- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-449-843/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38005-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Arūnas Bartkus, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- R. G.
- Civilinis ieškovas
- S. D.
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose; ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, R. G. paskirtos bausmės visiškai sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Iš R. G. nukentėjusiajam S. D. priteista 531,40 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 17.00 val., peršokęs per metalinio tinklo tvorą, kuria yra aptvertas S. D. namo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir rėkdamas necenzūrinius žodžius, nuo šalia namo terasos stovinčio staliuko paėmė pagalį, kuriuo tyčia sudavė vieną smūgį S. D. į kaklo dešinę pusę, pastarajam užsidengus veidą rankomis, tuo pačiu pagaliu tyčia sudavė dar vieną smūgį per rankas, kuriose S. D. laikė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG K8“, ir iš karto tyčia sudavė dar vieną smūgį per rankas, tokiais savo veiksmais padarydamas S. D. odos nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą kairės rankos dilbio srityje, žaizdą dešinės rankos riešo srityje su aplinkiniu 2,5 cm minkštųjų audinių patinimu. Šiais veiksmais R. G. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. D. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. R. G. nuteistas ir už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 17.00 val., peršokęs per metalinio tinklo tvorą, kuria yra aptvertas S. D. namo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir rėkdamas necenzūrinius žodžius, nuo šalia namo terasos stovinčio staliuko paėmė pagalį, kuriuo tyčia sudavė vieną smūgį S. D. į kaklo dešinę pusę, pastarajam užsidengus veidą rankomis, tuo pačiu pagaliu tyčia sudavė dar vieną smūgį per rankas, kuriose jis laikė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG K8“, 100,00 Eur vertės, tokiu būdu jį sugadindamas, ir iš karto tyčia sudavė dar vieną smūgį per rankas. Po to, R. G., įbėgęs į namo terasą, tyčia sudavė koja per ant terasos grindų gulėjusį S. D. priklausantį kompiuterį „Samsung“, 700,00 Eur vertės, ir jį sugadino, padarydamas 800 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis R. G. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Liudytojai M. (M.) B., E. J. (E. J.), G. K. (G. K.) ir J. M. įvykio nematė, tad jų parodymai negali patvirtinti aplinkybės, kad R. G. pagaliu sudavė smūgius nukentėjusiajam. Šie asmenys yra policijos pareigūnai, kurie apie įvykį žino tik iš nukentėjusiojo žodžių. Liudytojas S. Z. (S. Z.) nors ir matė įvykio pradžią, bet nurodė suduotų smūgių nematęs, nes vaizdą užstojo šakos. Nukentėjusiojo S. D. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jis turi pagrindą apkalbėti R. G., taip pat juose yra prieštaravimų, jie nesutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvadoje sužalojimų ant kaklo objektyviai nenustatyta. Teismas taip pat negalėjo remtis nepilnamečio I. O. (I. O.) parodymais, nes iš byloje esančių duomenų, pasak apelianto, galima teigti, kad šio liudytojo nebuvo namuose ir apie įvykį jis žino tik iš nukentėjusiojo pasakojimų arba asmuo nematė viso įvykio. Šio liudytojo parodymai skiriasi nuo nukentėjusiojo, jo nematė atvykę policijos pareigūnai. Nukentėjusysis liudytojui S. Z. sakė, kad namuose yra vienas. Nukentėjusysis teigė, kad įvykio dieną dirbo ūkio darbus, tad sužalojimai galėjo atsirasti nuo jų.
3.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti R. G. kaltu dėl tyčinio mobilaus ryšio telefono sugadinimo, nes jis neturėjo tiesioginės tyčios tai padaryti. Jei tikėti nukentėjusiojo žodžiais, telefonas buvo sugadintas R. G. smogiant pagaliu nukentėjusiajam į ranką, kurioje jis laikė telefoną, turint tikslą ne jį sugadinti, o sužaloti nukentėjusįjį.
