birželio 13 d. atstovavimo sutarties matyti, kad UAB „Juris LT“ pavedė atstovauti santykiuose su pirmosios instancijos teismais ir kitomis institucijomis, nurodytomis sutartyje, su visomis teisėmis priklausančiomis ieškovui, atsakovui ir kt., įskaitant teisę pasirašyti ieškinius ir kt. Sutarties terminas nenurodytas. Kadangi šiuo atveju nenustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis būtų terminuota, nutraukta ar kitu būdu pasibaigusi, todėl atsakovės argumentai, kad ieškinys pateiktas neturinčio teisę jį pateikti asmens, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo apimties ir informavimo.

Atsakovė UAB „Nemira“ pateiktuose prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodo, kad ieškovė UAB „Juris LT“ neįgijo 2019 m. spalio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi teisės reikalauti pagal konkrečią pradinės kreditorės ir atsakovė tarpusavio sutartį arba reikalavimo teisių į konkrečias pradinės kreditorės atsakovei pateiktas PVM sąskaitas – faktūras ir su jomis susijusiomis netesybomis, ieškovė įgijo reikalavimo teisę tik į 3 085,50 Eur skolą ir reikalavimo teisę į netesybas, skaičiuojamas nuo šios sumos. Tačiau su tokiu reikalavimo perleidimo sutarties interpretavimu nėra pagrindo sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

Nustatyta, kad UAB „Klaipėdos transekspedicija“ su ieškove UAB „Juris LT“ 2019 m. spalio 28 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Klaipėdos transekspedicija“ perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Nemira“ 3 085,50 Eur skolą. Šios sutarties 1 punkte nurodoma, kad perleidžiama reikalavimo teisė ieškovei į sutarties (i) punkte nurodytas skolas (3 085,50 Eur) kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiai), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniams kreditoriui <...>, taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir / ar su ja susijusias reikalavimo teises. Šios sutarties 4 punkte nustatyta, kad pradinis kreditorius šios sutarties pasirašymo metu perduoda naujajam kreditoriui nustatyta tvarka patvirtintas reikalavimo teisę patvirtinančių dokumentų kopijas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, priešingai nei teigia atsakovė, 2019 m. spalio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą susidariusią pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimo teisė kildinama iš pradinės kreditorės ir atsakovės susiklosčiusių vežimo teisinių santykių, pagal kuriuos buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Atsakovė turėjo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, šios prievolės atsakovė neginčija. Reikalavimo perleidimo sutartimi pakeičiamas kreditorius, o ne pakeičiamas reikalavimo pobūdis, jis netransformuojamas nauju teisiniu santykiu atsirandančiu pagal reikalavimo sutartį. Skolininko prievolės naujajam kreditoriui išlieka tokios pačios kaip ir pradiniam kreditoriui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų su skola susijusias sumas, t. y. netesybas, palūkanas, nuostolius ar kt.

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovę informavo elektroniniu paštu išsiųstu 2019 m. spalio 29 d. bei pranešimą išsiuntė registruota pašto siunta. Atsakovė nurodo, kad ieškovės elektroninis laiškas buvo išsiųstas 2019 m. spalio 29 d. 19:35 val., jau po atsakovės darbo valandų, todėl laiko, kad jai buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą 2019 m. spalio 30 d., t. y. po to kai skola buvo apmokėta pradinei kreditorei. Įstatymas nenumato, kad reikalavimo teisės perleidimo faktą patvirtinantys dokumentai būtų įteikiami darbo valandomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai siųsti atsakovei elektroniniu paštu, todėl laikytina, kad atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimo faktą buvo informuota 2019 m. spalio 30 d.

Dėl palūkanų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau ir – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pradinė kreditorė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, tarp šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai, tokia sutartis Įstatymo prasme yra komercinė sutartis, todėl šalių, t. y. ieškovės, perėmusios reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, ir atsakovės, teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos.

