Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Valerijos Dėdinienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 nutarties, kuria H. O. (H. O.) baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 nutartimi minėta baudžiamoji bylą perduota prokurorei. Šį sprendimą apylinkės teismas priėmė konstatavęs, jog baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo yra būtent tas asmuo, kurio duomenys yra pateikti. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo pateikti duomenys apie save yra nepatikimi, jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais faktais ir dokumentais, o tai reiškia, kad teismui su prokuroro pareiškimu perduotas asmuo nėra identifikuotas, ir šiuo metu teismas neturi galimybės priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų.

3. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Valerija Dėdinienė padavė skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui priimti BPK 423 straipsnyje numatytą sprendimą.

4. Nesutinka su teismo išvada, kad bylą perduodant teismui buvo pažeisti BPK 419 straipsnio reikalavimai. Pažymi, jog tiriant ir nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, kuriose nusikalstamų veikų, susijusių su suklastotais asmens tapatybės dokumentais, padarymu kaltinami užsienio piliečiai, būtina įvertinti šių asmenų padėties ir jų padarytų veikų specifiką, kuri neretai pasižymi tuo, kad asmenys savo tikrųjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi. Be kita ko, būtina įvertinti asmens pilietybės valstybę ir jos padėties ypatumus. Nurodo, kad kaltinamo asmens tapatybės duomenys nustatyti iš paties kaltinamo asmens žodžių. Neneigia, kad paprastai prokuroras asmens duomenis turi gauti iš kaltinamojo paso arba asmens tapatybės kortelės, tačiau šiuo konkrečiu atveju susiduriama su pateisinama diferenciacija, nes jokiais kitais būdais nebuvo galima nustatyti kaltinamo asmens tapatybės.

5. Atkreipia dėmesį, kad prokurorė išnaudojo visas įmanomas priemones siekiant tiksliai nustatyti kaltinamo asmens tapatybę. Kreipėsi į atitinkamas tarptautines institucijas, tačiau duomenų nebuvo gauta. Nors iš Interpolo Somalio nacionalinio biuro negautas ir neigiamas atsakymas dėl duomenų pateikimo, tačiau turimais duomenimis ir įvertinus Somalio Federacinės Respublikos, kaip valstybės, ypatumus, minėtas atsakymas nebus pateiktas per protingą laiko tarpą, arba, tikėtina, apskritai nebus pateiktas. Prašo įvertinti ir aplinkybę, kad į minėtą instituciją buvo kreiptasi 8 kartus, tačiau jokio atsakymo negauta.

6. Pažymi, jog siekiant patikrinti kaltinam asmens parodymus, buvo imtasi priemonių nustatyti šio asmens artimus giminaičius ar šeimos narius. Kaltinamasis nurodė savo motinos kontaktinius duomenis, kuri (su ja susisiekus) pagal fotonuotrauką patvirtino, kad kaltinamasis yra jos sūnus H. O. bei nurodė, kad jų šalyje daug metų vyksta karas ir jie pasų neturi.

7. Prašo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir laikyti, jog asmens duomenys yra nustatyti patikimai. Taip pat pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai savo sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė, nes lieka neaišku, kaip, anot teismo, paminėti baudžiamojo įsakymo trūkumai trukdo nagrinėti bylą. Teismui nenurodžius konkrečių pažeidimų ir jų įtakos tolimesniam teismo procesui, toks sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotas. Pasak prokurorės, teismui laikant, jog kaltininko asmenybė nustatyta netinkamai ir įžvelgiant galimybę ją nustatyti, teismas, vadovaudamasis BPK 423 straipsnio nuostatomis, turi procesinę galimybę kilusias abejones pašalinti nagrinėjimo teisme metu.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo ir skundžiamos nutarties argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai prokurorės pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo perdavė prokurorei.

Motyvuojamoji dalis

9. Byloje nustatyta, kad prokurorė kreipėsi su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo į apylinkės teismą. Teismas nustatė, jog asmens, kurį norima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tapatybė nenustatyta, o visi duomenys apie H. O. yra teikiami tik iš jo žodžių. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis 2019-10-01 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Atėnų mieste ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, sumokėjęs 400 eurų, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą – Olandijos Karalystės pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. O. (S. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), vardu; pasas yra pagamintas poligrafiniu būdu pagal Nyderlandų Karalystės paso blankų gamybos reikalavimus ir yra tikras; šį dokumentą neturėdamas teisėto pagrindo jis laikė prie savęs ir gabeno iki Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto PKP Vilniuje, Rodūnios kelias 2, o 2019-10-20 12.50 val., vykdant asmenų, atvykusių reisu Nr. FR4978 iš Atėnų, profiliavimą, pasienio tikrinimo metu panaudojo – pateikė pasienio pareigūnams, kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ir buvo sulaikytas, nustačius, kad pasas yra autentiškas, tačiau nepriklauso pateikėjui.

10. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad kaltinamojo pateikti duomenys apie save yra nepatikimi, jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais faktais ir dokumentais, o tai reiškia, kad teismui su prokuroro pareiškimu perduotas asmuo nėra identifikuotas, ir šiuo metu teismas neturi galimybės priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina prokurorui nurodytam pažeidimui pašalinti.

11. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo argumentams ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, jog užsieniečio tapatybei nustatyti VSAT organizuojamas tam tikras procesas (pagal procedūrinius žingsnius), kurio metu įvertinami asmens pateikti duomenys. Nesulaukus sprendimo dėl asmens tapatybės nustatymo ir/ar atitinkamo statuso asmeniui suteikimo (nenustačius tapatybės), baudžiamasis įsakymas/nuosprendis negali būti priimami, nes kiltų rizika apkaltinamąjį nuosprendį priimti galimai faktiškai gyvenančiam asmeniui, kuris nėra juo prisistatantis asmuo.

12. Pažymėtina ir tai, kad nepasitvirtino kaltinamo asmens nurodyta aplinkybė, jog 2019-01-03 išvyko iš Somalio sostinės Mogadišo lėktuvu į Turkiją turėdamas savo pasą. Tai matyti iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019-12-19 atsakymo, kuriame nurodyta, jog Interpolo Turkijos nacionalinis biuras, patikrinęs valstybinės sienos kirtimo registrą, nerado duomenų, kad H. O. (gim. 1999-05-15) būtų kirtęs Turkijos sieną (b. l. 37).

13. Kartu pabrėžtina, kad skundo teiginys, jog užsieniečio asmens tapatybės nustatymas gali užtrukti, nagrinėjamu atveju esminės teisinės reikšmės neturi, nes baudžiamais procesas turi būti ne tik greitas, bet ir teisingas.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog byla teismui gali būti perduota tik VSAT atlikus asmens tapatybės nustatymo procedūrą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Valerijos Dėdinienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.