3.3. Nukentėjusiojo S. D. ir liudytojo S. Z. parodymai dėl kompiuterio sugadinimo yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Kompiuterio patikrinimo akte nėra nurodyta, kokia yra pastarojo neveikimo priežastis, nenurodyta aktą pasirašiusio asmens kompetencija. Nuosprendyje nurodyta kompiuterio vertė 700 Eur nėra pagrįsta įrodymais. Nukentėjusysis teigė įgijęs kompiuterį už 700 Eur prieš keturis metus, tad jo vertė turėjo sumažėti 4 kartus. Iš skelbimų internete matyti, kad tokie patys kompiuteriai parduodami už 200 Eur. Be to, jei tikėti nukentėjusiojo žodžiais ir patikrinimo aktu, buvo sugadinta tik dalis kompiuterio, kurios vertė yra 230 Eur. Ši suma neviršija 5 MGL, tad nėra BK 187 straipsnio 1 dalies požymių.
3.4. Apelianto nuomone, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), nes 2018-08-07 atlikta S. D. apklausa bei įvykio vietos apžiūra buvo padaryti iki pradedant ikiteisminį tyrimą, bet protokoluose nėra nurodyta, kad šie veiksmai atlikti remiantis BPK 168 straipsnio 1 dalimi. Juose nurodytos ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarką reglamentuojančios BPK normos. Šių procesinių veiksmų metu surinkti duomenys negali būti pripažinti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismas negalėjo jais vadovautis.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusysis prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. G. skundas tenkintinas iš dalies.
5. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
7.1. Byloje surinkti įrodymai, o būtent 2018-08-03 išrašas iš S. D. medicininių dokumentų bei jo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 24, 25) patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas kairės rankos dilbio srityje ir žaizda dešinės rankos riešo srityje su aplinkiniu 2,5 cm minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu (2018-08-02 apie 17.00 val.), trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pateikta 2018-08-08 specialisto išvada (t. 1, b. l. 37) taip pat patvirtina, kad remiantis paties S. D. apžiūros bei pateikto 2018-08-03 jo medicininių dokumentų išrašo duomenimis nustatyta, jog S. D. padaryti odos nubrozdinimai dilbiuose prieš 4-8 paras iki apžiūros. Kliniškai nustatytas odos nubrozdinimas kakle, kuris padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Visi sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas J. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 27), papildomai paaiškino, kad S. D. nustatyti sužalojimai dėl savo lokacijos ir pobūdžio nėra paaiškinami griuvimu ir atsitrenkimu į kietą buką paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis trauminiais poveikiais kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad S. D. buvo padaryti juose aprašyti kūno sužalojimai, įvardijami ir kaltinime. Tačiau įrodymai, kokiomis aplinkybėmis jie buvo padaryti, skiriasi, todėl teismas dėl jų pasisakys detaliau.
7.2. Nukentėjusysis S. D. tvirtino, kad minėtus kūno sužalojimus jam padarė R. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiojo parodymai yra pakankamai nuoseklūs, išsamūs ir kategoriški, tad pagrįstai įvertinti kaip patikimi įrodymai. Įvykio dieną, tai yra 2018-08-02 rašytame pareiškime policijai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-07 bei 2018-08-16, 2018-09-03 atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, 2018-11-12 akistatos su R. G. metu, taip pat 2019-02-25 apklaustas teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 7, 18, 47, 56-62, 100-101, 162-163) S. D. nurodė iš esmės tokias pačias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o būtent, kad 2018-08-02, apie 17 val., jo kaimynas R. G., reikšdamas savo nepasitenkinimą dėl grojamos muzikos, peršoko per tvorą, nuo šalia namo stovinčio staliuko paėmė pagalį ir trenkė juo S. D. tris kartus: pirmu smūgiu pataikė į kaklo dešinę pusę, po to, nukentėjusiajam užsidengus veidą rankomis, tuo pačiu pagaliu sudavė dar vieną smūgį per rankas, kuriose S. D. laikė mobiliojo ryšio telefoną „LG K8“, po ko sudavė jam dar vieną smūgį per rankas. Tuomet nubėgęs į terasą spyrė koja į nešiojamą kompiuterį Samsung. Smūgių pasėkoje buvo sugadinti mobilaus ryšio telefonas ir nešiojamas kompiuteris. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino (t. 1, b. l. 165), kad parodymų patikrinimo vietoje metu darytoje nuotraukoje Nr. 5 (t. 1, b. l. 60) yra užfiksuota jo parodyta apytikslė vieta, kur buvo pataikyta į kaklą. Taigi, esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo skirtingu metu duotų parodymų nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad tiek pats S. D., tiek ir nuteistasis R. G. patvirtino, jog tarp jų nuo seno yra nesutarimai dėl žemės sklypo, tačiau vien ši aplinkybė, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pakankamas pagrindas nukentėjusiojo parodymus vertintini kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. S. D. parodymus davė prisiekęs, įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to, jo nuoseklius parodymus patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.