Pasibaigus Įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas. Jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos, praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tik praėjus 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų mokėjimo terminų, pradinė kreditorė UAB „Klaipėdos transekspedicija“, šiuo atveju ieškovė, kuri perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Klaipėdos Transekspedicija“, įgytų teisę skaičiuoti 8 procentų palūkanas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai PVM sąskaitose – faktūrose yra nustatytas apmokėjimo terminas, kreditorius gali reikalauti Įstatyme nustatytų palūkanų, jau nuo šio termino pasibaigimo dienos, jis neprivalo dar laukti 30 kalendorinių dienų, kad galėtų reikalauti šių palūkanų. Paminėtina, kad šis 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai skolininkas gauna PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė prašo priteisti palūkanas, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, praėjus 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos. Nors pateiktose PVM sąskaitose–faktūrose ir nurodomas atsiskaitymo terminas, tačiau ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, gali reikalauti priteisti palūkanas ir vadovaudamasi Įstatymo nustatytu terminu, o ne PVM sąskaitose – faktūrose nurodytais terminais.

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 24,88 Eur palūkanų, kadangi atsakovė, sumokėjusi pagrindinę skolą, palūkanų už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nesumokėjo. Ieškovė nurodo, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanos nuo neapmokėtos sumos sudaro 7,69 Eur sumą (skaičiuotos nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d., palūkanų norma 8 procentai); 2019 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanos nuo neapmokėtos sumos sudaro 9,92 Eur sumą (skaičiuotos nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d., palūkanų norma 8 procentai); 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanos nuo neapmokėtos sumos sudaro 7,00 Eur sumą (skaičiuotos nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d., palūkanų norma 8 procentai). Taip pat paskaičiuotos 0,27 Eur palūkanos nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. nuo nesumokėtos 77,00 Eur sumos, palūkanų norma 8 procentai. Tačiau nustatyta, kad atsakovė pradinei kreditorei 3 008,50 Eur skolos sumokėjo 2019 m. spalio 30 d., todėl ieškovė nepagrįstai palūkanas skaičiavo iki 2019 m. lapkričio 3 d., nors turėjo būti skaičiuojamos iki 2019 m. spalio 29 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes palūkanos perskaičiuotinos. Pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanos nuo 605,00 Eur neapmokėtos sumos sudaro 7,03 Eur sumą (skaičiuotos nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. spalio 29 d., palūkanų norma 8 procentai); 2019 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanos nuo neapmokėtos 1 028,50 Eur sumos sudaro 8,79 Eur sumą (skaičiuotos nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. spalio 29 d., palūkanų norma 8 procentai); 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KTE Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanos nuo neapmokėtos 1 452,00 Eur sumos sudaro 5,41 Eur sumą (skaičiuotos nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. spalio 29 d., palūkanų norma 8 procentai). O palūkanos nuo neapmokėtos 77,00 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., palūkanų norma 8 procentai, sudaro 0,34 Eur. Iš viso 21,54 Eur palūkanų.

Nors byloje nustatyta, kad atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei pagrindinę skolą, tačiau prievolę atsiskaityti praleido. Kadangi pradinė kreditorė ir atsakovė nebuvo sudarę komercinės sutarties, tačiau pradinė kreditorė suteikė krovinių pervežimo paslaugą, o atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti laiku, t. y. sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti mokėti Įstatyme nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes iš atsakovės ieškovei priteistina 21,54 Eur palūkanų, kurios sumažintos atsižvelgiant į pagrindinės skolos apmokėjimo datą, todėl priimtas preliminarus sprendimas pakeistinas.

Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir procesinių palūkanų.

Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018).

Pradinė kreditorė atsakovei suteikė krovinių pervežimo paslaugas, todėl atsakovė įgijo pareigą už suteiktas paslaugas atsiskaityti PVM sąskaitose faktūrose nustatytais terminais, tačiau pareigą pažeidė, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 8,00 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pakeitus Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2552-840/2020 perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad turėjo 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 8,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 94,85 proc., todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 197,29 Eur (208,00 Eur x 94,85 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad už prieštaravimų parengimą turėjo 363,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies iš ieškovės atsakovei priteistina 18,69 Eur (363,00 Eur x 5,15 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškovės UAB „Juris LT“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Juris LT“, j. a. k. 303262509, iš atsakovės UAB „Nemira“, j. a. k. 304462904, 21,54 Eur (dvidešimt vieną eurą 54 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 197,29 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės „Juris LT“, j. a. k. 303262509, atsakovei UAB „Nemira“, j. a. k. 304462904, 18,69 Eur (aštuoniolika eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.