7.3. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino įvykio vietos bei joje paimtų daiktų (pagalio) apžiūrų duomenys, nepilnamečio liudytojo I. O., liudytojų S. Z., M. B., E. J., G. K., J. M. parodymai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojai policijos pareigūnai M. B., E. J., G. K., J. M. patys įvykio aplinkybių nematė, jas žino iš nukentėjusiojo žodžių, tačiau tai nereiškia, kad jų parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai. Minėtų pareigūnų parodymai yra netiesioginiai išvestiniai įrodymai, jais remiantis galima spręsti, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams bei vėliau atitinkamus proceso veiksmus atlikusiems pareigūnams nurodė tokias pačias esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kas papildomai leidžia spręsti apie S. D. parodymų patikimumą. Liudytojas I. O. vienintelis tiesiogiai stebėjo smurtinius R. G. veiksmus pro namo langą ir patvirtino matęs, kaip kaimynas iš gretimo sklypo, rėkdamas ir keikdamasis pagaliu sudavė 2-3 smūgius liudytojo tėvui S. D., o šis gynėsi pakeldamas ranką. Po to kaimynas terasoje trenkė ranka per nešiojamą kompiuterį ir išjungė muziką. Tada peršoko per tvorą ir nusimovęs kelnes rodė lytinius organus. Šio įvykio metu buvo sugadintas mobilaus ryšio telefonas ir kompiuteris. Teismas atkreipė dėmesį į apeliaciniame skunde akcentuojamus šio liudytojo parodymų neatitikimus, o būtent, kad jis nurodė, jog buvo smogta į kompiuterį ranka, o ne koja, kaip teigia S. D., tačiau šie neatitikimai abejonių dėl parodymų patikimumo nesukėlė. Teisėjų kolegija vertino tai, kad liudytojo I. O. ir S. D. nurodyti esminiai R. G. veiksmai įvykio metu sutapo, liudytojas yra mažametis, patvirtino, jog dėl įvykio patyrė didelį šoką ir baimę, įvykius stebėjo per langą, todėl sprendžia, kad liudytojas dėl minėtos aplinkybės ne melavo, o sąžiningai suklydo. Teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių, akcentuojamų apeliaciniame skunde, ar šis liudytojas apskritai buvo įvykio metu namuose. Nors policijos pareigūnai M. B., E. J., taip pat liudytojas S. Z. patvirtino, jog įvykio vietoje vaiko nematė, pareigūnai nurodė, kad namuose buvo nukentėjusysis ir jo žmona, tačiau šie jų parodymai turi būti vertinami kartu su liudytojo I. O. parodymais (t. 1, b. l. 85-87). Jis patvirtino, kad po to, kai į namus grįžo mama, jis išėjo pasivaikščioti. S. D. parodymus patvirtino ir liudytojo S. Z. parodymai. Šis liudytojas stebėjo tik dalį nagrinėjamų įvykių, patvirtino matęs, kaip R. G. peršoko tvorą, rėkė ir keikėsi, ryžtingai ėjo link S. D. kažką laikydamas rankose, buvo sujudimas. Ir nors toliau vykusius veiksmus jam užstojo žolės ir šakos, vis tik šio liudytojo parodymai patvirtina S. D. nurodytą incidento pradžią ir pradinius nuteistojo veiksmus. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad liudytojo S. Z. parodymai dėl R. G. šūksnių ir keiksmų incidento pradžioje nesutampa su nukentėjusiojo parodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis taip pat nurodė, kad peršokęs tvorą R. G. rėkė, šaukė, keikėsi. Be to, liudytojas S. Z. patvirtino, jog neužilgo po incidento atėjo į įvykio vietą ir jam nukentėjusysis papasakojo apie ką tik patirtą kaimyno smurtą, rodė padarytus sužalojimus rankoje, kurie, pasak liudytojo, buvo švieži, kraujavo. Nukentėjusysis liudytojui kalbėjo ir apie sudaužytą telefoną bei kompiuterį. Liudytojui nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės abejonių nesukėlė. Įvertinęs šią įrodymų grupę, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, abejonių dėl jų patikimumo nėra, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi ir jais remiantis padarė teisingas R. G. apkaltinančias išvadas. BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtis konstatuota pagrįstai ir teisėtai.
7.4. Nors R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė smurtavęs S. D. atžvilgiu, vis tik jo parodymai prieštarauja aukščiau aptartiems patikimiems įrodymams. Nuteistojo teiginiai dėl konstatuotų nukentėjusiojo kūno sužalojimų kilmės tėra jo prielaidos. Specialisto išvados paneigia susižalojimo griūnant galimybę. Teiginiai, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti dirbdamas ūkio darbus, nėra grindžiami jokiais įrodymais, juos paneigia S. D., I. O., S. Z. parodymai. Pažymėtina, kad pastarasis liudytojas patvirtino, jog iš karto po incidento jam parodyti nukentėjusiojo rankos sužalojimai buvo švieži, kraujavo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. G. parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai.
6. Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
8.1. BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio turto vertė, atsižvelgus į BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi viršyti 5 MGL, bet neviršyti 250 MGL sumos. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.) ne kartą konstatuota, kad BK 187 straipsnyje aprašyto svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tyčia (tiesiogine arba netiesiogine), tai yra kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, tai sąmoningai leidžia joms atsirasti. Be to, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudos (kaštai) ar kilusios jo sunaikinimo pasekmės nėra BK 187 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis.
8.2. Byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad S. D. mobilaus ryšio telefonas „LG K8“ buvo sugadintas R. G. smūgio pagaliu metu, nes nukentėjusysis gindamasis nuo smūgio iškėlė ranką, kurioje ir buvo minėtas telefonas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog šio smūgio pagaliu tikslas buvo ne sugadinti telefoną, o sužaloti nukentėjusįjį. Telefonas nebūtų buvęs sugadintas, jei nukentėjusysis prieš pat smūgį nebūtų iškėlęs rankos, kurioje jį laikė. Įvertinus nustatytą įvykio situaciją negalima spręsti, kad R. G. numatė, jog nukentėjusysis pakels ranką su telefonu, į kurį jis pataikys ir sukels tokius savo smūgio pagaliu padarinius (telefono sugadinimą), kad būtent tokių padarinių jis norėjo ar sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad R. G. šių padarinių atžvilgiu veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Mobilaus ryšio telefono „LG K8“ sugadinimas šalintinas iš nustatytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, aprašymo.
8.3. Byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad S. D. po smūgių pagaliu nubėgo į terasą ir koja sudavė per S. D. kompiuterį. Toks veiksmas yra akivaizdžiai tyčinis, juo R. G. siekė sugadinti šį svetimą turtą ir jį sugadino. Tačiau apeliacinis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta šio sugadinto turto verte – 700 Eur. S. D. nurodė, kad už šią sumą įsigijo naują nešiojamą kompiuterį 2014 metais, tai yra prieš 4 metus iki įvykio. Akivaizdu, kad per šį pakankamai ilgą laiko tarpą šio turto vertė krito dėl naudojimosi juo, ko pirmosios instancijos teismas neįvertino. Kaip jau buvo minėta, sugadinto turto vertė turi būti nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Sugadinto turto vertė negali būti sutapatinta su nusikalstama veika padaryta žala, nes vertinant pastarąją įtraukiamos tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudos (kaštai) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie, kaip jau buvo minėta, nėra BK 187 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai. Sprendžiant, kokia buvo sugadinto kompiuterio vertė įvykio dieną, tai yra 2018-08-02, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo parodymais patvirtintą jo įsigijimo kainą, naudojimosi laikotarpį, šio daikto apžiūros duomenis (t. 1, b. l. 50-53). Lyginamuoju aspektu teismas atsižvelgia ir į pateiktus duomenis (t. 2, b. l. 24-26) apie parduodamų tokio modelio nešiojamų kompiuterių kainą, kartu vertindamas ir tai, kad jų pardavimo kainos nurodytos 2019-01-30, nėra žinomas naudojimosi šiais parduodamais kompiuteriais laikas, būklė. Įvertinęs visumą šių duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad S. D. tyčiniais veiksmais sugadinto kompiuterio vertė įvykio dieną buvo 300 Eur, todėl atitinkamai tikslintinos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nustatytos faktinės aplinkybės. Minėta suma viršija 5 MGL dydžių sumą (250 Eur), tad BK 187 straipsnio 1 dalyje aprašyta nusikalstama veika konstatuota pagrįstai. Šia veika padarytos žalos dydis nėra reikšmingas jos teisiniam kvalifikavimui, todėl šalintinas iš aprašymo.
8.4. Iš teismo nustatytų aplinkybių pašalinus mobilaus telefono sugadinimą bei sumažinus sugadinto kompiuterio vertę pagrindo mažinti priteistos žalos atlyginimą nėra, nes žala dėl sugadinto telefono padaryta nusikalstamais R. G. veiksmais, o būtent smūgiais pagaliu siekiant sužaloti, o priteisdamas žalos atlyginimą dėl sugadinto kompiuterio pirmosios instancijos teismas kompiuterio vertės dydžio nevertino. Žalos atlyginimo dydis nustatytas teisingai, atitinka faktinius duomenis.
8.5. Dėl nutarties 8.2 ir 8.3 punktuose aptartų korekcijų keisti R. G. skirtą bausmę taip pat nėra pagrindo, nes ji atitinka nustatytus bausmės individualizavimui reikšmingus duomenis.
7. Iš byloje esančių procesinių dokumentų (t. 1, b. l. 3, 8-13, 18) matyti, kad pirminė S. D. apklausa bei įvykio vietos apžiūra buvo atlikti 2018-08-07, tai yra iki tada, kai 2018-08-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia atlikti minėtus proceso veiksmus nepradėjus ikiteisminio tyrimo, kas ir buvo padaryta. Tai, kad minėtų proceso veiksmų protokoluose nėra nurodyta, jog veiksmai atliekami remiantis BPK 168 straipsnio 1 dalimi, bei protokolų blankuose nebuvo pašalintos teisės normos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarką, vertintina kaip techninė klaida, kuri nėra pagrindas atliktą proceso veiksmą pripažinti neteisėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti:
- iš nuosprendyje konstatuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo pašalinti nustatytą aplinkybę, kad R. G. mobiliojo ryšio telefoną „LG K8“ sugadino tyčiniais veiksmais;
- nustatyti, kad sugadintas kompiuteris „Samsung“ buvo 300 Eur vertės;
- iš nuosprendyje konstatuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo pašalinti nurodytą padarytos žalos dydį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.